parama

Karantino laikotarpis – daugeliui dirbančiųjų išbandymas: vieni džiaugiasi, kad tik išlaikė darbus, antri liūdi virtę bedarbiais, o dalies ministerijų tarnautojai už viršvalandžius gauna ir priedus. Tačiau premjeras ir prezidentas jau prabyla, kad metų viduryje gali tekti peržiūrėti valstybės biudžetą. O tai kažkam iš gyventojų reikštų suplonėjusią piniginę.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį pritarė Bendrijos ekonomikos gaivinimo po koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemijos gairėms, pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. Bendrasis atsikūrimo planas „nustato keturias prioritetines veiksmų sritis: visiškai veikiančią ES bendrąją rinką, beprecedentes investavimo pastangas, veikimą pasauliniu mastu ir funkcionuojančią valdymo sistemą“, sakoma vienoje iš virtinės Ch.

Koronavirusas paveikė ne tik gyventojus, bet ir verslą, dalis bendrovių nebegali vykdyti veiklos, kiti gi susiduria su įvairiais sunkumais.  Apie tai, kaip koronavirusas paveikė Lietuvos verslą, pasakoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Valdžia svarstė galimybę pavesti nuo koronaviruso nukentėjusiam verslui valstybės finansinę ir kitą paramą skirstyti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), tačiau paaiškėjo, kad dėl informacinių technologijų (IT) specifikos VMI to padaryti negali, sako finansų viceministrė.   Tuo pačiu ji pripažįsta, kad valstybės sugalvotas paramos verslui skirstymo būdas finansų įstaigoms yra nepatrauklus.

JAV įsteigtas 349 mlrd. JAV dolerių vertės paramos smulkiajam verslui fondas jau panaudotas daugiau nei 90 proc., pranešė JAV Smulkaus verslo administracija (SBA). Pranešimas sukėlė nerimą, kad fondas bus visiškai išnaudotas anksčiau, nei respublikonai ir demokratai susitars dėl papildomos paramos.

Vyriausybei trečiadienį daliai verslo sušvelninus apribojimus, didžiausia Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupė „Apranga“ planuoja savaitgalį atidaryti 15 parduotuvių Vilniuje ir Kaune, o kitą antradienį – dar vieną Klaipėdoje.  „Planuojame šeštadienį atidaryti visas mūsų parduotuves, kurios yra Vilniuje Gedimino prospekte, Rotušės aikštėje, Kaune Laisvės alėjoje ir antradienį Klaipėdoje, Herkaus Manto gatvėje“, – BNS sakė grupės vadovas Rimantas Perveneckas.

Pandemijos paveiktam verslui valstybės parama turi būti skiriama sparčiau, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.  Ketvirtadienį jis su verslo asociacijų vadovais bei laikinuoju ekonomikos ir inovacijų ministru Žygimantu Vaičiūnu aptarė priemonių, švelninančių koronaviruso pasekmes ekonomikai, efektyvumą ir galimybes jas tobulinti.  „Praėjus mėnesiui nuo karantino pradžios verslą pasiekė tik nedidelė numatytų paramos lėšų dalis.

Baltarusija oficialiai kreipėsi į Tarptautinio valiutos fondą (TVF) dėl skubios finansinės paramos koronaviruso pandemijos krizei atsispirti, o atsakymo tikisi sulaukti iki šio mėnesio pabaigos, skelbia Baltarusijos finansų ministerija. „Baltarusija paprašė TVF skirti finansavimą pagal skubaus kreditavimo priemonę. TVF Europos departamentas jau priėmė palankų mums sprendimą. TVF vykdomoji taryba svarstys šį klausimą iki balandžio pabaigos“, – teigiama pranešime.

Lauko kavinės galėtų atsidaryti gegužės viduryje, tačiau daugelis jų gali atidarymo ir nebesulaukti, teigia Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.  „Antru etapu, kokiame gegužės viduryje, iš tiesų matyčiau tą prošvaistę, kad atsidarytų lauko kavinės, bet kalbėkime, kad ne visi restoranai turi lauko kavines ir ne visi turi galimybę išsinešimui maistą gaminti.

