pasaulis

Europos vaistų agentūrai užtikrinus, kad „AstraZeneca" vakcinas naudoti saugu, ir kad jos nesusijusios su kraujo krešuliais – Europos šalys viena po kitos atnaujiną skiepijimą šiuo preparatu. O štai Kolumbijoje kaista skandalas paaiškėjus, kad medikai skiepydami žmones kartais jiems iš viso nieko nesuleidžia.

Šiandien „AstraZeneca“ vakcinos naudojimą laikinai stabdo ir Vokietija, ir Prancūzija, ir Italija. Tuo metu britų vakcinų gamintoja neigia bet kokias jos vakcinos sąsajas su kraujo krešėjimo atvejais, dėl kurių kai kur stabdomas šios vakcinos naudojimas. Venų trombozė ir plaučių embolija esą natūraliai pasitaiko kur kas dažniau, nei užfiksuota žmonėms, pasiskiepijusiems „AstraZeneca“ vakcina.

Iš Lietuvos ir viso pasaulio tolimiausių kampelių: Naujosios Zelandijos, Pietų Afrikos Respublikos ir net Taivano gražiausi linkėjimai ir dainos šiandien skirtos nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai. Ir net pandemija negali užkirsti kelio užlipti ant aukščiausio kalno ir iškelti savo Tėvynės trispalvę. Įspūdingame aukštyje Kovo 11-osios proga Lietuvos trispalve puošiasi Garni tarpeklio bazaltinės kolonos.

Europos vaistų agentūra masiniam naudojimui patvirtino ketvirtą vakciną Europos Sąjungoje. Kompanijos „Johnson & Johnson“ vakcina, pirmoji, kuriai suleisti užtenka vienos dozės. Tiesa, gamintojai jau dabar įspėja, kad preparto tiekimas vėluos, o pirmosios siuntos Europos šalis pasieks ne ankščiau kaip kitą mėnesį. Tuo metu Lietuvos kaimyninėse šalyse nauji koronaviruso atvejai muša rekordus.

Lietuva švenčia gimtadienį – nepriklausomybės atkūrimo dieną Kovo vienuoliktąją. Nors dėl galiojančio karantino masinių renginių atsisakyta, žmonių noro švęsti tai nesumažino. Tautiečiai laiką leido lauke, būriavosi pagrindinėse miestų aikštėse. Prezidentas Gitanas Nausėda tautai palinkėjo neprarasti kovo vienuoliktosios dvasios, nepasiduoti neigiamai pendemijos įtakai ir kantriai sulaukti geresnių laikų.

Pandeminio koronaviruso atmaina, atsiradusi Jungtinėje Karalystėje ir plintanti pasaulyje, yra 64 proc. mirtinesnė negu kitos, anksčiau atsiradusios koronaviruso atmainos, sakoma trečiadienį paskelbtoje studijoje, patvirtinančioje anksčiau Britanijos vyriausybei pateiktą perspėjimą. Viruso variantas, atrastas praeitų metų pabaigoje, yra viena iš keleto atmainų, pastaruoju metu aptiktų šalyse, apimtose didelių COVID-19 epidemijų.

Kovos su koronaviruso priešakyje žengiantis Izraelis siekia vėl atverti savo šalį tarptautinėms kelionėms. Artėjant turistiniam sezonui šalyje išbandomi specialūs greitieji testai, kurie leistų užtikrinti, kad į lėktuvą nepatektų nei vienas viruso nešiotojas. Kornaviruso kelionės pasus, kuriuos svarsto įvesti ir Europos šalys, jau išbando Kinija. Galbūt tik bandymas, o gal kelionių lėktuvais ateitis.

