pasėliai

Ekologinės sistemos Lietuvos žemdirbiams aktualios ir rūpi – tai rodo pasibaigusio pasėlių deklaravimo rezultatai. Daugiausia plotų deklaruota gamybinėse veiklose: „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“ ir „Neariminė žemdirbystė“. Tačiau yra sričių, kurios reikalauja Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano tobulinimo. Ūkininkų indėlis mažinant klimato kaitos poveikį dar labiau matomas, pasibaigus pasėlių deklaravimui.

Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ jau ruošia 6 mln. eurų draudimo išmoką žemdirbiams už pavasarinių šalnų šiemet itin smarkiai pažeistus pasėlių plotus. „ Vien 5 mln. eurų bus išmokėti už pažeistus žieminių rapsų laukus, apie 37 tūkst. eurų – už suniokotas bulves, 7 tūkst. eurų – už šalnos pažeistus kukurūzų laukus. Skaičiuojame daugiau kaip pusę milijono eurų už šalnos pažeidimus žieminiuose javuose.

Lietuvoje pasibaigus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad jo duomenys rodo nerimą keliančius signalus – mažėja daugiamečių pievų plotai, yra tikimybė, kad nebus išpildyti įsipareigojimai Europos Komisijai (EK).  „Toliau mažėja daugiamečių pievų plotai, o įsipareigojimai EK, palyginti su praeitu laikotarpiu, padidėjo, tad labai didelė tikimybė, kad pievų išlaikymo (neišarimo) įsipareigojimai nebus įvykdyti“, –  Žemės ūkio minister...

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad ūkininkams kylantys klausimai ir problemos dėl pasėlių deklaravimo yra natūralus procesas, o deklaravimo sėkmę ji vertins ne pagal atskirus jo epizodus.  „Tokie procesai niekada nebūna be jokių problemų, neatsimenu, kada būtų nebuvę jokių problemų ir dėl pačių problemų buvimo ar klausimų, čia yra natūralus dalykas.

Antradienį baigiantis anksčiau nustatytam pasėlių deklaravimo laikui, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jį žada pratęsti iki birželio 30 dienos.  Žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio duomenimis, šiuo metu deklaracijas yra pateikę 107 tūkst. ūkininkų, kai pernai jų buvo iš viso apie 117 tūkst. Iš 2,9 mln. hektarų patvirtinta 2,4 mln. hektarų ploto.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis teigia, kad šiųmetis pasėlių deklaravimas su nedideliu atotrūkiu vejasi praėjusių metų tempą. Viceministro duomenimis, antradienį buvo 35,1 tūkst. patvirtintų paraiškų, jose deklaruotas plotas – 412 tūkst. hektarų, taip pat pradėta pildyti 11,3 tūkst. paraiškų su daugiau nei 1 mln. ha.

Šių metų pavasaris Lietuvos ūkininkams itin sunkus – dėl ilgų šalnų ir mažo kritulių kiekio nušalo dalis pasėlių, nepakankamai greitai augo žolė, ypač nukentėjo rapsų ūkiai, teigia ūkininkai ir mokslininkai. Mokslininkas Vytautas Liakas sako, kad tokių stiprių šalnų tokiu metu nebuvo daugiau kaip 30 metų, o kai kurie ūkiai gali netekti net iki pusės derliaus. „Per visą mano praktiką, o mano praktika yra nuo 1987 metų, neprisimenu, kad taip 10 ir daugiau dienų tęstųsi šalnos.

Ketvirtą savaitę vykstant pasėlių deklaravimui pagal naują taisykles, žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis teigia, kad šiuo metu jau patvirtinta beveik 16 tūkst. paraiškų.  Anot jo, pirmosios paraiškos apima nedaug hektarų, tačiau jų skaičius palaipsniui auga.  „Vidurkis pačioje pradžioje buvo 7 hektarai vienoje paraiškoje, šiuo metu vidurkis artėja prie 10 hektarų, po truputį didėja deklaruotas plotas“, – Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį sakė viceministras.

