parduotuvės

Įsivaizduokite: drabužių parduotuvėje salės darbuotoja netikėtai praveria persirenginėjimo kambario užuolaidą ir visi parduotuvės lankytojai pamato jūsų tarpusavyje nederančius papilkėjusius apatinius. Tyrimas atskleidė, kad apie pusė moterų kenčia nuo persirenginėjimo kambarių fobijos, o net ketvirtis jų taip nemėgsta, kad atsisako į juos užeiti.

Vyrai gudrauja rodydami nepasitenkinimą savo draugių pomėgiu lakstyti po parduotuves, nes iš tikrųjų jiems tai irgi patinka, rodo britų firmos „Npower“ atlikto tyrimo rezultatai. Apklausos, kurioje dalyvavo 2 tūkst. anglų, duomenimis, šiuolaikiniai vyrai išleidžia impulsyviems pirkiniams daugiau pinigų nei moterys.

Nors parduotuvių dabar apstu ir geresnės avalynės pardavėjai po skvernais nebeslepia, įsigyti tikrai patogius batus dažnam vis dar nelengva užduotis. Tą įrodo ir į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją nuolat plūstantys skundai dėl nekokybiško apavo. Kovo mėnesį panevėžietė nusipirko sezoninius batus. Pigiau – nuo 400 litų nukainotus iki 200. Laimė, nepaliko jų, kaip planavusi, gulėti iki kito sezono, o neseniai atvėsus orams ėmė ir apsiavė.

Drabužių pardavėjai sako: laikas, kai dėl kliento teko konkuruoti su prekybos centrais, turgumi ir net dėvėtų drabužių bendrovėmis, eina į pabaigą.Žmonės jau perka, ir ne vien per akcijas. Tiesa, artėjantis vasaros išpardavimas, anot kai kurių tinklų atstovų, šiemet bus kuklesnis nei ligšioliniai, praneša LTV „Panorama“. Drabužių pardavėjai sako: dabar – jaunavedžių ir abiturientų metas, jie dažniausi klientai. Bet daugėja ir visų kitų.

Italijoje penktadienį vyks visuotinis nacionalinis streikas, kurį rengia šalies Visuotinė darbo konfederacija (CGIL), stambiausia Italijos profsąjunga. Pagrindinis darbuotojų reikalavimas - užtikrinti darbo užimtumą ir sumažinti nedarbą, taip pat sumažinti mokesčius. Baiminamasi, kad dėl protesto akcijos sutriks viešojo transporto, oro uostų, stočių, taip pat bankų ir prekybos punktų darbas visos šalies mastu.

Krizės pamokas lietuviai išmoko skirtingai. Vieni ir toliau taupo, kiti tapo reiklesni ir ėmė atidžiau sekti, ką perka. Lietuvos pirkėjai skirtingi Rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“ atliko tyrimą, per kurį pagal specialią metodologiją visi Lietuvos pirkėjai suskirstyti į segmentus. Šis skirstymas pagrįstas pirkimo įpročius nusakančiais teiginiais: nuo sprendimo pirkti, atsižvelgiant į prekybos centro vietą, iki elgesio parduotuvėje.

Baltarusijoje jaučiamas importuotų prekių deficitas, tokios prekės kaip vaisių sultys, sauskelnės ir buitinės chemijos priemonės, sparčiai šluojamos iš parduotuvių lentynų, praneša „RIA Novosti“. Pastaruosius du mėnesius Baltarusijoje jaučiama įtampa dėl kilusios valiutos krizės. Nuo metų pradžios Baltarusija išnaudojo 20 proc. savo tvirtos valiutos atsargų, o nacionalinė valiuta kovo pabaigoje buvo stipriai nuvertinta. Internetinės parduotuvės nedirba, o anksčiau gauti užsakymai atšaukti.

Kostiumų pasaulyje pastebimi tam tikri pokyčiai, gerą darbo kostiumą galima įsigyti už 500 dolerių (1150 litų) praneša „The Wall Street Journal“. Kostiumų siuvėjai sako pastebintys, kad jauni vyrai nebenori dėvėti įprasto stiliaus kostiumų, kokius dėvėdavo jų tėvai. Dabartinis jaunimas tiesiog suinteresuotas įsigyti kostiumą, už kurį nereikėtų mokėti milžiniškų sumų. „Už 500-700 dolerių tikrai galima įsigyti padorų kostiumą.