Nepaisant lėtų skiepijimo apsukų, karantino suvaržymai Vokietijoje lengvinami. Į mokyklas mokiniai grįžta ir Didžiojoje Britanijoje. Tačiau Italija skelbia, apie naują susirgimų protrūkį – šalis jau netrukus gali skelbti trečią visuotinį karantiną. Paryžiaus rotušė – vienas iš 20-ties šiomis dienomis duris atvėrusių naujų vakcinavimo centrų. Nuo pat ryto driekiasi pasiskiepyti nuo koronaviruso skubančių senjorų eilės.

Karas dėl vakcinų tęsiasi. Italija neleido iš šalies į Australiją išskraidinti ketvirčio milijono „AstraZeneca“ vakcinų. Italija piktinasi tuo, kad „AstraZeneca“ Europai šį ketvirtį pristatys tik 40 procentų žadėtų vakcinų. Australija dėl šio Italijos žingsnio kreipėsi į Europos Komisiją. „AstraZeneca“ vakcina įžiebė konfliktą tarp bene labiausiai nuo koronaviruso Europoje nukentėjusios Italijos ir Australijos.

Europos vaistų agentūra ėmėsi vertinti rusiškąją „Sputnik V“ vakciną, o Maskva žada, kad jei procesas bus sklandus, jau birželį Bendrijai pasiūlys vakcinų 50 milijonų europiečių. Tuo metu didžiausia Europos ekonomika Vokietija nuo kitos savaitės pradeda karantino švelninimą. Vokietijos restoranų, kavinių ir barų savininkai neapsikentė. Su puodais ir šaukštais jie Diuseldorfe kelia triukšmą dėl to, kad vis dar negali atsidaryti.

Jungtinė Karalystė jau paskiepijo daugiau nei 20 milijonų žmonių ir pirmą kartą per šešis mėnesius nustatė mažiausią paros užsikrėtusiųjų skaičių. Tuo metu Izraelyje pareigūnams teko vaikyti pavasario šventę Purimą paminėti nusprendusius žydus, o olandai Amsterdame priešinosi komendanto valandai. Dalis olandų nenori laikytis koronaviruso suvaržymų ir dėl to protestuoja sostinėje Amsterdame.

Nors vakcinų siuntos ir vėluoja, Europos Sąjungos lyderiai sako, kad iki vasaros vidurio pavyks paskiepyti 70 procentų Bendrijos gyventojų. O prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad iki to laiko skiepą gaus ir du milijonai lietuvių. Vakarėlis Belgijos Lježo miesto parke toks, lyg prieš kelerius metus, o ne dabar, per pandemiją, kai draudžiama būriuotis, reikia dėvėti kaukes ir laikytis atstumo.

Per Europą ritasi naujų ribojimų dėl koronaviruso banga. Apie suvaržymus praneša Graikija, Suomija ir net Švedija. Pastarosios politikai bando užbėgti trečiajai viruso bangai už akių. Izraelis – priešingai – jau kalba apie visišką ekonomikos atvėrimą. Atėnų ligoninėse medikai kaunasi dėl koronavirusu užsikrėtusių žmonių gyvybių.

Koronavirusas pasaulyje jau pareikalavo daugiau nei 2,5 mln. gyvybių, ketvirtadienį rodo naujienų agentūros AFP iš oficialių šaltinių renkami duomenys. Iš viso pasaulyje pranešta apie 2 500 172 mirties ir 112 618 488 užsikrėtimo koronavirusu atvejus. Smarkiausiai nukentėjęs regionas yra Europa, kur patvirtintos 842 894 mirtys. Toliau seka Lotynų Amerikos ir Karibų regionas, kur užregistruoti 667 972 mirties atvejai, ir Jungtinės Valstijos ir Kanada, kur patvirtinta 528 039 žmonių mirtis.

Izraelyje, kuris nuo koronaviruso jau paskiepijo beveik pusė šalies gyventojų, pradedami lengvinti suvaržymai. Atidaromos sporto salės, prekybos centrai, viešbučiai ir baseinai. Tiesa, į juos patekti gali tik žmonės su specialiu leidimų, kurį gauti gali tik pasiskiepijus arba persirgus koronavirusu. Tuo metu Ispanijos pareigūnai iš po lovų ir spintų traukė nuo teisėsaugos besislapstančius karantino vakarėlių dalyvius.

