patyčios

Kovo 23-29 dienomis Lietuvoje vyksta šeštoji „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“, siekianti atkreipti visuomenės dėmesį į patyčių problemą. „Patyčios yra tikrai ne vaikų problema, tai visos mūsų visuomenės bėda. Todėl ir patyčių priežastys slypi tiek kiekvieno vaiko individualiose savybėse, tiek jo šeimos aplinkoje, tiek visoje visuomenėje.

 Visoje Lietuvoje šiandien prasidėjus „Vaikų linijos“ organizuojamai akcijai „Veiksmo savaitė be patyčių“, politiko Liutauro Kazlavicko iniciatyva vyko spaudos konferencija „BE PATYČIŲ 2015: visuomenė gali išspręsti patyčių problemą“. Pristatydami šeštą kartą vykdomą iniciatyvą, konferencijos dalyviai kalbėjosi apie tai, kaip kiekvienas iš mūsų galėtų prisidėti, kad patyčių būtų mažiau.

Patyčias patiria apie trečdalis vaikų, o tyrimai rodo patyčių masto didėjimo tendencijas, sako viešosios įstaigos „Vaikų linija“ vadovas, psichologas Robertas Povilaitis.   „Situacija yra tokia, patyčių nemažėja, o kaip tik daugėja. 11–15 metų paauglių tyrimo duomenys rodo, kad kas trečias vaikas patiria patyčias. Kalbant apie tuos, kurie tyčiojasi – kas trečias berniukas tyčiojasi, ir maždaug kas septinta mergaitė irgi tai daro“, – pirmadienį LRT Radijui sakė R.Povilaitis.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Radijo laida „Čia ir dabar“, LRT.lt Paprastai patyčių išraiška darbe būna gana subtili ir rafinuota, tačiau jos tikrai egzistuoja, sako Kauno technologijos universiteto psichologė Milda Perminienė. „Yra kelios patyčių formos. Visų pirma yra patyčios, nukreiptos į darbą. Tai – nepagrįsta kritika: nors jūs viską puikiausiai atlikote, vis tiek randama smulkmenų, suteikiančių galimybę kritikuoti, pažeminti, neįvertinti.

Kovo 9 dieną populiarus britų dainininkas Samas Smith’as interviu dienraščiui „The Sun“ atskleidė, kad paauglystėje buvo tapęs homofobinių patyčių auka. 2014 metų gegužę viešai homoseksualumą pripažinęs trijų „Grammy“ statulėlių laureatas privačiame gyvenime savo seksualinės orientacijos neslėpė nuo paauglystės (lgl.lt). „Sunkiausias laikotarpis buvo pirmieji metai vidurinėje mokykloje. Homofobines patyčias patyriau būtent tada, kai dar nepripažinau savo homoseksualumo.

Socialiniame tinkle „Facebook“ sparčiai plinta vaizdo įrašas, kuriame nepilnamečiai smurtauja ir tyčiojasi iš savo bendraamžio. Atrodo, kad egzekucijos vykdytojai paauglį nusitempė į rūsį. Šis vaizdo įraše – kruvinu veidu, o iš jo kaip įmanydami tyčiojasi ir visa tai filmuoja kiti du. Po šio vaizdo įrašo kilo visuomenės pasipiktinimo banga, žmonės pasisakė prieš smurtą ir patyčias.

Socialiniame tinkle „Facebook“ sparčiai plinta vaizdo įrašas, kuriame nepilnamečiai smurtauja ir tyčiojasi iš savo bendraamžio. Atrodo, kad egzekucijos vykdytojai paauglį nusitempė į rūsį. Šis vaizdo įraše – kruvinu veidu, o iš jo kaip įmanydami tyčiojasi ir visa tai filmuoja kiti du.  Po šio vaizdo įrašo kilo visuomenės pasipiktinimo banga, žmonės pasisakė prieš smurtą ir patyčias.

 Tėvai vaikus moko saugiai pereiti gatvę, gerų manierų, neturėti žalingų įpročių, nesityčioti iš kitų, mandagiai kalbėti, tačiau šiame technologijų amžiuje reikiamų žinių poreikis kinta. Tyrimų duomenimis, 80 proc. paauglių kasdien daugiau nei 3-4 val. praleidžia elektroninėje erdvėje. Kas penktas Lietuvos vaikas yra patyręs patyčias elektroninėje erdvėje.

