paukštiena

Į TV3 eterį grįžta laida „LIDL grilio talentai“. Pirmojoje laidoje buvo gaminami paukštienos patiekalai. Tačiau neapsigaukite – tinkamai iškepti vištieną, anot laidos vedėjo Vytaro Radzevičiaus, taip pat yra tikras iššūkis. Laidoje kartu su aktore Ineta Stasiulyte varžėsi profesionalas Marius Gudelaitis, kuris patiekalus ant grilio kepa daugiau nei 20 metų. Marius laidoje parodė, kaip pasigaminti glazūruotus vištos sparnelius.

Europos Sąjungos valstybės narės ir teisės aktų leidėjai trečiadienį pasiekė susitarimą apriboti neapmuitintą Ukrainos grūdų importą, kurį buvo leista vykdyti prasidėjus Rusijos invazijai ir kuris sulaukia aršios bloko šalių ūkininkų kritikos. Susitarimu vieniems metams pratęsiamas 2022 metais suteiktas atleidimas nuo tarifų, tačiau grūdai, taip pat kiaušiniai, paukštiena ir cukrus įtraukiami į produktų, kuriems taikomos importo apsaugos priemonės, kad pigus importas neužplūstų rinkos, sąrašą.

Šiandien kalėdinis stalas daugeliui sunkiai įsivaizduojamas be kepto paukščio. Višta, antis, kalakutas arba žąsis tapo kalėdinių šeimos pietų tradicija. Panašiai buvo ir senovėje. Kalėdos Lietuvoje nuo pat krikšto reiškė Kristaus gimimą ir pasninko pabaigą. Tad stalai būdavo nukraunami daugiausia mėsiškais valgiais. Kiek ir kokių jų būdavo, priklausė nuo namų turtingumo. Naminių paukščių mėsos pasirinkimas anais laikais buvo kitoks, nei dabar.

Medikai įspėja – mėsoje ir paukštienoje yra bakterijų, kurios patekusios į organizmą gali sukelti grėsmę gyvybei. Laimei, nuo to galima apsisaugoti tinkamai paruošiant mėsą. Tačiau kyla klausimas, ar saugu yra plauti paukštieną bei mėsą žalią? Pasirodo, kad plauti mėsą arba paukštieną – prasta mintis. Nuplovę žalią mėsą nesunaikinamos visos bakterijos, o tik padidinama potencialiai kenksmingų bakterijų plitimo rizika.

Lenkijos mėsos perdirbėja „SuperDrob“ Jungtinės Karalystės prekybos tinklams tiekė šaldytus paukštienos produktus, kuriuose užfiksuoti itin stiprių antibiotikų pėdsakai, praneša „The Guardian“. Atliktas tyrimas rodo, kad šie vaistiniai preparatai yra siejami su mirtinų superbakterijų plitimu, galinčiu lemti žmonių gyvybėms pavojingų ligų protrūkius. Į Lietuvą vien šimet uždrausta tiekti daugiau nei 2,5 tonų lenkiškos vištienos produktų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau ne vienerius metus ragina mažinti antibiotikų vartojimą – žmonės darosi jiems vis atsparesni ir tai tampa didėjančio visuomenės sergamumo, nesėkmingo gydymo ir net mirties priežastimi. Šį atsparumą didina ne tik neatsakingas antibiotikų vartojimas susirgus – tai gali daryti ir maistas, kurį valgome. Todėl PSO savo rekomendacijas teikia tiek medikams, tiek maisto, ypač mėsos, gamintojams. Panašu, kad situacija gerėja ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje.

Lietuvos paukštienos eksportuotojai savo produkciją galės vežti į Pietų Korėją, o į Taivaną bus galima eksportuoti jautieną – tai patvirtino atsakingos šių šalių institucijos, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. Taivano institucijos patvirtino kad šalies įmonės eksportuoti jautieną ir jos produktus gali nuo sausio 16 dienos.  „Matome didelį potencialą glaudesniam Lietuvos ir Pietų Korėjos bei Taivano verslo ryšių plėtojimui.