Turtingos pasaulio šalys siekia gauti milijardu daugiau vakcinos nuo koronaviruso dozių negu joms reikia, paskaičiavo kovos su skurdu aktyvistai. Tuo metu skurdžios pasaulio šalys neturi, iš kur jų gauti. Augant nelygybei tarp pandemiją pažaboti bandančių šalių, šiandien aptarti kovos su koronavirusu priemones planuoja didžiojo septyneto šalių vadovai. Vakcina dalintis žada britai, o Emmanuelis Macronas skurdžios šalims siūlo skirti 5 procentus Europos Sąjungos turimų vakcinų.

Kol vienos šalys savo gyventojus skiepytis nuo koronaviruso stengiasi įtikinti moksliniais faktais, Izraelis vakcinuotis ragina nemokama pica ir skanėstais. Pagal paskiepytos populiacijos dydį pasaulyje pirmaujanti šalis, visiems gavusiems imunitetą žada atverti ir sporto klubus bei viešbučius. O Vengrija tapo pirmąją Europos Sąjungos šalimi, kuri pradėjo skiepyti kiniška vakcina.

Mieli, maži pingvinų jaunikliai, kartu su keliskart už jais didesniais pelikanais, dienas leidžia ant Cachagua salos uolų, Čilėje. Tai – nykstantys Humbulto pingvinai, kuriuos surašyti užsibrėžė Čilės gamtosaugininkai. Jie tikisi, kad šis tyrimas atskleis, kodėl šios rūšies pingvinai elgiasi vienaip ar kitaip. „Mes surašome Humbolto pingvinus, nes norime suprasti šios rūšies elgesį.

Bandant užkirsti kelią naujoms koronaviruso atmainoms patekti į Didžiąją Britaniją, šalyje įvesta nauja atvykimo tvarka.  Iš daugiau nei 30-ties Pietų Amerikos, Afrikos ir Europos šalių atvykstantys žmonės – 10 dienų privalės praleisti specialiuose karantino viešbučiuose, o už viešnagę susimokėti. Tuo metu Vokietija iš dalies uždarė sieną su Austrija ir Čekija, tačiau Kelno mieste vis tiek surengtas karnavalas.

Karantino suvaržymuose gyvenantis pasaulis ruošiasi Valentino dienai. Papasakosime ir apie tai, kodėl kai kurie gėlių pardavėjai prašo žmonių per Valentino dieną atsisakyti raudonų rožių. Kaip sekasi belgų šokolado gamintojams irr kuo džiaugiasi Paryžiaus sekso prekių parduotuvės savininkas. Raudona spalva simbolizuoja aistrą. O raudonos rožės pasaulyje jau tapo meilės šventės – Valentino dienos simboliu. „Rožės visur. Ir čia, ir ten. Jau nėra vietos.

Vilniuje esančiame prekybos centre užfiksuotas apsaugos darbuotojo smurtas. Sulaikęs vagiliaujantį benamį apsauginis jį nusivedė į tualetą ir ėmė talžyti lazda, o visa tai užfiksavo parduotuvės lankytojas. Dėl šio įvykio teisinasi tiek prekybos tinklas, tiek ir apsaugos bendrovė, bet tyrimą dėl smurto jau pradėjo ir policija. Ukmergės rajone būriui abiturientų šimtadienis pasibaigė policijos vizitu.

Nuo šiol tikrintis, ar neserga koronavirusu, gali ir katės bei šunys. Tiesa, ne Lietuvoje. Pietų Korėja – pirmoji šalis pasaulyje, kuri nemokamai testuoja koronavirusu užsikrėtusių šeimininkų augintinius. Nosiaryklės testas ne tik žmonėms, bet ir šunims. Kokerspanielė tiriasi nuo koronaviruso, nes karščiuoja ir sloguoja. Testas aštuonerių metų kalei nemokamas, nes virusu užsikrėtę ir jos šeimininkai. Jei testo atsakymas bus teigiamas, šuneliui teks 14 dienų izoliuotis.