Rusijos miestelio Borzia (Užbaikalė) tėvų komitetas reikalauja iš mokyklos pašalinti tris mokinius, grupinių patyčių iš moksleivės dalyvius, praneša „Lifenews“. Naujiena apie išprievartautą 10-metę Kristiną šokiravo nedidelį miestelį. Moksleivė pati papasakojo motinai, kad jos klasiokas ir du vyresnis berniukas išsityčiojo iš jos apleistų statybų teritorijoje.

Nors kasmet rengiamos „Savaitės be patyčių“ ir jų organizatoriai tvirtina, jog per keletą paskutiniųjų metų patyčių mastai tarp vaikų sumažėjo, tačiau vien pastarųjų dienų įvykiai verčia tuo abejoti. Viena 14-metė iššoko per mokyklos langą, kita – rasta nusižudžiusi Klaipėdos rajone. Panevėžietė internete aptiko vaizdo įrašą, kuriame atpažino mušamą ir stumdomą savo sūnų, vilnietė kreipėsi į policiją dėl paviešintos vaizdo medžiagos, kurioje – patyčios iš jos dukters.

 Naujausių tyrimų duomenys atskleidė, kad beveik kas penktas Lietuvos paauglys yra patyręs elektronines patyčias. Patyčių prevencijos srityje dirbantys ekspertai atkreipia dėmesį, kad ši, paauglių gyvenime vis aktualesnė problema, suaugusiems dar yra menkai pažįstama ir todėl beveik nesprendžiama.

Žiauraus elgesio su gyvūnais pavyzdžių apstu, tačiau tai, kas įvyko Rostove (Rusija) yra sunkiai paaiškinama. Viena mergina ciniškai išsityčiojo iš kačiuko, mynė jį kojomis ir ant jau mirusio kačiuko nusišlapino. Internete pasirodė fotografijos ir vaizdo įrašo ištraukos, kuriose nežinoma mergina tyčiojasi iš mažo kačiuko kūno. Nuotraukas paviešino dėl tokio elgesio sunerimusi kita Rostovo gyventoja, kuri kreipėsi į policiją, kad ši išsiaiškintų įvykio aplinkybes.

2014 m. spalio 2 dieną Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL organizavo tarptautinę žmogaus teisių konferenciją „Homofobinės ir transfobinės patyčios: iššūkiai ir efektyvus atsakas“. Pranešimus apie homofobines ir transfobines patyčias skaitė kompetentinga tarptautinių ekspertų komanda: Marinus Schouten (GALE – pasaulinis LGBT* švietimo aljansas, Nyderlandai), Michael Barron (BeLongTo – Airijos LGBT* jaunimo organizacija), Jurgita Smiltė Jasiulionė („Vaikų linijos“ psichologė), Ausma Sakalau...

Ir kas sakė, kad garsūs giminaičiai užtikrina lengvą kelią į sėkmę. Stengdamasi užkariauti mados pasaulį, Kardashianų klano atžala Kendall Jenner susidūrė su aršia konkurencija. 18-metei teko patirti kitų modelių pykti Niujorko mados savaitės metu, pasakojo Jenner artimas šaltinis. Jo teigimu, Kendall ne tik sulaukė kandžių pastabų apie savo giminaičius, bet ir paragavo į savo gėrimą primestų cigarečių likučių.

 Į mokyklas sugrįžę moksleiviai, deja, nėra visiškai saugūs. Prieš keletą metų Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, psichologinį smurtą patiria daugiau kaip du trečdaliai, o fizinį – daugiau kaip trečdalis moksleivių. Pasak saugos tarnybos „Fosus“ vadovo Valdo Matačiūno, pagrindinės moksleiviams kylančios grėsmės – patyčios, grasinimai, fizinis ir seksualinis smurtas, reketas, vagystės, sveikatą žalojančios medžiagos ir įtraukimas į nusikalstamą veiklą.

Psichologinis ir fizinis smurtas šalies mokyklose – mokinių prieš mokytojus ir mokytojų prieš mokinius – dažnas reiškinys. Mokykla tampa arena, kur nevaržomai liejasi neapykanta. Atsilygina tuo pačiu „Lietuvių kalbos mokytoja mus vadindavo idiotais, imbicilais, sakydavo, kad neišlaikysime valstybinio egzamino, nes esame daunai. Bet visi egzaminą išlaikėme, kai kurie – puikiai“, – pasakojo sostinės Jono Basanavičiaus gimnazijos absolventas.

