paukštis

Klaipėdiškė Aušra auginamoms vištoms grūdų lauke paberia tik kad šios neišsibėgiotų – jau kurį laiką visi lesalai ir vanduo – tik ūkiniame pastate, mat pajūryje užfiksuotas pirmasis paukščių gripo atvejis.   Suklusti turi visi, auginantys naminius paukščius.

Negyvų balandžių pievą praeivis užfiksavo prieš keletą savaičių Šilainių mikrorajone šalia turgavietės. Vienas prie kito kritę balandžiai užminė mįslę. Vieni spėliojo, jog masiškai balandžiai nudvėsė dėl paukščių gripo, kiti – jog paukščius kažkas specialiai nunuodijo. Atvykę maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai negyvus balandžius ir šalia jų esančius grūdus išsivežė tyrimams.

Koks keptas paukštis puikuojasi (puikavosi) ant jūsų kalėdinio stalo? Galbūt pasirinkote kalakutą? Šių paukščių augintojai sako, kad kasmet per Kalėdas lietuviai suvalgo vis daugiau kalakutų. Vlado ir Vilijos Baltuonių ūkyje vaikštinėjantys kalakutai švenčių turbūt nelaukia. Šie paukščiai – vis dažnesni svečiai ant kalėdinio lietuvių stalo, tad skaičiuoja paskutines gyvenimo akimirkas. Kasmet vien čia paruošiama iki dešimties tūkstančių kalakutų ir jie tampa kalėdine dovana.

 Penktadienio naktį Telšių rajone iš vištidės pavogti 73 naminiai paukščiai, policija ieško įtariamųjų. Ryte Biržuvėnų kaimo 36 metų gyventojas pasigedo 40 ančių ir 33 vištų. Visos jos naktį pavogtos iš tinkline tvora aptvertos ir kabliuku užsklęstos vištidės. Savininkas patyrė 800 eurų turtinę žalą. Gavę informacijos apie įvykdytą vagystę, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai nedelsiant nuvyko į įvykio vietą.

Pasaulis tiesiog pakvaišo iš meilės „nuogai“ paukščių patelei Rhea. Dviejų metų gyvį kamuoja papūgų snapo ir plunksnų liga. Tarp paukščių paplitusi virusinė liga atakuoja plunksnų folikulus, nagus ir snapus. Tai reiškia, kad iš šiuo virusu užkrėstų kiaušinių išsirita gyviai, kurie neturi sparnų. Skristi negalinti Rhea taip pat kenčia nuo šalčio, mat neturi nė vienos plunksnelės. Tačiau ji niekuomet nesijaučia vieniša. Ją augina 23-jų Isabella Eisenman.

Išskirtinės išvaizdos pelėda pakerėjo tūkstančius. Visgi atrasti ją sugeba tik vienetai. Margoje nuotraukoje išryškėja medžių šakos ir lapai, tačiau galime patikinti, jog čia slepiasi ir raibas paukštis. Socialiniuose tinkluose pradėjusi plisti nuotrauka tapo tikru galvosūkiu. Ne vienas šį iššūkį metė savo draugui, pažymėdamas jį prie šio rebuso įrašo.

Per kelias dienas – tūkstančiai peržiūrų ir žmonių, kurie vėl patikėjo gerumu. Nuotraukose, kurios taip sužavėjo socialinių tinklų vartotojus, užfiksuota didžioji pelėda Gigi, kuri vos nežuvo. Įspūdingą paukštį partrenkė automobilis, tad pelėda patyrė labai sunkią galvos traumą. Ji buvo staigiai nugabenta į „Wild at Heart Rescue“ veterinarijos kliniką, tačiau daktarai nežadėjo nieko gero.

 Vasaros pradžioje dauguma perinčių paukščių susilaukia jauniklių, todėl į Lietuvos ornitologų draugiją skambina daug žmonių, klausdami, kaip globoti surastus paukščiukus. Į šią situaciją pažvelgus iš vienos pusės yra džiugu, kad turime tiek daug paukščių likimui neabejingų žmonių, tačiau iš kitos pusės, tai rodo, kad žmonės ne visuomet žino, kaip elgtis tokioje situacijoje.