Lietuva, iš tarptautinių bankų balandžio pradžioje gavusi 1,5 mlrd. eurų paskolų, jau paėmė 250 mln. eurų. Visas pasiskolintas lėšas planuojama panaudoti balandžio ir gegužės mėnesiais, priklausomai nuo poreikio. Finansų ministerijos duomenimis, antradienį paimta 200 mln. eurų iš Šiaurės investicijų banko (ŠIB) suteiktos 400 mln. eurų paskolos, o praėjusią savaitę paimta 50 mln. eurų iš  Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) suteiktos 400 mln. eurų paskolos.

„Invegai“ pakvietus šalies bankus padėti dėl koronaviruso krizės nukentėjusiam verslui ir teikti garantijų paraiškas, Lietuvos bankų asociacija (LBA) sako, kad prireiks dar mažiausiai 1-2 savaičių, kad įmonės sulauktų realios finansinės pagalbos. Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka antradienį sakė, kad pinigai verslą turėtų pasiekti jau kitos savaitės pradžioje. Anot LBA, kvietimus gavę bankai ir kredito unijos stengsis kuo greičiau atlikti visas būtinas procedūras.

Premjero patarėjas Giedrius Surplys sako, kad komunikacijos dėl koronaviruso paslaugos pirktos neskelbiamu derybų būdu, nes Vyriausybė žinią apie uždaromus miestus norėjo paskelbti kuo skubiau. Kiek buvo skirta lėšų žiniasklaidai, G. Surplys neatskeidžia.  Jis žada, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išsakyta kritika bus aptarta su tarnybos atstovais trečiadienį.

Ekonomikos skatinimo planas turi būti įgyvendinamas sparčiau, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. Jis taip pat pabrėžia, kad ateityje, esant poreikiui, pagalbos priemonės turės būti peržiūrimos ir modifikuojamos.  „Paramos paketas buvo patvirtintas labai operatyviai, kovo 16 dieną. Mes matome, kad ne visos programos įsijungė pilna apimtimi ir svarbiausia, numatytos lėšos dar nepasiekė visų darbuotojų ir įmonių.

Darbuotojų profesinė sąjunga teigia sulaukusi prezidento bei socialinės apsaugos ir darbo ministro pritarimo, kad pagalbos priemonės verslui ir darbuotojams tęstųsi bent tris mėnesius pasibaigus karantinui.  Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, vaizdo pokalbyje su prezidentu Gitanu Nausėda antradienį ministras Linas Kukuraitis žadėjo, kad Vyriausybė planuoja priimti sprendimą, jog pagalba tęstųsi kurį laiką po karantino.

Savivaldybių paramos skyriai sako, kad karantino metu padaugėjo prašančiųjų padėti. Vieni prašo anksčiau nei įprasta išmokėti pašalpas, antri skambina ir ieško bet kokios pagalbos. Tiesa, specialistai pasakoja, kad yra ir tokių, kurie labdaros prašo ne iš sunkaus gyvenimo, o tikintis tiesiog išpešti naudos. Davinį kas savaitę mama parneša 2 iš savo 9-ių vaikų, besimokantiems vienoje Šiaulių mokykloje.

Penktadienį dalį savarankiškai dirbančių asmenų turėtų pasiekti fiksuoto dydžio išmokos, skiriamos karantino laikotarpiu. Į savo sąskaitas išmoką penktadienį turėtų gauti banko „Luminor DNB“ klientai, kitų Lietuvoje veikiančių bankų, taip pat „Luminor Nordea“ klientai išmokų sulauks po šv. Velykų, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Bankai pranešė, kad pervedimai tarp bankų nebus vykdomi balandžio 10-13 dienomis, išskyrus tarp sąskaitų tame pačiame banke.

Baltarusija, Ukraina, Moldova, Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas iš Europos Komisijos sulauks apie 1 mlrd. eurų kovai su naujojo koronaviruso sukelta COVID-19 liga bei jos ekonominiais padariniais, pranešė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Dešimtadalį šios sumos bus skirta neatidėliotiniems poreikiams, likusi dalis – vidutinės trukmės ir ilgalaikiams poreikiams remti socialinį bei ekonominį regiono atsigavimą. „Taip pat planuojame apie 300 mln.

