partijos

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienio posėdyje partijoms paskirstė antrojo pusmečio dotacijas – 2,751 mln. eurų. „Nuo pavasario skiriasi tai, kad viena partija yra likviduojama, tai „Tvarka ir teisingumas“. (...) Dėl to, kad viena partija yra likviduojama, asignavimus gaus aštuonios partijos pagal gautus balsus ir viena partija todėl, kad buvo įsteigta po Seimo rinkimų“, – VRK posėdyje sakė komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina...

Seimo nariams, neperrinktiems į kitos kadencijos parlamentą, pasiūlyta mokėti valstybines rentas. Mokėti pinigus, kol susiras kitą darbą, siūloma ir buvusiems premjerams. Tokios Seime įregistruotos įstatymų pataisos kaip mat sukėlė ir žmonių nepasitenkinimą, ir kritiką tiek iš valdančiųjų, tiek ir opozicijos. Pataisų iniciatoriai iš Liberalų sąjūdžio, Darbo partijos ir socialdemokratų sako, kad tūkstantinės rentos neperrinktiems parlamentarams padėtų psichologiškai.

Trijų partijų derybos dėl būsimos centro dešinės koalicijos sutarties bus tęsiamos artimiausiu metu, sako kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė. „Turbūt derybos prasitęs artimiausiomis dienomis, galbūt jau rytoj“, – trečiadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė ji.  I. Šimonytė vylėsi, kad dėl koalicijos sutarties bus sutarta artimiausiomis dienomis.

Naujai išrinktoji valdžia pirmąkart sėdosi rimtesnių derybų dėl koalicijos, tiesa, nuotoliniu būdu. Būsimoji premjerė Ingrida Šimonytė skelbia, kad koalicinės sutarties projektas gali atsirasti jau šiandien vakare. Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija tuo metu skelbia laukiančios aiškesnių pačių konservatorių punktų, ką įtraukti į sutartį, nes savuosius liberalai jau išdėstę. Ilgąjį savaitgalį partijos žada derinti sutarties tekstą, o derybas planuoja tęsti antradienį.

Seimo rinkimuose balsavę gyventojai parlamento sudėtį praskiedė trečdaliu – tokią dalį sudarys naujokai. Tarp jų matyti ir televizijos žvaigždžių, aktorių komediantų, psichiatrų, kitų sričių ekspertų ir koronavirusu sergantis geografijos mokytojas. Vyriausioji rinkimų komisija jau spėjo sudaryti ir statistinio išrinkto parlamentaro portretą.  Naujos kadencijos Seime iš 141 nario iš viso 49 bus naujokai. Dar 11 būsimų parlamentarų į šią vietą sugrįžta po pertraukos.

Vyriausioji rinkimų komisija galiausiai suskaičiavo pasiklydusius balsavimo vokus ir skelbia, kad Paluckas Pupiniui pralaimėjo penkiais balsais. Tačiau socialdemokratai skelbia radę aibę pažeidimų, todėl rezultatą grasina apskųsti. Tuo metu į kitą Seimą neišrinkti parlamentarai jau pamažu kabinetuose pradeda kraustyti daiktus. Ateitis kai kuriems miglota – net ir įtakingiems ministrams kurį laiką gresia pabūti bedarbiais. Gintauto Palucko fortūna apdovanoti niekaip nelinkusi.

Ketvirtadienį baigiasi išankstinis balsavimas antrajame Seimo rinkimų ture.  Taip pat tai paskutinė diena, kai drive-in principu dirba mobiliosios balsavimo vietos, skirtos saviizoliacijoje esantiems rinkėjams. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, per dvi pirmąsias išankstinio balsavimo dienas, antrajame Seimo rinkimų ture savo valią pareiškė 69 tūkst. 752 arba 3,02 proc. rinkėjų. Tai yra dvigubai daugiau nei per pirmąjį turą.

Du didžiausi rinkimų netikėtumai – kas nulėmė Laisvės partijos sėkmę ir Darbo partijos prisikėlimą iš pelenų? Politologai įsitikinę – Laisvės partiją lydėjo ir naujoko sėkmė, ir aktyvi bei agresyvi viešųjų ryšių kampanija. Kaip feniksas iš pelenų pakilusi Darbo partija su Viktoru Uspaskichu rinkėjus suviliojo didžiuliais pinigais – reklamai ir kampanijai išleido – mažiausiai 900 tūkstančių eurų.