Gamtininkai, parkų atstovai sako pastarosiomis savaitėmis pastebintys gamtoje daugiau jauniklių, ir daugiau sulaukiantys žmonių skambučių ką daryti juos pastebėjus. Bet dar blogiau, kai žmonės nesitaria ir neša namo atsitiktinai rastus paukščius ar gyvūnus.

Šventinį savaitgalį Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnams teko sulaikyti pulkelį paukščių – iš Baltarusijos į Lietuvą grįžtantis lietuvis automobilio bagažinėje, nedeklaravęs muitinės pareigūnams ir neturėdamas reikalingų leidimų, vežėsi balandžius. Dar neišaušus Velykų rytui vidutinio amžiaus lietuvis V. K. iš Baltarusijos automobiliu „Seat Alhambra“ atvyko į Medininkų kelio postą.

Virš laukų pakilęs vieversys – bene pirmasis pavasario pranašas, viliojantis savo skambiomis tuoktuvių giesmėmis. Visi, išsiilgę tikrojo pavasario, pirmiausiai jo ieškoti turėtų pradėti pamaryje – čia jau skaičiuojama šešios dešimtys sugrįžusių paukščių rūšių. Ir šiandien minimos gandrinės be gandrų jau nebus, nors šiemet keliauninkai grįžti neskuba.

Pabandykite surasti nuotraukoje pasislėpusį paukštį. Kiek sekundžių užtrukote? Pasidalinkite šia užduotimi su draugais ir meskite jiems iššūkį. DAUGIAU LOGINIŲ UŽDUOČIŲ PATIEMS ATKAKLIAUSIEMS: Proto mankšta! Įveikite tris logines užduotis su degtukais Sėkmę nešanti proto mankšta: ar pavyks rasti keturlapį dobilėlį? Proto mankšta: ar pavyks besmegenių šūsnyje rasti pandą? Proto mankšta: įveikite keturias logines užduotis ATSAKYMAS   DAUGIAU LOGINIŲ UŽDUOČIŲ PATIEMS ATKAKLIAUSIEMS: Sė...

Dėl grėsmingo paukščių gripo protrūkio Prancūzijoje imamasi priemonių, kad šia liga užkrėsti paukščiai ar paukštienos gaminiai nepatektų į Lietuvą. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas gruodžio 28 pasirašė įsakymą, kuriuo laikinai uždrausta iš Prancūzijos teritorijų, kuriose nustatytas labai patogeniškas paukščių gripas, į Lietuvą įvežti visų rūšių gyvus paukščius, perinius kiaušinius, šviežią, smulkintą paukštieną, paukštienos pusgam...

Pro Lietuvą važiavusio traukinio stoge rasti keliuose mažuose narveliuose suspausti septyniasdešimt nematytų rūšių paukščių. Kai kuriems už nugaros buvo suraišioti net sparnai su uodega, kad šie nesusidaužytų ir neprarastų prekinės išvaizdos. „Jų kelionė tai buvo labai stresinė. Labai ankštai supakuoti į dėžutes. Aišku, nei pakankamai vandens, visiškai tamsu, nei lest. Kiek jie ilgai buvo laikomi tose dėžutėse, nežinau. Buvo tokių tikrai sukūdusių ir aišku tame tarpe apie penkis-šešis krito.

Varėnos rajone pavogti du povai, pranešė policija. Sekmadienį policijos komisariatas gavo 65-erių metų varėniškio pareiškimą, kad Jakėnų seniūnijoje pavogti du jam priklausantys povai. Vyras teigė patyręs 500 eurų nuostolį.

Ornitologai stebi ypač nesėkmingą vasaros pabaigą gandrams. Per vasarą dėl karščio kai kurie išvis neperėjo, o išperėti jaunikliai yra per silpni ir išskristi nesugeba. Įprastai gandrų Lietuvoje jau neturėtų būti, o dabar pilni laukai. Negana to, į degalines, kavines ar kaimo parduotuves užklysta prijaukinti gandrų jaunikliai, kuriuos žmonės lesina bet kuo. Specialistai ragina jų nešerti ir gelbėti tik akivaizdžiai sužalotus gandrus.

