partnerystės įstatymas

Po lėkščių daužymo ir viešo santykių aiškinimosi, valdantieji pagaliau ėmė aiškintis akis į akį. Laisviečiams supykus, kad nesulaukia koalicijos partnerių paramos vertybiniais klausimais, praėjusią savaitę buvo sabotuotas valstybės biudžeto svarstymas Seime. Aušrinė Armonaitė pripažino, kad supriešinti 2 klausimai – biudžeto ir partnerystės priėmimas parlamente. Vis tik ekspertai mano, kad šansų įteisinti partnerystę – mažėja.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pasveikino Latviją priėmus partnerystės įstatymą. Socialiniame tinkle „X“ A. Blinkenas ketvirtadienį parašė, kad sveikina Latviją žengus reikšmingą žingsnį į priekį priimant įstatymus, užtikrinančius vienodą visų porų apsaugą. „Šiuo istoriniu momentu Jungtinės Valstijos didžiuojasi palaikydamos jus, paremiant šeimų visame pasaulyje orumą“, – sakė jis.

Valdantiesiems priklausančios Laisvės partijos lyderė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė iš koalicijos partnerių norėtų daugiau paramos priimant galutinius sprendimus dėl klausimų iš žmogaus teisių darbotvarkės.  „Žmogaus teisės nėra prekybos objektas ir nėra prekė ant prekystalio, kurią nusiperki mainais už kažkokius mokestinius pakeitimus. Tai nėra prekė. Tai yra žmogaus orumo klausimai ir aš žinau, kad lyderiai tikrai supranta tą.

Partnerystės įstatymą priimti gali pavykti ir šios sudėties Seimui, sako valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. „Balsų nei daugėja, nei mažėja, tas Seimas yra toks, koks yra, Laisvės frakcijos yra 11 balsų. Mums tikrai pavyko sutelkti didelį palaikymą, istorinį, tiesą sakant“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė politikė. „Prie tam tikrų aplinkybių ir šiame Seime priėmimas įstatymo yra įmanomas“, – teigė ji.

Laisvės partija Seime apgavo dalį parlamentarų ir pasiekė pergalę – po pateikimo pavyko pritarti homoseksualų santykius reglamentuojančiam civilinės sąjungos projektui, kitaip tariant, partnerystei. Dar vakar laisviečiai su liberalais blefavo, kad iš darbotvarkės šis klausimas jau išbrauktas, nes nėra pakankamai balsų, tačiau šiandien ryte jis vėl buvo įtrauktas. O galiausiai, dalis nepritariančiųjų partnerystei išsiųsti į komandiruotes, kad jų tiesiog nebūtų salėje.

Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas kovo pradžioje užbaigė 73-ąją sesiją. Joje buvo apžvelgta ir Lietuvos situacija. Tai – trečias kartas, kai šiame komitete vertinama Lietuva. Komitetas paskelbė baigiamąsias pastabas apie ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių užtikrinimą šalyje.

Valdančioji Laisvės partija durų trankyti dėl partnerystės neketina ir žada, kad „tas klausimas bus sprendžiamas, kol bus išspręstas“, tačiau surinkti reikiamus balsus yra „beprotiškai sunku“, sako partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Aš tą sakau per visą šitą kadenciją, kad Lietuva vėluoja išspręsti šitą problemą ir tai mūsų netenkina, bet neslėpsiu, ir net nėra ką slėpti, viskas matosi akivaizdžiai, yra beprotiškai sunku surinkti pakankamą balsų skaičių.

Kaip Seime kilęs pedofilijos skandalas paveiks politikų diskusijas dėl Partnerystės įstatymo? „Dėmesio centre“ viešnia – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Latvijos Saeimos Teisės komitetas antradienį nusprendė nebetęsti ankstesnės sudėties parlamento pradėto darbo dėl civilinių sąjungų įstatymo. Ši iniciatyva yra susijusi ir su tos pačios lyties asmenų poromis. Teisingumo ministerijos atstovė Dagnija Palčevska sakė, kad šiuo įstatymo projektu siekiama vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą.