Sudėtingoje situacijoje karantino metu atsidūrusios šeimos dar šią savaitę sulauks papildomos paramos, kad jų Velykų stalas būtų gausesnis, o emocijos prie jo – džiugesnės. Prekybos tinklas „Lidl“ vaikų dienos centrus valdančioms ir šiuo metu namuose likusiais vaikais ir jų šeimomis besirūpinančioms paramos organizacijoms „Caritas“, Maltos ordino pagalbos tarnyba ir „Gelbėkit vaikus“ perdavė maisto produktų už 7 500 eurų.

Ministrų kabinetas trečiadienį skyrė papildomus 5 mln. eurų kultūros sektoriui švelninti koronaviruso pandemijos sukeltas pasekmes. Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko teikimu, pritarta 3 mln. eurų skirti kultūros produktų ir paslaugų perkėlimo į skaitmeninę erdvę programai. „Priemonė būtų skiriama skaitmeninių kultūros produktų ir paslaugų kūrimui, atliepiant pasikeitusius poreikius karantino metu ir po jo“, – tvirtino ministras.

Lietuva skyrė labiausiai nuo koronaviruso pandemijos pasaulyje nukentėjusioms Italijai ir Ispanijai medicinos priemonių už 100 tūkst. eurų. Sprendimą paimti šią sumą iš rezervo ir panaudoti medicinos priemonių įsigijimui trečiadienį patvirtino Vyriausybė.

Siekiant švelninti koronaviruso krizės padarinius, Žemės ūkio paskolų garantijų fondui leista teikti garantijas ir už paskolas, skirtas darbo užmokesčiui sumokėti.  Tokius pakeitimus patvirtino Žemės ūkio ministerija, pranešė fondas.  Savo ruožtu palūkanų bei lizingo garantinės įmokos kompensavimas padidintas iki 100 proc.

Paramą verslui koordinuojančios valstybės įmonės „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Kęstutis Motiejūnas teigia, kad pagal jau veikiančias schemas pinigai verslą pasiekia, o susidomėjimas įmonės paslaugomis auga. „Susidomėjimas yra, esu tikras, kad visomis mūsų priemonėmis bus aktyviai naudojamasi“, – interviu BNS sakė  K. Motiejūnas. - „Invega“ šiuo metu yra viena iš svarbiausių už paramą verslui atsakingų institucijų.

Savarankiškai dirbantiems žmonėms 257 eurų valstybės subsidiją dėl prarastų pajamų karantino metu siūloma mokėti ir tada, jeigu jie turės nedidelių skolų. Be to, jiems būtų mokama ir 42 eurų privalomojo sveikatos draudimo įmoka.  Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad tam papildomai reikės 7 mln. eurų.

Šalį kaustant karantinui sunerimta, ar bus kam pasirūpinti pačiais pažeidžiamiausias – vienišais senoliais, vargšais ar nemokamą maitinimą mokyklose gaunančiais vaikais. Nevyriausybinės organizacijos keičia maisto dalinimo tvarkas ir pastebi, kad paramos prašančiųjų jau daugėja. Onutė Maltiečių ordino pagalba džiaugiasi, sako, pati nei išsivirti, nei išsikepti nepajėgianti: „Labai reikalinga, labai labai…. Ką aš daryčiau, aš nevaikštau, išsivirt nieko.

Lietuvoje sparčiai plintantis koronavirusas įgauna pagreitį. Kiekvieną dieną pranešama apie vis didėjantį juo užsikrėtusių žmonių skaičių. Dėl šio viruso keliamos grėsmės šalyje paskelbtas karantinas, žmonės raginami nesilankyti viešose erdvėse ir likti namuose, o atsiradus būtinybei išeiti iš namų, dėvėti apsaugines veido kaukes.  Šalyje vyraujant kaukių deficitui, dizaineris Robertas Kalinkinas nusprendė pagelbėti.