Ornitologų išgelbėtas itin retas jūrinis erelis per porą savaičių priaugo kone pusę savo svorio ir sustiprėjęs buvo išleistas į laisvę, tačiau kone apsisuko ir pats savo noru grįžo į narvą. Ornitologai sako, kad toks paukštis jau niekada nebegalės gyventi laisvėje, nes yra jaukus, prie jo gali prieiti ne tik žmonės bet ir šunys, tad natūralioje gamtoje išgyventi jam nebėra galimybių. Vienu metu šie paukščiai vos neišnyko ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, dabar situacija taisosi.

Uostamiestyje, po Klaipėdos universiteto skliautais, sėkmingai didėja į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų retų paukščių – pelėsakalių populiacija. Viename inkile šiemet – rekordiškai daug išsiritusių paukščiukų. Vaizdo įraše matyti, kaip vieną po kito iš lizdo ornitologas iškelia poros savaičių pelėsakalių jauniklius. Kol paukščiukai dar neskraido, pats metas juos sužieduoti, o vada šiemet – išskirtinai didelė.

 Ketvirtadienį ryte vairuotojai susidūrė su labai neįprasta situacija. Geležinio vilko ir Ukmergės gatvių sankryžoje pėstiesiems degant žalios šviesos signalui į gatvę įkrypavo ančių šeimyna. Antis su ančiukais savo greičiu judėjo gatve, o vairuotojai tuo tarpu laukė, kol šie „pėstieji“ kirs važiuojamąją dalį. Kad vairuotojai tikrai nesumanytų skubėti, paukščių šeimyną dar palydėjo vienas sąmoningas pilietis.

Didžiausio pasaulio paukščio išskleistų sparnų ilgis siekė tiek, kiek Jurgio Kairio akrobatinio lėktuvo Su-31 sparnų ilgis, o mūsų laikais Anduose karaliaujantys kondorai už savo protėvius mažesni daugiau nei dvigubai. Tai – neseniai atrasta nebeegzistuojančių paukščių rūšis Pelagornis sandersi.

Zaraso ežero saloje kasmet vykstantis ir jau populiarumo spėjęs sulaukti festivalis „Galapagai“ paruošė ir dar vieną staigmeną melomanams ir gamtos mylėtojams. Specialiai festivaliui į Lietuvą iš Galapagų salyno bus atvežtas ir čia užveistas – mėlynkojis bubis. Ornitologams mėlynkojo padūkėlio vardu geriau pažįstamas paukštis gyvena tik šiame salyne. Žaisminga pavadinimą žuvėdrą primenantis sparnuotis gavo dėl ryškiai mėlynos spalvos kojų.

LRT radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt Puse visos Lietuvai reikalingos elektros energijos per porą metų galima aprūpinti iš atsinaujinančių išteklių, LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ sakė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. Savo ruožtu Seimo Aplinkos komiteto pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas teigia, kad turėtume būti realistai ir dar bent penketą metų nesitikėti iš atsinaujinančių išteklių išgauti daugiau nei 23 proc.

Gyvūnų migracija įprastas reiškinys, tačiau dabar jai gana stipriai įtaką daro klimato kaita. Gyvūnai migruoja, nes jų gyvenamoji zona atšyla ir jie ieško patogesnės vietos, taip išsikeldami į šaltesnes ar kalnuotas vietoves. Paukščiai, viena iš gyvūnų rūšių, kurios migracija į šiltus kraštus, vyksta natūraliai. Tačiau dėl klimato kaitos ir jie susiduria su problemomis.

Gamtininkai jau kviečia pasirūpinti inkilais, nes juos reikia kelti kuo anksčiau, kad paukščiai suspėtų prie jų priprasti, pasirinktų tinkamas perėjimo teritorijas. Inkilams kelti geriausiai tinka kovo vidurys ar antroji jo dekada. Inkilai kalami iš lentų (tinka ir naudotos lentos), daromi iš tuščiavidurių stuobrelių, taip pat iš molio. Pastarieji būna ilgaamžiai. Inkilai turi būti tvirti, sandarūs, saugūs.

Pasigrožėkite po interneto platybes šiomis dienomis plintančiu vaizdeliu. Panašu, paukštis tingėjo skristi, ir nusprendė pasinaudoti pakeliui važiuojančio automobilio suteikiamais patogumais.

