pašalpa

Nuo kitų metų įsigalėsiantis Piniginės socialinės paramos įstatymas, pagal kurį bus organizuojama socialinių pašalpų mokėjimas, kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį ir kita parama nepasiturintiems gyventojams padės efektyviau paskirstyti pajamas ir paramą gauti tiems, kuriems ji labiausiai reikalinga, spaudos konferencijoje sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Naujoji tvarka įsigalios Akmenės, Šilalės, Panevėžio, Raseinių ir Radviliškio savivaldybėse.

Taip tei­gia liau­dies pa­tar­lė, ta­čiau jei vai­kai bū­tų klau­sę tė­vų ak­lai, da­bar vis dar bū­tu­me laks­tę su kuo­ko­mis. Nemąstan­tys sa­vo gal­va ir vis dar iman­tys, jei tik duo­da, ne­re­tai nu­skriau­džia ar­ti­mą sa­vo. Kal­ba­ma apie mais­to pake­tus, da­li­ja­mus pa­tiems skur­džiau­siems.

Prieš porą savaičių paskelbti statistiniai duomenys parodė, kad dirbančių britų skaičius pernai sumažėjo 311 tūkst., o dirbančių užsieniečių gretos pasipildė 181 tūkst. žmonių. Paskelbus tokius duomenis, britų dienraštis „The Daily Mail“ pakalbino tris verslininkus apie jų patirtį ir kodėl jie mieliau renkasi imigrantus. Santechnikos paslaugų bendrovės „Pimlico Plumbers“ savininkas Charlie's Mullinsas sakė, kad britai „norėtų būti futbolininkais, o ne dirbti normalų kasdienį darbą.

Tauragiškių Linos ir Raimondo Venskų šeima, auginanti dviejų mėnesių mažylį, iki šiol negauna motinystės pašalpos, kadangi užklausa dėl darbo stažo Anglijoje užstrigo „Sodros“ Tauragės skyriaus kompiuteryje.

Apie tūkstantis Černobylio avarijos padarinių likvidavimo brigadų narių, pasipiktinę planuojamu pašalpų mažinimu, antradienį bandė įsiveržti į Ukrainos parlamento pastatą, praneša „RIA Novosti“. Protestuotojai pralaužė pastatą supančią metalinę užtvarą, bet buvo sustabdyti policijos. Jie reikalauja, kad įstatymų leidėjai išeitų iš pastato tiesioginėms deryboms.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba ir Kauno miesto apylinkės prokuratūra baigė dar vieną sukčiavimo motinystės pašalpomis ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai apgaule įgijus beveik 100 tūkstančių litų pareikšti trims vienos šeimos nariams.

Libijos pereinamoji nacionalinė taryba (PNT) prieš Muammarą Gaddafį režimą kovojusiems šalies piliečiams mokės mėnesines 450 Libijos dinarų (apie 400 dolerių) pašalpas. Tai penktadienį pareiškė PNT vykdomojo komiteto pirmininkas Mahmoudas Jibrilis. Pasak jo, žmonių, žuvusių per susirėmimus su M. Gaddafiui lojaliomis karinėmis dalimis, šeimos taip pat gaus finansinę paramą, kurią sudarys maždaug 350 dolerių.

Vyriausybė minimalią mėnesinę algą didintų 50 litų – iki 850 litų. Profsąjungos tai prilygina pasityčiojimui. Vakar minimalios algos didinimo varžytuvės persikėlė ir į Seimą. Seimas minimalią algą augintų iki 1000 litų. Bedarbiai, likę be jokios algos, svajoja apie algą nuo 1000 iki 3000 litų. Numestų grašius Jeigu Trišalė taryba pritartų Vyriausybės iniciatyvai, nuo 2012 metų liepos minimali alga didėtų iki 850 litų, o į rankas ją gaunantiems daugiau nubyrėtų po 37 litus.

