pandemija

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė septyni žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trims mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių, dviem – nuo 60 iki 69-erių metų. Po vieną mirusįjį priklausė 80–89 ir 90–99 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4112 žmonių.

Pirmadienį startavusi visuotinė elektroninė COVID-19 registracijos sistema veikia su trikdžiais, prie jos sunku prisijungti. „Gamintojas stebi sistemą ir imasi veiksmų. Bet, kita vertus, tai reiškia, kad žmonės registruojasi. Yra ir alternatyva – registruotis trumpuoju numeriu“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 504 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 3472 molekuliniai (PGR) ir 2122 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 558,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,6 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 266 tūkst.

Septintą mėnesį trunkantis karantinas kad ir laisvėja, į įprasto gyvenimo vėžes grįžti neskubama. Nors šiuo metu visos viltys dėl to dedamos į vakcinavimo apimtis, LSMU lektorius dr. Rimas Jankūnas siūlytų kiek kitokią skiepijimo strategiją ir dėmesį nukreipti į ilgalaikes investicijas viruso plitimui valdyti. Anot jo, būtent ventiliacijos užtikrinimas būtų daug efektyvesnis dalykas nei pinigų išmetimas masiniams testavimams.

Daugiau nei metus besitęsianti pandemija į psichologų kabinetus pritraukia vis daugiau vaikų ir paauglių. Fiksuojama, kad ženkliai išaugo apatijos, depresijos, savęs žalojimo atvejų. Ekspertai sako, kad pandemijos pasekmės jau ryškios, o pagrindinės to priežastys – socialinio gyvenimo ir kontaktinio ugdymo ribojimai. Vilniaus universiteto mokslininkų vykdyto tyrimo duomenimis daugiau nei 18 proc.

Konstitucinis Teismas (KT) vertins, ar dėl užkrečiamosios ligos atsisakiusį tikrintis darbuotoją galima nušalinti nuo darbo nemokant jam atlyginimo. KT pranešė priėmęs nagrinėti grupės opozicinių Seimo narių prašymą įvertinti tokių per koronaviruso pandemiją priimtų įstatymo nuostatų konstitucingumą.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį pareiškė, kad koronaviruso pandemijos antrieji metai pagal aukų skaičių bus dar blogesni negu pirmieji, ir paragino turtingąsias valstybes verčiau padovanoti vakcinų skurdesnėms, o ne pereiti prie vaikų skiepijimo kampanijų. „Artėjame prie to, jog antraisiais pandemijos metais mirčių bus daug daugiau negu pirmaisiais“, – per spaudos konferenciją perspėjo PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Nuo pirmadienio, gegužės 17 d., keliautojams, atvykstantiems į Lietuvą iš Prancūzijos, Turkijos, Andoros, Puerto Riko ir Mongolijos bus taikomi įprasti izoliacijos reikalavimai. Tai reiškia, kad 5 paminėtos valstybės išbraukiamos iš sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės sąrašo. Šalių, iš kurių atvykus galioja sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonės, sumažėjo iki 13-os. Izoliacijos tvarkos pakeitimų nėra numatyta, tai reiškia, kad lieka galioti tos pačios taisyklės.

Kauno vakcinavimo centras iki šiol miestui skiriamus vakcinų kiekius išnaudoja greičiau nei per savaitę, net ir dirbant puse pajėgumų. Dėl to penktadienį teko užverti duris nė nesulaukus pietų, o dalį ten dirbančių medikų nuspręsta deleguoti išvažiuojamiesiems vizitams – sparčiau skiepyti senyvo amžiaus ar sunkių ligų bei negalios paliestus žmones namuose.

Jeigu naujasis koronavirusas, mutavęs Indijoje, išplis į kitas regiono valstybes, tai pasekmės gali būti „katastrofiškomis“, perspėja ekspertai. Šiuo metu nėra tiksliai žinoma, kiek B.1.617 skiriasi nuo ankstesnių atmainų ir kaip šią atmainą veikia vakcinos, tačiau PSO jau priskyrė ją prie „keliančių pavojų“. Pasaulio Sveikatos Organizacija trečiadienį paskelbė, kad COVID-19 atmaina, kuri prisidėjo prie staigaus sergančiųjų skaičiaus augimo Indijoje, jau aptikta dešimtyse pasaulio šalių.