Mokslininkai tikina, kad reguliarus apsipirkinėjimas gerina sveikatą. Dažnai apsipirkinėjantys yra fiziškai aktyvesni bei geriau bendrauja su aplinkiniais.Mėgstantys dažnai apsipirkinėti pasižymi silpnavališkumu, mat negali atsispirti įvairioms reklamoms. Tačiau mokslininkai, net ir atsižvelgę į šį faktorių, tikina, kad vyrai ir moterys, kurie kiekvieną dieną vaikšto po parduotuves, gyvena ilgiau nei tie, kurie vengia apsipirkinėjimo terapijos, informuoja BBC.

Rusijos pensininkai gyvena itin skurdžiai. Tą patvirtino liūdnas nutikimas, kai maisto prekių parduotuvėje buvo sulaikyta pagyvenusi moteris. Apsaugos darbuotojai pas ją rado kelis sūrelius, kuriuos pritrūkusi pinigų pensininkė paprasčiausiai įsidėjo į kišenę, rašo lifenews.ru Vienoje maisto prekių parduotuvėje apsilankiusi pensininkė N. Martinova nusipirko pieno ir duonos. Tačiau mažą pensiją gaunanti našlė, neturinti nei vyro, nei vaikų, negalėjo sau leisti įsigyti daugiau maisto produktų.

Vyriausybė priėmė nutarimą uždrausti tabako gaminių eksponavimą Anglijos parduotuvių lentynose. Šis žingsnis – viena iš kelių priemonių, turinčių sumažinti rūkymo mastą šalyje, skelbia „The Guardian“. Nuo 2012 metų didesnėse parduotuvėse, o nuo 2015 metų – ir visose likusiose – cigaretės privalės būti laikomos po prekystaliais. Pranešama, kad valdžia kol kas nesiryžo kitam anksčiau planuotam žingsniui – vienodų bespalvių cigarečių pakelių įvedimui.

Nepaisant ekonomikos nuosmukio, mažmeninės avalynės prekybos tinklas „Deichmann“ 2010 metais Lietuvoje ne tik vykdė sėkmingą plėtrą, bet ir didino pardavimų nuošimtį. 2011 metais bendrovė tęsia plėtrą ir planuoja atidaryti bent 2 naujas parduotuves. UAB „Deichmann avalynė“ Lietuvoje veikia nuo 2008 metų ir šiuo metu valdo 10 parduotuvių penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose.

Nuo šiol vilniečiai šviežio maisto ir kitų reikalingų prekių gali nusipirkti neiškeldami kojos iš namų – sostinėje startavo elektroninė parduotuvė e-Maxima. Joje apsilankę klientai gali rinktis iš 16 tūkstančių prekių asortimento, prilygstančio vidutinio dydžio „Maxima“ parduotuvės prekių pasiūlai. „Maxima“ yra pirmoji iš didžiųjų prekybos tinklų, pasiūliusi galimybę apsipirkti internetu. Į modernią sistemą bendrovė investavo daugiau kaip 1,5 mln. litų.

Praėjusį savaitgalį Vilniuje PC „Panorama„ esantis autorizuotas „Apple“ produkcijos salonas „iDeal„ lankytojams pristatė naują savo dizianą, atnaujintą pagal naują „Apple Premium Reseller“ standartą. „iDeal„ salonas tapo pirmąja Baltijos šalyse tokios koncepcijos „Apple“ parduotuve, teigiama „Apple„ Baltijos šalyse atstovaujančios bendrovės „AVAD Baltic“ pranešime. Skelbiama, kad praėjusią vasarą atsidaręs salonas yra tik antroji tokio tipo parduotuvė visoje Centrinėje Europoje.

Visose „Maxima“ parduotuvėse populiariausių mėsos gaminių kainos sumažintos penktadaliu. Siekdama prisidėti prie spartesnio vidaus vartojimo atsigavimo, bendrovė atpigino beveik dešimtadalio mėsos gaminių asortimento kainas. „Situacija Lietuvos mažmeninėje rinkoje vis dar yra sudėtinga, vidaus vartojimas išlieka žemas. Todėl, siekdami išlikti konkurencingais rinkoje ir užtikrinti gyventojams galimybę kokybiškus produktus įsigyti už patrauklią kainą, nusprendėme atpiginti dalį mėsos gaminių.

„Maxima grupės“  konsoliduota apyvarta 2010 metais, palyginus su 2009 metais, sumažėjo 5,7 proc. ir siekė 7,279 mlrd. litų, skaičiuojant be PVM. Grupės įmonių apyvartos mažėjimas siejamas su užsitęsusia pasauline ekonomikos krize ir jos neigiamomis pasekmėmis šalių rinkoms bei vartojimui. Vertinant atskirų kalendorinių ketvirčių rezultatus, apyvartos mažėjimas, lyginant su tuo pačiu 2009 metų periodu, fiksuotas pirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius.