Kaip reikės sulaukti pavasario? Su tokiu klausimu dažnas šiandien ir gulasi, ir keliasi, nes artėjanti žiema žada tik viena: piniginių tuštėjimą. Šluos jas komunalininkai, jau dabar gąsdinantys, jog brangs dujos – brangs ir šildymas, brangs šiukšlių išvežimas – brangs ir mokestis už šiukšles... Akivaizdu, jog dirbančiam žmogui neliks nieko kito, tik dar labiau atsiraitoti rankoves.

Darbo paieškos ir karjeros portaluose, skirtingai negu pernai ar prieš dvejus metus, nuolat daugėja skelbimų pageidaujantiems įsidarbinti ar keisti darbą, tad  Lietuvos darbo biržoje (LDB) registruoti šimtai tūkstančių bedarbių turėtų džiūgauti – pagaliau jie galės atsikratyti slegiančio nereikalingo žmogaus ar tiesiog nevykėlio statuso.

Nuo liepos 1-osios dėl motinystės (tėvystės) pašalpos besikreipiantys tėvai turi galimybę pasirinkti, ar gauti didesnę pašalpą iki vaikui sueis vieneri metai, ar mažesnę, bet dvejus metus. Pirmasis naujosios mokėjimo tvarkos galiojimo mėnuo parodė, kad tėveliai dažniau renkasi pašalpą gauti dvejus metus.

Vasara sostinės benamių nakvynės namuose – savotiškas poilsio metas. Šaltuosius mėnesius stengęsi išlaikyti turimas vietas „Caritas“ įkurtuose nakvynės namuose, vasaromis benamiai bando užsidirbti, prisidurti prie menkų pašalpų, išsikovoti galimybę gyventi geriau. Eilė prie kartu su nakvynės namais įkurto dienos centro išsirikiuoja dažniausiai tada, kai greta esančioje labdaros valgykloje „Betanija“ varguoliams dalijamas maistas.

Nuo liepos 1-osios keičiasi motinystės (tėvystės) pašalpų dydis ir mokėjimo tvarka, kuri tėvams atriš rankas ir leis anksčiau ar laipsniškai sugrįžti į darbo rinką, pamažu didinti darbo krūvį, gauti papildomų pajamų, tačiau kartu neprarasti ir „Sodros“ mokamos pašalpos. Jei vienas iš tėvų nuspręs motinystės (tėvystės) pašalpą gauti iki vaikui sueis vieneri metai, jam bus mokama 100 proc. kompensuojamojo užmokesčio siekianti pašalpa.

Bedarbio pašalpos prašančių žmonių skaičius Jungtinėje Karalystėje šių metų gegužę padidėjo labiau nei prognozavo ekonomistai. Tokie duomenys, anot ekspertų, rodo, kad dėl šalyje augančios infliacijos namų ūkių finansinė padėtis išlieka sudėtinga, skelbia verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. D. Britanijos nacionalinio statistikos biuro duomenimis, gegužę, palyginti su balandžiu, bedarbio pašalpos prašančių žmonių skaičius šoktelėjo 19 600. Balandį prieaugis sudarė 16 900. „Bloomberg“ apklaust...

Motyvacijos ieškotis darbo, o ne gyventi iš pašalpų, stokos problema yra žinoma jau dešimtmetį ir per tiek laiko šioje srityje niekur nepasistūmėta, teigia dabartinė Seimo pirmininkė, buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Irena Degutienė. „Aš, kaip žmogus, kuris kažkada dirbau šioje sistemoje, matau, kad jau geras dešimtmetis niekas joje nevyksta.

Didžiosios Britanijos valdžia paskelbė sąrašą kvailiausių pasiteisinimų, kuriuos pateikė socialines tarnybas dėl pašalpų apgaudinėję žmonės. Kaip skelbia naujienų kanalas „Sky News“, žmonės teisinosi, pavyzdžiui, taip: „Aš naudojau kopėčias ne langams valyti, o tiesiog mankštinau nugarą“, „Ne aš prašiau pašalpos, o mano brolis dvynys“ arba „Mes kartu negyvename, jis tik rytais ateina pasipildyti gertuvės.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalistų Tomo Čyvo ir Giedriaus Krušnausko straipsnis „Mūšiai dėl išmaldų“. Darbingų asmenų, turinčių išlaikyti nedirbančiuosius, mažėja. O šalyje tęsiasi ginčai, ar prie atlyginimo pridėti papildomi 100 litų mažiausias pajamas turintiems gyventojams nesugriaus biudžeto ir nenuskurdins verslo. Dar neaiškiau, ar didesnių pensijų galės tikėtis dabartiniai dirbantieji. Neaišku ir tai, kas ištiktų šalį, jei nebūtų emigracijos.