Kas vyksta su socialdemokratų partija? Toks klausimas po fiasko pirmajame ture kyla ne tik rinkėjams, bet ir kelia aistras partijos viduje. Glumina ne tik rezultatai, bet ir pirmininko Gintauto Palucko gerinimasis valstiečiams, su kuriais praėjusią kadenciją socdemai skambiai išsiskyrė. Ekspertai tikina, kad pagalių į ratus prisikaišiojo pati socdemų vadovybė, per daug ir neaiškiai mykusi apie tai, su kuo eitų į valdžią, o su kuo – ne.

Rinkimuose dalyvaujančios partijos taip nori patekti į Seimą, kad tam negaili milžiniškų sumų. Suskaičiavus po pirmojo turo išleistus pinigus ir pasiektus rezultatus, paaiškėjo, kad viena parlamentaro vieta kainavo nuo keliolikos iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Tiesa, didžiąją dalį pinigų partijos ir politikai gavo iš mūsų visų – mokesčių mokėtojų.

Seimo rinkimų pirmajame ture dėl mandatų daugiamandatėje apygardoje iš viso kovojo 17 partijų ir koalicijų. Pirmadienio ryto duomenimis, į Seimą patenka 5 partijos, kiti lieka už brūkšnio. Iš viso daugiamandatėje bus paskirstyta 70 vietų Seime.

Išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose baigėsi dvigubai didesniu nei prieš ketverius metus aktyvumu. Atiduoti balsą norintys žmonės laukė kelių valandų eilėse ir net lietuje. Tiesa, sociologai tuo per daug džiaugtis neskuba ir sako, kad dar nereiškia, jog kils ir bendras šių rinkimų aktyvumas. Vis dėl to rinkėjams akis bado Vyriausiosios rinkimų komisijos negebėjimas sklandžiai organizuoti darbo. Jau prasidėjo ir balsavimas namuose. Balsavimo punktas sostinės Lukiškių aikštėje.

Išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose baigėsi dvigubai didesniu nei prieš ketverius metus aktyvumu. Tiesa, sociologai tuo per daug džiaugtis neskuba ir sako, kad dar nereiškia, jog bendras šių rinkimų aktyvumas bus gerokai didesnis, nei įprastai. Vis dėl to rinkėjams akis bado Vyriausiosios rinkimų komisijos negebėjimas sklandžiai organizuoti darbo.

Lietuvoje pajamų nelygybė tebėra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Nors prieš 4 metus į Seimą einantys politikai žadėjo vargšams kone rojų. Štai dabar nauji rinkimai ir vėl liejasi pažadai suvienodinti mokesčius vargšams ir turtingiesiems. Tik dabartiniai valdantieji pažadus dalina jau atsargiau. Pastarajai Seimo kadencijai artėjant prie pabaigos, savo gerove konservatorių ir valstiečių lyderiai skųstis neturėtų.

Du trečdaliai rinkimuose kandidatuojančių partijų (12 iš 17) sieks viešinti susitikimus su interesų grupėmis, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktos politinių partijų antikorupcinių nuostatų apklausos rezultatai. Beveik visos partijos teigia, jog svarbu užtikrinti viešųjų pirkimų vykdymą, grįstą atvirais duomenimis, efektyvią lobistinės veiklos stebėseną bei atverti galutinių naudos gavėjų registrą.

Prasidėjęs išankstinis balsavimas ir nutįsusios eilės Seimo rinkimuose vienus žmones kelia į euforiją, kitus – siutina. Ypač pikti ir žodžių nesirenka Raseinių gyventojai, kai vilniečiai yra euforijoje. Tiesa, rinkėjų aktyvumas kol kas mažesnis nei per ankstesnius rinkimus. Aliarmą kelia rinkimų komisijų nariai. Jau poryt jiems teks keliauti po namus ir priimti izoliacijoje esančių žmonių balsus, o apsauginių apsiaustų iš valstybės rezervo esą smarkiai trūksta.

