paplūdimys

Po kalbų apie gyventojų skiepijimą Palangos ir Šventosios paplūdimiuose sveikatos apsaugos ministerija sako svarsčiusi ir apie kitokias atrakcijas žmonėms – loterijos bilietus ar šuolį nuo Televizijos bokšto. Tiesa, ministras Arūnas Dulkys tikina, kad pastarųjų minčių atsisakyta, o idėja skiepyti gyventojus šalies kurortuose, prie paplūdimių, įgauna pagreitį. Vasaros sostinė jau ruošiasi nuo liepos mėnesio poilsiautojus skiepyti „Janssen“ vakcina prie pat Palangos tilto.

Į Lietuvą atplūdo tikri vasariški orai. Termometro stulpeliams gerokai viršijant 20 laipsnių ribą žmonės skuba prie jūros, ežerų ar tiesiog pasideginti atsigulus ant pievutės. Tačiau Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja – šiuo metu saulė itin pavojinga. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad Lietuvos teritorijoje vyraujant anticikloninei cirkuliacijai bei, atitinkamai, giedriems orams, UV indekso reikšmės ateinančiomis dienomis bus didesnės.

Šventosios paplūdimyje sutikti poilsiautojai sako nesuprantantys, kodėl pliaže tiek mažai tualetų, o ir tie patys keli arba užrakinti, arba mokami. Žmonės neslepia, kad gamtinius reikalus atlikti tenka eiti arba į išnuomotus namelius, arba tiesiog į jūrą. Šventosios seniūnija pripažįsta, kad vienas paplūdimyje esantis tualetas dėl techninių kliūčių neveikia, tačiau sako, kad tualetų šalia paplūdimio pakanka – tereikia nueiti už kopų.

Palangos paplūdimį vos orams atšilus iš karto nugula poiliaustojai. Taip nutiko ir praėjusį savaitgalį, kai lepino vasariškas karštis. Tačiau poilsiautojai sako smėlyje pastebėję nemažai šiukšlių, o visai šalia Palangos tilto buvo užfiksuotas smėlio ruožas su pavojingomis medžio atraižomis. Palangos savivaldybė sako, kad medžio atraižos smėlyje atsirado toje vietoje buvusiai kavinei panaikinus savo pakylą.

Apie vasaros transporto jungtį Vilnius-Karklė išgirdę vietiniai pajūrio gyventojai liko nustebę. Jų teigimu, toks sprendimas – visiškai neapgalvotas, nes Karklėje nėra nei viešųjų tualetų, nei gelbėtojų. Visgi projekto iniciatoriai sako, kad tai kryptis, skirta atrasti kitokį, ne „pliažinį“, pajūrį.

Nuo 2007 m. rugpjūčio 20 d. Sališo jūros pakrantėse JAV ir Kanadoje išplaunamas nerimą keliantis žmonių pėdų skaičius. Gerai, bet koks žmonių pėdų išplovimas į krantą yra nerimą keliantis dalykas. Tačiau 2007–2019 m. į krantą buvo išplauta daugiau nei 21 pėda (paprastai vis dar su batais, tačiau be kitų žmogaus kūno dalių), kurias rasdavo paplūdimio lankytojai. Pirmąsias dvi pėdas savaitės bėgyje rado pasivaikščiojimu besimėgaujanti jauna mergina ir pora.

Lietuvos pajūryje – vasara. Termometras rodo 22 laipsnius, Baltijos jūros vanduo įšilo iki 8 laipsnių. Tad tiek Klaipėdos, tiek Palangos pliažuose poilsiautojų netrūksta net eilinę darbo dieną. Dauguma vaikštinėja su marškinėliais trumpomis rankovėmis, tačiau jau yra ir besiginančių kopose ir net išdrįsusių pūkštelėti į Baltijos bangas.  Iš Mažeikių į Palangą atvykusi Lina pirmą kartą šiais metais neria į Baltijos bangas.

Šiemet prestižinis Mėlynosios vėliavos įvertinimas suteiktas septyniems Lietuvos paplūdimiams, pirmą kartą jį gavo du šalies gėlavandeniai paplūdimiai – Balsio (Žaliųjų ežerų) ir Žirmūnų pliažai Vilniuje.

