paukštė
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „paukštė“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „paukštė“.
21-erių Ukrainos karė muša interneto rekordus: „paukštės giesmininkės“ dainos virpina širdį
Judančiame vaizdo įraše išryškėja tamsoje dainuojanti moteris, kurios skaidrus balsas patriotinėms dainoms suteikia išskirtinį grožį, nepaisant niūrios aplinkos. Nes ji dainuoja slėptuvėje nuo bombų, sugriauto Mariupolio pragare, jai pritaria greta sėdintys vyrai.
Jos vardas Kateryna.
Siūloma ūkininkams kompensuoti laukinių paukščių padarytą žalą
Migruojantys vandens paukščiai – laukinės žąsys, gulbės, gervės – kasmet nusiaubia ūkininkų laukus ir pridaro milžiniškos žalos. Tačiau iki šiol ūkininkai dėl to kompensacijų tikėtis negali, o ir įrodyti nuostolius – sudėtinga. Žemės ūkio ministerija siūlo, kad paukščių padaryta žala ūkininkams būtų kompensuojama taip pat, kaip ir laukinių gyvūnų.
„Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama pagal Medžioklės įstatymą.
Dominyko Kubiliaus filmo premjeroje pasirodė jo mylimoji Laura Paukštė su dukrele Matilda
Kino centre „Skalvija“ šiandien įvyko pirmojo D.Kubiliaus režisuoto dokumentinio filmo „Dėmesio – maistas!“ premjera. Svarbią dieną su žinomu prodiuseriu leido artimiausi draugai ir bičiuliai bei Dominyko mylimoji – prodiuserė Laura Paukštė. Moteris atvyko kartu su jos ir Dominyko mėnesio laiko dukrele. Filmo „Dėmesio – maistas!“ tikslas – šviesti Lietuvos visuomenę apie maisto švaistymo problemą, jos priežastis bei pasekmes, svarbiausius veikėjus šioje dilemoje.
Prodiuserė L. Paukštė: jei nori būti žvaigžde, nevalia eiti į sceną purvinais batais
Šį trečiadienio vakarą 20.30 val. BTV pokalbių laidos „Yra kaip” yra studijoje – buvę ir esami realybės šou dalyviai bei tie, kurie svajoja tapti pripažintomis šou verslo asmenybėmis Lietuvoje.
„Aukso paukštė“ nutūpė Ignalinoje
Tarptautinė teatro diena Ignalinoje paminėta itin šventiškai. Kovo 27-ąją Ignalinos vaikų teatras IKI padovanojo miestui spektaklio pagal buvusios ignalinietės Agnės Dilytės pjesę „Atsargiai, baubai“ premjerą bei spektaklį jaunimui „Namo“, o kovo 28-ąją surengta įspūdinga šio teatro pagerbimo šventė bei koncertas.
Priešiškos imigrantams nuotaikos Europoje – užkrečiamos
LRT radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt Europoje stiprėja priešiškos nuotaikos imigrantų atžvilgiu. Šalys ima vengti ne tik didesnių pašalpų ir atlyginimų ieškotojų, tačiau ir tų, kurie savo gyvenimo būdu nepritampa prie vietinių gyventojų, taip LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ pirmadienį sakė migracijos klausimų ekspertas Dainius Paukštė.
Kol banginiai plaukios godumo jūrose – emigrantai negrįš
Dainius Paukštė Savo komentare Lietuvos radijui, o vėliau visuose lietuviškuose internetiniuose tinklapiuose išplatintame straipsnyje „Kokiais banginiais parplukdysime emigrantus?“ R.Vainienė dar kartą atkreipia visuomenės dėmesį į neseniai vyriausybės nutarimu patvirtintas Lietuvos migracijos politikos gaires. Autorė lieka ištikima pasirinktai ideologijos krypčiai.
Ar Darbo kodekso liberalizavimas yra panacėja nuo visų lietuviško verslo bėdų?
Dainius Paukštė Manau, jog sutiksite su nuomone, kad naujai priimamas įstatymas visuomet privalo būti geresnis, nei ankstesnis, kad jo pagalba reguliuojamoje visuomeninių santykių srityje valstybė pasieks didesnę pažangą, gerindama visuotinę gerovę. Neturint tokių tikslų, nekeliant sau ambicingų ir visiems priimtinų sąlygų, naujo įstatymo priėmimas dažniausiai tampa ne kuriančia, o visa griaunančia jėga.
D. Paukštė: kodėl šalis nesugeba išlaikyti talentų, kuriuos pati išaugino ir išugdė
Dainius Paukštė Migracijos klausimų ekspertas Deja, straipsnio pavadinimas – tai citata ne iš mūsų prezidentės metinio pranešimo, o iš dienraščio Londone. Šią mintį suformulavo Didžiosios Britanijos politikai. Tai yra šalies, kuri turi teigiamą migracijos saldo (atvyksta daugiau žmonių, nei išvyksta). Šalies, kuri imasi griežtų priemonių prieš nežabotą imigraciją ir nelaukdama blogų pasekmių emigracijos srityje, imasi konkrečių veiksmų, siekdama išvengti rinkėjų reakcijos.