Lietuvoje – neįprastas išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose. Žmonės būriavosi su savais rašikliais, veido kaukėmis ir dezinfekcinio skysčio upeliais. Prie balsadėžių žmonės traukia nuo pat ankstyvo ryto, tiesa, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai aiškina, kad žmonės klauso nurodymų ir triukšmo dėl papildomų reikalavimų nekelia. Visgi, bausti gali tekti partijas. Nors ir draudžiama, visai šalia balsavimo punktų kabo politikus reklamuojantys plakatai.

Iki rinkimų liekant vis mažiau dienų, partijos galvoja apie koalicijų dėlionę, tačiau kategorišką „ne“ kuriai nors politinei jėgai atvirai sako vos viena kita. Noras pagaliau nebūti opozicijoje konservatorių lyderį traukia net į senų oponentų socialdemokratų pusę. Bendras darbas esą galimas net ir su valstiečiais. Tačiau tam prieštarauja premjeras Saulius Skvernelis, o Ramūnas Karbauskis nusitaikė į socdemų rinkėjus – pradėjo juos gąsdinti konservatoriais.

Į Seimą kandidatuojantys asmenys stebina, o kartais net prajuokina ir savo retorika ir barstomais pažadais. Vieni pasiryžę keisti pusę šalies įstatymų, kiti skubos tvarka nori didinti pensijas net iki tūkstančio eurų, nors nežino, iš kur tam paims pinigų. Yra ir tokių kandidatų, kuriems debatų metu klausimus reikia versti į rusų kalbą, o kai kurie žada, kad neįgyvendinę savų pažadų nusibaustų save rykščių kirčiais.

Kitos savaitės pirmadienį prasideda išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose. Jo metu pirmą kartą istorijoje balsadėžės stovės net miestų aikštėse – tam, kad žmonės mažiau būriuotųsi ir būtų mažesnė tikimybė balsuojant užsikrėsti koronavirusu. Virš labai žymia pastaruoju metu tapusios sostinės Lukiškių aikštės pakibę statybiniai vagonėliai. Tiesa, dideliam kai kurių džiaugsmui, skirti jie ne pliažui pilti. Čia vyks ne statybos, o rinkimai.

Partijos prieš Seimo rinkimus formaliai varžosi siūlydamos savas programas, tačiau gyventojams jos mažai rūpi. Žmonės pripažįsta, kad jų simpatijas lemia visai kiti kriterijai, dažnai su būsimu darbu visai nesusiję. Psichologai ir politologai meta akmenį į pačių rinkėjų daržą, esą Lietuvos rinkėjai nebrandūs, o balsus atiduoda tiems, kurie gražiau atrodo, ar suranda charizmatišką lyderį, gebantį sukurti linksmą šou, nors šis yra sukčius ir avantiūristas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jis savo aktyvumu vidaus politikoje skiriasi nuo savo pirmtakų ir jau pradėjo kalbėti apie būsimą Vyriausybės sudėtį. Jis pasiuntė partijoms žinią, kad kandidatai į ministrus privalės atitikti jo gerovės valstybės viziją. Apžvalgininkai stebisi tokiais pareiškimais, o kai kurios partijos iškart pareiškė, kad tokių prezidento diktuojamų žaidimų nežais.

Į Seimą norinčių patekti partijų lyderiai kaip reikiant kimba vieni kitiems į atlapus. Pristatydami savo politines programas dalis galimų tautos išrinktųjų nusprendė dėmesio siekti ne savo idėjomis, bet sumenkindami varžovus. Bene labiausiai aštrių žodžių varžovams negailėjo buvęs krepšinio treneris Tomas Pačėsas. Daugybė politikų giriasi, kad jų rinkiminės programos – pačios geriausios.

Pasirinkimas, regis, visiems skoniams. Vieni giriasi nuveiktais darbais ir žada juos tęsti, kiti kaltina valdžią socialistinėmis pažiūromis, dar kiti ragina tautiečius „atsiimti valstybę“. Yra ir tokių, kuriems Seimo nario mandatas būtų per prastas, į valdžią eitų tik sėsti į premjero postą. Siaubu šį balsavimą vadina Neringa Venckienė.