Grupė mokslininkų iš JAV mano, kad faktiškai visose pasaulio šalyse statistinis mirtingumas nuo koronaviruso yra ženkliai iškraipytas. Ypač didelis skaičių neatitikimas – Rusijoje, pažymima „Die Welt“. Sveikatos parametrų ir vertinimo institutas (IHME, Vašingtono universiteto padalinys) parodė, kad nuo koronaviruso visame pasaulyje galėjo mirti 6,9 mln. žmonių, praėjusią savaitę savo ataskaitoje pažymėjo instituto direktorius Christopheris Murray’us.

Latvijoje per praėjusią parą atlikus 15 153 testus nustatyti 666 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė aštuoni anksčiau užsikrėtę žmonės, penktadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo pranešta apie nustatytus 698 naujus COVID-19 atvejus ir 17 užsikrėtusiųjų mirtį. Pastarųjų dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis siekia 445,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lietuva skirs 200 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių Rytų partnerystės šalims. Kol kas 100 tūkst. vakcinos dozių numatyta skirta Ukrainai, 11 tūkst. – Moldovai, 15 tūkst. – Sakartvelui, numato Vyriausybės penktadienį patvirtintas protokolinis nutarimas. Pagal jį, tokį vakcinų kiekį kaip humanitarinę pagalbą Rytų partnerėms numatyta skirti iki spalio 1 dienos.

Su pandemija kovojančių medikų atlyginimų priedams siūloma šiemet papildomai skirti beveik 75 mln. eurų. Vyriausybė penktadienį pritarė, kad Privalomajam sveikatos draudimo fondui (PSDF) iš valstybės biudžeto papildomai būtų skirta 48,5 mln. eurų, o dar 26,2 mln. eurų – iš sveikatos priežiūros paslaugoms anksčiau numatytų lėšų. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, PSDF biudžete darbo užmokesčiui didinti buvo numatyta 45,6 mln. eurų.

Konservatorė Paulė Kuzmickienė siūlo suteikti galimybę pasiskiepyti nukentėjusiems nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo Baltarusijos piliečiams. Parlamentarė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, siūlydama į skiepijamų grupių sąrašą įtraukti Baltarusijos piliečius, atvykusius į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 12 žmonių, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Šešiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, trims – nuo 70 iki 79-erių, dviem – nuo 90 iki 99-erių metų. Vienas miręs žmogus priklausė 60–69 metų grupei. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 15 tūkst. 293 žmonės, antrą – 12 tūkst. 360, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyti 844 tūkst. 43 žmonės, abiem – 424 tūkst. 719. Bent viena vakcinos doze paskiepyta 50,7 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 64,7 proc. 75–79 metų gyventojų, 66,4 proc. 70–74 metų gyventojų ir 63,8 proc. 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų amžiaus grupėje paskiepytųjų yra 42,4 proc.

LSMU Kauno ligoninės medikai pastebi, kad COVID-19 sunkesnėmis formomis gali pasireikšti ir vaikams, nors palyginti su suaugusiais, ligoninės paslaugų jiems prireikia rečiau. Dėl koronaviruso paliekamų nemalonių pasekmių tėvai su atžalomis pas gydytojus atvyksta ir po poros mėnesių, rašoma pranešime spaudai. Pasekmės sveikatai lieka ilgai  Kaip sakė LSMU Kauno ligoninės Vaikų konsultacinės poliklinikos vedėja dr.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1125 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikta 18 tūkst. 713 molekulinių (PGR) ir 6467 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 576,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,8 procento.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) ketvirtadienį paskelbė, kad atšaukia reikalavimus dėvėti apsaugines kaukes visiškai nuo koronaviruso paskiepytiems žmonėms. „Visi, kurie yra visiškai paskiepyti, gali dalyvauti dideliuose ir mažuose užsiėmimuose patalpose ir lauke, nedėvėdami kaukės ir nesilaikydami fizinio atstumo“, – sakė CDC direktorė Rochelle Walensky. „Jei esate visiškai paskiepytas, galite pradėti daryti dalykus, kuriuos liovėtės darę dėl pandemijos“, – pridūrė ji.

BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą. Koronaviruso situacija: * Nustatyti 1136 nauji COVID-19 atvejai, mirė septyni žmonės. Naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 584 atvejus – jis krenta nuo pat savaitės pradžios. * Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė ir toliau „AstraZeneca“ vakcina skiepyti visus pilnamečius gyventojus.

Įtariant pavojingos COVID-19 mutacijos plitimą tam tikroje teritorijoje, joje bus atliekami tik PGR testai, informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak jos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) tokioje teritorijoje kurį laiką nevykdys testavimo greitaisiais antigeno testais, nes būtent PGR ir po jo atliekami sekoskaitos tyrimai leidžia aptikti koronaviruso mutacijas.

Vilniaus ir Kauno apskrityse COVID-19 pacientams gydyti skirtų lovų užimtumas po truputį mažėja, o Šiauliuose – auga. Santaros klinikų duomenimis, regione užimta 75 proc. aktyvaus gydymo ir 58 proc. reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų. Ligoninės direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė BNS ketvirtadienį sakė, kad situacija regione po trumputį gerėja ir išlieka stabili. „Lyginant su ankstesnėmis dviem savaitėmis, užimtumas tikrai yra sumažėjęs.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė atnaujinusi veiksmų planą, numatantį beveik 40 priemonių, kuriomis bus siekiama stiprinti asmens ir visuomenės psichikos sveikatą COVID-19 pandemijos metu. Šiam planui, kuris bus įgyvendinamas 2021-2022 metais, Vyriausybė papildomai skyrė 5 mln. eurų. „Antroji pandemijos banga ženkliai skyrėsi nuo pirmosios ir palietė kur kas daugiau visuomenės narių. Kaip rodo moksliniai tyrimai, žmonių psichikos sveikatai turėjo įtakos labai įvairūs veiksniai.

Iš Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės į Latviją atvykstantys ir nuo COVID-19 pasiskiepiję asmenys nebeprivalės izoliuotis, ketvirtadienį paskelbė Latvijos vyriausybė. Naujas potvarkis panašus į ankstesnįjį, pagal kurį COVID-19 persirgę asmenys yra atleidžiami nuo pareigos izoliuotis.

Europos šalys pamažu grįžta į normalų, ikikovidinį gyvenimą – daugelyje jų mažėja susirgimų ir mirčių nuo COVID-19 skaičius. Tik ne Lietuvoje, kuri kartu su dar keliomis žemyno valstybėmis pastaruoju metu „augina“ sergančiųjų kiekį. Jau šios savaitės pradžioje daugelis ES šalių švelnino taikomus ribojimus ir džiaugėsi mažėjančiais koronaviruso susirgimų skaičiais.

Latvija pradės ruoštis pakartotiniam gyventojų skiepijimui nuo pandeminio koronaviruso trečiąja vakcinos doze, vyriausybę informavo Sveikatos apsaugos ministerija. Remiantis ministerijos pateikta informacija, šiuo metu nėra jokių tarptautinių organizacijų rekomendacijų dėl trečiosios dozės. Iki šiol nėra tiksliai nustatyti, kiek išsilaiko atsparumas COVID-19 sukeliančiam virusui gavus pirmąsias dvi šiuo metu naudojamų vakcinų dozes.

Lietuvoje šią savaitę nustatyti 728 Jungtinės Karalystės ir 12 Lietuvoje Anykščiuose pirmąkart aptiktos COVID-19 atmainos atvejų, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Jos duomenimis, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro laboratorijoje ištirti 438 lietuviški ėminiai, iš jų 414 atvejų priklausė britiškajai (B.1.1.7) linijai.

Paskelbta Europos šalių gyventojų apklausa rodo, kad daugiau nei ketvirtis suaugusiųjų nepageidauja skiepytis net sulaukę savo vakcinos nuo COVID-19 eilės. Lietuvoje yra daugiausiai neapsisprendusiųjų Europoje.