„Jei vaiko gimimo liudijime neįrašytas tėvas, esi bedarbė ir socialiai remtina, valstybė tavimi pasirūpins. Jei turi normalią šeimą ir nori dirbti – vaikų darželio durys tau bus užtrenktos prieš nosį“, – sako šiaulietė Inga, su siaubu suvokusi, kokiu keliu suka mūsų valstybė. Gimus dukrai, moteris iškart ją užrašė į lopšelį-darželį. Buvo garantuota vieta, tačiau paskutinę akimirką šiaulietė sužinojo, kad vietos darželyje negaus, nes pirmenybė – pašalpų gavėjams.

Lietuvoje dirbti neapsimoka. Statistinis bedarbis, pradėjęs dirbti, gaus vos 14 procentų didesnes pajamas už dabar gaunamas pašalpas. Statistika šį reiškinį vadina „nedarbo spąstais“. Darbo birža — “skurdo“. Lietuvos nedarbo spąstai — vieni didžiausių Europoje ir siekia 86 procentus. „Į spąstus“ savo noru Kai 45-erių šiaulietė Jolanta, kvalifikuota specialistė su aukštuoju išsilavinimu, buvo atleista iš darbo, išgyveno šoką.

Dzūkijos sostinės šilumos tiekėja - bendrovės „Litesko“ filialas „Alytaus energija“ - didelės panikos dėl įsiskolinimų už šildymą nekelia. Jie nedaug didesni, palyginti su pernykščiu dabartiniu laikotarpiu. Tačiau alytiškių, gaunančių kompensacijas už šią komunalinę paslaugą, taip pat socialines pašalpas, sparčiai daugėja. Tai rodo prastėjančią žmonių būtį.

Kelią į labdaros organizaciją „Caritas“ suranda vis daugiau žmonių. Dažniausiai jie prašo maisto produktų ir dėl savo nesėkmingo gyvenimo keikia visus, nė nebandydami patys ieškoti bent siauručio takelio į šviesą. Po ilgokos pertraukos Panevėžio miesto savivaldybė šiemet buvo paskelbusi nevyriausybinių organizacijų programų (projektų) finansavimo konkursą.

Maždaug kas aštuntas šilutiškis, gaunantis socialines pašalpas, atsisako atlikti visuomenei naudingus darbus. Todėl jie negauna tų pašalpų į rankas ir tik vienoje parduotuvėje tegali išsirinkti maisto produktų. Pasak Šilutės seniūnijos inžinieriaus Vlado Rimkaus, ir iš tų už pašalpas atidirbančiųjų nedaug naudos, juos reikia drausminti... Šilutės miesto Žalgirio gatvėje ketvirtadienų, apie 10 valandą, „Šilokarčemos“ pakalbinti trys vyrai teigė jau baigę darbą ir ilsėjosi susėdę ant suolelio.

Rimantas septyniolika metų gyvena tėvų namuose. Po tėvų mirties namai padalyti į septynias dalis. Visiems septyniems vaikams priklauso ir krosnis, kurią kūrena vienas Rimantas. Bet jis negali gauti kompensacijos už malkas. Pusamžis vyras netgi registruotas ne name, o prie seniūnijos, nes neturi pinigų įsiteisinti savo namų septintosios dalies. Sužinojo, jog gyvena trise Prieš rinkimus Rimantas sužinojo, jog kukliame jo tėvų namelyje Kelmės pakraštyje gyvena ne vienas.