Rusijos ambasada užsipuolė premjerę Ingridą Šimonytę, kuri pareiškė, kad Lietuva nepirks „Sputnik V“ vakcinos. Anot jos, vakciną Rusijos prezidentas  siūlo kaip dar vieną hibridinį ginklą, padedantį Maskvai skaldyti ir valdyti. Tuo tarpu Pietų Afrikos Respublika pareiškė, kad neskiepys „AstraZeneca“ vakcina, nes ši esą neefektyvi. Pietų Afrikos Respubliką praėjusią savaitę pasiekęs milijonas „AstraZeneca“ vakcinos dozių gali nueiti perniek. Šalis nusprendė ja savo medikų neskiepyti.

Jau netrukus pasaulyje turėtų būti pradėta naudoti ir dar viena vakcina nuo koronaviruso, kurią gamina amerikiečių kompanija „Johnson & Johnson“. Vakcina išskirtinė tuo, kad reikia vienos jos dozės, transportavimui nereikia šalčio. O netrukus pamatysite ir liūdnai juokingą situaciją Anglijoje, kur policija pričiupo karantino metu dirbantį kirpėją.

Estijoje įvykdytas išpuolis prieš vyriausybei pandemijos klausimais patarinėjantį profesorių, Šiaurės Estijos regioninės ligoninės vyriausiąjį gydytoją. Prie ligoninės į profesorių žmogus šliūkštelėjo šlapimo. Pareigūnai tirdami išpuolį sulaikė šalyje gerai žinomą karantino suvaržymų priešininką. Išpuolis prieš Estijos vyriausybei pandemijos suvaldymo klausimais patariantį profesorių Peepą Talvingą įvykdytas Šiaurės Estijos regioninės ligoninės automobilių stovėjimo aikštelėje.

Griežtinamos koronaviruso (COVID-19) plitimo valdymo priemonės keliautojams, atvykstantiems ir grįžtantiems į Lietuvą – į paveiktų šalių sąrašą įtrauktos visos pasaulio valstybės. Naujieji izoliacijos ir testų atlikimo reikalavimai įsigalios pirmadienį, vasario 8-ąją. Iš bet kurios valstybės atvykusiems asmenims bus privaloma turėti tyrimo rezultatą, atliktą 48 val. iki atvykimo, arba atlikti tyrimą atvykus į Lietuvą.

Šalims svarstant, ar skiepyti vyresnius žmones „AstraZeneca" vakcina, kita kompanija – „Pfizer“ skelbia, kad net ir viena jos vakcinos dozė suteikia 90 proc. imunitetą nuo koronaviruso. Pasaulis ieško ir vis įdomesnių būdų kovoti su pandemija. Vokiečių veterinarai išmokė šunis aptikti COVID pauosčius pacientų seiles. O į nuošalias gyvenvietes vakcinas siūloma skraidinti net 240 km/h greitį pasiekiančiu dronu.

Kinija įsileido Pasaulio Sveikatos Organizacijos ekspertus į Uhano virusologijos laboratoriją. Jie tikrina teorijas, kad esą būtent joje galėjo būti sukurtas virusas pražudęs jau daugiau nei 2 mln. žmonių. Tuo metu pasaulyje plintant naujoms pavojingesnėms koronaviruso atmainoms, britai su vokiečiais pradeda kurti naujos kartos – daugiavalentę vakciną kovai su mutacijomis.