„Kai Europoje jų kaina prasideda nuo 3 tūkstančių litų, čia ant etiketės buvo užrašyta 120 litų“, - apie vienoje iš miesto parduotuvių pardavinėtas suklastotas rankines pasakoja Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė. Panašu, kad klastotų drabužių ir kitų daiktų prekyba iš turgaviečių persikelia į parduotuves.

Prabangių parduotuvių savininkai ir vadovai sako, kad jų verslą sunkmetis mažai paveikė. Tai dar kartą įrodo, kad nuo krizės tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje mažiausiai nukentėjo pačių turtingiausių žmonių sluoksnis. Iš pirmo žvilgsnio - slogu Žvelgiant iš šalies paprastam stebėtojui gali pasirodyti, kad per sunkmetį prabangos prekėms vietos Lietuvoje lieka vis mažiau.

Kadaise muzika sklido iš vinilo plokštelių. Vėliau jas pakeitė kasetės,  CD, DVD. Kas laukia muzikos prekių parduotuvių šiandien, kai visą muziką gali susižvejoti internete? Didžioji Britanija: išplėsti veiklos kryptis Besitęsiantys vienos didžiausių Didžiosios Britanijos muzikos įrašų prekybos kompanijų „HMV“ rūpesčiai rodo aiškią tendenciją – laikas, kai muzikos parduotuvės prekiavo vien muzikos įrašais, praėjo negrįžtamai.

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos bei pramogų centruose „Akropolis“ 2010 metais pirko ir pramogavo 44,8 mln. svečių. Bendras „Akropolių“ lankytojų skaičius, lyginant su 2009 m., padidėjo 3 mln. žmonių arba 7,1 proc. 2009 m. „Akropoliuose“ apsilankė 41,8 mln. žmonių. „2010 m. buvo vieni sudėtingiausių Lietuvos mažmeninės prekybos rinkai – iki tol kritęs vartojimas kiek atsigauti pradėjo tik antroje metų pusėje, tačiau šis atsigavimas kol kas yra labai trapus.

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai sutartinai tvirtina, kad šių metų šventinė prekyba gausesnė nei pernai, tačiau dauguma pirkėjų vis dar išlieka taupūs. Kalėdiniu laikotarpiu paklausesni buvo produktai, reikalingi maistui gaminti namuose bei praktiškos nedidelės dovanėlės. Naujųjų metų sutikimui prekybininkai prognozuoja didesnę alkoholinių gėrimų paklausą, tačiau pastebi, kad labiau perkamas vynas ir alus, o ne stiprieji alkoholiniai gėrimai.

Žiemą Panevėžyje savo darbo vietose labiausiai šąla pardavėjos, nedidelių kavinių ir barų darbuotojai. To neišvengė ir prekybos centro „Babilonas–2“ vienos iš parduotuvių pardavėjos. Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus inspektoriai, gavę signalą iš Valstybinės darbo inspekcijos Vilniuje, kad trijose Panevėžio parduotuvėse „Norfa“ šąla darbuotojai, atliko patikrinimą ir nustatė, kad patalpų temperatūra iš tiesų yra per žema.

Nepaisydami šaltų orų ir net Londono metropoliteno mašinistų streiko, šimtai tūkstančių britų „okupuoja“ sostinės ir kitų Britanijos didžiųjų miestų prekybos centrus, kurie paskelbė apie pokalėdinius išpardavimus. Parduotuvės pratęsė darbo valandas, o rinkodaros specialistai jau kalba apie būsimus rekordinius pelnus, informuoja Britanijos žiniasklaida. Kai kurios parduotuvės skelbia, kad lankytojų srautas išaugo pusantro karto. Kiti prekybos centrai praneša apie kilometrines eiles.

Už lango spaudžiant šaltukui, dažnas pagalvoja apie naujų  žieminių batų porą, paltą ir kitus šiltesnius drabužius. Tačiau perėjus parduotuves, norą apsipirkti numalšina aukštos kainos. Už vardą moki brangiau 2008 metų duomenimis, Lietuvos gyventojai drabužiams bei avalynei išleisdavo apie 10 proc.  savo atlyginimo. Europos Sąjungos vidurkis šioms prekėms kas mėnesį siekė 5,4 proc. 2010 m. šis procentas Lietuvoje sumažėjo daugiau kaip dvigubai, iki 4 proc.

Kuo mažiau nitratais užterštų produktų ieškantys gyventojai piktinasi, kad priversti pirkti aklai. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare mūsų šalyje nereglamentuojamos didžiausia leistina nitratų koncentracija vaisiuose ir daržovėse, išskyrus špinatus, salotas ir grūdinius produktus, skirtus kūdikių ir mažų vaikų maistui. Daugelis pageidautų, kad turguose ir parduotuvėse ant vaisų ir daržovių produkcijos būtų nurodyta, kiek viename kilograme yra nitratų.