Po vasaros atostogų su naujomis patirtimis į mokyklas grįžę mokiniai, kaip rodo skambučiai ir laiškai į „Vaikų liniją“, prisimena senas arba išgyvena naujas patyčias. Tuo tarpu tėvai, rūpindamiesi vaikų kuprinių turiniu, ne visada skiria pakankamai dėmesio vaikų emocinei savijautai mokykloje – tai lieka daugiau mokytojų atsakomybė. Siekiant laiku sustabdyti patyčias, vien mokytojų reagavimo neužtenka – ne mažiau svarbus yra aktyvus tėvų dalyvavimas visus mokslo metus.

Remiantis įvairių tyrimų duomenimis, patyčias Lietuvos mokyklose patiria apie 30-50 procentų moksleivių. Mūsų šalyje šis rodiklis – vienas iš didžiausių pasaulyje. Suaugusieji, stebėdami šį skausmingą reiškinį, guodžiasi, jog iš patyčių „išaugama“, tačiau tai – nebūtinai tiesa. Patyčias patiria ir suaugusieji; jų pasekmės – nuo depresijos, nerimo iki, kraštutiniu atveju, savižudybės.

Net 76 proc. 9-16 metų Lietuvos vaikų turi savo asmeninį profilį socialinių tinklų svetainėse. Šis skaičius kur kas didesnis už Europos vidurkį – profilius turi 59 proc. vaikų (tarptautinio tyrimo „EU Kids Online“ 2012 m. duomenys). Apklausų rezultatai rodo, jog mūsų šalies vaikams stinga žinių apie internete tykančius pavojus, todėl jie, nieko nenutuokdami, atskleidžia savo asmeninę informaciją.

Su septyniasdešimtmečiu Pranu susitikimui nespėju pasiruošti. Išbėgu tą pačią minutę, kai sužinau, kur jis yra. Mes ir susitinkam kitaip, nei įprasta interviu, – nesitarėm nei vietos, nei laiko, tiesiog jau ilgai laukiau, kol galėsiu jį pakalbinti. Randu jį bare, jau gerokai po pietų, geriant alų ir kalbantis su kitu sugėrovu Stasiuku. Žinau, kad Pranas turi istoriją, apie kurią pusę lūpų kalba visas vietinės reikšmės baras – Prano sūnus homoseksualus.

Liūdna statistika rodo, kad apie trečdalis lietuvių mokymosi įstaigose patiria patyčias ir tik nedaugelis apie skriaudas iškart užsimena tėvams bei pedagogams. Itin svarbu laiku pastebėti pasikeitusį vaiko elgesį ir imtis problemos sprendimo. Pateikiame ženklus į kuriuos būtina atkreipti dėmesį! Tiesaus atsakymo vengimas Sukluskite, jeigu paklausus paprasto klausimo vaikas vengia tiesaus atsakymo arba kalba labai lakoniškomis, dviprasmiškomis frazėmis.

Praėjusios vasaros Jūros šventė septyniems jauniems klaipėdiečiams, ko gero, ilgam liks jų atmintyje ne dėl gausių ir puikių šventės renginių, o dėl to, kad už pademonstruotą įžūlų elgesį jie visi po metų susitiks teisiamųjų suole. Nepilnamečių justicijos srityje besispecializuojantis Klaipėdos apylinkės prokuroras Saulius Galminas šiandien surašė kaltinamąjį aktą baudžiamojoje byloje dėl viešosios tvarkos pažeidimo (pagal LR BK 284 str.

„Padėtis pasidarė sunki ir įtempta dėl tautos likimo. Visi žino, koks yra atotrūkis tarp visuomenės ir valdžios institucijų. Bandome pakviesti valdžią apsidairyti ir pamatyti, kas vyksta Lietuvoje“, - Seimo spaudos konferencijų salėje kalbėjo filosofas Krescensijus Stoškus. Jis teigė neretai išgirstąs klausimą, ar politikai turi laiko išeiti iš savo valdžios viršūnių. „Ar jie susitinka su žmonėmis? O jeigu šnekasi, tai su kuo jie šnekasi, nes iki šiol nesupranta, kokia yra padėtis Lietuvoje.

2014 m. balandžio 30 d. apie 14 val. iš Bitininkų gatvės daugiabučio namo iškritęs žuvo Vilniaus Jeruzalės vidurinės mokyklos moksleivis. Medikai konstatavo berniuko mirtį įvykio vietoje. Apie jaunuolio žūties priežastis, esamą padėtį mokykloje, psichologų konsultacijas ir patyčias kalbamės su Jeruzalės mokyklos direktoriumi Linu Vasarevičiumi. - Spaudos pranešime rašėte, kad pradėjote tyrimą mokykloje, kokie rezultatai? - Tai, žinoma, iš karto. Dabar dirba kriminalistai.

