parama

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skyrė daugiau nei 81 tūkst. eurų šalies sporto šakų federacijų išlaidoms, patirtoms siekiant padėti Ukrainos aukšto meistriškumo sportininkams bei treneriams, iš dalies finansuoti, rašoma ŠMSM pranešime spaudai. Lėšos skirtos 7-ioms organizacijoms. 20 tūkst. skirta Lietuvos plaukimo federacijai, 19 tūkst. – Lietuvos teniso sąjungai, daugiau nei 12 tūkst. – Lietuvos lengvosios atletikos federacijai.

Rusijos karinę agresiją patiriančios Ukrainos pagalbai kitąmet prireiks 37 mlrd. JAV dolerių tarptautinių donorų paramos, jos gairės jau aiškios, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Vašingtone dalyvavusi Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko susitikime dalyvavusi finansų ministrė lrt radijui teigė, kad bus užtikrinama trumpalaikė pagalba, tačiau tariamasi ir dėl ilgalaikės finansinės paramos, kuri būtų skiriama Ukrainos atstatymui po karo.

Šalyje skursta kas penktas lietuvis, o pilnavertiško maisto negauna kas 9. Pagelbėti tiems, kuriems reikia labiausiai, lietuvius kviečia „Maisto bankas“. Organizacijos savanoriai su vežimėliais jau laukia lietuvių šimtuose parduotuvių ir kviečia dalintis ilgo galiojimo produktais – kruopomis, konservais, miltais, aliejumi. 23-ejų Miroslavas „Maisto banke“ savanoriauja 8 metus. Kadaise jis pats su šeima „Maisto banke“ gaudavo būtiniausių produktų.

Besitęsiant karui Ukrainoje užsienio šalys stengiasi toliau finansiškai remti ukrainiečius, tačiau kol kas išeina atvirkščiai. Už naftą, dyzeliną, anglį ir gamtines dujas Europos Sąjungos (ES) valstybės Rusijai sumoka tris kartus daugiau. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame suskaičiavo, kad ES šalių parama Ukrainai yra trigubai mažesnė, nei už žaliavas mokami pinigai Rusijai.

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss antradienį per Didžiojo septyneto (G-7) lyderių skubiai rengiamą pokalbį su ukrainiečių prezidentu kolegoms pasakys, kad jie „privalo nė trupučio nedvejoti“ dėl paramos Ukrainai. Šios turtingų valstybių grupės vadovai ir Volodymyras Zelenskis antradienį po pietų susirinks aptarti naujausių Rusijos atakų Ukrainoje, pirmadienį paskelbė Berlynas.

Nuo spalio 4 d. iki gruodžio 2 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos (Veiksmų programa) pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonę „Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas.

Negalią turintis paralimpietis Danas Sodaitis nėra vien lengvaatletis ir Lietuvos vardą garsinantis Europos vicečempionas 100 m bėgime – jauno vyro aistra fotografijai jau seniai tapo pagrindiniu pajamų šaltiniu. Šiandien savoje fotografijos studijoje dirbantis vyras teigia – kai turi tikslą, rasi ir būdų jį pasiekti, tereikia labai norėti. Prieš 9 metus su motociklu į avariją patekęs D. Sodaitis dėl patirtos traumos negali valdyti dešinės rankos.

Vokietija ir Slovakija Ukrainai perduos dar daugiau karinės technikos. Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas savo socialiniame tinkle sekmadienį „pasveikino“ Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną su 70-mečiu ir parašė, kad šia proga Slovakija perduos Ukrainai dvi naujas „Zuzana“ haubicas. Tuo metu Vokietija taip pat pranešė, kad Ukrainai perduos dar daugiau ginklų, karinės technikos. Skelbiama, kad bus perduotos IRIS-T oro gynybos sistemos ir 100 tankų iš Graikijos ir Slovakijos.

Jau netrukus verslininkai sulauks milijoninės paramos tam, kad už elektrą mokėtų mažiau. Įmonės pusę metų bus remiamos visų mokesčių mokėtojų pinigais, arba valstybės biudžeto pinigais. Tokią naują priemonę verslui penktadienį pristatė premjerė Ingrida Šimonytė, apžvelgusi kitų metų valstybės biudžetą ir kitus jį lydinčius įstatymų projektus.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį su Kroatijos kolega Gordanu Grličiumi-Radmanu aptars paramą Ukrainai, šalių dvišalio bendradarbiavimo klausimus, Europos Sąjungos (ES) plėtros ir regiono saugumo klausimus, pranešė ministerija. Ministrai taip pat apžvelgs Europos valstybių ir tarptautinės bendruomenės pastangų priešintis karą pradėjusiai Rusijai stiprinimą, įvertins situaciją ES kaimynystėje, aptars kitas su ES ir tarptautine darbotvarke susijusias temas.