Pasaulinės mažmeninės prekybos nuostoliai dėl vagysčių iš parduotuvių 2010 metais sumažėjo 5,6 proc., palyginti su ankstesniais metais, ir siekė 107,3 mlrd. dolerių. Apie tai teigiama tyrime „Global Retail Theft Barometer“, kurį atliko britų Prekybos tyrimų centras (CRR). 2010 m. buvo apklausti 1 tūkst. 103 mažmenininkai, praneša BBC. Dažniausiai vagiamos garsių firminių ženklų prekės, pavyzdžiui, mobilieji telefonai, smulki elektronika, kosmetika ir parfumerija, vaikiški drabužiai.

Pasirodo tikra teisybė, kad vaikščiojimas po parduotuves gali išgydyti net nuo didžiausios depresijos ar padėti atsigauti po asmeninių santykių negandų. Vestminsterio Universiteto mokslininkai įrodė, kad asmenys laukdami lytinio akto emociškai susijaudina lygiai taip pat, kaip ir gavę specialias parduotuvių nuolaidas, dovanų kuponus ar artėjant išpardavimų rytui.

„Nevok“ - moko septintasis Dievo įsakymas. „Jei nevogsi ir nesukčiausi - neišgyvensi“ – rodo realybė. Nesigilinsime, kuris pasakymas teisingesnis, tačiau pabrėšime, kad šiuo metu kas vienuoliktas žmogus pasaulyje – parduotuvių vagis. Lietuva nėra išimtis ir šio reiškinio neišvengia. Krizė suaktyvino vagišius Vagysčių skaičius nuolat didėja dėl taip vadinamo sunkmečio.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų teigia, kad šiemet padengus visas būtinąsias pragyvenimo išlaidas, t.y. atmetus komunalinius ir kitus mokesčius, lėšas, išleidžiamas maistui, transportui ir pan., jiems dar lieka pinigų. Net 47 proc. gyventojų atliekamą pinigų dalį dažniausiai išleidžia drabužiams, apie 37 proc. būsto remontui ir baldams. Tai parodė tyrimų kompanijos „SIC Gallup Media"/TNS 2010 m. atliktas tyrimas „TNS AtlasTM", kurio metu siekiama nustatyti žmonių pirkimo ir vartojimo įpročius.

Neseniai žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie Britanijoje pardavinėtus „klonuotus“ maisto produktus, sukėlė nemažai nerimo ir diskusijų. Problema lyg iš mokslinės fantastikos , bet ar ji apskritai verta būti problema? Kas yra klonas? Klonas yra tiksli gyvūno ar augalo genetinė kopija, kuri turi identišką DNR (genų grandinę). Pirmasis klonuotas žinduolis buvo avis Doli (Dolly), gimusi 1996 m. Roslino (Roslin) institute, Škotijoje. Tuomet ji išgyveno šešerius metus.

Verslininkai visoje šalyje rado būdų, kaip teisėtai apeiti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, draudžiančias prekiauti alkoholiu visą parą – parduotuvėse įsteigė barus. Tokių butaforinių naktinių barų darbo laiką mėginama trumpinti dėl prastėjančios kriminogeninės situacijos aplink juos. Šiaulių politikai ėmėsi naktinių barų-parduotuvių. Dėl dažnų neramumų, policijai prašant, sutrumpintas darbo laikas Šiaulių parduotuvėje–bare „Žibutė“. Šis baras Žvejų skersgatvyje dirba visą parą.

Vilnius, Lietuva – Ką veikti belaukiant troleibuso ar draugo? Įsijunkite muziką savo telefone – pataria jaunimas. Net 4 iš 5 jaunų Lietuvos gyventojų klausosi muzikos telefone, kai turi laisvą akimirką ar nori maloniai pailsėti, o du trečdaliai šiuo tikslu mobiliuoju telefonu naršo po internetą. Tai parodė kompanijos „Nokia“ užsakymu atliktas tyrimas Baltijos šalyse. Bendrovės „GFK“ atlikto tyrimo duomenimis, jauni lietuvaičiai muzikos telefone klausosi tiek, kiek ir latviai (beveik 80 proc.

Kauno miesto pagrindinėje gatvėje – Laisvės alėjoje netrukus įsikurs nauji verslininkai. Lietuvos ir tarptautinės kompanijos didelį dėmesį skiria Laisvės alėjai, todėl nusprendė Kaune pradėti arba plėtoti savo verslą. Laisvės alėjoje jau šią savaitę atsidarys didelė, aukštos kokybės madingų drabužių moterims parduotuvė.