Šią savaitę Seimas pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui – alternatyvai jau ne vienerius metus diskusijas keliančiam Partnerystės įstatymui. Visgi, ne visi LGBT bendruomenės nariai šiuo pasiekimu džiaugiasi – lesbietė mokytoja Ausma Sakalauskaitė sako, jog tai joks kompromisas. „Mačiau, kad pritarta, džiaugiuosi, vertinu žmonių, kurie stengiasi, darbą. Šitas kompromisas yra piktinantis. Dalį LGBT žmonių jis piktina, tai nėra kompromisas, nėra lygiavertis.

Iš antro karto pavyko – Seimas ėmėsi partnerystę įteisinančio civilinės sąjungos projekto ir jam pritarė po pateikimo. Susiskaldė konservatorių krikdemų blokas, opozicija sako, kad nenorėdami nuvilti koalicijos partnerių, konservatorių lyderiai ėmėsi spaudimo taktikos frakcijos nariams. Procesą stebėjo ir homoseksualų bendruomenė, dalis jų net apsiverkė – tačiau ne iš džiaugsmo, o dėl to, kad po balsavimo juos užsipuolė ir išplūdo Petras Gražulis.

Seimo krikdemų flangas kartu su opozicija žengia dar vieną taktinį žingsnį mūšyje dėl homoseksualų partnerystės – registravo įstatymo projektą dėl artimojo ryšio. Esmė paprasta – jį sujungus su senu, komitete įstrigusiu Širinskienės projektu, gautųsi alternatyva valdančiųjų siūlymui įteisinti civilinę sąjungą. Laisviečiai ir liberalai gudrybę supranta ir sako, kad tai tik bandymas stabdyti jų įstatymą.

Lietuvoje bus dar kartą mėginama įteisinti homoseksualių ir heteroseksualių porų partnerystę. Tiesa, ji vadinsis ne partneryste, o civiline sąjunga, kurią reikės registruoti pas notarą, o asmenys neturės galimybės pasiimti partnerio pavardės. Tai jau sulaukė dalies LGBT bendruomenės nepasitenkinimo, o Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko prisimena, kaip dėl skirtingos pavardės jam nebuvo pranešta, kad jo partneriui atliekama operacija.

Antradienį minima Tarptautinė diena prieš homofobiją. O Lietuvoje ir toliau kyla žiežirbos dėl noro įtvirtinti dviejų asmenų sąjungą. Atsiradus naujam civilinės sąjungos projektui parlamentarai atsako, kaip turėtų pasiskirstyti Seimo frakcijų balsai.

Vieną kartą nepavykus, valdantieji vėl ieško būdų, kaip įteisinti partnerystę ir tarp vienos lyties asmenų. Šiandien jie registravo naują civilinės sąjungos projektą. Kad mažiau audrintų priešininkus, autoriai visai išbraukė žodį „partnerystė“, nepaliko galimybės susirašyti civilinės metrikacijos skyriuose, tad santykius įteisinti tektų tiesiog notaro biure, nelieka ir bendros pavardės.

Seimo valdantieji iš naujo siekia įteisinti lyčiai neutralią partnerystę ir parengė kur kas nuosaikesnį Civilinės sąjungos projektą. Tiesa, šį kartą projektu ne itin patenkinti ir patys „laisviečiai“ – kad jo parašo po nauju projektu nebus, pareiškė net ankstesniojo iniciatorius Tomas Vytautas Raskevičius. Savo ruožtu, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad geriau žengti žingsnį į priekį, nei trypčioti vietoje.