Bet kuri šventė nusipelno tokio įspūdingo patiekalo kaip tik ką iš orkaitės ištraukta žąsis, antis, višta ar kalakutas, pasakišku kvapu viliojantis susiburti prie stalo iškilmingiems pietums ir pažadinantis dėkingumą nuo pat pirmo kąsnio. Kaip teisingai iškepti šį patiekalą neįgudusiam kulinarui? Iššūkis ne toks didelis, koks atrodo kalakutas – keletas naudingų patarimų padės pasijusti profesionalu.

Ant lietuvių pietų stalo – lenkiška vištiena su antibiotikais. Tokia ateitimi Lietuvos paukštininkystės atstovai gąsdina šalies gyventojus, jei Vyriausybė nepadės paukštininkams išgyventi ir nekompensuos šimtais tūkstančių eurų išaugusių sąskaitų už dujas. Vyriausybė, pasak paukščių augintojų, pati kerta šaką, ant kurios sėdi, nes, verslams užsidarius, valstybės biudžetas neteks paukštininkų sumokamų dešimčių milijonų eurų, liks be darbo ir juos dirbantys.

Po Lenkijoje kilusio skandalo dėl vištienos kokybės Lietuvos paukščių augintojai ragina gyventojus pirkti lietuvišką paukštieną ir įspėja, kad pigiausia kaimynų produkcija gali būti nekokybiška, užkrėsta įvairiomis ligomis. Jiems pritaria ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Anot jos specialistų, daugiausiai nekokybiškos mėsos atvežama būtent iš Lenkijos. Šiemet tokios nesaugios produkcijos jau išimta 62 tonos.

Pietų Korėjos ekspertai Lietuvoje tikrina paukštienos gamintojus, kurie savo produkciją planuoja eksportuoti į šią Azijos šalį. Pietų Korėjos Maisto ir vaistų saugos ministerijos bei Gyvūnų ir augalų karantino agentūros ekspertai lankysis Vilniaus paukštyne ir bendrovėse „Krekenavos agrofirma“ bei „Vlantana“, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. Pasak tarnybos vadovo Manto Staškevičiaus, derybos dėl eksporto leidimų vyko nuo 2018 metų, tačiau procesus pristabdė pandemija.

Paukštiena prekiaujančių įmonių vadovas, vadybininkė bei dar aštuoni asmenys bus teisiami dėl, kaip įtariama, nesumokėto pusės milijono eurų Pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Direktorius kaltinamas didelės vertės sukčiavimu, antspaudo pagrobimu ir panaudojimu bei aplaidžiu apskaitos tvarkymu, vadybininkė kaltinama bendrininkavusi sukčiaujant.

INGREDIENTAI: 1 vienetas tešlos (sluoksniuota bemielė) 1 vienetas paukštienos (kalakutiena ar vištiena ) 5 vienetai morkų 2 saujos bruknių ( (galima naudoti spanguoles)) 100 gramų sūris (fermentinis) 100 gramų pomidorų pastos ((tyrė)) 4 skiltelės česnakų 1 žiupsnelis druskos 1 žiupsnelis pipirai 30 mililitrų alyvuogių aliejaus 1 pakelis sultinio (sultingai vištienai su baziliku ir raudonėliu) šiek tiek bruknių ((tyrė)) Paruošimo laik...

INGREDIENTAI: 1 vištiena 0.5 arbatinio šaukštelio paprikų (milteliai) 2 skiltelės česnakų (skiltelė) 1 citrinų šiek tiek druskos šiek tiek pipirai šiek tiek rozmarino Paruošimo laikas: Apie 1 val. Porcijų skaičius: 4 PARUOŠIMO BŪDAS: Mes mėgstam keptą vištą, turbūt kaip ir daugelis. Kepu ją įvairiai: su raugintais kopūstais, ryžiais, obuoliais... Šį kartą višta su citrina ir rozmarinais. Man ji tobula ir ,atrodo, skaniausia kokią iki šiol valgiau.

INGREDIENTAI: 500 gramų paukštienos (malta) 3 vienetai paprikų (didelės) 0.5 vieneto porų 1 vienetas svogūnų 4 valgomieji šaukštai pomidorų padažo 0.5 arbatinio šaukštelio kmynų (malti) 1 saujelė raudonėlių šiek tiek druskos šiek tiek alyvuogių aliejaus Paruošimo laikas: Apie 1 val. Porcijų skaičius: 3 PARUOŠIMO BŪDAS: Į įkaitinta aliejų sudėti apkepti smulkintus porus, svogūną ir česnaką.

