paulė kuzmickienė

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, konservatorė Paulė Kuzmickienė ir šio komiteto narys, socialdemokratas Algirdas Sysas siūlo įstatymu įpareigoti dideles įmones siekti lyčių pusiausvyros jų vadovybėse. Parlamentarų įregistruotos įstatymo pataisos numato, kad tokių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys turėtų užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet neviršijant 49 proc.

Algirdo Paleckio partizanų niekinimo byloje trečiadienį liudijusios konservatorės Seimo narės Paulės Kuzmickienės teigimu, pasisakydamas apie laisvės kovas A. Paleckis menkino Lietuvos valstybingumą, tai darė „labai apgalvotai“. „Manau, selektyvia ir galimai specifiškai dėliojama visuomenei skirta informacija ir buvo tikslas sumenkinti laisvės kovas, partizaninį judėjimą, tuo paneigiant esminį laisvės kovų tikslą“, – Kauno apylinkės teisme trečiadienį liudijo P. Kuzmickienė.

Vairuotojai jau ne vieną dešimtmetį keliuose įpratę matyti taip pat atrodančius kelio ženklus. Tačiau dalis Seimo narių sugalvojo pakeisti jų dizainą, kad jie esą taptų labiau vakarietiški ir neprimintų sovietinių laikų. Tiesa, dėl to jau spėjo kilti arši diskusija, kiek tai kainuos visiems mokesčių mokėtojams. Skaičiuojama, kad vieno ženklo pakeitimas gali kainuoti ir 200 eurų. Tokios idėjos įgyvendinimu abejoja ir pati Susisiekimo ministerija.

Trys seimo nariai (Andrius Vyšniauskas, Paulė Kuzmickienė ir Mindaugas Skritulskas) kreipėsi į susisiekimo ministrą, siūlydami keisti sovietinio dizaino kelių ženklus, rašoma spaudos pranešime.  Pasak Seimo narių, šiuo metu Lietuvoje galiojantys ir naudojami kelio ženklai, atsižvelgiant į jų dizainą, yra identiški (didžioji dauguma) ar panašūs į SSRS okupacijos metu patvirtintus (pagal sovietinį standartą GOST 10807-78) kelio ženklus.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) bendru sutarimu pirmininke išsirinko konservatorių frakcijos deleguotą parlamentarę Paulę Kuzmickienę. Naujoji komiteto vadovė dar turės būti patvirtinta ir Seimo. „Turime priešpaskutinę sesiją, turime svarbių darbų. Esminiai darbai per šią kadenciją padaryti, bet vis dėlto dar turėsime, klausimų, kuriuos kartu bandytsime išspręsti.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) antradienį rinks naująjį pirmininką, kuris pakeis iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūrusį Justą Džiugelį. Konservatorių frakcija į komiteto pirmininko pareigas siūlo skirti Seimo narę Paulę Kuzmickienę. Naujasis SRDK pirmininkas dar turės būti patvirtintas ir Seimo. ELTA primena, kad iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs Seimo narys J. Džiugelis pranešė suspenduojantis savo narystę TS-LKD partijoje.

Seimo konservatorių frakcija vietoje „Skaidrinam“ iniciatyvos dėmesio susilaukusio Justo Džiugelio į Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko pareigas siūlo skirti Paulę Kuzmickienę. „Frakcija deleguoja Paulę Kuzmickienę, kuri praeitoje kadencijoje dirbo SRDK komitete, tai turi žinojimą ir išmanymą. Ir  viliuosi, kad tęsis sėkmingas komiteto darbas“, – Eltai teigė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

2023 metų Laisvės premiją pelnęs Europos Parlamentas (EP) šeštadienį Seime vyksiančiame iškilmingame minėjime bus apdovanotas statulėle “Laisvė”, tačiau 5 tūkstančius eurų siekianti išmoka gali atitekti Rusijos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje tyrėjams ar Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų bendruomenei.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė konservatorė Paulė Kuzmickienė siūlo keisti Laisvės premijos dydį. Dabar įstatyme nustatytas tikslus premijos dydis – 5000 eurų. Parlamentarė parengė įstatymo pataisą, kad kasmet būtų skiriama 200 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio premija. Šiemet BSI yra 49 eurai, tokiu būdu Laisvės premijos dydis išaugtų beveik dvigubai – iki 9800 eurų.