D. Paukštė: Globalizmo dalgis pakliuvo ant akmens?
XX a. devintame dešimtmetyje prasidėjęs globalizavimas nukreipė žmonijos vystymąsi ten, kur ji vieną kartą savo civilizacijos apyaušryje jau buvo: į pasaulį be sienų (valstybių juk nebuvo) ir be tautų (klanai, giminės ir pan.). Lietuvoje aktyvesnių diskusijų globalizmo, kosmopolitizmo ar multikultūriškumo temomis aiškiai nepakanka. O jeigu jos ir buvo, tai tik siauroms tikslinėms grupėms, o viešoje erdvėje – tyla.
REKLAMA
REKLAMA
R. Paukštė: trūksta valstybinių institucijų koordinacijos, rūpinantis Ūkio banko klientais
Valstybinės institucijos vis dar neturi sistemos, kuri padėtų koordinuotai veikti ir efektyviai užtikrinti banko klientų apsaugą krizinėse situacijose. Taip mano Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė. Pasak jo, ne dėl savo kaltės nukentėjusiems vartotojams turėtų būti suteikiama visa svarbiausia pagalba, užuot taikius nuobaudas.
Ar įsižiebs Vilties žiburėlis Seimo lange?
Po 2013 Naujų metų sutikimo – esu optimistas ir pasaulio pabaiga netikiu,- koks nors žurnalistas praneš tautai : „dėl emigracijos iš Lietuvos 2012 metais galima iš žemėlapio ištrinti dar vieną miestą ir miestelį‘. Vėliau ekspertai patvirtins, kad migracijos balansas ir toliau yra neigiamas, kaip įprasta pastarąjį dešimtmetį ir Lietuva Europos Sąjungos suvestinėje lentelėje užima sau įprastinę paskutinę vietą.
Priežastis – ne emigrantai, o Lietuva ir valdžios vykdoma politika
Prisimenu pirmąsias šios vyriausybės kadencijos dienas. Po „naktinės“ reformos iki tol su pasaulio lietuviais bendravęs Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (TMID) vyriausybės sprendimu buvo reorganizuotas ir Užsienio reikalų ministerijoje sukurtas Užsienio lietuvių departamentas. Kartu su TMDI buvo panaikintas ir Lietuvio grįžimo į tėvynę informacinis centras.
D. Paukštė: Jūsų teisė rinktis
Po to, kai trys politinės jėgos Lietuvos centro partija, Lietuvos socialdemokratų sąjunga ir Tautininkų sąjunga sukūrė susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“, įvairaus plauko politologai ir šių jėgų politiniai oponentai, net nesulaukę naujadaro vertybių deklaracijos, pagal savo angažuotumą, mentalitetą, atstovaujamų finansinių grupuočių bei šeimininkų interesus ir savo politinio sugedimo laipsnį, nesusimąstydami (o gal ir labai tikslingai pamąstę) prikabino etiketes: radikalai, nacionalistai, naci...
D. Paukštė: Lietuva dvigubų standartų politikos spąstuose - atsakas L. Bieliniui
Turim ne tik gausią ir taiklią, bet ir laiko išbandytą tautosaką. Gerai būtų, kad mūsų politikai, pradedant politologais, partijų vadovais ir baigiant Prezidente, dažniau naudotųsi lietuvių tautos išmintimi. Kas nežino patarlės: „Savo aky rasto nemato, o svetimoj ir šapelį suranda!“? Pasirodo, jog dabartiniame gyvenime daug kas nežino. Tikrai sveika iš pradžių į save pažiūrėti ir tik vėliau apie kitą kalbėti.
Politologinė dilema
Labai nustebino politologas Lauras Bielinis.
D. Paukštė: Emigracijos politika - nieko nematau, nieko negirdžiu, nieko nesakau
- Kiek galima kalbėti vis apie tą patį?- Kol visuomenė išgirs Vyriausybės atsakymą...
Japonų kultūroje yra sena vaizduojamoji sentencija – trys beždžionėlės. Drauge šių beždžionėlių figūros įkūnija priežodį – „nieko bloga nematau, nieko bloga negirdžiu, nieko bloga nesakau“. Šios filosofijos analogų galima rasti ir Kinijoje, ir Indijoje.
D. Paukštė: demokratijos saulėlydis?
Ketvirtadienį Seime pristatytas Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 7, 8, 10, 12, 14, 22 straipsnių pakeitimo ir 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-3531).
Rodos, pagaliau, turime progą džiaugtis, nes Prezidentė atkreipė dėmesį tai, ką Seimas jau ištisas tris kadencijas bando „ištaisyti“ ir niekaip nesugeba to darbo užbaigti – politinėje sistemoje susiformavusias negeroves.
Dainius Paukštė: kodėl tautos praradimo penkmetį įvykdėme per vienerius metus?
Dainius Paukštė: kodėl tautos praradimo penkmetį įvykdėme per vienerius metus?
Neseniai Eurostatas paskelbė, kad daugiausiai Lietuvoje gyventojų buvo 1990 m. – 3,7 mln. Nuo to laiko šalyje jų nuolat mažėja. Eurostatas prognozuoja, kad išlikus šiai tendencijai, 2060 m. jų liks tik 2,5 mln.