panoramos

Įsivaizduokime, kad JAV prezidentas užsigeidė apsilankyti Vilniaus knygų mugėje. Arba Rusijos prezidentas. Specialiai tik mūsų knygų mugėje ir niekur kitur. Teskamba tai kaip ateities linkėjimas renginio organizatoriams. Tuo tarpu mes pabandykime įsivaizduoti, kaip jų apsilankymą pateiktų  Lietuvos visuomeninė televizija. Galima numanyti, kad tą įvykį pamatytume tarp naujienų, tačiau tik kultūros puslapyje. Jokios politinės reikšmės tai esą neturėtų.

Pagal didelių parduotuvių tankį Lietuva atsilieka nuo Europos, rašo “Lietuvos rytas”. Didieji prekybos centrai Lietuvoje keičia mažesnes parduotuves. Šalyje mažėja bendras parduotuvių skaičius, tačiau didėja bendras prekybos plotas. Tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „ACNielsen“ duomenimis, Lietuvoje per pastaruosius šešerius metus bendras parduotuvių plotas išaugo maždaug dviem trečdaliais. Tuo tarpu parduotuvių skaičius per tą patį laikotarpį sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu.

Lietuvos televizija kviečia valstybines šventes ne santūriai minėti, o švęsti iš visos širdies. Šį kartą – su patriotinėmis ir laisvės gynėjams skirtomis dainomis.Vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo dieną, Lietuvos televizijos laida „Gero ūpo“ rengia tiesioginį koncertą visos Lietuvos žmonėms. Pieš ir po „Panoramos“ gražiausios laisvės kovų ir nepriklausomybės dainos skambės Veronikos Povilionienės, Gyčio Paškevičiaus, Violetos Riaubiškytės lūpose.

Visoje demokratijos įvairovėje kartais kai kas paskęsta. Ji netobula ir chaotiška. Lietuvos atveju tai išsprendžiama. Yra kompetencijomis ir įgaliojimais vienas kitą pašventinę „sprendikai“ ar „sprendyklos“, kurie nūnai vadinasi valstybininkais ir tikraisiais šalies politikos bei ūkio tvarkdariais. Jie saugo tobulą buitį ir būtį nuo nekompetentingos tautos ir jos niekam tikusių išrinktųjų diletantizmo bei pačių rinkėjų „nevalstybiškų“ iliuzijų. Velniop juos.

Jeigu Seimas apsispręstų išsivaikščioti, pirmalaikiai parlamento rinkimai didelių pokyčių šalies valdžioje nežada. Visuomenės nuomonės tyrėjų manymu, pagrindinis jų akcentas būtų ne politikų persigrupavimas, bet itin mažas rinkėjų aktyvumas. Darbiečiai smunka Dabartinei valdančiajai koalicijai praradus realią daugumą Seime, opozicijai suabejojus jos galimybe dirbti, politikai vis atviriau užsimena apie pirmalaikių Seimo rinkimų galimybę.

„Politinis korektiškumas“ ir perdėta tolerancija taip pat gali išlįsti pro savo pačių akis kaip aguona lietuviškoj mįslėj. Klasikinis froidistinis mechanizmas: dogma tapęs politinis korektiškumas ilgai spaudžia demonus, kol galų gale spyruoklė išsilaisvina... Padariniai neprognozuojami. Absoliučios laisvės nėra Tokios mintys peršasi stebint vaikišką, iracionalią, niekuo nepateisinamą, begalines problemas keliančią Vakarų žurnalistų karikatūrų ataką prieš islamo pasaulį.

Trys šioje konferencijoje aptariami visuomenės gyvenimo reiškiniai – verslas, žiniasklaida ir politika – pastaruoju metu išgyvena skirtingus raidos etapus. Verslas – bent jau didysis – veržliai ir užtikrintai žengia į priekį. Žiniasklaida – sudėjus pliusus ir minusus – iš esmės stovi vietoje: vienur ją ištiko nuosmukis ir stagnacija, kitur matyti pažangos požymių.

Politologai Mauzeris su Sūrskis demonstruoja puikų Konstitucijos išmanymą ir pasiūlo kiekvienam Seimo nariui priesaiką pagal poreikius ir įsitikinimus. Vėliau atskleidžia vieną Darbo partijos paradoksą ir pataria, kaip apsiginti nuo vaiduoklių. Mauzeris: Sūrski, klausiu tavęs, kaip Konstitucijos žinovo... Sūrskis: ...ačiū... Mauzeris: Vat vakar Juršėnas Seimo bedieviams, tai yra sau, sukūrė antrąją priesaiką.

Kalbėdama Lietuvos televizijos „Panoramos“ laidai, G. Plechanovo liaudies ūkio akademijos, kurioje neva mokėsi V. Uspaskichas, atstovė paneigė, kad toks studentas studijavo. Vakar turėjęs pristatyti savo aukštojo mokslo diplomą, ministras netikėtai išvyko į Sankt Peterburgą, kur, jo atstovų teigimu, dalyvavo tarptautiniame ekonomikos Tačiau į šį Rusijos miestą Uspaskichas išvyko pirmadienio vakarą netiesioginiu reisu per Maskvą, kas sukėlė įtarimų opozicijai.