Šeštadienį Klaipėdoje „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso bus skiepijami visi 35-erių ir vyresni gyventojai, ketvirtadienį pranešė uostamiesčio savivaldybė. „Nenorime, kad ši vakcina kauptųsi, todėl kviečiame skiepytis dar jaunesnio amžiaus gyventojus. Tai proga vakcinuotis anksčiau, bet to, netrukus Lietuvoje bus pradėtas naudoti ir galimybių pasas, tad pasiskiepyti ir gyventi laisviau tikrai verta“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Artėjant Galimybių paso startui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikia išaiškinimus, kaip reikės elgtis norint gauti šį daugiau laisvių suteikiantį dokumentą nuo COVID-19 pasiskiepijusiems, šia liga persirgusiems arba gavusiems neigiamą tyrimo rezultatą. Duomenys turi būti E. sveikatos sistemoje Galimybių pasą galės gauti visi Lietuvos piliečiai nuo 16 metų. Šis dokumentas bus susietas su E. sveikatos sistema.

Dėl tolesnio pradinukų ugdymo Kaune bus sprendžiama penktadienį, gavus naujausius kaupinių tyrimų rezultatus, BNS sakė savivaldybės atstovė po Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendacijos grįžti į nuotolinį ugdymą. „Ši savaitė mums yra trečioji atliekant kaupinius.

Mokslininkai pateikė pirmuosius vakcinų nuo koronaviruso maišymo rezultatus. Oksfordo specialistai nustatė, kad žmonėms dažniau pasireiškė lengvi ir vidutinio sunkumo šalutiniai poveikiai, kuomet buvo skiepijama ir „AstraZeneca“, ir „Pfizer“ vakcinomis. Tačiau jokių sunkių pasekmių mokslininkai nenustatė. Karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai – dažniausiai pateikiami šalutiniai poveikiai, kuomet antrosios dozės metu yra pasirenkamas kito gamintojo produktas.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė septyni žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 89-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių metų, po vieną mirusįjį priklausė 70–79, 60–69, 50–59 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4071 žmogus.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1136 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 7 žmonės, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 583,9. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 262 tūkst. 335 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 16 tūkst. 667 asmenys. Pasveikusiųjų – 236 tūkst.

Pakeitus priedų už darbą su COVID-19 pacientais tvarką, dalis medikų piktinasi dėl per mažų išmokų, ketvirtadienį pranešė LRT radijas. Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė teigia, kad didesnių išmokų tikėjęsi medikai jaučiasi nusivylę – kai kurie priedai nebesiekia nė dviejų eurų. „Tiems medikams, kurie tikėjosi gauti didesnes išmokas tikrai manau, kad jie dabar jaučiasi nusivylę“, – LRT radijui sakė ji.

Per pandemiją siuntų apimtims šovus į neregėtas aukštumas, bendrovių, kurie siuntas pristato, mažėja. Kai kurių smulkių įmonių pajamų šaltinius apkarpė COVID-19, o naujiems žaidėjams į rinką įsiterpti sudėtinga, rašo portalas vz.lt.

Vyriausybė iš savo rezervo trečiadienį skyrė 98 mln. eurų pandemijos padariniams šalinti: dalis šių lėšų skirta hibridinių klasių įrengimui iki rudens, siekiant užtikrinti efektyvų nuotolinį ugdymą. „Hibridinės klasės yra reikalingos tam, kad mokyklose galėtume kokybiškai vykdyti mišrų ugdymą, tai yra, kad ugdymas galėtų vykti ir gyvai, ir vykti nuotoliu. Turint tokią įrangą, mes tą galime daryti kokybiškai“, – posėdyje sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pasirinkusią liberalesnį pandemijos valdymo modelį Švediją vieni peikė, kiti rodė kaip pavyzdį. Nors šiandien užsikrėtimų augimą padėjo nuslopinti vakcinacija, vyriausiasis šalies epidemiologas Andersas Tegnelis įspėja, kad nesumažinus kontaktų susirgimų skaičius vasarą gali išaugti. Vis dėlto rudenį, tikimasi, pavyks grįžti prie įprastesnio gyvenimo. Kol vienose šalyse dar praėjusių metų pavasarį buvo įvesti griežti lockdown‘ai, Švedija, prof.