Deja, skiepijimas vyksta ne taip greitai, kaip norėtųsi. Vokietijos kanclerė bando teisinti vėlavimą Europoje, o britai ėmėsi tikro karo prieš naują koronaviruso atmainą iš Pietų Afrikos, kuri aptikta įvairiose šalies vietose. Tuo metu Kinija skelbia areštavusi per 80 žmonių, gaminusių padirbtas vakcinas iš paprasčiausio fiziologinio tirpalo. Neįtikėtinas naktinis vaizdelis atkeliavo iš Jungtinės Maralystės Meno salos.

Europos vaistų agentūra masiniam naudojimui Europos Sąjungoje patvirtinto trečiąją švedų ir britų farmacijos milžinės „AstraZeneca“ vakciną. Ja skiepyti leista visus vyresnius nei 18-os metų asmenis. Tiesa, šios vakcinos patvirtinimą ir toliau seka nemalonumui. Įpykęs dėl mažesnių nei žadėti busimo vakcinos kiekių, Briuselis pranešė įvedantis eksporto kontrolės schemą. Jeigu Briuselio nuomone farmacininkai gudraus – jiems iš Europos vakcinos išvežti nebus leidžiama.

Lygiai prieš metus, sausio 27-toji, Vokietijoje, kaip ir daugelyje šalių, buvo niekuo ypatinga diena. Ir tai, kad tą dieną Bavarijoje buvo užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis, niekam nerūpėjo. Praėjus metams koronaviruso atvejų skaičius pasaulyje perkopė jau 100 milijonų, o Vokietija svarsto tarptautiniams skrydžiams uždaryti savo oro uostus. Griežtinti patekimą į šalį žada ir Didžioji Britanija, o štai Portugalija įspėja, kad šalies sveikatos sektorius arti griūties.

Olandiją trečią naktį iš eilės drebina riaušės dėl įvestų koronaviruso suvaržymų. Protestuodami prieš įvesta komendanto valandą šimtai kaukėtų riaušininkų siaubė ir padeginėjo parduotuves, susirėmė su policija ir gatvėse statė barikadas. Aistros verda ir Briuselyje, tačiau dėl vakcinų. Prieš 2 savaites apie tiekiamos vakcinos vėlavimus pranešė kompanija „Pfizer“ o dabar ir „Astra Zeneca“. Įpykęs Briuselis reikalauja atsakymų.

Nyderlanduose tūkstančiai žmonių susirėmė su policija dėl koronaviruso įvestos komendanto valandos. Įpykę žmonės daužė parduotuvių vitrinas, akmenimis apmėtė ligonines ir padegė testavimo nuo koronaviruso punktą. Pasaulyje dėl plintančių naujų koronaviruso atmainų vėl stiprėja kelionių suvaržymai. Izraelis savaitei nutraukė visus skrydžius, atvystančių žmonių tvarką griežtina ir kitos šalys.

Koronaviruso pandemija praėjusiais metais padarė didžiulę įtaką darbo vietoms visame pasaulyje, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos (JT), o bendri dėl pandemijos patirti nuostoliai prilygsta  daugiau nei ketvirtadaliui milijardo prarastų darbo vietų. JT Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) atliktas tyrimas parodė, jog pernai buvo prarasta 8,8 proc. viso pasaulio darbo valandų, palyginti su 2019 metų ketvirtuoju ketvirčiu. Šis skaičius prilygsta 255 mln.

Viena labiausiai koronaviruso paveiktų šalių – Brazilija – pagaliau pradėjo skiepyti žmones. Tiesa, vakcina kurta kinų ir tik maždaug 50-ies procentų efektyvumo. Tuo metu Portugalija fiksuoja mirčių antirekordus ir sako, kad šalies medicinos sistema parklupdyta, o Prancūzijoje į ligonines patenka vis daugiau koronavirusu užsikrėtusių žmonių. Prancūzijos Le Mano miesto ligoninėje intensyviosios terapijos skyriuje gydomi patys sunkiausi koronaviruso ligoniai.