Estijoje dirbamos žemės hektaro vidutinė kaina 2022-aisiais buvo 25 proc. didesnė nei 2021 metais – 5306 eurai, pranešė Estijos žemės departamentas. Kainos šuolis pernai buvo didžiausias per pastaruosius penkerius metus, o per šį laikotarpį dirbama žemės šalyje pabrango 77 procentais.

Prasidėjus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, peržiūrėtas ir atnaujintas pareiškėjams nemažai klausimų sukėlęs paukščiams svarbių teritorijų sluoksnis. Žemės ūkio ministerija praneša, kad kartu su Aplinkos ministerija ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba nusprendė sumažinti sluoksnio apimtį ir jame palikti tik daugiametes pievas ir šlapynes. Atnaujintas sluoksnis Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) turėtų būti matomas jau kitą savaitę.

Daugiau nei savaitę vykstant žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui pagal naujas taisykles, žemės ūkio viceministras teigia, kad sankcijos už pažeidimus šiemet yra labai sušvelnintos. Pasak Egidijaus Giedraičio, pavyzdžiui, ūkininkai nebus baudžiami, kitais metais jiems neišmokant išmokų.   „Dėl sankcijų taikymo, visos sankcijos yra sušvelnintos, reglamentas neleidžia visiškai panaikinti sankcijų, tačiau jos sušvelnintos iki žemiausios ribos.

Interpeliaciją žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui inicijuojanti Seimo opozicija sako, kad pasėlių deklaravimas pagal naują tvarką iš esmės nevyksta, tuo metu žemės ūkio viceministras teigia, kad deklaruoti jau pabandė daugiau nei 4 tūkst. ūkininkų. Tačiau Egidijus Giedraitis pripažįsta, kad dalis sistemos dar neveikia, todėl jei reikės, deklaravimas bus pratęstas.   Jis BNS pranešė, kad nuo pirmadienio iki ketvirtadienio deklaracijas buvo pradėję pildyti 4,15 tūkst.

Pasėlių deklaravimo procesą pradėjo apie 5 tūkst. ūkininkų, ketvirtadienį bus aptariami pirmieji rezultatai, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Rytoj bus pirmi rezultatai aptariami, tikrai yra neaiškumų, klausimų. (...) Bendras tikslas yra, kad kuo daugiau ūkininkų uždeklaruotų, uždeklaruotų tinkamai“, – TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ trečiadienį kalbėjo ministras.

Ūkininkai su pasėlių deklaravimo naujovėmis galės susipažinti ne tik skaitydami specialistų parengtus tekstus, bet ir nuotolinių konsultacijų metu, kur bus paaiškinamos naujovės. Pirmoji vyks šį ketvirtadienį, balandžio 20 d., 8 val.

Pirmadienį prasidėjus daug diskusijų sukėlusiam pasėlių deklaravimui per dvi dienas pradėta pildyti 2,8 tūkst. paraiškų, kurios apima beveik 10 proc. žemės naudmenų ir pasėlių, sako žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis. „Per dvi dienas pradėtos pildyti 2773 paraiškos – tempas yra labai didelis, tai sudaro 265 tūkst. hektarų, beveik 10 proc. žemės jau įbraižyta“, – Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį teigė viceministras.

Balandžio 17 d. prasidėjo žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų plotų bei gyvulių deklaravimas. Jaunieji ūkininkai, kurie deklaruos žemės ūkio duomenis, turėtų atkreipti dėmesį į keletą naujovių.

Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ilgalaikės grūdų kainos gali padidėti 7 proc., rodo pirmadienį paskelbti atlikto tyrimo rezultatai, taip pat parodę, kad padidinus pasėlių plotus kitose šalyse siekiant kompensuoti grūdų trūkumą, padidėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.  Rusijos ir Ukrainos, dar vadinamų „pasauliniais duonos krepšeliais“, bendras eksportas sudarydavo apie 28 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos.