Birželio 19 d. LR Seimo Konstitucijos salėje vyko konferencija „1944–1953 m. partizaninio karo pradžia Lietuvoje“, kurią organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Valstybės saugumo departamentu ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu. Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

Kaimyninei Lenkijai apsisprendus pervadinti Rusijai priklausantį Kaliningradą lenkišku pavadinimu Królewiec, Lietuvos Seimo nariai siūlo ir Lietuvai atsisakyti Kaliningrado pavadinimo bei pareiti prie oficialaus Karaliaučiaus pavadinimo. Tokį siūlymą Valstybinei lietuvių kalbos komisijai pateikė konservatoriai Vilnius Semeška ir Paulė Kuzmickienė.  Remiantis parlamentarų siūlymu, Karaliaučiumi galėtų būti oficialiai vadinama tiek visa sritis, tiek pagrindinis srities miestas.

Konservatoriai Paulė Kuzmickienė ir Andrius Vyšniauskas registravo pataisas, kurios įpareigotų kandidatus nurodyti, jei praeityje priklausė Komunistų partijai, o paaiškėjus, kad toks faktas buvo nuslėptas – braukti iš rinkimų. Rinkimų kodekso pataisos nustatytų, kad kandidatai rinkimuose turėtų nurodyti ne tik tai, ar yra sąmoningai bendradarbiavę su KGB, kaip šiuo metu, bet ir buvusią narystę Komunistų partijoje, eitas vadovaujančias pareigas.

Ar Sausio 13-oji turėtų būti paskelbta nedarbo diena? Šis klausimas kelia diskusijas jau ne pirmus metus, tačiau Seimas projektą dėl papildomo šventinio laisvadienio vis atmeta. Tačiau kai kurie parlamentarai neatlyžta ir sako, kad klausimą kels iš naujo.  Kiti sako, kad šalyje šventinių nedarbo dienų ir taip per daug, tad laisvadienį Sausio 13-ąją reiktų skelbti vietoje kurios nors kitų šventinių dienų – gegužės pirmosios ar lapkričio antrosios.

Seimo Laisvės premijos komisijos pirmininkė konservatorė Paulė Kuzmickienė sako, kad Vakarai turi atsiprašyti Ukrainos už tai, kai abejojo jos valstybės tikrumu ir tvirtumu. „Už tokius klystkelius mes šiandien turime atsiprašyti ukrainiečių, todėl viena pirmųjų noriu tarti – atleiskite“, – per Laisvės premijos įteikimo ceremoniją Seime penktadienį sakė P. Kuzmickienė.

Parlamentarai ketvirtadienį pradėjo svarstyti vadinamąjį desovietizacijos įstatymo projektą. Posėdžių salėje dalyvaujant tik valdančiųjų atstovams projektui pritarta po pateikimo, toliau jį svarstys Seimo komitetai.

Seime ketvirtadienį pateikti siūlymai drausti Rusijos invazijos į Ukrainą simboliu tapusią raidę Z, raidę V ir Georgijaus juostą. Seimas pateikimo stadijoje yra linkęs drausti šiuos simbolius. Projektams po pateikimo pritarė 86, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 7 Seimo nariai. „Turime suprasti, kad gyvename ant konvencinio karo slenksčio ir mes.

Seime ketvirtadienį pateikti siūlymai drausti Rusijos invazijos į Ukrainą simboliu tapusią raidę Z, Georgijaus juostą. „Turime suprasti, kad gyvename ant konvencinio karo slenksčio ir mes. Informacinis karas vyksta jau seniai visu pajėgumu, negalime sau leisti lengvabūdiškai pro pirštus žiūrėti į minkštąsias karo priemones, propagandą ir įvairią su tuo susijusią simboliką“, – sakė vieną iš projektų pristačiusi Laisvės partijos atstovė Monika Ošmianskienė.