Kol kas didžiausią gyventojų skiepijimo nuo koronaviruso tempą demonstruojanti Didžioji Britanija skelbia, kad visus savo šalies suaugusius planuoja paskiepyti ne ankščiau rugsėjo. Tiesa, norint pasiekti ambicingą tikslą ir taip likusias Europos šalis gerokai lenkiantį skiepijimo tempą teks dar padidinti. O Slovakija testuoja visus savo šalies gyventojus ir be neigiamo testo savo gyventojams žada neleisti eiti net į darbą. Nyderlanduose, dėl griežtų ribojimų kilo riaušės.

Pasaulyje mirtims nuo kornaviruso artėjant prie 2-jų milijonų, vis labiau auga nerimas dėl praėjusią savaitę rastos naujos koronaviruso mutacijos Brazilijoje. Didžiausioje Pietų Amerikos šalyje ėmus augti susirgimams, Jungtinė Karalystė paskelbė nedelsiant nutraukianti skrydžius iš Pietų Amerikos. Brazilijoje padėtis dėl koronaviruso nepavydėtina. Pandemija čia jau nusinešė daugiau nei 200 000 gyvybių. Tačiau situacija tik blogėja.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekstremaliųjų situacijų komitetas penktadienį paragino šalis imtis priemonių keliautojų saugumui koronaviruso pandemijos metu užtikrinti, bet paskatino nereikalauti iš keleivių teikti įrodymų, kad jie yra paskiepyti nuo COVID-19. „Atsižvelgiant į tai, kad vakcinų poveikis mažinant [viruso] plitimą dar nėra žinomas, o dabartinis vakcinų prieinamumas yra pernelyg ribotas, komitetas rekomenduoja šalims nereikalauti iš atvykstančių keliautojų skiepijimo įrodym...

Pasauliui jau metus kovojant su koronavirusu, apie jį sužinome vis daugiau įdomybių. Štai Italijos tyrėjai išsiaiškino, kad jų šalyje koronavirusu jauna moteris sirgo dar 2019-ųjų lapkritį. O Amerikoje pirmą kartą fiksuotas didžiųjų beždžionių užsikrėtimas koronavirusu nuo žmonių.

Praėjo lygiai metai nuo tos dienos, kai Kinija paskelbė apie pirmą oficialią pasaulio koronaviruso auką. O šiandien virusas vien oficialiai pražudė kone du milijonus žmonių visame pasaulyje ir kova tęsiasi. Britanijoje šiandien pradeda darbą masinės žmonių vakcinacijos punktai, o skiepytis nuo viruso pasaulio žmones ragina net popiežius Pranciškus. Spalvingas kamuoliukas su ataugomis per metus pasaulyje pražudė jau beveik 2 mln. žmonių. Ir dar mažiausiai 90 mln. susargdino.

Daugėjant COVID-19 vakcina skiepijamų gyventojų, daugėja ir istorijų, kurios kelia klausimų dėl skaidrumo sudarant vakcinuojamų žmonių sąrašus. Šilalės rajonui sulaukus vos pusantro šimto vakcinų, paaiškėjo, kad jomis paskiepytas  ir privačios medicinos pagalbos paslaugas teikiančios įmonės direktorius iš Vilniaus bei jo šeimos nariai. Kauno pakraštyje, nedideliame privačiame ūkyje paukščių gripas išguldė kelias dešimtis sparnuočių.

Didžioji Britanija patvirtino antrą vakciną nuo koronaviruso ir leido ją naudoti. Pasak šalies ministro pirmininko Boriso Johnsono, Oksfordo universiteto ir farmacijos įmonės „AstraZeneca“ sukurtas preparatas ne kas kita, kaip Didžios Britanijos mokslininkų triumfas. Britai skaičiuoja, kad užsitikrino užtektinai vakcinos dozių visiems savo šalies gyventojams. O Jungtinėse Valstijose auga pandemijos aukų skaičiai ir pasipiktinimas, kad skiepijama 10 kartų lėčiau, nei planuota.