Augalų ir (arba) pasėlių draudimo reikalus ūkininkai galės sutvarkyti paprasčiau. Kreipiantis dėl dalinės draudimo įmokos kompensacijos  jiems nebereikės pateikti trijų draudimo įmonių draudimo pasiūlymų, kuriuos vertina savivaldybių administracijos specialistai. Tokį įsakymą pasirašė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Augalininkystės ūkiuose artėja intensyvus darbymetis. Jau dairomasi herbicidų, apsaugančių javų pasėlius nuo piktžolių. Anot specialistų, pasėlių purškimas herbicidais – vienas svarbiausių darbų, užtikrinančių gausesnį derlių. Skirtingos piktžolės Mokslininkų teigimu, žemės ūkio augalų pasėliuose randama daugiau nei du šimtai piktžolių rūšių.

Lietuvoje pastarosiomis dienomis palijus, stichinė sausra iš šalies po truputį traukiasi – ji dabar fiksuojama tik keturiose savivaldybėse. Nepaisant to, Vidaus reikalų ministerijos teigimu, vis dar yra pagrindas skelbti ekstremalią situaciją, nes nuo sausros nukentėję pasėliai neatsigaus.

Naujienų ir pramogų portalas tv3.lt iš skaitytojo gavo filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip Pasvalio rajone išdegė didžiuliai pasėlių plotai. Vaizdo įrašą atsiuntęs asmuo nurodė, kad nelaimė įvyko Pasvalio rajone Krinčino miestelyje. Laukuose sugedus kombainui ir kilus liepsnai, ši persimetė ant nukulto kviečių lauko. Ugnis išplito akimirksniu, tad gyventojai nebegalėjo vieni jos pažaboti.

2014 metais Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ypač didelį dėmesį skyrė galimų pažeidimų siekiant pasinaudoti paramos lėšomis tyrimams. Dėl pažeidimų nutrauktų projektų lėšos skiriamos sąžiningiems paramos gavėjams. NMA pareiga šalies ir Europos Sąjungos (ES) mokesčių mokėtojams – užtikrinti, kad ES ir valstybės biudžeto lėšomis skiriama parama atitektų sąžiningai prisiimtus įsipareigojimus vykdantiems paramos gavėjams. 2014 m. ypač didelis dėmesys skirtas galimai rizikingiems projektams.

Dalį pareiškėjų, šiais metais pateikusių paraiškas paramai pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones ir tiesioginėms išmokoms gauti, jau pasiekė avansai – išmokėtos paramos suma viršija 300 mln. Lt. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos (NMA) primena galutinį paraiškų priėmimo terminą vėluojantiesiems jas pateikti dėl pateisinamų aplinkybių, o deklaravusiuosius plotus informuojame apie deklaruotų duomenų keitimo galimybes.

Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas tęsis iki birželio 15 d. Šiemet bus griežčiau žiūrima į daugiamečių ganyklų deklaravimą, vyks tyčinio valdų skaldymo kontrolė. Žemės ūkio ministerija primena, kad vėluojantieji deklaracijas galės pateikti iki liepos 10 d., tačiau už kiekvieną uždelstą dieną parama jiems bus mažinama 1 proc. Lietuvoje nuo 2004 m. taikoma VIPS – vienkartinės tiesioginės išmokos už plotus schema.

Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas prasidejo balandžio 14 d. ir truks iki birželio 16 d. Šiemet paramos schema išliks tokia pat, kaip ir 2013--aisiais. Pasėlių deklaravimo metu pareiškėjai, pateikę vieną paraišką, gali prašyti tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei mėsinius galvijus ir mėsines avis, ėriavedes, paramos už parduotą pieną, taip pat išmokų už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones. „Pernai gavome 151157 paraiškų.

Liko lygiai mėnuo iki žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios – šiemet jis prasidės balandžio 14 d. ir truks iki birželio 15 d. Nauja tai, kad bus mokama perskirstymo išmoka, kuri leis sumažinti tiesioginių išmokų skirtumus tarp stambiųjų ir smulkiųjų žemdirbių. Gera žinia ir pieno gamintojams – jie gaus papildomą paramą, kuri sieks apie 40,7 mln. litų.