Seime ketvirtadienį žlugo bandymas įteisinti privalomus skiepus medikams ir socialiniams darbuotojams. Kodėl valdantiesiems nepavyko priimti šio projekto? Ar privalomų skiepų idėja dar gali grįžti? Apie šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuos du Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai: Regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis ir konservatorė Paulė Kuzmickienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ėmėsi iniciatyvos parengti studiją, kam ateityje turėtų būti panaudotas Vilniaus centre įsikūręs Lukiškių kalėjimo kompleksas. „Genocido centras nutarė, kad vis dėlto reikėtų pagalvoti, kaip šis unikalus miesto centre esantis pastatas galėtų pasitarnauti pasakojant būtent laisvės kovų istorinę atmintį“, – BNS sakė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

Griežtesni ribojimai su galimybių pasu galioja mėnesį, tačiau epidemiologinė padėtis Lietuvoje nepavydėtina. Lietuva lyderiauja pagal užsikrėtimų ir mirčių statistiką Europos Sąjungoje, šalies ligoninės skelbia apie kovidinių lovų trūkumą. Valdžia ėmėsi naujų priemonių valdant pandemiją – mokamo darbuotojų testavimo ir 100 eurų išmokų senjorams.

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius tvirtina, kad jei koronaviruso atvejų augimas išliks toks, koks buvo šias kelias savaites, rudenį pasitiksime su 3 tūkst. atvejų per dieną. Jo tvirtinimu, neskiepytųjų karantinas yra vienas iš geriausių sprendimų šiuo metu stabdant pandemiją, tačiau ekspertas neatmeta galimybės, kad užsipildžius ligoninėms, vėl tektų skelbti visuotinį karantiną.

Lietuvoje kylant užsikrėtimų koronavirusu skaičiui ir plintant viruso atmainoms vis daugiau kalbama apie naujas kovos su COVID-19 priemones. Užsimenama, kad karantinas galėtų būti taikomas ne visiems, o tik neskiepytiems asmenims, taip pat vis garsiau kalbama apie privalomą kai kurių gyventojų skiepijimą.

Ekspertai sveikina valdžios sprendimą per Jonines kiek atlaisvinti karantiną ir taip šiek tiek nuimti įtampą nuo žmonių. Visgi, jie perspėja, kad koronaviruso rizika niekur nedingo ir nesutinka, kad karantiną buvo galima atšaukti anksčiau. Pasak specialistų, paskutinė karantino savaitė gali suteikti atsakymų į itin svarbius su koronaviruso atmainų plitimu susijusius klausimus.

Žuvusiųjų per Sausio įvykius artimieji ir nukentėjusieji teigia pavargę nuo kalbų ir nevykdomų pažadų. Anot jų, per proginius susitikimus išsakomi socialiniai, sveikatos apsaugos rūpesčiai nesprendžiami metais. „Nusivylimo daug būdavo matant tuos renginius. Žmonės susirinkdavo ir pradėdavo pasakoti daug visokių rūpesčių, kas spėdavo pasakyti, kas nespėdavo pasakyti ir išeidavo su tais rūpesčiais.

Partnerystės įstatymo projektas Seimui turėtų būti pateiktas artimiausiomis savaitėmis, teigia parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Pateikimas įvyks, manau, artimiausiomis savaitėmis“, – antradienį Seime žurnalistams sakė ji. Įstatymų projektus dėl partnerystės įteisinimo parengė Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Tomas Vytautas Raskevičius, Paulė Kuzmickienė, Andrius Navickas, Ieva Pakarklytė ir Eugenijus Gentvilas.

Konservatorė Paulė Kuzmickienė siūlo suteikti galimybę pasiskiepyti nukentėjusiems nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo Baltarusijos piliečiams. Parlamentarė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, siūlydama į skiepijamų grupių sąrašą įtraukti Baltarusijos piliečius, atvykusius į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių.

Konservatorė Paulė Kuzmickienė mano, kad nors „Astrazeneca“ vakcinai reputacijos prasme suduotas stiprus smūgis, tačiau padėtį galėtų pataisyti šalies vadovai, kurie viešai pasiskiepys šia vakcina. Politikė pritaria, kad prioritetų eilė skiepijant šia vakcina galėtų būti lankstesnė bei siunčia kritikos strėles buvusiai Vyriausybei, kuri laiku nesusirūpino vakcinacijos ir jos komunikacijos kampanija.

Profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad komunikacija yra silpniausia atsako į pandemijos dalis, o tai rodo ir diskusijos apie vakcinas. Konservatorė Paulė Kuzmickienė stebisi tokiais profesoriaus žodžiais ir mano, kad Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) šioje vietoje nepadaro savo darbo.

Generalinė prokuratūra sekmadienį pranešė, kad įtariamus vakcinavimo tvarkos pažeidimus Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, Šilalės greitosios medicinos pagalbos stotyje bei Šilutės ir Panevėžio ligoninėse bus pavesta ištirti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).  „Gavus trijų Seimo narių pasirašytą pareiškimą, kuriame prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų skiepijant tam tikrus asmenis vakcina nuo viruso COVID-19, prokuratūra informuoja, ka...