Kai ilgiau spaudžia šaltukas, metas pagalvoti apie tuos, kuriems vis sunku rasti maisto. Vieni mūsų krašto paukščiai lieka ir laukia pavasario, kiti iš tolimesnių kraštų atskrenda į Lietuvą žiemoti. Vijolė Aguonaitė Pradėti lesinti paukščius niekada ne vėlu. Ypač šios žmonių pagalbos sparnuočiams reikia antroje žiemos pusėje, kai natūralių maisto atsargų beveik nelieka, o dėl besikaitaliojančių oro sąlygų jų susirasti tampa ypač sunku.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pasaulinė gamtos asociacija skelbia, kad Žemėje nyksta trys ketvirtadaliai stambiųjų plėšriųjų žinduolių. Šie gyvūnai paprastai būna ekosistemos mitybos grandinės viršuje, jiems reikia daugiau maisto ir plačių buveinių. Žmonės taip pat plečia savo teritorijas, tad žmogui ir gyvūnui vis dažniau tenka susigrumti dėl vietos ir išlikimo, ypač per pastaruosius 200 metų.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Likus kelioms dienoms iki didžiųjų metų švenčių, gyventojai iš parduotuvių ir turgaus šluoja paukščius. Pastebima, kad šiemet žmonės labiau atveria pinigines ir pageidauja didesnių paukščių. Paklausa, kaip ir pasiūla, įvairi: antys, žąsys, kalakutai. Tačiau šiemet, skirtingai nei ankstesniais metais, prekystaliai lūžta nuo žąsienos gausos.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šiemet rudeninė paukščių migracija stebina ornitologus – sparnuočiai migruoja vangiai. Per rugsėjį Ventės rage sparnuočių sužieduota keturis kartus mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Ventės rage moksleiviams rodoma kaip žieduojami paukščiai, tačiau tinkluose šį rudenį jų – vos vienas kitas. Kone savaite vėliau prasidėjusi rudeninė paukščių migracija stebina ir pačius ornitologus. Pernai per rugsėjį Ventės rage sužieduota 35 tūkst.

Irena BUDRIENĖ Vieni meteorologai Europai žada šalčiausią šimtmečio žiemą, kiti teigia, kad žiema bus šiltesnė už vidutinę. Telšių rajone esančio Žvėrinčiaus meškinas Timas pakeitė kailį į žieminį ir auginasi storą riebalų sluoksnį. Bet paukščiai į šiltuosius kraštus skrenda vangiai.

Kai Amazonės džiungles nušviečia Mėnulio pilnatis, pasidairyti išlenda vieni keisčiausių paukščių Žemėje – potoo. Besidairydami pilnaties nušviestose džiunglėse, potoo „užgieda“. Tiesa, giesmė labiau primena bailų žmogaus pagalbos šauksmą. Faktai apie šiuos keistus Amazonės padarus: – Potoo plunksnos taip gerai prisitaikiusios prie aplinkos, kad kai paukštis tupi ant medžio šakos, labai sunku jį matyti. Jį gali išduoti nebent ryškios akys.

Egipte sulaikytas paukštis, kuris įtariamas šnipinėjimu, rašo huffingtonpost.com. Vyras iš Egipto Qena gubernijos, apie 450 kilometrų nuo sostinės Kairo, rado įtartiną paukštį netoli savo namų ir atnešė jį į vietinę policijos nuovadą. Policijoje pastebėta, kad prie paukščio yra prisegtas elektroninis prietaisas. Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, prietaisas nėra skirtas šinipinėti. Jo paskirtis – paukščių migracijai stebėti.

Turkijos valdžia buvo įkalinusi paukštį, kadangi jie manė, kad jis šnipinėja Izraeliui. Tačiau gyvūnas buvo paleistas, kai rentgeno metu neaptikta jokios sekimo įrangos, rašo Reuters.com. Pelėsakalis sukėlė įtarimų, nes jis ant savo kojos turėjo žiedą, ant kurio buvo užrašyta „24311 Tel Avivunia Israel“. Dėl to kaimo gyventojai paukštį nunešė vietos merui. Paukštis buvo patupdytas į rentgeno aparatą ligoninėje. Jokių mikroschemų ar pasiklausimo aparatų nebuvo rasta.

Kregždėmis, kikiliais ar strazdais prognozuojant orus, tikėti galima, tačiau šių paukščių prognozės – trumpalaikės, sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Nuo seno senoliai sakydavo, kad nešvarūs gandrai ar pažeme lakstančios kregždės pranašauja lietų. „Žmonės taip sako, bet tai – graži tautosaka, kurios, kaip ir panašių ženklų, yra daug“, – tikina S. Paltanavičius Gamtininkas atkreipia dėmesį, kad murzini gandrai gali būti dėl kelių priežasčių – kad ir dėl to, jog senokai lijo.