Dar nepasibaigus žiemai ūkininkai skaičiuoja didelius nuostolius dėl iššalusių žiemkenčių ir jau ruošiasi spartesnei pavasario sėjai. Pasak augalininkystės ekspertų, žieminių kviečių netektys gali būti mažesnės, o žieminiai rapsai, kurių buvo pasėta kaip niekada daug, kai kur pražuvo. Pernai rudenį ūkininkai surizikavo ir rapsų pasėjo net trečdaliu daugiau, nors po 2010-ųjų ir 2011-ųjų žiemos nuostolių ne vienas jų buvo atsisakęs.

Išmokos senųjų ir naujųjų Europos sąjungos (ES) šalių narių ūkininkams turėtų būti suvienodintos kuo greičiau, mano ES Regionų komiteto Gamtos išteklių komisijos pirmininkas Rene Souchon. "Valstybių vadovai (ES) nesusitarė ir atidėjo sprendimą vėlesniam laikui. Klausimas, koks tas vėlesnis laikas. Sprendimas ne Komisijos rankose - spręs valstybių vadovai, o jiems šis klausimas per keblus (...). Regionų komitetas ragina nustatyti aiškų grafiką dėl išmokų suvienodinimo.

Prieš kelerius metus pasėlių draudimo masiškai atsisakę žemdirbiai vėl pradeda aktyviau draustis nuo gamtos negandų ir galimos žalos. Apsidraudusiųjų skaičius per metus išaugo daugiau kaip 25 proc., apdraustų pasėlių plotas - daugiau kaip 20 proc.

Seniūnijose dar tebevyksta pasėlių deklaravimas. Doras žemdirbys, liejantis prakaitą savo žemės lopinėlyje, bet specialiai deklaruojantis mažesnį plotą, kad neužkliūtų tikrintojams, nė nepagalvoja, kad tą likutį gali deklaruoti koks apsukruolis. Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme palikta pora spragų. Deklaruojant nereikia pateikti žemės valdymo faktą įrodančių dokumentų. Deklaruoti galima ir namuose, atsisėdus prie kompiuterio.

Dėl valstybės žemės susipyko du pagryžuviškiai. Vienas, žemę nuomojęs iš valstybės, ją pernuomodavo kaimynui. Kai nuomotojas pakėlė kainą, nuomininkas nesutiko brangiau mokėti. Nuomotojas pranešė policijai dėl suniokotų jo sklypo riboženklių. Nuomininkas užarė rudenį pasėtus javus. Ir užbaigė konfliktą. Paprašė mokėti brangiau Į redakciją kreipėsi pagryžuviškis Vladas Vasiliauskas. Iš valstybės jis nuomojasi tris hektarus žemės.

Ūkininkai jau nesitiki rekordinio žieminių kultūrų derliaus. Daugelyje rajonų dėl sniego stokos iššalo dalis rapsų, kviečių. Tik atšilus orams žemdirbiai galės tiksliai įvertinti nuostolius. Manoma, kad žieminių javų ir rapsų augintojams gali tekti atsėti nemažus pasėlių plotus. Skaičiuos nuostolius Pasak Kretingos rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės, ūkininkai dar nepradėjo vertinti žieminių kultūrų nuostolių, tačiau akivaizdu, kad jų neišvengs.

Šių metų balandžio 15 d. prasidėsiančio žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo taisyklių pakeitimai kai kuriems žemdirbiams atneš papildomų rūpesčių. Atsirado apsukruolių Tobulinant žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo tvarką siekiama ne tik jį palengvinti, bet ir užkirsti kelią piktnaudžiauti išmokomis. Tačiau tramdant piktnaudžiautojus nukenčia niekuo dėti žemdirbiai.