Katastrofiško koronaviruso pandemijos masto galėjo būti išvengta, jei būtų buvę paisoma įspėjamųjų ženklų, trečiadienį paskelbė tarptautinė specialistų grupė, tirianti pasaulio atsaką į COVID-19. Nepriklausoma parengties pandemijoms ir reagavimo į jas vertinimo grupė (IPPR) nurodė, kad dėl to kaltas dvejojimo ir prasto koordinavimo „nuodingas mišinys“. Nekantriai lauktoje galutinėje IPPR ataskaitoje rašoma, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) galėjo anksčiau pradėti skambinti pavojaus va...

Sąraše savivaldybių, kuriose gali būti taikomi šiek tiek švelnesni karantino reikalavimai, nuo gegužės 24 dienos turėtų likti tik dešimt savivaldybių. Vyriausybės nutarimo projekte Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad jame liktų Biržų, Joniškio, Klaipėdos, Pasvalio, Rokiškio, Šilalės, Šilutės, Tauragės ir Telšių rajonų bei Pagėgių savivaldybės. Kaip nurodoma teikime, 200 naujų atvejų 100 tūkst.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 13 tūkst. 737 žmonės, antrą – 9828, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyta 806 tūkst. 903 žmonės, abiem – 398 tūkst. 883. Bent viena vakcinos doze paskiepyta 50,2 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 64,2 proc. 75–79 metų gyventojų, 65,8 proc. 70–74 metų gyventojų ir 62,9 proc. 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų amžiaus grupėje paskiepytųjų yra 39,6 proc.

Vakcinavimo centrai patys gali nuspręsti, kada atlikti skiepijimą antrąja „AstraZeneca“ sukurtos „Vaxzevria“ vakcinos doze – ją skirti ne po dvylikos savaičių, kaip įprasta, o anksčiau, informuoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Tokiais atvejais, kai ilgesnė pertrauka daro neigiamą įtaką asmens vykdomai veiklai, vakcinacijos centrams palikta galimybė kiekvieną situaciją vertinti individualiai ir antrą dozę skirti anksčiau, gamintojo siūlomu 4–12 savaičių intervalu“, – BNS trečiadienį sak...

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė trys žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 89-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Dviem mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių, vienam – nuo 80 iki 89-erių metų. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4059 žmonės.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1230 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 3 žmonės, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 590,9. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 261 tūkst. 128 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 16 tūkst. 667 asmuo. Pasveikusiųjų – 232 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) artimiausiu metu ketina priimti sprendimą, ar gamintojo „AstraZeneca“ vakcinomis nuo COVID-19 neskiepyti jaunesnių žmonių. „Tikimės artimiausiu metu turėti galutinį sprendimą, nes šioje situacijoje labai svarbu įvertinti koronaviruso situaciją šalyje, sergamumą ir mirštamumą, kurį stebime kiekvieną dieną. Tai labai svarbūs aspektai ir į juos būtina atsižvelgti priimant tokius sprendimus“, – trečiadienį LRT radijui sakė SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Europos Sąjunga žada „visokeriopai“ pasirūpinti, kad visi jos piliečiai ir gyventojai turėtų galimybę nemokamai įgyti COVID-19 sveikatos pažymėjimą, leisiantį laisviau keliauti pandemijos metu, pirmadienį pranešė vienas Bendrijos atstovas. ES siekia, kad visose 27 valstybėse narėse gyvenantys asmenys galėtų gauti skaitmeninį pažymėjimą, kurį Europos Komisija (EK) vadina „žaliuoju pasu“. Ši priemonė rodys vartotojo vakcinacijos statusą, COVID-19 testų rezultatus ir ar jie yra persirgę šia liga.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 14 tūkst. 671 žmogus, antrą – 3960, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyta 792 tūkst. 671 žmogus, abiem – 388 tūkst. 716. Bent viena vakcinos doze paskiepyta 50,1 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 64 proc. 75–79 metų gyventojų, 65,5 proc. 70–74 metų gyventojų ir 62,6 proc. 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų amžiaus grupėje paskiepytųjų yra 38,7 proc.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė penki žmonės, jiems buvo nuo 20 iki 89-erių metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Dviem mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, vienam – nuo 20 iki 29-erių metų. Statistikos departamento duomenimis, jauna koronaviruso auka – moteris iš Ukmergės rajono. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, ji susirgo balandžio pradžioje, o užsikrėtimo aplinkybės nėra žinomos. Moteris skiepyta nebuvo. Ji buvo gydoma Santaros klinikose.