Amerikietė Madi Marotta socialiniame tinkle „TikTok“ pasidalino savo įspūdžiais po nepavykusios nuotraukos Majamio pietiniame paplūdimyje.  Mergina pasakojo, kad nuvykusi į populiarų paplūdimį norėjo pasidaryti gražią nuotrauką savo „Instagram“ paskyrai, tačiau viskas baigėsi ne taip, kaip ji tikėjosi. Nuotraukoje mergina pozavo vilkėdama dviejų dalių maudymosi kostiumėlį, visgi vienos detalės fotografuodamasi mergina nepastebėjo.

Pamokos paplūdimyje – svajonė ar vis tik per daug blaškantis būdas kažko išmokti? Bet kokiu atveju, ispanų vaikai mokosi taip. Šalies Mursijos regiono mokykla stalus ir lentą išnėšė į „Anūkų“ paplūdimį – būtent čia susėdę ir kojom tabaluodami į smėlį mokiniai bando išmokti tai, ką pasakoja mokytojai. Taip ši mokykla sugalvojo išnaudoti gryną orą ir atrasti naują mokymo būdą. „Tai – saugu ir vaikams labai smagu mokytis tokiu neįtikėtinu būdu.

Ispanijos pajūris mirguliuoja nuo spalvingų rankšluosčių ir maudymosi kostiumėlių. Atšilus orui ispanai suplūdo pasimėgauti saule ir jūra. Kai kurie jų – be kaukių, nors šalyje kaukės privalomos visose lauko erdvėse, net baseinuose ir paplūdimiuose. Net ir tuo atveju, jeigu yra saugus atstumas nuo kitų žmonių. Patys ispanai tuo nepatenkinti. „Mes galime pakęsti dalykus iki tam tikro momento. Ar turime būti atsargūs? Taip. Tačiau to – tiesiog per daug.

Uostamiesčio savivaldybė planuoja Klaipėdos švyturį perimti iš dabartinių jo valdytojų ir leisti jame pasižvalgyti lankytojams. Ką žmonės čia pamatys bei kokių istorijų išgirs? Klaipėdos švyturio prižiūrėtojas Jurijus rakina statinio duris, tada pakyla 200 laiptelių į patį švyturio viršų, iš kurio turėtų atsiverti įspūdingas Kuršių marių, uosto bei jūros vaizdas. Tačiau viską slepia rūkas.

Nors koronavirusas iš Lietuvos dar nesitraukia ir toliau nusineša gyvybes viena po kitos, bet Lietuvos pajūryje – masė žmonių. Pareigūnai įspėja gyventojus, kad laikytųsi karantino reikalavimų, nesibūriuotų, laikytųsi saugaus atstumo ir devėtų veido kaukes. Savaitgalį naujienų portalo tv3.lt skaitytoja užfiksavo, kaip lietuvaičiai masiškai vaikšto po Klaipėdos paplūdimius.

Brazilijai pastarosiomis dienomis fiksuojant naujus mirčių nuo COVID-19 rekordus ir didžiausią užsikrėtimų skaičių, šalies gyventojai į prastėjančią epidemiologinę situaciją numoja ranka.  Sekmadienį naujienų agentūros „Reuters“ nufilmuotose vaizduose Rio de Žaneiro Ipanemos paplūdimys atrodo veikiantis kaip įprastai.  Poilsiautojai ne tik nedėvi jokių apsauginių kaukių, bet ir nesilaiko socialinės distancijos taisyklių.

Trečiadienį Vilniuje, Lukiškių aikštėje, išardytas didelį rezonansą visuomenėje sukėlęs paplūdimys. Antradienį surinkti paplūdimį žymėję ženklai, gultai, hamakai, trečiadienį išvežtas smėlis, nuplautos trinkelės. Sostinės savivaldybės teigimu, Lukiškių paplūdimio smėlis išgabentas į kitus Vilniaus paplūdimius.

Pasibaigus vasaros sezonui Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį pradės Lukiškių aikštėje esančio dirbtinio paplūdimio „Open Beach“ ardymo darbus. Darbai turėtų tęstis nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro, o šio paplūdimio smėlis bus pervežtas į kitus Vilniaus paplūdimius.

Internete paplito neeilinė gelbėjimo operacija: žmonės susijungė rankomis, kad padėtų vos virš vandens išsilaikantį poilsiautoją.  Įraše matyti per 20 žmonių, kurie susikibo rankomis, kad išgelbėtų jūroje pasimetusį plaukiką. Ištraukti poilsiautoją trukdė neramios bangos, tačiau po kelių bandymų žmogus buvo ištrauktas sveikas ir gyvas. Naujienų portaluose rašoma, kad žmogus buvo nešamas bangų ir pritrūko jėgų išsilaikyti, todėl šis iš visų jėgų ėmė mojuoti prašydamas pagalbos.