IŠMOKĖTA DIDŽIOJI DALIS TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ UŽ ŽEMĖS ŪKIO NAUDMENŲ IR PASĖLIŲ PLOTUS

 Žemdirbiai neramiai seka orų prognozes. Ypač tie, kurie jau yra nukentėję nuo šalčių ir gavę draudimo išmokas, – draudikai juos nubaudė brangesniu draudimu. Po dvejų iš eilės nuostolingų metų, kai masiškai iššalo žiemkenčiai, draudikai kelis kartus padidino įmokas ir pakeitė draudimo sąlygas. Tokie pokyčiai nuo draudimo paslaugos atbaidė pasėlius draudusius ūkininkus ir žemės ūkio bendroves.

Lietuvos statistikos departamentas informuoja, kad parengė ir išleido leidinį, kuriame paskelbti Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatai pagal apskritis, savivaldybes ir seniūnijas. Šiuo leidiniu užbaigiamas 2010 m. atlikto visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatų skelbimas. Leidinyje pateikiami didesnių nei 1 ha ūkių rezultatai.

Įpusėjus mokėti tiesioginių išmokų avansus, žemdirbių bendruomenę tarsi žaibas iš giedro dangaus pasiekė žinia – subsidijas privalu mažinti. Nuo Talino per Europą senu traktoriumi, padabintu Baltijos šalių simbolika, reikalavimus didinti tiesiogines išmokas vešiantys Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkai Briuselyje galės pamojuoti dar vienu reikalavimu – atšaukti tiesioginių išmokų moduliaciją, kitaip tariant, mažinimą.

Ūkininkus piktina ne tiek laukinių gyvūnų jų pasėliams daroma žala, kiek šios atlyginimo tvarka. Panevėžio rajonas – žemdirbių kraštas, tačiau netrūksta jame ir miškų. Taigi į ūkininkų laukus puotauti užklystantys laukiniai žvėrys pridaro nemenkų nuostolių, jau kelerius metus iš eilės siekiančių maždaug 100 tūkstančių litų.

Nuo spalio 16 d. ūkininkams pradėtas mokėti tiesioginių išmokų už 2012 m. deklaruotus plotus avansas. Spalio 22 d. duomenimis avansinės išmokos pervestos 32 415 pareiškėjų, jiems išmokėta suma siekia 129 mln. Lt.

Lietuvoje javų derlius šiais metais bus itin didelis. Pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozes, jis viršys 4 mln. tonų, t. y., bus 25,5 proc. didesnis nei prieš metus. Tokį augimą nulėmė šiemet beveik 9 proc. išaugęs javų pasėlių plotas ir net 14,5 proc. didesnis derlingumas. Daugiau kaip pusė visų javų derliaus yra kviečiai – atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje kviečių supirkimo kaina buvo 13 proc.

Viename iš Lietuvoje užaugintų rapsų sėklų mėginių nustatyti genetinės modifikacijos pėdsakai, pranešė Valstybinė augalininkystės tarnyba, atsakinga už šalyje auginamų augalų fitosanitarinę kontrolę ir genetiškai modifikuotų augalų auginimo kontrolę. Rugsėjo-spalio mėnesiais Valstybinės augalininkystės tarnybos regioninių skyrių specialistai paėmė 25 mėginius genetinei modifikacijai nustatyti, pagal kasmet atliekamą genetiškai modifikuotų augalų rizikos kultūrų pasėlių stebėsenos programą.

Iš Ispanijos į Didžiąją Britaniją atkeliavę milžiniški šliužai, mintantys pastipusiais kiškiais ir išaugantys iki 15 cm ilgio, kelia grėsmę vietinėms šliužų rūšims ir pasėliams, informuoja naujienų kanalas „Sky News“. Ispaniški kenkėjai, kurie iš žemyninės Europos atkeliavo su importuotomis salotomis, taip pat poruojasi su vietinėmis šliužų rūšimis ir dėl palankaus vietinio klimato tiesiog klesti. To rezultatas – mutantas superšliužas, kuris sugeba sunaikinti visą sodą.