Europos politinės bendrijos susitikime Čekijoje dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragino demokratines šalis išlikti susitelkusias ir vieningas paramos Ukrainai ir sankcijų ją puolančiai Rusijai klausimais. „Saugumas ir taika Europoje priklauso nuo Ukrainos gebėjimo duoti atkirtį Rusijos agresijai. Teikdami politinę, karinę ir ekonominę paramą Ukrainai mes investuojame į visos Europos saugią ir taikią ateitį.

Biometano dujų gamybos ir valymo įrenginių projektams skirtoms valstybės subsidijoms gauti verslas pateikė aštuonias paraiškas už 25,4 mln. eurų, pranešė Energetikos ministerija.  Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų tam buvo numatyta 22,2 mln. eurų. „Biometanu galima sėkmingai pakeisti importuojamas gamtines dujas ir kelis kartus sumažinti energijos išteklių kainas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pokyčius, kad žmonėms su negalia būtų lengviau surasti jiems reikiamą pagalbą, būtų aišku, kur kreiptis ir ko tikėtis, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime žiniasklaidai. „Žmonės su negalia sudaro beveik dešimtadalį visų šalies gyventojų.

Su Europos lyderiais susitinkantis prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Prahoje pareiškė, kad parama Rusijos užpultai Ukrainai yra „prioritetas numeris vienas“. Taip jis kalbėjo Čekijoje, atvykęs į Europos politinės bendruomenės, kurią sudaro Europos Sąjunga ir dar 17 jai nepriklausančių Europos šalių, susitikimą. „Parama Ukrainai – prioritetas numeris vienas. Mūšio lauke ant kortos pastatytas ir Europos likimas.

Nuo ketvirtadienio Lietuvos pramonės įmonės gali teikti paraiškas dėl 40 mln. eurų valstybės paramos diegiant energiją taupančias ir atsinaujinančią energiją gaminančias technologijas. Maksimali subsidijos suma – 10 mln. eurų, trečiadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Valstybės parama skiriama siekiant padėti paspartinti energijos vartojimo efektyvumo didinimą įmonėse, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį per pokalbį telefonu padėkojo JAV kolegai Joe Bidenui už „nuolat besitęsiančią gynybinę ir finansinę paramą“, Vašingtonui paskelbus apie naują ginklų siuntą į Kyjivą. Kaip rašoma V. Zelenskio „Facebook“ paskyroje paskelbtame pranešime, abi pusės aptarė „papildomas sankcijas (ir) padėtį mūšio lauke“, po to, kai Jungtinės Valstijos pranešė skirsiančios Ukrainai 625 mln. JAV dolerių (627 mln. eurų) vertės karinę pagalbą.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje ir pakilusių energijos energijos kainų nukentėjęs verslas gali kreiptis dėl lengvatinių paskolų, kurios skirtos apyvartinėms lėšoms likvidumui užtikrinti ir investicijoms finansuoti – tam numatyta 50 mln. eurų. Tiesioginės paskolos bus teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams bei didelėms įmonėms, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Aukštos energijos kainos neišvengiamai paveikė visus, ne išimtis ir bažnyčios. Jau praėjusį šildymo sezoną kai kurios bažnyčios skendėjo skolose, todėl šiemet šaltajam metų periodui tikinčiųjų bendruomenės pradėjo ruoštis anksčiau. Dvasininkai sutiko papasakoti, kaip atrodo jų pasiruošimas artėjančiam šildymo sezonui. Kernavės Švč.

Šveicarija planuoja Lietuvai skirti beveik 48 mln. eurų sveikatos apsaugai, švietimui ir pilietinio aktyvumo skatinimui, pranešė Finansų ministerija. Pagal šiemet birželį Šveicarijos ir Europos Sąjungos pasirašytą memorandumą dėl antrojo Šveicarijos finansinio įnašo Lietuvai suplanuota skirti apie 48 mln. eurų, kurie turi būti panaudoti iki 2029 metų gruodžio.  „Tęsiant daugiametę bendradarbiavimo patirtį ir toliau investicijomis bus skatinami pokyčiai sveikatos apsaugos srityje.