Long Ailendo paplūdimyje, esančiame rytinėje Niujorko dalyje, užfiksuotas retas reiškinys. Žmonės nufilmavo, kaip paplūdimyje patruliuojantis gelbėtojas į krantą ištempė mažą rykliuką, kuris buvo užplaukęs ant smėlio. Daugelį šį įvykį stebėjusių amerikiečių nustebino gelbėtojo drąsa. Vyras plikomis rankomis nesibaimino paimti plėšrios žuvies ir padėjo ją perduoti čia atvykusiems jo kolegoms. Pranešama, jog mažas rykliukas vėliau buvo paleistas į jūrą gilesniuose vandenyse.

Po poilsiautojų antplūdžio ir nugultų paplūdimių Lietuvos pajūryje epidemiologai įžiebė raudoną įspėjamąjį signalą – vėl prakalbta apie kaukių dėvėjimo lauke reikalingumą siekiant stabdyti viruso plitimą. Vis dėlto tokią nuomonę palaikytų ne visi. Mokslininkų teigimu, lauke, ypač prie jūros, kur pučia vėjas, oro yra tiek daug, kad tikimybė gauti pakankamą viruso dozę tam, kad užsikrėstum yra labai maža.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdelis iš Belgijos, Blankenbergo miesto paplūdimio. Įrašuose užfiksuota, kaip įsiutę poilsiautojai susimuša su policijos pareigūnais ir į juos mėto ne tik smėlį, bet ir skėčius. Muštynės įvyko praėjusį savaitgalį, šeštadienį, kai Belgiją užklupo karščio banga. Tąkart į Blankenbergą suplūdo labai daug atvykėlių iš kitų miestų, norinčių paplūdimyje pasidžiaugti saule ir pasipliuškenti vandenyje. Didžioji dalis jų – jaunuoliai.

Per karščius Palangoje žmonių antplūdis – tūkstančiai poilsiautojų nesilaikydami atstumų mėgaujasi saule ir nesusimąsto apie koronaviruso grėsmę. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja, kad pats laikas galvoti apie kaukių dėvėjimą net ir deginantis. Tačiau atsipalaidavę ir gerais orais besimėgaujantys tautiečiai moja ranka į tokias rekomendacijas ir siūlo patiems specialistams pasideginti užsidėjus kaukę.

Klaipėdos uoste tęsiant sekmadienį pastebėtų teršalų likvidavimą, uosto vadovas sako, kad su vandeniu jau surinkta apie 100 kubinių metrų teršalų. „Klaipėdos paplūdimiai“ skelbia, kad maudytis nerekomenduojama. „Klaipėdos paplūdimiai“ pranešė, kad visuose paplūdimiuose iškelta raudona vėliava dėl naktį uoste įvykusios avarijos, kurios metu dyzelinas išsiliejo į jūrą. Maudytis jūroje nerekomenduojama.

Klaipėdoje prasideda 61-oji Jūros šventė. Šventę šįkart kiek drumsčia lietus, kur kas mažiau žmonių nei pernai ir koronaviruso grėsmė. Visuomenės sveikatos specialistai siūlė iš viso šiemet šventės neorganizuoti, tačiau renginys vyksta. Šventės svečiai sako užsikrėsti nebijantys, o štai prekybininkams kaukes dėvėti privalu. Prasideda 61-oji Jūros šventė. Tiesa, šiemet dėl koronaviruso grėsmės šventė kitokia nei įprasta.

Nuo praėjusios savaitės pradžios poilsiautojai užplūdo Palangą. Džiaugėsi saulės voniomis, mėgavosi vietos pramogomis ir stebėjo lenktynes. Verslininkai džiaugėsi, kad tai buvo geriausia šio sezono savaitė. Laisvų apgyvendinimo vietų praktiškai nebeliko, o žmonių jūra užpildė Basanavičiaus gatvę ir iš abiejų tilto pusių buvo matyti nugultas paplūdimys. Praėjusią savaitę Palangoje buvo tokie poilsiautojų srautai, kad prie kavinių ir barų nutįso žmonių eilės.