Keturi didieji Vokietijos futbolo klubai – Miuncheno „Bayern“, Dortmundo „Borussia“, „RB Leipzig“ ir Leverkuzeno „Bayer 04“ kartu skirs 20 mln. eurų paramos sumą likusioms „Bundesliga“ ir „Bundesliga 2“ komandoms. Vokietijos futbolo federacijos (DFL) valdyba dar apibrėš, pagal kokius kriterijus ši suma bus padalinta. „Tai parodo lygų vienybę. Esame labai dėkingi šiems klubams dėl bendruomeniškumo“, – teigiama DFL pranešime.

Dėl koronaviruso įvestas karantinas sustabdė daugelio įmonių darbą. Tačiau mokėti atlyginimus darbuotojams, toliau atsiskaityti su tiekėjais jie privalo. Ką daryti ir kaip padėti tiems, kas neturi jokių santaupų? Apie tai ketvirtadienį diskutavo Seimo Ekonomikos reikalų komitetas.

Švedijos vyriausybė nusprendė skirti 50 milijonų eurų nuo koronaviruso nukentėjusiam sporto sektoriui – šie skirti sumažinti klubų ir lygų patirtus ekonominius nuostolius dėl nutrauktų ar laiku negalinčių startuoti pirmenybių. Švedai jau nutraukė arba bent laikinai sustabdė krepšinio, rankinio, ledo ritulio ir kitus čempionatus. Futbolo „Allsvenskan“ pirmenybės turėjo prasidėti balandį, bet yra nukeltos bent iki birželio. Žemesnio rango ar jaunimo pirmenybės vis dar vyksta.

Vyriausybė antradienį nutarė skirti paramą Graikijai. Kaip skelbiama Vyriausybės pranešime, parama skiriama atsižvelgus į Graikijos prašymą dėl humanitarinės pagalbos ir siekdama prisidėti prie pabėgėlių krizės sukeltų padarinių sureguliavimo Europoje. „Turime padėti Graikijai, ji šiuo metu patiria didžiausią nelegalios migracijos spaudimą.

Įvertinus sausį gautas gyventojų paraiškas nedidelės galios saulės elektrinėms įsirengti bei seniems šildymo katilams pasikeisti, Energetikos ministerija du kartus – iki 24,5 mln. eurų – padidino Europos Sąjungos (ES) paramą šiems projektams. Pinigai bus išmokėti beveik 9,7 tūkst. gyventojų.

Reikšdamas solidarumą su Kinijos žmonėmis, medicinos srities darbuotojais ir tiesiogiai su koronavirusu kovojančiais specialistais, ministrų kabinetas posėdyje pritarė humanitarinės pagalbos – 100 tūkst. eurų – skyrimui su šia epidemija kovojančiai Kinijos Liaudies Respublikai, rašoma pranešime spaudai. Šios lėšos skirtos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo. Pinigai bus pervedami Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai.

Susidūrus su judėjimo sunkumais ar netgi atsisėdus į neįgaliojo vežimėlį vienas pirmųjų darbų – pasirūpinti, kad namų aplinka būtų kuo patogesnė, netrukdytų žmogui pačiam laisvai judėti namuose, išeiti iš jų. Šias problemas padeda spręsti valstybė. Šiuo metu neįgaliųjų būstai pritaikomi pagal Būsto pritaikymo neįgaliesiems ir Šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, socialinio saugumo stiprinimo pritaikant būstą ir gyvenamąją aplinką programas.

Iš ministerijų – siūlymai apie transporto lengvatas. Švietimo ir mokslo ministras tikina, kad pigesni priemiestiniai autobusų bilietai moksleiviams atvertų didesnes tobulėjimo galimybes. Socialinės apsaugos ir darbo ministras, siūlantis transporto lengvatas vėžiu sergantiems sako, kad tokia parama smarkiai palengvintų tokių pacientų gyvenimo sąlygas. Štai, ką sako sutikti žmonės: „Vasarą tai taip. Žinoma, kažkur tai su vaikais išvažiuoti, kada bus nuolaida bilietams.

Panevėžio rajone Jotainių kaimo pensionas ryžosi dešimtmečio pokyčiams. 10-čiai neįgaliųjų socialinės globos namų gyventojų nupirko namą mieste. Į Panevėžio Senamiestį persikraustę proto negalią turintys naujakuriai taip pratinami gyventi savarankiškai. Pravėrus vienų namų Venslaviškio gatvėje duris Panevėžio senamiestyje pasitinka garuojančio maisto kvapas, sklindantis tiesiai iš virtuvės. O svetainėje prie bendro stalo susėdę pietauti ruošiasi įvairią protinę negalią turintys gyventojai.