2014 m. balandžio 30 d. apie 14 val. iš Bitininkų gatvės daugiabučio namo iškritęs žuvo Vilniaus Jeruzalės mokyklos mokinys. Medikai konstatavo berniuko mirtį įvykio vietoje. Primename, kad balsas.lt nuvykus į įvykio vietą, vienas liudininkų - bendrijos pirmininkas Žilvinas Masevičius sakė, kad dvylikametis berniukas mokyloje patyrė patyčias. "Nepatikrinta informacija, bet gali būti taip, kad jis mokykloje buvo terorizuojamas, iš jo buvo tyčiojamasi.

Kieme žaidžia vaikai, šalia ant suoliuko sėdi įsimylėjusi porelė. Jei ne vienas policijos automobilis net neįtartum, kad ką tik čia nutiko siaubingas įvykis - 12-mteis berniukas pasirinko savižudybę. "Aš čia dirbu kiemsargiu. Išgirdau trenksmą, pamaniau, kad atvažiavo šiukšles išvežti. Išeinu, žiūriu batas guli. Girdžiu balkone šaukia tėvai: "Sūnus, sūnus". Tuomet iškvietė greitąją pagalbą. Policija greitai atvažiavo.

Specialistai tvirtina, jog seksualinę prievartą ar smurtą dažniau patiria vaikai, gyvenantys nepasiturinčiose šeimose. Prievartautojai ir žagintojai neretai auga irgi panašiose šeimose, kur skurdas gimdo neviltį ir pyktį. Tokie žmonės nepajėgia mylėti ir gerbti savęs, vadinasi, ir kitų, ir tai – geriausia terpė prievartai. Tą patvirtina ir šios dvi istorijos. Taikinys – nepilnametės Neseniai Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta žaginimo ir seksualinio prievartavimo byla.

Lietuvoje prasideda jau penkta "Savaitė be patyčių". Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) HBSC tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje patyčias patiria beveik 70proc. vaikų. Esant patyčioms kiekvienas vaikas atlieka tam tikrą vaidmenį. Didžioji dauguma vaikų tyčiojasi iš kitų - 79 proc., kiti stengiasi laikytis nuošaliai, būna ir tokių, kurie bando apginti tą, iš kurio tyčiojamasi.

Žinių radijas Chamizmas tampa vis labiau akivaizdi problema, nes šiuolaikinėje visuomenėje sparčiai daugėja asmenybių, kurios turi rimtų komunikavimo ir kultūringo elgesio problemų. Ar tai, kad mes tapom laisvos rinkos, kapitalistine šalimi, neprisidėjo prie patyčių plitimo? Verslininkas Ignas Staškevičius „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog visais laikais, taip pat ir sovietiniais, būdavo žmonių, kurie turėdavo daugiau galios, daugiau materialinių galimybių.

LRT.lt Patyčios tarp vaikų – problema, kurią sprendžiant labai svarbus suaugusiųjų vaidmuo. Naujausio tyrimo duomenimis, dauguma respondentų (74 proc.) pritarė teiginiui, kad į patyčias tarp vaikų būtinai turi reaguoti suaugusieji, likusieji manė, kad tai vertingas patyrimas, natūralus raidos etapas ar nekalti pajuokavimai. „Vaikas negimsta su gebėjimu tyčiotis – to išmokstama iš suaugusiųjų, – sako Vilniaus universiteto profesorius, vaikų psichiatras dr. Dainius Pūras.

Patyčios – žiauru, nebrandu ir labai žema. Tokios nuomonės yra absoliučiai visi radijo stoties „Power Hit Radio“ laidų vedėjai, prasidėjus „Veiksmo savaitei be patyčių“ raginantys garsiai kalbėti apie šią aktualią problemą, atkreipti į ją dėmesį ir padėti spręsti. Saulius Baniulis, vedantis populiarią laidą „Power popietė“, sako, kad nors jam vaikystėje ir pavyko išvengti patyčių, nes visuomet buvo stipresnis už savo bendraamžius, vis dėlto puikiai suvokia šios problemos aktualumą.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Penktą kartą skelbiama „Savaitė be patyčių“. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas trečias moksleivis Lietuvoje patiria patyčias. Prieš dešimtmetį „Vaikų linijos“ inicijuota savaitė šiemet siekia atkreipti dėmesį į patyčias elektroninėje erdvėje ir suaugusiųjų atsakomybę jas stabdant.