Ant Seimo stalo antrą kartą nugulė Partnerystės projektas, tačiau kitokiu pavadinimu – Civilinės sąjungos įstatymas. Keičiasi ne tik pavadinimas, bet ir turinys – kartelė nuleista labai žemai, sakė Matas Maldeikis. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Seimo narys teigė, kad įstatymas ne toks, kokio jis norėtų, tačiau taip tikimasi, kad jis bus priimtas Seime.

Antrą kartą tos pačios lyties santykius šią kadenciją siekiantys įteisinti parlamentarai parengė projektą, pagal kurį vietoje anksčiau siūlytos partnerystės žmonės galėtų sudaryti civilines sąjungas. Iniciatoriai projektą vadina kompromisiniu ir taip siekia platesnio palaikymo lyčiai neutralių civilinių santykių įteisinimui.

Ką galime pavadinti šeima Lietuvoje? Ar šeimos sampratą atitinka tik santuokoje gyvenančios ir vaikus auginančios heteroseksualios poros? Diskusijos šiais klausimais vyksta jau ne vienerius metus, tačiau vieningo atsakymo į juos neranda nei visuomenė, nei politikai. Seimo nariai ir vėl bandys savo laimę registruodami naują Partnerystės įstatymą. Tiesa, šįkart įstatymas vadinsis nebe Partnerystės, o Civilinės sąjungos.

Lietuvoje dar kartą bus mėginama įteisinti heteroseksualių ir homoseksualių porų partnerystę, bet šįkart ji vadinsis ne partneryste, o civiline sąjunga. Pokyčių prireikė, nes ankstesnis įstatymas Seime neperėjo net pateikimo stadijos. Pagal naujai parengtą teisės aktą, civilinė sąjunga bus registruojama pas notarą, o ne Civilinės metrikacijos biure, nebus galimybės pasiimti partnerio pavardės arba pasirinkti dvigubos pavardės.

„Mamos už LGBTQ+ vaikus“ organizacijos atstovė Lina Plieniūtė sako, kad Partnerystės įstatymas reikalingas ne tik tos pačios lyties, bet visoms nesusituokusioms poroms, norinčioms teisinės apsaugos. Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Darius Trečiakauskas laikosi pozicijos, kad vietoje valdančiųjų inicijuojamos partnerystės tokias teises užtikrintų Seime anksčiau „valstiečių“ parengtos pataisos, kurios leistų sudaryti bendro gyvenimo sutartis.

Per 250 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių  mokslo daktarų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir doktorantų pasirašė laišką, remiantį Seime rengiamą Partnerystės įstatymą. Penktadienį išplatintame laiške pažymima, kad Lietuvos Konstitucija įpareigoja valstybę užtikrinti demokratiją, žmogaus orumą, teisę į privatų gyvenimą, minties, religijos, įsitikinimų bei žodžio laisvę, visų asmenų lygybę.

Laisvės partija nesuinteresuota, kad Partnerystės įstatymas Seime būtų priimtas kuo greičiau, sako parlamento vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis. „Kai matau tą diskusiją iš arti ir matau neoficialius debatus tuo klausimu posėdžių salėje, man toks jausmas susidaro, kad tie žmonės, kurie deklaruoja, kad atėjo išspręsti to klausimo, jie tiesiog politiškai iš jo maitinasi ir to noro išspręsti jį iki galo paprasčiausiai nėra“, – penktadienį Žinių radijui sakė politikas.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Seime, Partnerystės įstatymo vėliavnešys Tomas Vytautas Raskevičius akcentuoja, kad gyvenančių kartu, bet nesusituokusių porų teisinis reglamentavimas Lietuvoje neegzistuoja. Todėl jis, siekdamas bent dalimi palengvinti tokių asmenų gyvenimus, siūlo teises ir pareigas dėl mirusiojo laidojimo suteikti ir ne tik šeimos nariams, bet ir partneriams.