Ispanija žada registruoti visus, atsisakančius skiepytis nuo koronaviruso, tik neaiškina, kur šiuos duomenis naudos. Tuo metu Vokietijoje – nemalonus incidentas. Ligoninėje atsidūrė keturi iš aštuonių per didelę vakcinos nuo koronaviruso dozę gavę slaugos namų darbuotojai. Skandalas šiauriniame Vokietijos Štralzundo mieste. Aštuoni senjorų globos namų darbuotojai paskiepyti per didele „Pfizer-BioNTech“ vakcinos doze.

Europoje – antra vakcinavimo nuo koronaviruso diena. Skiepijasi ne tik medikai, bet ir politikai bei dvasiniai lyderiai. Tuo metu britų elgesys Šveicarijoje sukėlė pasipiktinimą ir šoką. Beveik 400 į kurortą slidinėti atvykusių britų spjovė į reikalavimą saviizoliuotis ir iš Šveicarijos pabėgo. Šįryt Italijoje nuo koronaviruso paskiepyta Lucia Premoli – 38-erių slaugė, kuriai Lombardijoje vasarį teko prižiūrėjo pirmąją koronaviruso pacientę.

Papasakojo, kaip po koronaviruso skiepo jaučiasi viena pirmųjų pasaulyje pasiskiepijusių lietuvių – net 101-erių Jungtinėje Karalystėje su dukra gyvenanti Marijona. Rizikos grupei priklausantys Britanijos gyventojai Pfizer vakcina pradėti skiepyti dar gruodžio 8-ąją. Mokslininkai tikisi, kad vakcina saugos ir nuo naujo greitai plintančio viruso varianto aptikto Jungtinėje Karalystėje.

Visam pasauliui kovojant su antra galinga koronaviruso banga ir kaip išganymo laukiant plačiau prieinamų vakcinų – kai kuriose šalyse žmonės, atrodo, dar labai atitrūkę nuo realybės. Brazilijoje, fiksuojančioje naujus susirgimo rekordus – sausakimši paplūdimiai. Pavyzdį pastariesiems rodo australai – paplūdimiuose vietoje pramogų įrengė koronaviruso testavimo stoteles. Iki 30 laipsnių karščio kaitinanti saulė brazilams, ko gero, visiškai susuko galvas.

Po Aliaskos Aleutų salomis gali slėptis paslaptingas, anksčiau neatrastas supervulkanas, skelbiama JAV mokslininkų pranešime. Tai, kas anksčiau buvo laikoma keturiais atskirais vulkaninės kilmės dariniais, galimai yra iš tiesų didžiulis supervulkanas, galintis užtemdyti dangų Žemėje. Gruodžio 7-ąją kasmetiniame JAV geofizikų sąjungoje pristatytame tyrime teigiama, kad didžiulis krateris, kuris susiformavo supervulkano sprogimo metu, jungia mažiausiais 4 jau žinomus vulkanus.

Jau artimiausiomis valandomis Jungtinės Valstijos gali patvirtinti antrąją vakciną nuo koronaviruso. Tai – bendrovės “Moderna” sukurta vakcina, kurios net šešis milijonus dozių planuojama paskirstyti jau šį savaitgalį. Tuo metu skiepijimas jau patvirtintu “Pfizer” preparatu Amerikoje įsibėgėja vis labiau. Šia vakcina paskiepyta ir Los Andžele gyvenanti lietuvė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas užsikrėtė koronavirusu. Lyderio komanda jo būklės nekomentuoja, tik sako, kad testą jis pasidarė pajutęs simptomus. Tuo metu „Pfizer“ vakcina Europoje bus patvirtinta jau kitą savaitę, o skiepijimas visose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, prasidės iškart po Kalėdų – gruodžio 27-ąją. Koronavirusas jau ir Prancūzijos prezidento rūmuose. 42-ejų šalies lyderiui Emmanueliui Macronui virusas nustatytas šįryt.