47-ų metų Hazel Cunningham socialiniame tinkle „Facebook“ publikavo savo vestuvių nuotraukas, kuriose ji stovinti su balta nuotakos suknele. Jos nelaimei, šiuos vaizdus pamatė ne tik susižavėję moters draugai, bet ir savivaldybės, iš kurios ji gaudavo vienišos motinos pašalpą, atstovai. Jie išsiaiškino, kad H. Cunningham, kuri tikino gyvenanti viena ir auginanti vaikus, iš tiesų gyveno su vyru. Tokiu būdu moteris apgaule išgavo tūkstančius svarų mokesčių mokėtojų pinigų.

Paramą skurstantiems šalies gyventojams siūlanti valstybė gali įstumti žmones į dar didesnę bėdą. Kelis mėnesius ar net visus metus gavusiems pašalpas ar išmokas nepasiturintiems asmenims gali būti liepta jas grąžinti. Ir nors valstybė pinigus mokėjo dalimis, grąžinti juos reikalaujama visus iš karto. Vilnietę Jūratę Bernadickaitę ištiko šokas, kai iš sostinės Socialinės paramos centro (SPC) atėjo raštas su reikalavimu grąžinti valstybei išmokas už vaikus.

Šalta žiema sparčiai tuština ne tik gyventojų, bet ir Savivaldybės kišenę. Sausio mėnesį smarkiai šoktelėję mokesčiai už šilumą dar daugiau gyventojų paskatino ieškoti būsto šildymo kompensacijų. Jų skaičius žymiai padidėjo, jei lygintume ne tik šią ir praeitą žiemą, bet ir du paskutinius mėnesius. Mokesčiai suvalgo algą Kupiškėnės Ritos keturių asmenų šeima už 64 kvadratinių metrų buto šildymą gruodžio mėnesį gavo 432, o sausį - 322 litų sąskaitas.

Tamsiais ir šaltais žiemos vakarais daugelis džiaugiasi – kaip gera turėti namus... O jų neturintieji šildosi daugiabučių laiptinėse, šiluminėse trasose ir viltingai laukia vasaros – tada gyvenimas būna gerokai paprastesnis. Pragėręs šeimą „Mūsų daug, bet mes nelabai kam rūpim“, – rėžia tikrų tikriausiu kauniečiu su pasididžiavimu prisistatantis Aleksandras Kreivys (59 m.), likimo draugų vadinamas Saška. Jis – elgeta.

Seimas švenčia kone visų socialinių grupių šventes. Ką tik rankų paspaudimais bei sveikinimais pagerbti ir neįgalieji. Tačiau šventei pasibaigus tai, kad daugelis neturi už ką pavalgyti, išrinktiesiems nebeįdomu, o žmonėms lieka tik pažeminimas ir viltis, jog žemiškos kančios ilgai netruks. Dėmesys – šventinis Gruodžio 3-ioji – Tarptautinė neįgaliųjų diena. Šia proga seimūnai trečiadienį įsileido neįgaliųjų organizacijas į Seimą – rėžtos kalbos, apdovanoti draugijų atstovai.

Socialiai remtiniems gyventojams valstybė garantuoja paramą. Bet kas iš to, jei biurokratai nesugeba jos suteikti. Atlikti savo pareigą valdininkams trukdo net tokia smulkmena, kaip žmogaus siųstas, bet jų kažkodėl nepasiekęs ar tiesiog ne į tą stalčių nukeliavęs popierėlis. Kompensacija nuplaukė Vilnietę Eleną Stankevičienę papiktino sostinės valdininkų įžūlumas.

Socialinėms pašalpoms išmokėti trūksta apie 92– 93 mln. litų. Tai jau trečias kartas, kai Vyriausybė socialinėms pašalpoms skiria papildomų pinigų – birželį tam buvo skirta 84 mln. litų, rugpjūtį – 150 mln. litų. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, pastaruoju metu labai išaugus socialinių pašalpų prašančių žmonių skaičiui, šiais metais socialinėms pašalpoms išmokėti neužteks lėšų, numatytų biudžete.