Seimo rinkimuose dalyvaujančios politinės partijos trečiadienį toliau pristato savo rinkimų programas ir rengia trumpas spaudos konferencijas. Kiekvienai politinei partijai bus skiriama 30 minučių pristatyti savo rinkimų programai ir atsakyti į žurnalistų klausimus. Dalyvių eiliškumą VRK nustatė burtų keliu.

Seimo rinkimuose dalyvaujančios politinės partijos antradienį pristato savo rinkimų programas ir rengia trumpas spaudos konferencijas. Kiekvienai politinei partijai bus skiriama 30 minučių pristatyti savo rinkimų programai ir atsakyti į žurnalistų klausimus. Dalyvių eiliškumą VRK nustatė burtų keliu.

Nuo to, koks prieš rinkimus bus partijos biudžetas, priklauso itin daug – politinės reklamos gausumas, plakatų ir skrajučių margumas bei partijos ar politiko komandos dydis. Todėl nenuostabu, kad partijos skuba sukaupti kuo didesnį iždą. Tačiau, kol vieni gali planuoti didžiules išlaidas, sukaupę šimtus tūkstančių eurų, kitų kišenėse švilpauja vėjai. Artėjantiems Seimo rinkimams Vyriausioji rinkimų komisija užregistravo 21 politinės kampanijos dalyvį daugiamandatėje apygardoje.

Valdovų rūmuose ketvirtadienį vykstančiame Regionų forume partijų lyderiai ketina pasirašyti memorandumą dėl savivaldybių savarankiškumo, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Šis memorandumas įpareigos jas skirti savivaldybių finansinio lankstumo ir savarankiškumo klausimams esminį dėmesį naujoje politinėje kadencijoje ir tai yra garantuota nepriklausomai nuo to, kas laimės rinkimus ir kokios koalicijos bus suformuotos“, – žurnalistams Valdovų rūmuose sakė šalies vadovas.

Politinių partijų lyderiai sudalyvavo savotiškoje loterijoje – išsitraukė numerius, kurie per rinkimus biuleteniuose bus parašyti prie jų partijų pavadinimų. Netikėtai čia sublizgėjo į Seimą atkeliavusi garsioji bėglė Neringa Venckienė. Savo partijai ji ištraukė pirmąjį numerį. Tiesa, džiaugsmu trykštančios N. Venckienės emocijas gesina Vyriausioji rinkimų komisija. Gali būti, kad per apkaltą mandato netekusi buvusi teisėja iš rinkimų sąrašų bus išbraukta.

Ketvirtadienį Seimo rinkimuose dalyvaujančios politinės partijos burtų keliu išsitraukė numerius, kurie lems jų vietą rinkimų biuletenyje. Vyriausiosios rikimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė pažymėjo, kad tai pirmas kartais, kai tiek daug politinių partijų traukia Seimo numerius.

Seimo rinkimuose dalyvaujančios politinės partijos ketvirtadienį bandė savo rankų sėkmę, traukdamos Seimo rinkimų numerius. Pirmuoju numeriu Seimo rinkimuose eis politinė partija „Drąsos kelias“. Antrąjį numerį ištraukė Partija „Laisvė ir teisingumas“. Trečiasis numeris Seimo rinkimuose teko Laisvės partijai. Ketvirtuoju numeriu eis Lietuvos liaudies partija. Penktuoju – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Baltijos kelio trisdešimt pirmąsias metines šiandien, rugpjūčio 23 dieną, mini ne tik Laisvės kelio nuo Vilniaus iki Baltarusijos dalyviai, bet ir politikai, sostinėje trumpam tapę krepšininkais. Prie Baltojo tilto įkūrtame krepšinio aikštyne sekmadienį ryte buvo surengtas draugiškas turnyras Baltijos keliui atminti. Šventėje politinių partijų atstovai dalyvavo ir su šeimomis: tėvais, seneliais, vaikais.