Monako GP lenktynėse kilo nemalonus incidentas. Brazilijos pilotas Felipe Nasras vos nepartrenkė ant kelio stovėjusio paukštelio. Laimei, paukštis liko gyvas ir sveikas.

Š.m. birželio 16 d. Tarptautinės paukščių apsaugos asociacijos BirdLife mokslininkų ir dr. Ramūno Žydelio paskelbta publikacija atskleidė sukrečiančią statistiką: 400 000 paukščių kasmet žūna statomuose žvejybos tinklaičiuose (angl. “gill-net”). Tai viršija, skirtingai nei anksčiau buvo manyta, aiškiai dokumentuotą paukščių žūtį gaudant ūdomis (angl. “longline”). Ir tai įvertinimas tik jūriniams vandenims.

Marija Gabrienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Kretingos komunalininkams šiemet tenka gerokai paplušėti naikinant kovarnių lizdus. Išardžius juos miesto centre, per šventinę dieną darbštūs paukščiai juos susuko iš naujo. Kretingos centre augančius senuosius medžius itin pamėgę kovarniai kiekvieną pavasarį juose susuka daugybę lizdų. Tokia kaimynyste miestelio gyventojai ne itin džiaugiasi – paukščiai kelia triukšmą, pridrabsto šakų, išmatomis teršia aplinką.

Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“ Ką daryti, kad ir kormoranai liktų sotūs, ir Juodkrantės sengirė nenunyktų, kaip tas Anykščių šilelis? Ekosistemų tyrėjai laidoje „Mokslo ekspresas“ įvairiapusiškai vertina šių ėdrių paukščių įtaką gamtai ir siūlo sprendimo būdus. Nors gamtą mylėti, tausoti patartina ir madinga, kartais tą daryti sunku. Ypač jeigu reikia mylėti kormoranus Juodkrantės gamtoje.

Į auksinę brandą įžengęs jurbarkietis Robertas Patronaitis jau keli dešimtmečiai fotografuoja paukščius. Fotografui gražu viskas, ką jis pamato gamtoje, tačiau nuo pat vaikystės jis neišsivaduoja iš paslaptingų sparnuočių pasaulio kerų. Laukia ne valandą ir ne dvi Šešias dienas per savaitę Robertas dirba ūkio reikmenų ir statybinių medžiagų parduotuvėje – bendrauja su pirkėjais, tampo gipso plokštes ir cemento maišus.

 Pavasaris nenumaldomai artėja su kiekviena diena, netrukus pasirodys ir išsiilgti giesmininkai. Parskrendantiems paukšteliams reikia padėti, ir vien tik pakabinti inkilus nepakanka. Būtina pasirūpinti inkilų būkle ir higiena. Žinoma, miškuose tai padaryti sudėtingiau, tačiau soduose ir sklypuose tai tikrai nesunku. Ką aš darysiu? Nusikelsiu visus inkilus, atidarysiu juos nukeldamas stogelius, kad išimčiau praėjusių metų sąnašas.

Kalifornijoje per ledo ritulio rungtynes kondoras paspruko nuo savo prižiūrėtojo ir užpuolė žaidėjus. Viskas vyko skambant nacionaliniam himnui. Paukštis paslidinėjo per aikštelę, tuomet prižiūrėtojas jį sugavo, bet netikėtai parkrito pats ir paukštis vėl išsilaisvino ir galiausiai nuskrido į rūbinę. Komanda po rungtynių teigė, kad kondoras nenukentėjo.

 Žvilgtelėjus į nuotrauką, ne taip paprasta išsyk atpažinti šio gyvūno klasę - paukštis tai, žinduolis primatas, o gal dar kas nors? Veikiausiai, kaip sakoma tautoje - nei velnias, nei gegutė. Beje, šis gyvis pavaizduotas ant Surinamo valiutos 500 guldenų nominalo kupiūros. Klasę nesunkiai turėtų padėti nusakyti oranžinės šio sutvėrimo plunksnos. Plunksnos reiškia, kad reikalą turime su paukščiu. Paukščiu, kuris vadinamas Gvianos akmengaidžiu (angl. - Guianan cock-of-the-rock, lot.