Sveiki. Esu Tomas, septintokas. Visi žinome tokį dalyką kaip patyčios. Visi esame per savo gyvenimą su jomis susidūrę tiek iš taikinio pusės, tiek iš organizatoriaus pusės. Bet dažniausiai žmogus būna tik vienoj pusėj. Na mano istorija gana įdomi... Esu buvęs (ir gana ilgą laiką) abejose pusėse. Pakalbėkime apie patyčių organizatoriaus pusę. Jausmas pažeminti kitą žmogų, kai nežinai ką tu iš tikrųjų darai yra neapsakomas. Jautiesi labai galingas. Atrodo kad visi yra po tavo kojomis.

LRT.lt Saugumo ekspertai pastebi, kad augant grėsmių kiekiui vaikams elektroninėje erdvėje, tėvų požiūris į saugumą vis dar pasyvus. ESET tyrimas atskleidė, kad prieigą prie interneto turi daugiau nei du trečdaliai nepilnamečių vaikų, kita vertus, tėvų kontrolės funkciją, kuri padeda stebėti vaikų veiklą internete, naudoja mažiau nei pusė tėvų. Dar mažiau jų kalba su vaikais apie galimas grėsmes ir apsisaugojimo būdus.

Tyčiotis iš Sočio olimpiados pas mus dabar yra populiaru – jei šito nedarai, reiškia, esi nepakankamas pilietis ir patriotas. Kai kada net susidaro įspūdis, jog šmaikštiesiems komentatoriams netgi apmaudu, kad jų taip lauktas ir pranašautas teroro aktas Sočyje neįvyko – tada jie galėtų su sunkiai slepiama piktdžiuga konstatuoti Rusijos saugumo tarnybų nekompetenciją. Kadangi ypatingo dėmesio Olimpiadai Kaukazo pogrindis neparodė – tenka ieškoti kitų įgėlimo būdų.

„Berkut“ spec. milicijos padalinio pareigūnai žiauriai tyčiojosi iš dviejų protesto dalyvių, praneša censor.net.ua. Pareigūnai suėmė du vyrus, juos išrengė, mušė, apliejo vandeniu, o vėliau paleido nuogus bėgti per barikadas į Euromaidaną. Ten vyrai buvo aprengti ir gydyti jų nušalimai, – teigiama pranešime. Vienas iš nukentėjusiųjų rodė daugybines guminių kulkų žaizdas nugaroje, vadinasi, buvo šaudyta į nusisukusį žmogų.

Kaltinimai svetur išvykusiems tautiečiams gobšumu, nepatriotiškumu ir savanaudiškumu nėra nauji. Aš jau neprisimenu tokio straipsnio apie emigrantus, po kurio nebūtų bent tūzino komentarų, vadinančių mūsų emigrantus „užpakalių plovėjais“, „parsidavėliais“ ar dar kokia bjaurastimi. Karo, maro ar nederliaus nebuvo, Lietuva laisva demokratinė valstybė, o šie nedorėliai pabėgo - metė namus, tėvus, protėvių kapus - „ilgojo svaro“ ( euro, kronos) vardan.

Šiais metais kovo 24-30 dienomis jau penktą kartą startuos iniciatyva „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“, skirta sutelkti visuomenę patyčių problemos sprendimui. Projekto iniciatorė emocinės paramos telefonu tarnyba „Vaikų linija" kartu su partneriais kviečia visas švietimo įstaigas, įmones ar organizacijas tapti „Veiksmo savaitės“ dalyviais.

Nepaisant didelių pastangų pažaboti kaip epidemiją mokyklose plintančias patyčias, jų mastai mažėja itin lėtai. Kasmet atliekami tyrimai patvirtina, kad šią smurto formą patiria itin daug vaikų. Tyrėjų teigimu, Lietuvos vaikai yra vieni nelaimingiausių. Kokios yra šios liūdnos statistikos priežastys, kaip kovoti su patyčiomis ir kokias pasekmes gali lemti šis reiškinys, tapęs mokyklos kasdienybe? Etaplius.

Baimė ir nenoras eiti į mokyklą, uždarumas, liūdesys, nenoras bendrauti, laiko leidimas socialiniuose tinkluose. Visi šie požymiai liudija, kad vaikai patyria patyčias tiek socialiniuose tinkluose, tiek gyvai, akis į akį susidūrę su savo kankintojais. „Keldavausi apimta panikos maždaug 4 valandą ryto. Vien todėl, kad išaušdavo rytas ir man reikėdavo eiti į mokyklą. Tuomet prisiversdavau apsivemti ir kitaip vaizduoti rimtai sergančią, kad ir vėl galėčiau likti namie.