Premjeras Andrius Kubilius mato, kad šiandien nemažai žmonių gali pakliūti į skurdo spąstus, kuomet gyventojai mieliau renkasi pašalpas nei darbo vietą. Tai žadama spręsti suteikiant daugiau atsakomybės savivaldybėms, kurios atlieka pašalpų skirstytojo vaidmenį. „Po tokios gilios krizės ir esant tokiai socialinių pašalpų sistemai, kokią turime dabar, nemažai žmonių gali pakliūti į skurdo spąstus – jiems gyvenimas iš pašalpų gali pasidaryti patrauklesnis nei grįžimas į darbo rinką.

Šiuo metu Lietuvoje vienam gyventojui per mėnesį tenka apie 838 Lt pajamų. Lyginant su 2008 m. duomenimis, vienam namų ūkio nariui išlaidos sumažėjo daugiau nei 15 proc. Tokie duomenys buvo gauti rugsėjo mėnesį „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu „Spinter tyrimamų“ atlikto namų ūkių finansinės situacijos ir finansinių įsipareigojimų tyrimo metu. Tai sudarė galimybes po dviejų ekonominio nuosmukio metų įvertinti šiandieninę Lietuvos namų ūkių finansinę situaciją.

Nedarbas, mažėjantys atlyginimai ir skurdžios šeimos pajamos vis daugiau šiauliečių priverčia su ištiesta ranka kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių. Nors pastarojo specialistai stengiasi kuo greičiau aptarnauti lankytojus, tačiau eilių išvengti nepavyksta. Kreipėsi pirmą kartą Prie Socialinės paramos skyriaus eilėje laukianti Danutė „Šiaulių kraštui“ papasakojo, kad čia atėjo pirmą kartą.

Šiauliuose socialinės pašalpos per dvejus metus išaugo nuo vieno milijono litų iki 16 milijonų litų. 16 kartų daugiau. Ir tai tik socialinės pašalpos, be visų kitų išmokų. Rajonų savivaldybėse sunku surasti šeimą, kuri negauna socialinės paramos. „Mūsų valstybei, atleiskit už tokį žodį, jau „šakės“!“ – sakė vieno Socialinės paramos skyriaus darbuotoja. Tačiau nei Ministras Pirmininkas, nei Seimas iki šiol nemato socialinių pašalpų sprogimo, šalį stumiančio į bankrotą.

Šių metų rugpjūtį bedarbio pašalpos prašančių žmonių skaičius Didžiojoje Britanijoje padidėjo pirmą kartą nuo sausio mėnesio. Tačiau per tris mėnesius iki liepos išaugo ir dirbančių žmonių gretos, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, bedarbio pašalpos prašančių žmonių skaičius padidėjo 2300. Patikslintais duomenimis, liepą šis skaičius sumažėjo vienu tūkstančiu. Rugpjūčio prieaugis buvo pirmas nuo šių metų pradžios.

Seimas pradėjo svarstyti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma nustatyti, kad pagal autorines sutartis gautos pajamos neturėtų įtakos motinystės (tėvystės) pašalpos dydžiui. Tačiau su darbdaviu apdraustasis neturėtų būti susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančia veikla. Antradienį po pateikimo už šią įstatymo pataisą balsavo 50 Seimo narių, prieš nebuvo, 5 susilaikė.

Nedarbo lygis Alytuje, pasiekęs   17,7 procento  (Lietuvoje 14,5 proc.)  - neatspindi realios situacijos vietos darbo rinkoje. Taip teigianti Alytaus darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Danguolė Juozapavičienė sako,  kad įmonių neužsidarė, nebankrutavo, kovo mėnesį užregistruota daugiau laisvų darbo vietų, atitinkamai daugiau įdarbinta žmonių, tačiau bedarbių gausėja.

Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu ir Sveikatos draudimo įstatymu, gaunantiems ligos ir motinystės, motinystės (tėvystės), tėvystės pašalpas, sveikatos draudimo įmoka nuo 2010 metų sausio 1 d. skaičiuojama nuo visos pašalpos (neatimant neapmokestinamo pajamų dydžio NPD ir papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio PNPD, kaip anksčiau), praneša „Sodra“. Taigi, jei asmens pašalpa yra 1000 litų (ir tai yra vienintelės asmens mėnesio pajamos), anksčiau sveikatos draudimo įmoka sudarė 6 ...