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) grąžino rinkimų užstatus politikams, kurie dėl Seimo nario mandato pernai rudenį varžėsi Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos apygardose. Rinkimuose dalyvavusiems politikams grąžinta per 17 tūkst. eurų užstatų, septyni kandidatai užstatus prarado, daugiausiai dėl žemų rezultatų – nesurinko bent 3 proc. rinkėjų balsų. Beveik 7 tūkst. eurų negrąžintinų užstatų bus pervesti į valstybės biudžetą.

Sekmadienį trijose vienmandatėse apygardose parlamentarų mandatus iškovojo opozicinių partijų atstovai – dvi konservatorės ir socialdemokratas. Naujosios Seimo narės mano, kad metų Seime užteks pradėti spręsti reikšmingas švietimo sektoriaus problemas, o didžiausiu iššūkiu laiko 2020 metų valstybės biudžeto tvirtinimą.

Į Seimą išrinkta konservatorė Paulė Kuzmickienė teigia, kad labiausiai norėtų dirbti Švietimo arba Socialinių reikalų komitete. „Rinkimų metu kalbėjau apie būtiniausius pokyčius švietime, mokykloje, to, ko laukia mokytojų bendruomenė (...). Aišku, norėčiau (dirbti – BNS) Švietimo, Socialinių reikalų komitetuose – tai būtų prioritetas“, – BNS sakė P. Kuzmickienė. Pasak jos, per rinkimų kampaniją pasiteisino tiesioginis bendravimas su žmonėmis.

Per sekmadienį vykstančius rinkimus į laisvas Seimo narių vietas Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardose iki 10 valandos ryto balsavo 6,64 proc. rinkėjų. Iš anksto balsavo 4,52 proc. rinkimo teisę turinčių žmonių, dar 2,12 proc. balsavo apylinkėse iki 10 valandos, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Pasak VRK pirmininkės Lauros Matijošaitytės, rinkimai vyksta sklandžiai, pažeidimų nefiksuojama. „Rinkimai vyksta ramiai, sklandžiai.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį patvirtino rinkėjų sąrašus rinkimuose į tris laisvas parlamentarų vietas. „Likus mažiau nei septynioms dienoms iki rinkimų, turime 110 tūkst. 406 rinkėjus, kurie bus įrašyti į rugsėjo 8 dieną vyksiančius rinkimus“, – posėdžio metu sakė VRK Kompiuterinių technologijų skyriaus vedėjas Darius Gaižauskas. Papildomi ateinantį sekmadienį vyks trijose vienmandatėse apygardose – Žirmūnų, kur balsuos 35,1 tūkst. rinkėjų, Gargždų, kur balsuos 39,2 tūkst.

Nuo spalio partijoms panaikinta galimybė nemokamai naudotis valstybės ir savivaldybių patalpomis nebus didelė našta, teigia politinių partijų atstovai. Dauguma BNS kalbintų partijų atstovų pažymi, kad panaudos pagrindu turimų patalpų nėra daug, jos daugiausiai yra mažesnėse savivaldybėse, o Vilniuje ir Kaune galimybė nuomotis patalpas mažesne nei rinkos kaina panaikinta jau prieš kelerius metus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą savivaldos rinkimuose į Vilniaus miesto tarybą ves buvęs sostinės vicemeras Valdas Benkunskas. Konservatorių kandidatu į metus jau anksčiau buvo patvirtintas buvęs ūkio ministras, parlamentaras Dainius Kreivys. Savaitgalį per konservatorių pirminius rinkimus partijos nariai reitingavo kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą sąrašą.

Vilniaus savivaldybėje svarstoma idėja steigti stipendiją, skirtą sostinės istorijos tyrinėtojams. Iš politikų, istorikų, kultūros tyrinėtojų sudaryta Atminties kultūros darbo grupė siūlo, kad tokia metinė stipendija galėtų siekti 10 tūkst. eurų, sako grupės vadovė Paulė Kuzmickienė. „Esame kalbėję, kad oru būtų skirti Vilniaus istorijos tyrinėjimui 10 tūkst. eurų“, – sakė ji. Anot konservatorės, stipendija steigiama artėjant Vilniaus 700-ajam jubiliejui 2023-aisiais.