„Šeimos vaistinė“ tampa europinio vaistinių tinklo dalimi. „Tamro Baltics“ keičia įmonei Lietuvoje priklausančio „Šeimos vaistinių“ tinklo pavadinimą į BENU vaistinė. Pavadinimą tikimasi pakeisti iki lapkričio mėnesio. PHOENIX grupė, valdanti „Tamro“ įmones, Europoje kuria vieningą vaistinių tinklą. Daugiau nei 700 vaistinių žemyninėje Europoje bus suvienytos po nauju – BENU vaistinės – vardu. Šiuo metu BENU vaistinės jau dirba Olandijoje, Čekijoje, Latvijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje.

Kai­riuo­se (Šiau­lių ra­jo­nas) va­sa­ro­jan­čių šiau­lie­čių Ged­vi­lų so­dy­bo­je plunks­nas ke­de­na neįp­ras­tas au­gin­ti­nis – var­na Vas­ka. Iš liz­do iš­kri­tu­sį paukš­tį šei­ma į na­mus par­si­ne­šė pa­va­sa­rį. Da­bar Vas­ka – pro­tin­ga, iš­ma­ni var­na, prie šei­mi­nin­kų pri­si­ri­šu­si tar­si iš­ti­ki­mas šuo. At­si­lie­pia kvie­čia­ma „Vas­ka!“ – šūk­te­li An­ta­nas Ged­vi­las. Var­dą var­nai šei­mi­nin­kas iš­rin­ko pa­gal se­ną ani­ma­ci­nį fil­mą.

Ilinojaus universiteto (JAV) tyrėjai pademonstravo autonominį skraidantį aparatą, kuris gali nutūpti lygiai taip pat, kaip ir paukštis. Tūpimas susideda iš dviejų etapų: pirmame robotas sklęsdamas manevruoja norėdamas pasiekti reikiamą vietą, po to sparnais sulėtina skridimo greitį, šiek tiek pakyla ir sklandžiai nusileidžia ant žmogas rankos. Tyrėjų teigimu, tai yra svarbus pasiekimas kuriant autonominius skraidančius aparatus, kurie galėtų glaudžiai sąveikauti su žmonėmis.

Vienas Japonijos lėktuvo pilotas greičiausiai patyrė labai nemalonų šoką, kai albatrosas įsirėžė į jo lėktuvą ir priekyje paliko beveik 1 metro skersmens plyšį, skelbia portalas „The Blaze“. Laimei, nei vienas iš Japonijos pakrantės apsaugos lėktuvu skridusių įgulos narių nenukentėjo, kuomet skrendant 300 metrų aukštyje įvyko šis netikėtas incidentas, pranešė Japonijos naujienų portalas „Japan Times“. Tačiau to paties negalima pasakyti apie paukštį, kurio negyvas kūnas smarkiai įstrigo skylėje...

Šeima iš savo kambario nufilmavo vaizdelį, kuriame matyti, kaip varna čiuožinėja nuo stogo. Rusijoje, Jekaterinburgo mieste gyvenanti šeima iš savo kambario nufilmavo varną, kuri neįprastai džiaugėsi žiema: paukštis, atsiskraidinęs ant stogo apvalų daiktą, tupiasi ant jo ir leidžiasi šlaitu žemyn tarsi žmogus su snieglente. Šis veiksmas pakartojamas keliskart, todėl susidaro įspūdis, kad paukščiui tai – tarsi pramoga.

Užsienio aktorė Scarlett Johansson pasižymi geru humoro jausmu ir drąsa. Holivudo garsenybė nestokoja kuklumo nuogai išsirengti prieš kino kameras. Tačiau atskleidė, kad turi kitokių keistų baimių. Gruodį aktorė pristatė naujausią savo filmą „We Bought a Zoo“, Scarlet nustebino, kad filmavimo metu jai ypač sunku buvo vaidinti tose scenose, kur ją supo paukščiai. Ji baiminosi jų sparnų, judesių ir to momento, kai nutūpdavo ant jos pečių.

Šio automobilio vairtuotojas tikrai nėra kelių erelis. Priešingu atveju sparnuoti keleiviai jo vengtų kaip ugnies....