Lietuvoje yra per 100 tūkst. gyventojų ir įmonių, turinčių žemės ūkio paskirties žemės. Jau netrukus į jų sąskaitas bus pervesta Europos Sąjungos parama. Už tai, kad verčiasi žemės ūkiu gyventojai ir verslas gaus milijonus eurų niekaip neapmokestinamų pajamų. Ketvirtadienį paskelbtas įsakymo projektas, kuriame yra numatyta, kiek šiemet siūloma skirti pinigų vienos ar kitos rūšies tiesioginėms išmokoms.

Ukrainiečių studentų mokslams iš dalies finansuoti ir stipendijoms mokėti Vyriausybė trečiadienį iš rezervo skyrė 660 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, 420 tūkst. eurų bus skirti ukrainiečių, priimtų į Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, šių metų mokslams iš dalies kompensuoti, 240 tūkst. eurų – jų stipendijoms. Šiais metais valstybė iš dalies finansuos iki 700 ukrainiečių studentų studijas.

Energijos išteklių kainos kanda visiems. Gyventojai elektros ir dujų kainas aptarinėja beveik kiekviename lifte ar koridoriuje, bet gana ramiai. O verslas jau netenka kantrybės. Viešbučių ir restoranų savininkai protestavo prie Vyriausybės reikalaudami bent kiek ilgiau pratęsti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą. Skirtingų sektorių verslo įmonės vis aktyviau kalba, kad be paramos gali neišgyventi, svarsto apie gresiančius bankrotus, darbuotojų atleidimus.

Kyjivas trečiadienį paragino Vakarus reikšmingai padidinti savo karinę pagalbą Ukrainai, Maskvos primestiems pareigūnams keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose paskelbus pergalę „referendumuose“ dėl prisijungimo prie Rusijos. „Ukraina ragina Europos Sąjungą, NATO ir Didįjį septynetą nedelsiant reikšmingai padidinti spaudimą Rusijai, įskaitant griežtų sankcijų įvedimą, ir reikšmingai padidinti savo karinę pagalbą Ukrainai“, – sakoma ukrainiečių Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Latvijos valdančioji koalicija pirmadienį pritarė 425 mln. eurų papildomai paramai gyventojams ir įmonėms energetikos krizės poveikiui sušvelninti. Po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio ekonomikos ministrė Ilzė Indriksonė paaiškino, jog sutarta papildomą paramą skirti tiek namų ūkiams, tiek ir juridiniams asmenims, įskaitant įmones ir bendrijas. Pasak ministrės, 165 mln. eurų bus nukreipta papildomai namų ūkiams, o 260 mln. eurų – įmonėms ir kitiems juridiniams asmenims paremti.

Pasirodo, socialinę išmoką gaunantys gyventojai, susigrąžinę mokesčių permoką, išmokos nebegauna, nes taip esą padidėjo jų pajamos. Ministerijos teigimu, jeigu per pajamų vertinimo laikotarpį asmuo gavo su mokesčių susigrąžinimu susijusių lėšų, apskaičiuojant asmens pajamas socialinei paramai gauti, šios lėšos įskaitomos į asmens gaunamas pajamas.

Verslininkai teigia, kad sąskaitos už elektrą varo į neviltį, o jas apmokėjus neretai nelieka pinigų ir darbuotojų atlyginimams, tačiau nereikia gailėti verslininkų, kurie savo noru pasirinko žaisti elektros biržos kainos „loterijoje“, nefiksavo kainų, nors buvo įspėti, ir  pralaimėjo, teigė „DOW consulting, MB“ vadovas Laurynas Boguševičius.

Lietuvos vyriausybės atstovai didžiuojasi šiais metais pateiktu 2,26 mlrd. eurų vertės antiinfliaciniu pagalbos priemonių paketu, bet verslininkai niekaip neranda šiame pakete numatytų 120 mln. eurų, kurie turėjo pagelbėti verslui išaugus energijos išteklių kainoms. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigia niekaip negaunantis atsakymų iš Vyriausybės, nors 120 mln. eurų galėtų padengti viso Lietuvos verslo vieno mėnesio elektros energijos sąskaitas iki 24 ct/kWh.