„Puikiai tinka su kepta paukštiena“, – sako tinklaraščio „Skanūs kąsneliai“ autorė. Mišrainės ingredientai: 3 vnt. saldžiarūgščiai obuoliai; 4 vnt. saliero stiebai; 1 a.š. citrinos sulčių; 2 v.š. majonezo; druskos ir cukraus pagal skonį. Obuolius nulupti ir supjaustyti smulkiai gabalėliais. Apšlakstyti citrinos sultimis. Salierą pasmulkinti ir sumaišyti su obuoliais. Pagardinti druska, pipirais ir majonezu.

Nuo pernai metų paukščių gripas smarkiai paveikė Lenkiją. Veterinarijos specialistų teigimu, migruojančių paukščių nešiojami virusai jau sukėlė 330 protrūkių. 2019–2020 metais jų buvo užfiksuota tik 50. Nuo 2020 m. rudens jau buvo sunaikinta apie 13,5 mln. paukščių, dauguma jų 2021-aisiais. Nepaisant industrijos neigimo, daugelis mano, kad nekontroliuojama plėtra ir didelis ūkių tankumas sukūrė tobulas sąlygas epidemijai.

Per pastarąją savaitę Vilniuje ir aplinkiniuose rajonuose užfiksuota bene dvidešimt pavojingos paukščių gripo viruso atmainos atvejų – nugaišo ar turėjo būti sunaikinti šimtai paukščių. Ligai persimetus į didesnį paukštyną, pasekmės būtų itin blogos, įspėja specialistai.

Nežiūrint į tai, kad 2020 metais prasidėjo pasaulinė pandemija, nesaugios vištienos kiekis Lietuvoje augo. Užpernai mūsų rinkai buvo uždrausta tiekti beveik 200 tonų vištienos, o pernai šis skaičius smarkiai išaugo – net apie 260 tonų paukštienos buvo pripažintos nesaugia, rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pranešime žiniasklaidai. Tokioje paukštienoje buvo nustatyta tarša salmonelių bakterijomis.

Pastarosiomis savaitėmis Europoje nustatoma vis daugiau naujų didelio patogeniškumo paukščių gripo židinių. Apie didelį ligos protrūkį vištų dedeklių ūkyje praeitą savaitę pranešė Lenkijos atsakinga institucija, informuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Iš viso Europoje šiais metais didelio patogeniškumo paukščių gripo virusas pateko į 367 naminių paukščių ūkius, dėl to sunaikinta daugiau nei 6 mln. naminių paukščių.

Lietuvos paukštininkus žlugdo į prekybos vietas plūstanti pigi lenkiška paukštiena ir ukrainietiški kiaušiniai, sako Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas.  Vytauto Tėvelio teigimu, jeigu šiam sektoriui nebus teikiama valstybės parama, jis gali sumenkti, o atstatymas brangiai kainuotų. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad paukštienos augintojų sektoriaus nuogąstavimai yra pagrįsti.

Valgydami mėsos gaminius ir pirkdami juos iš turgaviečių ar kitų neoficialių prekybos vietų, rizikuojame savo sveikata. Skirtingų įstaigų fiksuojami pažeidimai rodo, kad mėsos pardavėjai nevengia į Lietuvą įvežti mėsos gaminių, o vėliau juos pardavinėti nelegaliai ir tokiu būdu prisikrauti savo asmenines kišenes pinigų.

Pastarosiomis dienomis kaimyninėje Lenkijoje užfiksuotas paukščių gripas plečiasi – užfiksuoti nauji židiniai ne tik Lenkijoje, bet ir Slovakijoje. Baiminamasi, kad paukščių gripą lengvai atnešti į Lietuvą gali migruojantys vandens paukščiai – gulbės ar antys. Ar tai turėtų kelti baimę Lietuvoje paukščius auginantiems žmonėms ir kaip keisis dėl to paukštienos kainos.