Vita Ličytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nestabdomas patyčių iniciatorių elgesys gali peraugti į kriminalinius nusikaltimus, skatina agresiją visuomenėje. „Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie aktyviai tyčiojasi iš bendraamžių, vėliau turėjo sunkumų su teisėsauga, nes nekoreguojamas elgesys keičia formas“, – pabrėžia psichologė Ivona Suchodolska.

Kartais reklamos gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Nesėkmingose reklamose užfiksuoti rasizmo, patyčių ir smurto atvejai. Vienas striptizo klubas į socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą įkėlė kūdikio nuotrauką ir teigė, kad joje įamžinta viena jų darbuotoja, kai dar buvo vaikas. Tačiau šalia nuotraukos buvo parašyti gimimo metai. Žmonės greitai suprato apgaulę, nes nuotrauka buvo padaryta 1998 metais, tad striptizo šokėja šiuo metu turėtų būti penkiolikmetė.

Inga Kontrimavičiūtė Panevėžiečiai sarkastiškai juokauja, kad miesto valdininkai žino, kaip taupiai ir efektyviai net bekojus pastatyti ant kojų. Neįgaliųjų vežimėlius, ramentus, funkcines lovas ir kitas technines priemones išduodantis Socialinių paslaugų centras ligonių reikalauja pateikti ne tik gydytojų pažymą, bet ir gyvenamosios vietos deklaraciją.

„Vaikų linija“ Lietuvoje kartu su kitomis 16 Europos organizacijų siekia, jog būtų paskelbta Europos diena prieš patyčias. Iniciatyvą palaikančių organizacijų atstovų nuomone, ši diena taptų katalizatoriumi stabdant patyčias Europoje. Visoje Europoje tūkstančiai vaikų kiekvieną dieną patiria patyčias. Patyčių problema gali sukelti skaudžias pasekmes ne tik vaikams ir jų šeimoms, bet ir visai Europos šalių visuomenei.

Irina Shayk tiesiog pulsuoja seksualumu – šįkart labiausiai gundančias ir net provokuojančias pozas ji pademonstravo naujoje fotosesesijoje žurnalui „V MAN“. Iš Rusijos kilusį modelį, vilkinčią tik šlapia balta palaidine ir baltais apatiniais, įamžino fotografas fotografas Sebastianas Faena. Šią savaitę JAV parduotuvės pasirodžiusiame žurnale taip pat spausdinamas I. Shayk interviu su žurnalistu Dereku Blasbergu.

Psichologinės pagalbos vaikams telefonu tarnybos vadovas Robertas Povilaitis teigia, kad Lietuvoje patyčias iki šiol patiria apie 20-30 proc. vaikų. Maža to, šis skaičius toli gražu nėra galutinis, nes tikrai ne visi atvejai patenka į viešumą arba apie juos yra kalbama artimoje aplinkoje.

Kompanija, pramynusi mažų kainų ir nesvetingo aptarnavimo oro kelionėse takus, susiprato – jos strategija ilgainiui turės keistis, rašo businessinsider.com. Airijoje įkurta bendrovė metų metus didžiavosi galinti keleivius skraidinti pigiau grybo bei nekreipti dėmesio į elementariausias šių užgaidas.

„Lietuvos balsas“ šeštadienį LNK eteryje buvo margas ir nusidreikė net iki Italijos. O kokybiškiausio ir populiariausio muzikos projekto scenoje pasirodę talentai sugebėjo perlipti patyčių sieną ir įrodyti, kad balsas yra galingesnis už žeminančius išvaizdos ar vidinių savybių vertinimus.  Greta Jurgaitytė iš Panevėžio, prieš pasirodymą prisipažinusi, kad aplinkiniai neretai šaiposi iš jos figūros, sulaukė galybės pagyrų ir... pateko į Ingos ir Arūno Valinskų komandą.

Vakar Švietimo ir mokslo ministro Seime pateiktoje strategijoje pirmą kartą skiriamas ne mažas dėmesys patyčioms, o 10 metų perspektyvoje numatyta, kad per 2 mėnesius nei karto patyčių nepatyrusių mokinių dalis procentais turėtų siekti 70, kai 2011 metais šis rodiklis siekė apie 44,6 proc.