Pareiškinius dokumentus dalyvauti Seimo rinkimuose Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) iki termino pabaigos penktadienio vakarą pristatė 20 partijų, BNS informavo komisijos vadovė Laura Matjošaitytė. „Iš 22 partijų, kurios registravosi politinės kampanijos dalyvėmis, dvi nepateikė dokumentų, tai Rusų aljansas ir Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga, nes ji susijungė su Centro partija“, – sakė L. Matjošaitytė.

Artėjant Seimo rinkimams kaip iš gausybės rago pasipylė registruotis politinės partijos ir savarankiški kandidatai. Dėl valdžios postų Seime iš viso nusprendė varžytis 22 politinės partijos, 282 partijų keliami kandidatai ir 28 asmenys, kurie kandidatuoja savarankiškai. Ekspertai pakomentavo, kaip rinkėjui atsirinkti iš tokio pretendentų margumyno.

Priešrinkiminis laikotarpis – kone stebuklų metas. Kai tik pradeda kvepėti nauja valdžia, aibė politikų skuba pereiti į kitas partijas – tas, kurios turi daugiau šansų patekti į Seimą. Naujausias pavyzdys – vėl į politinę areną pasiryžęs grįžti Antanas Guoga, iš liberalo staiga panoręs tapti „darbiečiu“. TV3 žinios pasiteiravo ir Viktoro Pranckiečio, kaip jis rinkėjams įrodys, kad iš valstiečio tapo liberalu. Politologai tokias metamorfozes tiesiai šviesiai vadina rinkėjų apgaudinėjimu.

Prieš artėjančius Seimo rinkimus dvi partijos – valstiečiai žalieji ir konservatoriai-krikdemai – toli atitrūko nuo kitų varžovų ir kovoja dėl pirmos vietos. Tai rodo atlikta bendrovės „Vilmorus” naujausia apklausa. Kas lemia tokį atotrūkį ir kas dar gali iš esmės keistis, klausėme bendrovės „Vilmorus” vadovo Vlado Gaidžio. Sveiki, jūsų naujausia apklausa rodo, kad dvi pirmaujančios partijos – valstiečiai ir konservatoriai – atitrūko toli nuo savo varžovų.

Naujausi partijų reitingai: kas laukia šiemet Lietuvos, kai spalį įvyks naujieji Seimo rinkimai? Ar sugebės kas įkąsti didžiosioms partijoms? Pokalbis apie tai naujienų portale tv3.lt su sociologu Vladu Gaidžiu.

Politinių partijų rinkiminėse sąskaitose sukaupta daugiau nei milijonas eurų, sekmadienį pranešė naujienų portalas delfi.lt. Anot portalo, daugiausiai lėšų yra sukaupusios trys partijos –Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP). TS-LKD sąskaitoje daugiausia pinigų – maždaug 220 tūkst. eurų, toliau rikiuojasi LSDP su 210 tūkst.

Rudenį vyksiantys Seimo rinkimai verčia partijas pasukti galvas, kas turėtų tapti sąrašo vedliu – partijos pirmininkas ar populiari, bet partijai nepriklausanti asmenybė iš šalies. Politologai ir sociologai pastebi, kad pastarąjį scenarijų renkasi tos partijos, kurių pirmininkus visuomenė vertina itin nepalankiai. Tarp tokių pirmininkų – Ramūnas Karbauskis ir Gabrielius Landsbergis.

Valdantieji valstiečiai nutraukia susitarimą su socialdarbiečiais dėl bendrų kandidatų per Seimo rinkimus kėlimo. Tokį sprendimą penktadienį priėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba (LVŽS). Partija pranešė, kad toks sprendimas priimtas „išsiskyrus nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių įstatymų priėmimo“.  „LVŽS taryboje išreikštas susirūpinimas, kad po praėjusio tarybos posėdžio, kuriame buvo priimtas sprendimas kelt...

Ketvirtadienį Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius savo „Facebook“ paskyroje išliejo pyktį, dėl kritikos, kurios sulaukė po to, kai Lukiškių aikštėje nusprendė atidaryti paplūdimį. Toks sprendimas visuomenę perskėlė į dvi puses. Vieni šią idėją sveikino, o kiti, tarp kurių ir Seimo nariai, drąsiai tokį sprendimą peikė. Tuo metu R. Šimašius paskelbė įrašą, kuriame tikina, kad iš šios situacijos galima išmokti tris pamokas. Jis taip pat negailėjo kritikos žodžių.