Lenkijoje plintant paukščių gripui, valstybės institucijos ruošiasi patikrinti Lietuvos paukštynuose įrengtas apsaugos priemones.  Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Vidmanto Paulausko, didžiuosius paukštynus ketinama patikrinti iki kovo.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Kauno departamentas uždraudė rinkoje parduoti UAB „Dargita Tau“ iš Lenkijos įsivežtus 645 kg šviežios paukštienos. Nesaugi paukštiena vartotojų nepasiekė, mėsos gaminių įmonė įpareigota sunaikinti produkciją.

Nutarta griežčiau taikyti visas būtinas priemones, kurios apsaugotų Lietuvos paukštininkystės sektorių nuo didelio patogeniškumo paukščių gripo grėsmių, užkirstų kelius galimam užkrėstos produkcijos patekimui į šalies rinką, praneša vyriausybės spaudos tarnyba.       Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informavo, kad  iki šiol daugiausia paukščių gripo atvejų užfiksuota Lenkijoje, jis taip pat aptiktas Vengrijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Ukrainoje.

Lenkijoje užfiksuotas paukščių gripas plinta ne tik pačioje Lenkijoje – židiniai taip pat užfiksuoti Slovakijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje. Nors ūkiai praranda daug paukščių, specialistai teigia, kad lietuvių perkamos paukštienos kainai tai didelės įtakos nedaro. Visgi baiminamasi, kad rinką gali užplūsti lenkiškos produkcijos perteklius, o židinio užfiksavimo Lietuvoje atveju, gamintojo kaina galėtų šiek tiek padidėti.

Kad lietuviai svarbiausių savo švenčių dabar neįsivaizduoja be paukštienos patiekalų, liudija ir statistika, ir patys prekybininkai, tačiau ar taip buvo visada? Kokie gi paukščiai puikavosi mūsų kunigaikščių ir kitų didikų lėkštėse? O pasirodo, į skrandžius keliavo nuo smulkiausių miško paukštelių iki grakščiųjų gulbių ar gandrų. Valdovų rūmų teritorijoje rastus kaulus ištyrę ornitologai žino ir tai, kada lietuviai paragavo kalakuto.

Lenkijoje siaučiant paukščių gripui, užkrėsta mėsa į Lietuvą nepatenka, sako Maisto ir veterinarijos tarnyba. Tačiau ji įspėja, jog šalies paukščių laikytojai turėtų imtis papildomų saugumo priemonių. Lenkijoje nuo gruodžio pabaigos iki sausio 6-osios nustatyti septyni paukščių gripo protrūkiai, sunaikinta dešimtys tūkstančių paukščių.

Paukščių gripo protrūkis Lenkijoje. Pirmomis 2020-ųjų dienomis kaimyninėje šalyje sunaikinta dešimtys tūkstančių užsikrėtusių kalakutų. Lietuvos specialistai aiškinasi, ar produkcija iš fermų Liublino vaivadijoje, kur ir užfiksuotas paukščių gripo židinys, nebuvo patekusi į mūsų šalį.

Į Lietuvą importuojama lenkiška produkcija tautiečius vis dar vilioja žemomis kainomis. Ne išimtis ir mėsos gaminiai, kurie užima vis didesnę procentinę dalį prekybos tinkluose. Tiesa, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) jau spėjo užfiksuoti ne vieną pažeidimą – iš Lenkijos atvežamuose paukštienos gaminiuose aptikta žarnyno infekcinę ligą sukeliančių bakterijų.

Kauno apskrityje aptiktos pogrindinės mėsos rūkyklos pašiurpino ir visko mačiusius pareigūnus. Rastos tonos neaiškios paukštienos ir kiaulienos, mėsa buvo rūkoma pasibaisėtinomis sąlygomis, o vėliau ji patekdavo ne kur kitur, bet į šalies turgavietes.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) aptiko beveik 80 t nesaugios vartoti vištienos – net 3,2 karto daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, o dažniausiai neatitikimų nustatoma – gamintojų iš Lenkijos produkcijoje. Iš kaimyninės šalies atvežama beveik 75 proc. visos importuojamos vištienos, likusioji dalis atgabenama iš Danijos, Latvijos, Olandijos, Suomijos, Estijos ir kitų valstybių.