Seime – kone pirmas per visą istoriją sėkmingas balsavimas partnerystės klausimu. Tiesa, ne dėl paties Partnerystės projekto, o tik dėl galimybės jį išvis svarstyti pavasario sesijoje. Agnė Širinskienė buvo užsimojusi jį išbraukti iš darbų programos motyvuodama karu Ukrainoje, esą dabar yra svarbesnių klausimų nei visuomenę skaldanti partnerystė. Visgi jos nepalaikė ir dalis opozicijos, o Laisvės partija Širinskienės elgesį lygino su Rusija.

Seime – aršios diskusijos dėl Partnerystės įstatymo. Aktyviai prieš vienos lyties partnerystę pasisakanti Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė registravo siūlymą išbraukti projektą iš Seimo pavasario sesijos darbų sąrašo. Jos teigimu, įstatymo svarstymas Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje didintų susipriešinimą Lietuvos visuomenėje. Visgi antradienį parlamentas šį siūlymą atmetė, o projekto iniciatoriai kartojo, kad išsakyti teiginiai – nepagrįsti.

Aistras Lietuvos politinėje padangėje vėl kaitina Laisvės frakcijos siūlomas Partnerystės įstatymo klausimas. Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė siūlo išbraukti šį klausimą iš Seimo pavasario sesijos darbų, o Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė linki kolegei būti arčiau vakarų, nes šios kalbos esą primena Putino ir Rusijos Dūmos naratyvą.

Seime – aistros dėl Partnerystės įstatymo likimo. Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė registravo siūlymą iš pavasario sesijos darbų sąrašo išbraukti šį projektą, esą jis Rusijos invazicijos į Ukrainą akivaizdoje tik didintų susiskaldymą tarp Lietuvos piliečių. Visgi pats projekto iniciatorius Tomas Vytautas Raskevičius mano, kad šitaip pati parlamentarė siekia nukreipti visuomenės dėmesį nuo karo.

Partnerystės įstatymas ir toliau kelia aistras Seime. Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė užregistravo siūlymą iš pavasario sesijos darbų sąrašo išbraukti šį projektą, esą jis karo Ukrainoje akivaizdoje tik didintų susikaldymą tarp Lietuvos piliečių. Vis dėlto Laisvės partijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad tokios kalbos yra gėdingos ir mano, kad Partnerystės įstatymas Seimo pavasario sesijoje bus svarstomas bet kokiu atveju.

Seimo pavasario sesijoje į darbų programą grįžo Partnerystės įstatymas. Regis, jis ir toliau kaitina atmosferą parlamente – Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė registravo pasiūlymą išbraukti Partnerystės įstatymą programos.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius turi savų patarimų, kaip Rusijos grėsmės akivaizdoje užtikrinti didesnį Lietuvos saugumą. Anot jo, būtina kuo skubiau priimti partnerystės įstatymą, ir taip sąjungininkams parodyti, kad esame Vakarų, o ne Rytų pasaulio dalis. Konservatyvūs politikai sako, kad tokie siūlymai ne laiku ir ne vietoje, apie žmonių erzinimą kalba ir palaikantieji partnerystę.

Homoseksualų sūnų išauginusi Jolanta Vaitiekūnienė sako, kad Lietuvoje už LGBT žmonių ir jų šeimų kančias labiausiai yra atsakingi specialiai rinkėjų emocijas kurstantys politikai bei kunigai. Jos nuomone, visuomenė pati savaime neturėjo aiškios nuomonės apie partnerystės įteisinimą, tačiau sąmoningai kurstant ir skatinant susipriešinimą pasiektas toks homofobijos lygis, jog LGBT vaikus auginančios šeimos nebežino, ką daryti, kaip atremti purvą ir kaip sulaikyti vaikus nuo savižudybės.

Artimiausiu metu Seimą pasiekti turėtų pakoreguotas Partnerystės įstatymas. Projekto oponentai anksčiau jį kritikavo už tai, kad jame partnerystės apibrėžimas yra per arti santuokos sampratos. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat peikė įstatymo rengėjus, kad šie gudravo Konstitucijos atžvilgiu. Tačiau nors Konstitucijoje santuoka yra apibrėžiama kaip vyro ir moters sąjunga, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad šeima lyties požiūriu yra neutrali.

Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra viena iš nedaugelio valdančiosios koalicijos politikių, turinčių teigiamą reitingą visuomenėje. Gali būti, kad taip yra dėl to, jog ji dėmesingai bando išlaikyti pusiausvyrą tarp atstovavimo skirtingoms visuomenės grupėms arba dėl to, kad nesivelia į politikams būdingus ginčus.

Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius raštu pakvietė prezidentą Gitaną Nausėdą susitikti ir aptarti patobulintą Partnerystės įstatymo projektą. „Siekiant užtikrinti ir teisiškai apsaugoti visų Lietuvos žmonių lygiateisiškumą, prieš  registruojant patobulintą Partnerystės įstatymo projektą būtina jį tiesiogiai aptarti su Prezidentu.

Lietuvoje tos pačios lyties asmenys teisiškai niekaip negali įtvirtinti savo santykių, o kartu auginant vaikus nebiologiniai tėvai neturi jokių teisių. Tačiau šeimas kuriančios homoseksualios poros atvirai pasakoja, kokius kryžiaus kelius pereina trokšdamos įtvirtinti savo meilę ir susilaukti atžalų. Kai kurie kartu gyvenantys vyrai ar moterys, nesulaukdami, kol šalyje bus įteisinta partnerystė, tuokiasi užsienyje, o kai kurie randa būdų apeiti Lietuvos įstatymus.

Penktadienį Seimo narių pašto dėžutes pasiekė Lietuvos žmogaus teisių centro inicijuotas tyrimas apie tos pačios lyties šeimų ir porų gyvenimą Lietuvoje. Spausdintą tyrimo medžiagą planuojama perduoti ir prezidentui Gitanui Nausėdai.

Seimo rudens sesijoje ketinant grąžinti Partnerystės įstatymą, prezidentas Gitanas Nausėda sako neatmetantis galimybės rasti bendrą sutarimą dėl teisinio partnerystės reguliavimo.  „Mes dalyvavome šitose diskusijose, kurios yra prasidėjusios dėl Partnerystės įstatymo. Mano patarėjai buvo susitikę tiek su Laisvės partijos atstovais, tiek su Bažnyčios atstovais, norėdami išgirsti nuomones ir pajausti realią temperatūrą“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo G. Nausėda.

Pavasarį pakankamai palaikymo balsų Seime nesulaukęs Partnerystės įstatymas jau rudens sesijoje grįš į parlamentą. Jo iniciatorius Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius patikina, kad patobulintas įstatymo variantas bus maksimaliai panašus į savo pirmtaką. Vis dėlto parlamentarai žada įsiklausyti į pavasarį išsakytą kritiką ir dėl projekto tartis ir su Prezidentūra, ir su religinėmis bendruomenėmis. Rugsėjo 10-ąją Seimas susiburs į rudens sesijoje.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba penktadienį nusprendė pašalinti iš partijos parlamentarą Tomą Tomiliną, kuris dar prieš dieną viešai paskelbė ketinantis kandidatuoti į partijos pirmininkus rudenį. Prieš tai T. Tomilinas įsiutino partijos pirmininką Ramūną Karbauskį balsuodamas už lyčiai neutralios partnerystės teisės akto svarstymo pradžią, o pastaruoju metu kėlė diskusijas dėl demokratijos principų laikymosi partijoje.

Lietuvoje formuojasi naujas reiškinys. Vadinamosios atmetimo kultūros įbaiminti katalikiškų pažiūrų darbuotojai susibūrė į Krikščionių darbuotojų profesinę sąjungą, kuri turėtų juos apginti nuo persekiojimo darbe, galimo mobingo ar tiesiog spaudimo susilaikyti nuo nuomonės raiškos.