Artėjant Seimo rinkimams partijos jau aktyviai registruojasi ir į jų sąskaitas pradėjo plaukti pirmosios lėšos. Kol kas daugiausiai pinigų spalį vyksiantiems rinkimams paskyrė opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), gerokai mažiau pinigų skyrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys, Lietuvos žaliųjų partiją (LŽP) aktyviai remia partijos nariai ir verslininka...

Garsusis Stasio Jakeliūno tyrimas, kas kaltas dėl prieš dešimtmetį ištikusios ekonominės krizės, galiausiai pasiekė Seimo salę. Lyg tyčia – artėjant Seimo rinkimams, nors užbaigtas jis jau seniai. Išvadų pristatyti atvyko pats Jakeliūnas, dabar jau Europos Parlamento narys. Tiesa, konservatorių tos išvados visai nesudomino, didžioji dauguma jų demonstratyviai paliko savo vietas. Jakeliūnas ir toliau žada dėl esą valstybės prarastų dviejų milijardų eurų kreiptis į prokurorus.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka savo įsaku patvirtino anksčiau galiojusių draudimą naudoti užsienio finansinę paramą politinių partijų veiklai užtikrinti, o taip pat susibūrimų, streikų, eitynių organizavimui bei agitacinės medžiagos rengimui.

Karantinas ir karšti, bet būtini sprendimai, išaugino reitingus valdančiajai partijai ar bent atskiriems jos politikams. Šešėlyje neliko ir Seimo opozicija, kamantinėdama valdančiuosius dėl tam tikrų sprendimų ar kritikuodama kiekvieną, jų manymu, neteisingą valdžios žingsnį, o štai marginalios, į Seimą nepakliuvusios bet daug politinių ambicijų turėjusios partijos šiuo metu liūdi. Jos yra negirdimos, nematomos, o jų vedliai nustumti į antrą politinį planą.

Liko vos pusmetis iki Seimo rinkimų ir politikai tikrai to nepamiršo. Jie kaip įmanydami bando gauti dėmesio ir krautis papildomus karmos taškus. Pasak politologų, į akis krenta ir valdančiųjų sprendimas skirti žmonėms 200 eurų siekiančias išmokas, kurios juos galėtų pasiekti rugpjūtį, prieš pat rinkimus. Visgi, ekspertai vieningi, kad valdančiųjų dar laukia sunkiausias išbandymas prieš rinkimus – tai ekonominių ir socialinių problemų sprendimas, kuris sudėlios visus taškus.

Teisingumo ministerija patvirtino, kad steigiamo Nacionalinio susivienijimo įstatai, programa ir steigėjų sąrašas atitinka įstatymų reikalavimus. Ši ministerijos išvada suteikia teisę partiją registruoti Juridinių asmenų registre. Taip pat patvirtintas naujas jau veikiančios partijos pavadinimas: Kartų solidarumo sąjunga nuo šiol vadinsis Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai, rašoma Teisingumo ministerijos pranešime.

Daugiausiai darbuotojų tarp Lietuvos partijų turi socialdemokratai, tuo tarpu didžiausius atlyginimus moka Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai, rašo portalas 15min.lt. Pernai gruodį, „Sodros“ duomenimis, konservatoriai buvo įdarbinę aštuoniolika žmonių, o vidutinė alga čia siekė 2189 eurus iki mokesčių. Daugiausia darbuotojų socialdemokratai turėjo rinkimų metu – gegužę partijoje dirbo 58 darbuotojai, vidutiniškai jie gavo 744 eurų atlyginimą, neatskaičius mokesčių.

Valdantieji rinksis aptarti situacijos dėl koronaviruso, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis siūlo susitarimą partijoms – neskleisti panikos ir dezinformacijos. R. Karbauskis paskelbė, kad Lietuvos valstybinių institucijų pasirengimas suvaldyti ekstremalias situacijas plintant koronavirusui penktadienį bus aptartas neeiliniame koalicijos tarybos posėdyje.