Nuo šiandien gyventojai, turintys ar suplanavę įsirengti saulės elektrines, galės teikti paraiškas kompensacijoms už elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimą. Turintys tokį įrenginį gali gerokai sutaupyti už suvartotą elektrą. Tokia parama suplanuota pirmą kartą, o 2022 m. šiai priemonei skirta 1 mln. eurų iš Klimato kaitos programos lėšų, praneša aplinkos ministerija. Skaičiuojama, kad vien šiemet saulės elektrines jau įsirengė ar dar įsirengs beveik 17 tūkst. gyventojų.

Lietuva prašys Europos Komisijos (EK) pagalbos ruošiantis priimti žiemą galinčiam išaugti karo pabėgėlių iš Ukrainos srautui. Ministrų kabinetas trečiadienį priėmė sprendimą prašyti civilinės saugos tarptautinės pagalbos per EK Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą dėl didėjančio pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus. Nutarimą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) prognozuoja, kad artėjant žiemai į Lietuvą gali atvykti 60–100 tūkst. karo alinamos Ukrainos gyventojų.

Nuo karo Ukrainoje pasekmių nukentėjusiam Lietuvos verslui numatyta skirti 50 mln. eurų paskolų apyvartinėms lėšoms ir investicijoms.   Europos Komisija pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rengiamai pagalbos priemonei, pranešė ministerija.

Su aukštomis energetikos produktų kainomis susiduria ne tik gyventojai, bet ir verslas. Tačiau nereikėtų visų įmonių remti valstybės biudžeto pinigais. Tai padarius, problemų Lietuvai gali būti dar daugiau. Taip yra įsitikinęs Mantas Mikuckas, „Vinted“ bendraįkūrėjas, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininkas. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ jis pripažino, kad kai kurioms labiausiai nukentėjusioms įmonėms reikėtų padėti.

Lietuvoje pernai suteikta 201 mln. eurų paramos – 8,1 proc. daugiau nei 2020 metais, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Muitinės departamento duomenimis, pranešė Lietuvos statistikos departamentas. Vien šalies įmonės ir organizacijos suteikė 54,6 proc., užsienio šalių – 24 proc., anoniminiai teikėjai ir gyventojai – 21,4 proc. visos paramos. Didžiausia paramos dalis (72 proc.) buvo suteikta pinigais – 13,9 proc. daugiau nei 2020-aisiais, materialinėmis vertybėmis – 27,2 proc.

„Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. - Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi.

Anksčiau tvirtinęs, kad visiems gyventojams reikia fiksuoti elektros kainą ties 24 centų riba, dabar prezidentas Gitanas Nausėda persigalvojo ir kainą fiksuoti jau siūlo tik daliai išnaudotos elektros.  Kodėl šalies vadovas persigalvojo ir iš kokių aruodų žada ieškoti papildomų milijardų siūlomoms subsidijoms, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Ukrainos pasipriešinimą prieš Rusijos invaziją remianti organizacija „Blue/Yellow“ pelnė Europos piliečio apdovanojimą Lietuvoje, ketvirtadienį pranešė jį teikiančio Europos Parlamento (EP) atstovybė. „Jonas ir jo suburta komanda padarė milžinišką darbą pastaruosius aštuonerius metus tiekdama visokeriopą paramą ukrainiečių savanoriams, kovojantiems prieš rusų ir kolaborantų agresiją.

Gyventojai jau gali teikti paraiškas Lietuvos energetikos agentūros paskelbtam pirmajam 6,2  mln. eurų kvietimui nuosavoms elektromobilių įkrovos stotelėms įsirengti. Iš viso tam iki 2026 m. I ketvirčio pabaigos bus skirta 45 mln. eurų. Gyventojai gali gauti iki 1 tūkst. eurų kompensaciją stotelės įsirengimui.

Daugelyje Vakarų valstybių inovacijos jau seniai tapo pagrindiniu ekonominio augimo varikliu, leidžiančiu pasiekti aukštą verslo našumo ir pelningumo lygį bei sparčiai gerėjančią piliečių gyvenimo kokybę.