Vidurvasarį Pumpėnuose įvyko neįtikėtina, labai smagi ir visus miestelio gyventojus ne pirmus metus džiuginanti ir jungianti vidurvasario šventė. Šventės metu Pumpėnų miestelio gyventojai galėjo švęsti, džiaugtis koncertais, sportuoti ir būti it vienas kumštis. Šis renginys parodė, kiek visa Pumpėnų bendruomenė yra viena stipri jėga. Pumpėniškiai koronaviruso metu nė kiek nepasidavė, išliko bendruomeniški bei sukūrė tokią šventę, kuri visiems įsimins ilgam.

Ispanijoje, Kosta del Solio pakrantėje, poilsiautojai tapo nusikaltimo liudininkais, kai vidury baltos dienos iš į krantą atplaukusio katerio 12 juodai apsirengusių vyrų ėmė traukti, kaip įtariama, marihuanos pakuotes. Įvykio šokiruoti poilsiautojai incidentą nufilmavo. Į įvykio vietą Estepono miesto paplūdimyje atvyko policija, tačiau įtariamieji jau buvo pasišalinę. Manoma, kad įtariamųjų su siunta netoliese paplūdimio laukė mikroautobusas.

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ sukūrė pirmąjį Lietuvoje išmanų paplūdimių žemėlapį, kuriame galima realiu laiku stebėti net 86-ių Lietuvos pakrančių užimtumą, rašoma pranešime spaudai.  „Siekiame, kad ryšio paslaugos palengvintų ne tik žmonių darbą, bet ir poilsį.

Dar birželio viduryje Vilniaus Lukiškių aikštėje atsiradus daug diskusijų sukėlusiam paplūdimiui, atrodo, panašios iniciatyvos imasi ir kiti miestai. Trečiadienį toks dirbtinis paplūdimys, pavadintas „Laimės sala“, atidarytas ir Utenoje.  „Laimės sala“ išdygo šalia Utenos kultūros centro pastato, o ją papuošė mediniai takeliai ir suolai, žydintys augalai.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas sako, kad įrengiant paplūdimį Lukiškių aikštėje Vilniuje pasigedęs diskusijos su visuomene. Jo teigimu, diskusija, kaip suderinti skirtingas šios aikštės funkcijas, aktuali išlieka ir po Seimo priimto įstatymo. „Rengiant šią akciją man labiausiai pritrūko diskusijos.

Nufilmuotas vaizdo įrašas ir patalpintas socialiniame tinkle „Instagram“ sukėlė aršią diskusiją tarp internautų.  Vaizdo įraše matyti, kaip paplūdimyje moteris atlieka mankštą, o šalia esanti draugė ją filmuoja. Spėjama, kad ji yra nuomonės formuotoja ir savo sekėjams pasakoja apie įprastą rutiną ir kokius pratimus atlieka.  Deja, jos laisvalaikio aktyvi veikla buvo aršiai sukritikuota vietinių poilsiautojų.

Smiltynės paplūdimius nusėjo negyvi masyvūs vabzdžiai. Net septynių kilometrų ruože gulintys vabalai vieniems poilsiautojams kelia šleikštulį, o kiti tai vadina natūraliu gamtos procesu. Tai patvirtina ir gamtininkai. Ieškodami poros, grambuoliais vadinami vabzdžiai ima skraidžioti, pajūrio vėjai juos nuneša į Baltiją, kur šie žūva, o bangos juos parneša atgal į pliažus. Gamtininko Gedimino Gražulevičiaus rankose yra sauja negyvų vabzdžių.

Pastaruoju metu Lietuvoje smėlis įplieskė karštas diskusijas, tačiau šįkart ne apie smėlį Lukiškių aikštėje, bet Latvijoje, Jelgavoje. Čia vyksta 14-tus metus organizuojamas smėlio skulptūrų festivalis. Jame – ir dvi lietuvių menininkų smėlio skulptūros. Jelgavos skulptūrų festivalis šiemet dėl viruso kiek mažesnis, jame lankytojų kiek mažiau nei ankstesniais metais.

Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Karolinos valstijoje, poilsiautojai Mertl Bičo paplūdimyje tapo neeilinio reginio liudininkais. Daugiau nei 16 milijonų kartų įvairiuose socialiniuose tinkluose peržiūrėtame vaizdo įraše užfiksuota, kaip virš vandenyno skraidantis didžiulis paukštis sučiupo gigantišką grobį. Niekas iškart negalėjo pasakyti, koks paukštis ir koks grobis buvo užfiksuotas vaizdo įraše.