Daugelis savo dienos neįsivaizduoja be mėsos. Pietūs, vakarienė ar net pusryčiai – mėsa. Tačiau mėsos rūšių yra labai daug. Ar žinote kokia mėsa pati sveikiausia, kuri turi mažiausiai teigiamų savybių, o kuri gal visai netinkama kai kurių žmonių racionui. Triušiena, antiena, paukštiena, jautiena, kuo jos skiriasi? Triušiena Daugeliui žmonių labai naudinga triušių mėsa. Ypač tinka vaikams, krūtimi maitinančioms mamoms, pagyvenusiems žmonėms, bei tiems, kurie nori išvengti viršsvorio.

Sekmadienį, rugpjūčio 20-ąją, Kauno teritorinės muitinės mobiliosios grupės patrulis Lietuvos – Lenkijos pasienyje sulaikė beveik 200 tūkst. eurų vertės kontrabandinių cigarečių siuntą. Muitininkų įtarimą sukėlė netvarkingi krovinio dokumentai: juose buvo nurodyta, kad gabenama lietuviška paukštiena, bet vilkike rastas lenkiškos kiaulienos kaulų krovinys. O patikrinus detaliau, tarp šaldytų kaulų aptiktos ir 143 dėžės nelegalių rūkalų.

Nuo sausio 27 dienos Lietuvos gamintojai gali į Japoniją eksportuoti paukštieną ir jos gaminius. Apie tai šiandien Lietuvos ambasadai Tokijuje pranešė Japonijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ministerija ir Japonijos sveikatos, darbo ir gerovės ministerija.

Kovo 17 d. Vilniaus pareigūnai, gavę informaciją apie nelegalią prekybą mėsos, paukštienos, žuvies ir kitais maisto produktais, atliko ne vieną patikrinimą Kirtimų g., Vilniuje, įsikūrusiose prekybos vietose. Pareigūnams talkino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai.

 Įtarus nelegalią prekybą mėsa, UAB ,,Ekobenas“ (Marijampolės g. 14, Kaunas) uždrausta tiekti rinkai 600 kg paukštienos ir nurodyta ją sunaikinti. Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriams patikrinus mėsos perdirbimo įmonę UAB ,,Ekobenas, rasta 200 kg išpjaustytos paukštienos (vištienos ir kalakutienos), kuri buvo neženklinta, be įsigijimą patvirtinančių dokumentų.

Pareigūnai išaiškino didžiulį paukštienos gamybos tinklą, per kurį į prekybos vietas pateko ne tik legaliai neapskaityta, bet ir nesaugi mėsa. Policijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai ir prokurorai teigia, kad tai - didžiausias bendras su šešėliniu verslu susijęs šių institucijų tyrimas pastarąjį dešimtmetį. Pirmadienį ir antradienį buvo atlikta apie 240 su šiuo tyrimu susijusių kratų. Vien per jas rasta 11 tonų neapskaitytos produkcijos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad iš rinkos surenkami nesaugūs lenkiški švieži ančiukų petukai. Atlikus tyrimus laboratorijoje, nustatyta, kad jie užkrėsti Salmonella enteritidis mikroorganizmais. Produkcija gauta iš vieno didžiausių lenkiškos antienos tiekėjų – įmonės „AMI“ (Stara Droga, Mikstat, Lenkija). Šviežius ančiukų petukus Lietuvos ir Latvijos rinkose platino UAB „Baltic larus“ (Pagirių k., Garliavos sen.

 VL žurnalistė Nijolė Baronienė Šaltuoju metų laiku sodybų želdynai po sniegu, tad tenka galvoti, kas gali papuošti darbščių lietuvių kiemus. Tai gali būti ir atodrėkio dieną į kiemą išleistas pabėgioti vištų ar žąsų pulkas. Balkūnų kaime, Alytaus rajone, kudakuoja šimtai mėsinių ir dedeklių vištų. Skanios paukštienos ir kiaušinių mėgėjai žino, kur sostinėje savo ūkio produkcija prekiauja Vida Bartkevičienė.

Lietuviai neįsivaizduoja savo raciono be grilio patiekalų, net 95 proc. apklaustųjų patvirtino, kad juos mėgsta. Ne tik mėgsta, bet ir dažnai valgo – šią vasarą daugiau kaip 3 kartus per savaitę ant grilio keptų patiekalų ragavo 42 proc. apklaustųjų. Be to, renkantis mėsą kepsniams, daugiau kaip trečdalis jų (33 proc.) prioritetą teikia paukštienai. Tai parodė kepsnių ir salotų restoranų tinklo „Forest“ atlikta apklausa. Apklausa atskleidė, jog 44 proc.