Vidutines pajamas gaunantis asmuo Lietuvoje jau gali įpirkti ne tik naudotą, bet ir naują elektromobilį, o dviejų asmenų šeimai prieinami ir nauji elektriniai miesto visureigiai. Vis dėlto prognozuojama, kad automobiliai tik brangs – jei dabar naują mašiną Lietuvoje galima nusipirkti už vidutiniškai 30 tūkst. eurų, tai už 10 metų bus 60 tūkst. eurų. Tačiau įperkamumas taip pat didės. Tą rodo SEB banko analitikų antrus metus iš eilės apskaičiuotas Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas.

Valdantieji jau paskelbė planą, kaip ketina padėti gyventojams susitvarkyti su išaugusiomis elektros ir dujų sąskaitomis, tačiau tame plane vietos verslui – nedaug. Naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ apsilankęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad pinigų verslui buvo skirta ir šių metų biudžete, tačiau kur jie – neaišku. Kartu su A. Romanovskiu laidoje diskutavo ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas.

Lietuvos paukštininkystės verslui nykstant Žemės ūkio ministerija nesiūlo jokių būdų, kaip amortizuoti augančias energijos kainas, neremia šio verslo finansiškai, teigia sektoriaus atstovai.

Apie 14 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 2022 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną, iš viso – 12,3 mln. eurų. Paramos dydis sieks 15,5 euro už parduoto pieno toną, trečiadienį pranešė Žemės ūkio ministerija.  Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai liko tokie patys, kaip ir pernai. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 metų kovo pabaigoje turėjo nustatytą pieno gamybos kvotą.

Europos Sąjunga pirmadienį pasirašė susitarimą su karo draskoma Ukraina dėl papildomos 500 mln. eurų vertės paramos, kurią šį kartą planuojama išskirti būsto, švietimo ir žemės ūkio sektoriams. Europos Komisija paskelbė apie šį paketą, Briuselyje prasidėjus ES ir Ukrainos asociacijos tarybos susitikimui. Jame dalyvauja aušto rango Bendrijos pareigūnai ir Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Visiems gyventojams, pateikusiems paraiškas paramai įsirengti saulės elektrines  namuose, bus skirtas numatytas bei papildomas finansavimas – daugiau nei 46 mln. eurų, pranešė Energetikos ministerija. Anot jos, dėl didelio paraiškų skaičiaus sudarytas pagrindinis ir rezervinis sąrašai, tačiau planuojama, kad parama bus skirta abiejuose sąrašuose esantiems gyventojams.

Apie 60 proc. lietuvių yra prisidėję prie paramos Ukrainai, bet gerokai aktyviau tai darė karo pradžioje nei dabar. Tačiau 6 iš 10 tautiečių ir šiuo metu yra labiau linkę įsigyti prekių ar paslaugų iš įmonių, remiančių Ukrainą, bei tokiu būdu prisidėti prie pagalbos karo niokojamai šaliai. Tokius duomenis atskleidė „Bucha.app“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Karas tapo kasdienybe 30 proc.

Vyriausybė jau svarsto kitų metų biudžetą, o kartu ir tai, kaip padėti gyventojams susimokėti už brangstančią elektrą, dujas, šildymą. Nevyriausybininkai perspėja – prasidėjusi energetikos krizė dar labiau padidins šalyje skurdą. Tuo metu prezidentas reikalauja, kad parama gyventojams būtų pagrindinis politikų prioritetas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad stabdoma Jonavos azoto trąšų gamintoja „Achema“ galėtų pasinaudoti šimtamilijoninio fondo parama. Aušrinės Armonaitės teigimu, tiek įmonei, tiek visam regionui galėtų būti skirta iki 100 mln.

Karas Ukrainoje Lietuvai nuo pat pirmos dienos reiškė susivienijimą ir besąlygišką pagalbą. Tačiau lietuviai veikia ne tik gimtinėje. Užsienyje gyvenantys kraštiečiai buria pilietines bendruomenes ir išsiskiria savo pagalba nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams.

Nuo rugpjūčio 8 d. iki rugsėjo 20 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonę „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas.

Europos Komisija (EK) patvirtino 61 mln. eurų vertės Lietuvos schemą, skirtą įmonių likvidumui užtikrinti, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Parama galės pasinaudoti žemės ūkio, maisto, miškininkystės, kaimo plėtros, žuvininkystės ir akvakultūros įmonės, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai paveikė karo sukelti dideli ekonomikos trikdžiai, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.