Baltija yra viena iš penkių labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Klaipėdoje apsilankę už aplinkosaugą atsakingi politikai žada, jog situacija pasikeis. Esą susivienys net aštuonių šalių, kurių krantus skalauja Baltija, atstovai ir jūrą ims švarinti. Griežtų patikrinimų neišvengs ir ūkininkai. Vis dėlto, į tokius planus skeptiškai žiūri ne tik visuomenė, bet ir mokslininkai.

Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus sprendimas Lukiškių aikštėje supilti paplūdimį net su „vaizdu į jūrą“ suskaldė visuomenę į dvi dalis. Vieni šią idėją gyrė ir gynė, o kiti, tarp kurių ir Seimas, stojo prieš šią mintį. Dar katik Seime buvo priimtas įstatymas, pagal kurį pliažo aikštėje likti neturėtų, tačiau pats miesto meras tikina, kad jis bus iki pat rudens. Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir politologas Lauras Bielinis.

Sostinės Lukiškių aikštėje įrengtas paplūdimys kelia epidemiologinę riziką, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Ginreta Megelinskienė. Pasak jos, NVSC iki šiol nėra gavusi oficialios informacijos iš Vilniaus miesto savivaldybės, koks tai yra objektas, tad nežino, kokie reikalavimai turėtų būti taikomi jo priežiūrai. „Bet be jokios abejonės, reikėtų atkreipti dėmesį, kad epidemiologiškai tai vis dėlto yra rizikinga, kadangi yra supiltas smėlis, jame žaidžia vaikai.

Tai apgailėtina ir tai buvo vertybinis sprendimas, todėl labai gaila, kad Seime balsavo už tai, kad atšaukti apribojimus paplūdimiuose. Tą darbą darėme daug metų, o dabar žengtas žingsnis atgal. Po Seimo atšauktų draudimų naujienų portalui tv3.lt teigė valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis. Jis teigė, kad sprendimas buvo priimtas opozicijos ir socialdemokratų darbo partijos balsais.

Prekybą alkoholiu apriboję valstiečiai patys nusprendė draudimus ir sušvelninti. Jau šią vasarą savivaldybėms būtų leista pačioms spręsti, kas ir kur turistinėse vietose galės prekiauti svaigiaisiais gėrimais. Alkoholį tuomet parduotų ir nestacionariose – laikinose –  lauko kavinėse. Tiesa, Seimas nepersigalvojo dėl prekybos alkoholiu ir jo vartojimo paplūdimiuose. Draudimas išlieka. Orams Lietuvoje ne juokais įkaitus, tautiečiai tiesiog apgulė vandens telkinius.

Seimas tarė galutinį žodį dėl Lukiškių aikštės statuso. Kilus aršioms diskusijoms dėl aikštėje įrengto paplūdimio, parlamentarai nusprendė, kad aikštėje turėtų iškilti memorialas Vyčiui. Vis dėlto Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad šis Seimo sprendimas savivaldybės neįpareigoja panaikinti naujos poilsio vietos.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį buvo apgadintas prie Birutės parko esantis Palangos gelbėtojų postas – vandalai išdaužė langą, o ant kito užrašė įžeidžiantį užrašą, rašo portalas 15min.lt. Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas portalui teigė, kad vandalizmo aktas buvo pastebėtas apie 9 valandą ryte, kuomet gelbėtojai pradėjo savo pamainą. „Pamatėme, kad ant mūsų posto vieno lango yra užrašas, o kitas langas išmuštas“, – 15min.lt sakė J. Pirožnikas.

Alinant karščiams vis daugiau tautiečių traukia atsigaivinti prie vandens telkinių. Vis dėlto specialistai įspėja, kad pulti maudytis vertėtų ne visose vietose. Pasirodo, vos vienas užteršto vandens gurkšnis gali kaip reikiant sugadinti poilsį.  Visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad vasarą ežeruose, upėse ir kituose vandens telkiniuose, susidaro palanki terpė daugintis įvairiems ligų sukėlėjams.