Rugpjūčio 1 d. Lietuvoje prasidėjo naujas žieminių pasėlių draudimas. Tačiau ūkininkai draudžiasi neaktyviai. Per metus besinaudojančiųjų pasėlių draudikų paslaugomis sumažėjo nuo 882 iki 354, o apdraustų pasėlių plotas – nuo 270 tūkst. iki 126 tūkst. Ieško naujų sprendimų Šiais metais Vilkaviškio rajone derlių apdraudė tik penki ūkiai, draustų pasėlių plotas – 2 tūkst. ha. Trys iš jų jau kreipėsi dėl žalos nustatymo ir atlyginimo.

Didžiausių pasaulio maisto importuotojų pastangos apsaugoti savo gyventojus nuo JAV sausros poveikio gali pabloginti situaciją, rašo „Reuters“. Dauguma vyriausybių stebėjo, kaip sausra JAV pradėjo didinti sojų, kukurūzų ir kviečių kainas, besitikėdamos, kad rinka galų gale nurims. Tačiau augant baimei, kad sausra taip pat sumažins Juodosios jūros regiono derlių, Viduriniųjų rytų pirkėjai suskubo apsipirkti.

Lietuvoje prasidėjo didžioji javapjūtė. Į aruodus keliauja pirmasis šių metų grūdinių kultūrų derlius. Vasaros pradžioje buvo prognozuojamas rekordinis derlingumas. Nuogąstauta, ar bus kur dėti šiųmetinį derlių, viltasi, kad pagaliau nors šiek tiek papilnės gamtos nelepinamų žemdirbių kišenės. Deja, ne visoms šioms viltims lemta išsipildyti. Ir vėl suprastėję orai kiša koją javų augintojams.

Ūkininkai trina rankas dėl aukštų grūdų supirkimo kainų, o perdirbėjai tikisi, jog jos vis dėlto dar kris. Šiais metais Lietuva gali sulaukti rekordinio – 4 mln. tonų – grūdų derliaus. Dalį jo, apie 2,5 mln. tonų, planuojama eksportuoti. Tačiau ūkininkai džiaugiasi ne tik rekordiniu derliumi, bet ir tikisi pelningai javus parduoti. Jei, žinoma, pavyks sėkmingai nuimti derlių ir išsaugoti grūdų kokybę.

JAV šiuo metu kamuoja didžiausia sausra nuo 1956 metų, remdamasi Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos duomenimis skelbia BBC. Pirmadienį administracija pranešė, kad birželio pabaigoje 55 proc. JAV teritorijos nustatyta vidutiniško ir aukšto lygio sausra. Sausra padarė žalą pasėliams, tarp jų javams ir sojos pupelėms, keliose valstijose siautėjo miškų gaisrai. Birželį dėl aukštos oro temperatūros sausra išplito. Beveik 80 proc.

Lietuvoje bulvių derlingumas – vienas iš mažiausių Europos Sąjungoje. Specialistų teigimu, taip yra dėl to, kad ūkininkai augina prastos kokybės sėklą. Be to, Lietuvoje dar per menkai kontroliuojama, kad į rinką nepatektų prastos sėklinės bulvės. Laukuose netoli Kuršių marių – pats bulvių žydėjimas. Vešlūs bulvienojai, o sėklai auginamos bulvės – dar mažos. Bulviakasiui ruošiamas itin galingas, per minutę galintis prikasti toną bulvių, kombainas, kita naši technika, valdoma kompiuteriu.

Lietingi orai ir pasėlius užklupusios ligos bei kenkėjai verčia ūkininkus ieškoti optimalių sprendimų. Išguldė pasėlius Žemės ūkio kooperatyvo „Vilkaviškio grūdai“  valdybos narė Vida Svotienė pasakojo, kad kai kurių jų kooperatyvo narių žieminiai rapsai nukentėjo nuo krušos. Ji pažeidė rapsų ankštaras, todėl jos pradėjo gelsti. „Beje, nuo gausaus lietaus pradėjo plisti įvairios ligos.