Sakartvelo sostinėje – masiniai protestai prieš LGBT eitynes. Tbilisyje prasiveržė smurtas – nukentėjo mažiausiai dešimt žmonių, liepsnojo vaivorykštės spalvų vėliavos. Homoseksualų eitynės ten baigėsi nė neprasidėjusios. Vilniuje LGBT priešininkams vis užkliūva vaivorykštės spalvų perėja, o štai Tbilisyje protestuotojai plėšia „Tbilisi Pride“ būstinės balkone esantį vaivorykštinį plakatą.

 Neseniai Vengrijoje priimti įstatymai, reglamentuojantys santuoką ir lytinę tapatybę, gali kelti diskriminacijos riziką LGBT bendruomenės atstovams ir turėjo būti pateikti piliečiams viešoms diskusijoms prieš juos priimant, antradienį pareiškė Europos Tarybos komisija „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija). Be kita ko, tarp 2020 metų gruodžio mėnesį priimtų Vengrijos konstitucijos pakeitimų buvo šeimų apibrėžimo pokyčiai, neapimantys transseksualų ir kitų LGBT bendruomenės atstovų, ...

Partnerystės įstatymo iniciatorius Tomas Vytautas Raskevičius po susitikimo su prezidento Gitano Nausėdos patarėjais sako, kad pavyko pradėti dialogą dėl partnerystės klausimo. Savo ruožtu prezidentūra neskuba tvirtinti, kad palaikys atskiro įstatymo iniciatyvą, prezidento manymu, užtektų esamų įstatymų pakeitimų. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius ketvirtadienį su prezidento Gitano Nausėdos patarėjais aptarė Partnerystės įstatymą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įvertindama pavasario sesiją priminė parlamente paramos nesulaukusį Partnerystės įstatymą. Parlamento vadovė savo baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad daliai žmonių mažumų teisių klausimai dažnai atrodo pertekliniai ir nesavalaikiai, tačiau jie parodo visuomenės brandą.

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos tarybos posėdyje parlamentaras Tomas Tomilinas sulaukė gausios kritikos už vertybių nesilaikymą, viešas diskusijas apie partijos vidaus reikalus ir paramą Partnerystės įstatymo projektui, kuris vis tik neperėjo pirminės pateikimo stadijos parlamente.

Lietuvos gyventojai linkę remti skirtingų lyčių asmenų partnerystės įteisinimą, bet ne tos pačios lyties, rodo gegužės mėnesį Notarų rūmų užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, beveik pusė apklaustų Lietuvos gyventojų pritartų skirtingų lyčių asmenų partnerystės registravimo įteisinimui ir kiek daugiau nei dešimtadalis – tos pačios lyties partnerystei. Siūlymams, kad notarai galėtų užregistruoti skirtingų lyčių partnerystę, pritarė 46 proc., nepritarė 30 proc.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis mano, kad anksčiau ar vėliau lyčiai neutrali partnerystė Lietuvoje vis tiek bus įteisinta, nes tai yra įprasta europietiška praktika – suteikti galimybę vienalytėms poroms nesislapstyti. „Mano požiūris yra toks, kad vis tiek tą įstatymą Seimas anksčiau ar vėliau priims. Dabar yra toks raumenų mėginimas ir pasidžiaugimas: va, mes laimėjome, jie pralaimėjo.

Pavasarį bent laikinai žlugo du valdantiesiems itin svarbūs projektai – partnerystės reglamentavimas ir vadinamosios Stambulo konvencijos ratifikavimas. Šiuos projektus į Seimo salę planuojama grąžinti rudenį. Tačiau ar iniciatyvoms užteks balsų? Nors politologai nusiteikę optimistiškai, didžiausi įstatymų priešininkai tam prošvaisčių nemato. Seimo pavasario Sesijoje dar pirmajame laiptelyje subliuško valdančiųjų bandymas pradėti diskusiją dėl partnerystės reglamentavimo.