Į Pasaulio prekybos organizaciją įstojusiai Rusijai ES simboliškai atvėrė savo rinkos duris, o rusai ta proga paskelbė grandiozinius planus Europą užkariauti paukštiena. Tačiau ir europiečiai ketina didinti paukštienos eksportą į Rusiją. Didins gamybą ES šalių paukščių augintojai įdėmiai vertina iš Rusijos ateinančią informaciją apie paukštienos gamybos šuolį. Iš pranešimų rusų spaudoje galima susidaryti įspūdį, kad jie ruošiasi karui – Europą nori užkariauti paukštiena.

Šimtus metų žmonės maistą gardina įvairiais prieskoniais. Tai – neatsiejama raciono dalis. Prieskoniai gerina apetitą, suteikia patiekalui skonį ir aromatą. Anksčiau tai buvo prabangos prekė, o šiandien galima įsigyti net pačių rečiausių prieskonių. Mokslininkai teigia, kad maisto pagardai vertingi ne tik dėl skonio, bet ir dėl gydomųjų savybių.

Į Lietuvos rinką nepateko pagal specialų Prancūzijos kompanijos užsakymą gaminti ir šioje šalyje uždrausti realizuoti nesaugūs ŽŪB „Nematekas“ paukštienos produktai. Pranešimą apie Kaišiadorių rajone veikiančios lietuvių bendrovės pateiktus į Europos rinką nesaugius paukštienos produktus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema RASFF iš Europos Komisijos.

Vienas iš penkių viščiukų, parduodamų Britanijos supermarketuose, yra užkrėstas pavojingomis bakterijomis, skelbia „Mail Online“. Maisto standartų agentūros (FSA) atliktas tyrimas atskleidė, kad 18 procentų šviežios paukštienos, parduodamos JK, sudėtyje yra kampilobakterijų. Kampilobakterijos yra viena iš dažniausių žmonių žarnyno infekcinių ligų priežastis. Daugelyje pasaulio šalių kampilobakterijų sukeltos infekcijos yra dažnesnės nei salmoneliozė ar šigeliozė.

Jau dvylika metų kelmiškio verslininko Ričardo Lapinsko įmonė augina paukščius. Šis verslas kaip ir pats paukštis — tai skrieja aukštyn, tai tupia. Kartais, anot verslininko, po bemiegių naktų ir patirtų nuostolių norisi viską mesti. Bet sugrįžta, nes tai — šeimos verslas ir galimybė išgyventi. Pradinis kapitalas iš miško Prieš keliolika metų vairuotoju dirbęs Ričardas Lapinskas savo verslą pradėjo nuo miškų tvarkymo.

Ar sutiktumėte dirbti atvirame lauke nuo aušros iki sutemos, lietui lyjant ar saulei tvieskiant? Išsiropšti rytą iš vagonėlio, atsistoti į trijų kilometrų ilgio vagą ir skinti, skinti, skinti... braškes, pomidorus ar kitokias gėrybes ir už tai gauti tūkstantuką eurų. Jūs nesutiktumėte, bet daugelis lietuvių sutinka ir sutiks. Mat sėdėdami ne vienus metus be darbo, pasirankiodami litą kitą dirbdami viešuosius darbus jie sukanda dantis ir vyksta į vakariečių plantacijas.

Sumedžiotą antį dera rūpestingai apžiūrėti. Joje gali būti parazitinių pirmuonių – sarkosporidijų. Sarkosporidijos aptinkamos žinduolių, paukščių, roplių, o kartais ir žuvų organizmuose. Jos rastos daugiau nei 200 naminių bei laukinių gyvūnų rūšių, ir jų sąrašas vis ilgėja. Parazitui gyventi ir vystytis būtina dviejų šeimininkų (plėšrūno ir aukos) kaita. Žolėdžių, visaėdžių, o kartais ir plėšrūnų raumenyse yra aptinkamos verpstės, ryžio grūdo, kaspino ir siūlo formos dariniai – cistos.