Vilniuje Lukiškių aikštėje įrengtas paplūdimys „Open Beach” sulaukė dėmesio ir užsienio žiniasklaidoje. Apie šį projektą jau publikuota daugiau nei dvi dešimtys straipsnių Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Turkijos, Ukrainos, Rumunijos, Australijos, JAV, Kinijos žiniasklaidoje. Idėja sukurti laikiną paplūdimį įvertinta kaip kūrybiškas būdas padėti miestiečiams išgyventi pandemijos sukeltus kelionių ribojimus, rašoma Vilniaus savivaldybės pranešime spaudai.

Ketvirtadienį Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius savo „Facebook“ paskyroje išliejo pyktį, dėl kritikos, kurios sulaukė po to, kai Lukiškių aikštėje nusprendė atidaryti paplūdimį. Toks sprendimas visuomenę perskėlė į dvi puses. Vieni šią idėją sveikino, o kiti, tarp kurių ir Seimo nariai, drąsiai tokį sprendimą peikė. Tuo metu R. Šimašius paskelbė įrašą, kuriame tikina, kad iš šios situacijos galima išmokti tris pamokas. Jis taip pat negailėjo kritikos žodžių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis Seime nutarė įtvirtinti, kad Lukiškių aikštė galėtų būti naudojama tik labai konkrečioms funkcijoms – pagerbti laisvės kovotojus. Tokio žingsnio parlamentaras ėmėsi po to, kai šią savaitę Vilniuje esančioje aikštėje nutarta atidaryti pliažą. R. Karbauskis kartu su grupe Seimo narių ketvirtadienį Seime registravo įstatymą dėl Vilniuje esančios Lukiškių aikštės.

Vilniaus miesto savivaldybės lėšos, panaudotos įrengti paplūdimį Lukiškių aikštėje, geriau būtų panaudotos kitiems darbams, pavyzdžiui, paspartinti paplūdimio prie Baltojo tilto įrengimą, sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.  „Na iš tiesų, aš turbūt būsiu populiarus, aš vertinu skeptiškai, juolab, kad už kelių šimtų metrų turime baigiamą projektuoti paplūdimį, kur būdavo natūraliai ir smėlio aikštelės, paplūdimys ir parkas, žalioji veja, kur žmonės tikrai maloniai rinkdavosi.

Lukiškių aikštėje, priešais buvusį KGB kalėjimą, iš 300 kubinių metrų smėlio supiltas paplūdimys tautiečius padalijo į kelias priešingas stovyklas. Dalis žmonių ir Seimo narių įsitikinę, kad šioje vietoje, kur dėl Lietuvos laisvės nužudyta daugybė žmonių, pramogauti nedera. Kiti mano, kad būtent taip ir reikia švęsti laisvę – besideginant saulėje ir statant smėlio pilis. Vilniaus savivaldybės sumanytu improvizuotu kurortu dalis sostinės gyventojų džiaugiasi.

Dėl sprendimo įrengti laikiną paplūdimį Vilniaus Lukiškių aikštėje nebuvo tartasi nei miesto taryboje, nei administracijoje, sako sostinės vicemeras konservatorius Valdas Benkunskas.  „Ne tik miesto taryboje politikai nieko nežinojo apie tai, bet ir plačiau – administracijoje ir politinėje vadovybėje nebuvo nei pristatyta, nei diskutuota, nei dėl pačios idėjos, nei dėl jos būtinumo, reikalingumo ir panašiai.

Viena didele lauko kavine tapęs Vilnius vėl bando nustebinti pasaulį. Valstybinės reikšmės Lukiškių aikštėje sostinės valdžia išpylė smėlį ir miestiečius kvies į pliažą pačiame miesto centre. Kol vieni džiaugiasi tuo, kad dalelė sostinės taps tikru vasaros kurortu, kritikai neslepia pasipiktinimo – taip išniekinamas kovojusių už Lietuvos laisvę atminimas. Antradienį Vilniaus Lukiškių aikštėje bus atidarytas paplūdimys.

Atšilus orams į Klaipėdos paplūdimius grįžo ir iškrypėliai. Vieną, mūvintį moteriškas prisegamas pėdkelnes, kelios nepilnametės net nufilmavo. Mergaitės nė nespėjo pranešti gelbėtojams – patenkinęs savo aistrą, vyras pabėgo. Gelbėtojai ir policininkai sako, kad dažniausiai taip elgiasi tie patys jiems žinomi asmenys. Dauguma jų – klaipėdiečiai. Tačiau sučiupti nusikaltimo vietoje juos sunku.