Sunkiai sergantys ligoniai pasipiktinę – privalomojo sveikatos draudimo fondo rezerve kaupiama šimtai milijonų eurų, tačiau moderniems vaistams pinigų nėra. Pacientų organizacijos beda pirštu į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir tikina, kad rezerve užtektų dešimtadalio planuojamos sukaupti sumos. Tačiau ministras atšauna – esą rezerve sukaupti pinigai nėra neliečiami – esant reikalui jie gali būti panaudoti ir vaistams, ir medikų algoms didinti.

Beveik pusę milijono eurų studijai, ar reikia Klaipėdoje tramvajaus, išleidę valdininkai gavo atsakymą. Išvadose teigiama, kad tokia transporto priemonė miestui per brangi. Maža to, didžiąją dalį šios studijos finansavo Europos Sąjunga su sąlyga: jei Klaipėda per 1,5 metų mieste neįdiegs ekologiškų transportų priemonių, visą paramą už studiją turės gražinti. Tramvajus kursuoja Lenkijos Olštyno mieste.

Nerį daugybe smulkaus plastiko užteršusiai bendrovei „Ecso" – nauji nemalonumai. Kol prokurorai ir aplinkosaugininkai aiškinasi kaip ir kiek smulkinto plastiko pakliuvo į upę, aplinkos ministras prašo stabdyti įmonei pažadėtą 1,5 mln. eurų vertės Europos Sąjungos paramą. Įmonė „Ecso", įtariama leidusi smulkinto plastiko atliekas į Nerį, pasirodo, nevengia naudotis ir europine parama.

Dosni prieškalėdinė pasvaliečio tarybos nario dovana Joniškėlio slaugos namų pacientams sukėlė neregėtą sumaištį vietos slaugos skyriuje. Paaiškėjus, kad 5 naujus televizorius ligoniams dovanojo Darbo partijos narys Igoris Malinauskas, Pasvalio ligoninės vadovas konservatorius Rolandas Rastauskas personalui uždraudė juos pakabinti palatose.

Ateinantys septyneri metai Lietuvai gresia gerokai apkarpytu Europos Sąjungos finansavimu. Jau anksčiau prezidentu Gitanu Nausėda susitikę ministrai pareiškė, kad Lietuva neišvengs „šoko terapijos“, jei gerokai susitrauks europinių pinigų maišas. Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, dėl to gali sulėtėti ekonomikos augimas, taip pat daugelis reikšmingų projektų gali netekti finansavimo. O Valstybės kontrolė valdžiai turi priekaištų ir dėl neefektyviai panaudojamų europinių lėšų.

Šiandien Nacionalinis kraujo centras išplatino skubią žinutę, į kurią atsiliepti gali kiekvienas. Savo feisbuko paskyroje jie kreipėsi į neabejingus žmones prašydamo konkrečios kraujo grupės kraujo.  „Vilniuje skubiai reikalingas AB Rh- (ketvirtos neigiamos) kraujo grupės kraujas! Prašome Jūsų pagalbos kraujuojančiam pacientui! Jei turite šią kraujo grupę, prašome atvykti į artimiausią mūsų kraujo surinkimo punktą. Būtume dėkingi, jei pasidalintumėte šia žinute.

Apie saulės elektrinių įsirengimą vis dažniau susimąsto gyventojai, kurie savo namų ūkius nori ne tik aprūpinti elektra, ilgainiui sutaupyti, bet atsižvelgia ir į gamtos išteklius. Nors saulės elektrinių įrengimas nėra labai pigus, gyventojams kasmet skiriama parama, skatinanti elektrinėms individualiuose namuose įsirengti ir nutolusioms saulės elektrinėms įsigyti. 2020 m. saulės elektrinėms numatyta rekordinė paramos suma – 9 mln. eurų.

Paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“ įkūrėja Eglė Mėlinauskienė švenčia 56-ąjį gimtadienį. Šimtams svetimų vaikų, sergančių vėžiu, padedanti moteris nusprendė ypatingą dieną paminėti kitaip, nei daugeliui įprasta. Vietoje gėlių ir dovanų, moteris kreipėsi į neabejingus žmones prašydama finansinės paramos Čikagos mamų fondui. tv3.lt kalbinta Eglė sakė, kad Čikagos mamų fondo misija daug reiškia kiekvienam iš mūsų.

Gyventojams, kurie pirks saulės elektrines, valdžia dalins Europos Sąjungos paramą. Už kiekvieną kW (kilovatą) įrangos skirs daugiau nei 300 eurų. Parama galės pasinaudoti ne tik saulės modulius ant stogų statantys gyventojai, bet ir butų savininkai, kurie saulės jėgainę gali įsigyti toli nuo savo namų, specialiame „saulės parke“. Sostinėje įsikūrusi gamykla per dieną pagamina 500 saulės modulių, iš kurių gaminamos elektros jėgainės.

Elektrą gaminantys gyventojai ir kiti vartotojai jau gali pretenduoti į 9 mln. eurų ES paramą saulės elektrinėms. Energetikos ministerijos teigimu, pernai buvo pasiektas tokių vartotojų proveržis – jų skaičius patrigubėjo. To tikimasi ir šiemet.   Po 4,5 mln. eurų paramos bus skirta saulės elektrines individualiuose namuose įsirengiantiems bei įsigyjantiems nutolusias elektrines gyventojams.

Kone kasdien į šalies ligonines atvežami vaikai, kurie neturi, kas jais pasirūpina, jų šeimose krizės arba tėveliai tiesiog atsisakė savo mažylių. Tuomet, kai jiems skauda ir trūksta šilumos bei švelnumo, mažylius prižiūri organizacijos „Niekieno vaikai” savanoriai. Pusantrų metų Pauliukas į Šiaulių vaikų ligoninę atvežtas smarkiai sukarščiavęs.

Švietimo ministerija savivaldybėms rekomenduoja įvesti kriterijus, numatančius, kam teikiamas prioritetas skirstant 15 eurų krepšelį moksleivių neformaliajam ugdymui. Viceministrė Kornelija Tiesnesytė BNS sakė, kad ministerijos rekomendacija – nustatyti, jog prioritetas skirstant lėšas būtų teikiamas vadinamosioms STEAM programoms, t.y. gamtos mokslų ir technologinių pakraipų būreliams, nes dabar didžiąją dalį sudaro sporto ir menų kryptys.

Šiemet Panevėžio slaugos ligoninės pacientai prieš didžiąsias metų šventes neatsistebi sulaukiantys didžiulio norinčių juos pasveikinti dėmesio. Slaugomiems ligoniams savo repertuarus rodo ar dainuoja įvairūs kolektyvai, dovanėles neša įmonės ir organizacijos. Labdaros fondas „Gėrio trupinėlis“ aplankė vienišus ir be artimųjų likusius ligoninės senukus, dovanodami jiems emigrantų siųstų saldainių ir nuteistųjų rankų darbo kurtas dovanėles.

Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pareiškė, kad sieks užsitikrinti svarią Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą įgyvendinti kovos su klimato kaita tikslams. „Mūsų valstybė nėra pasirengusi iš karto praryti tokį didelį žaliosios ekonomikos kasnį ir dėl to mums bus reikalinga pagalba, svari pagalba“, – žurnalistams po ES šalių lyderių diskusijų sakė G. Nausėda.

Vargstantys prieš Kalėdas sulaukė sotesnių maisto paketų. Krepšelį sudaro ne tik miltų mišinys pyragui išsikepti, vištienos ir paruoštos sriubos konservai, aliejaus ar sutirštinto pieno, kaimo žmonės sulaukė  ir razinų, ir riešutų mišinio. Be to, šalia maisto produktų gruodį dalinami ir higienos reikmenys. Tiesa, jie kai kuriems vargstantiems nepasirodė jau labai ir reikalingi. Prie sandėlio už seniūnijos pastato Krekenavoje rikiuojasi vargstančiųjų eilutė.