pamokos

Mokslininkai sako, kad mokinių fizinis aktyvumas stipriai mažėja ir tai kelia nerimą. Karantino metu vykstant nuotolinėms pamokoms vaikai visai nejuda, tad dalis fizinio ugdymo pedagogų per savo pamokas bando juos išjudint. Rengia įvairius iššūkius, skatina atlikti pratimus, o įrodymus, kad vaikai tikrai sportuoja, prašo filmuoti ir atsiųsti. Fizinio ugdymo pamoką pradeda Aleksandro Stulginskio mokyklos pedagogas Mantas Brazionis.

Iki karantino iš kulinarinių švenčių gyvenę verslininkai priverstinai sustabdžius veiklą griebiasi šiaudo. Ėmė kepti meduolinius sausainius ir siūlyti nuotolines jų dekoravimo paslaugas. Tačiau nesitikėjo, kad filmuotos pamokėlės sulauks tokio populiarumo ir paklausos. Nors pajamos iš tokių kepinių ruošinių nedidelės, bet emocinė nauda nepamatuojama.

Lietuvoje grėsmingai išplitus koronavirusui, dėmesio centre atsidūrė pradinės mokyklos, kurias vaikai dar gali lankyti. Skirtingos profsąjungos susipliekė, ar ir jose jau laikas įvesti tik nuotolinį mokymą. Tėvai tam priešinasi. O štai vaikai jau labai laukia Kalėdinių atostogų, ypač po to, kai Aurelijus Veryga jas pasiūlė paankstinti.

Kelmės rajone siekiant sustabdyti koronaviruso (COVID-19) plitimą nuo ketvirtadienio 5–12 klasių mokiniai pereina prie nuotolinio ugdymo, planuojama steigti mobilųjį patikros punktą. Tokius sprendimus pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendacijas priėmė antradienį posėdžiavusi savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija, patvirtino jai vadovaujantis administracijos direktorius Stasys Jokubauskas.

Penki milijonai ispanų Madrido regione jau tapo vietinio karantino įkaitais. Tačiau per Europą ritantis antrajai koronaviruso bangai, vis daugiau ribojimų įveda ir kitos Senojo žemyno šalys. Tuo metu už Atlanto Donaldas Trumpas sako, kad jau nebegeria vaistų ir šeštadienį Baltuosiuose rūmuose rengia priėmimą. Po prieš dvi savaites Baltuosiuose rūmuose vykusio priėmimo, kuriame daugelis svečių nedėvėjo kaukių ir nesilaikė saugaus atstumo, mažiausiai 11 žmonių užsikrėtė koronavirusu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius kreipėsi į merus, ragindamas skirti priemokas mokyklų vadovams už išaugusį darbo krūvį dėl koronaviruso valdymo.

Naujų mokslo metų pradžia – iššūkis ne tik mokykloms, bet ir neformaliojo švietimo įstaigoms. Vaikai kviečiami į baseiną, krepšinio, dailės ar muzikos užsiėmimus. Tačiau dėl koronaviruso niekas nežino, kiek ilgai moksleiviai galės pasidžiaugti naujomis veiklomis ir ar spės kažko išmokti. Vis dėlto, moksleiviams popamokinę veiklą organizuojantys pedagogai sako taip lengvai nepasiduos ir vaikus, kiek tai bus įmanoma, stengsis lavinti gyvai, ne virtualiai.

Rugpjūčio 20 d. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) mokiniams, mokytojams ir mokyklų vadovams pristatė nuotolinio mokymo vadovą. Vadovas parengtas po išsamių konsultacijų su mokytojais, mokyklų vadovais ir socialiniais partneriais.  Ruošiantis pradėti naujus mokslo metus 2020 m. rudenį, Švietimo, mokslo ir sporto  ministerija pavedė NŠA parengti metodinę priemonę – Nuotolinio mokymo/ugdymo (si) vadovą.

Vyriausybės pasitarime trečiadienį buvo kalbama, kad mokyklos jau ruošiasi naujiems mokslo metams. Nauji mokslo metai prasidės rugsėjo 1-ąją ir pamokos vyks įprastu būdu mokyklose. O virusui išplitus rengiamasi taikyti lokalias priemones. Ministerija rengia ir 3 scenarijus, kaip prireikus suvaldyti ugdymo įstaigoje išplitusį virusą. „Rugsėjo 1 dieną mokslo metai prasidės kontaktiniu tiesioginiu būdu.

Iki prasidės mokslo metai teliko mėnuo, o mokyklų vadovai ir pedagogai vis dar nežino, kaip ugdymo įstaigos organizuos savo darbą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kalbas apie galimybę pamokas organizuoti mišriu – ir nuotoliniu, ir įprastu – būdu švietimo bendruomenė vertina nevienareikšmiškai. Pedagogai kelia klausimą, ar pamokose reikės dėvėti kaukes, kas jomis aprūpins. Tačiau dėl vieno švietimo bendruomenė sutaria – klausimų jie dabar turi žymiai daugiau nei atsakymų.

Lietuvos paaugliams klasės ir namų darbai kelia daugiausiai streso tarp visų bendraamžių Europoje. Nors tai nereiškia, kad Lietuvos moksleiviai Europoje išsiskiria gausiausiais namų darbais, šalies pedagogai vis tiek atkreipia dėmesį, kad šių dienų paaugliai patiria nemažą krūvį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos raginimas bent porai savaičių sugrąžinti moksleivius į mokyklų suolus virto fiasko. Šiandien duris pradinukams atvėrė vos 10 procentų pradinio ugdymo įstaigų. Nuo kitos savaitės į klases rinktis nebus kviečiami ir vyresnių klasių moksleiviai, o abiturientai egzaminams ir toliau ruošis nuotoliniu būdu. Mokytojai sako, kad mokyklose negalėtų užtikrinti mokinių saugumo, o korepetitoriai dėl to tik trina rankomis.

Nors dar nėra priimtas galutinis sprendimas, ar moksleiviai į klases grįš dar šiais mokslo metais, jau aiškėja, kaip galėtų atrodyti ugdymo procesas mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) mokykloms rekomenduoja rengti ne pamokas, o edukacines ekskursijas ir išvykas, taip pat dirbti ne didelėse klasėse, o mažose grupelėse.

Daugiau nei mėnesį Lietuvoje trunkantis karantinas dažną privertė imtis neįprastos veiklos – dainininkus pavertė maisto gamintojais, virėjus privertė mokytis siuvimo, o štai siuvėjus – griebtis kompiuterinių pamokų. O kai kam buto erdvę teko pritaikyti sportavimui, o vonios kambarius paversti grožio salonais. Kažko išmokę tautiečiai džiūgauja – karantinas ne tik įkalino namie, bet ir davė apčiuopiamos naudos.

Lietuvos mokyklose pilnta iniciatyva, kaip nustebinti ir dėmesiu palepinti mokytojus. Ogi namuose, mokydamiesi nuotoliniu būdu, vaikai apsirengia mokyklinę uniformą ir vaizdą siunčia mokytojams. Kurie tokius vaizdus jau gavo, iš tiesų buvo maloniai nustebinti, o patys vaikai sako, kad po mėnesio sėdėjimo namuose pasipuošti uniforma – vienas malonumas. Vilkaviškietė Martyna rengiasi mokyklinę uniformą. Penktokei netrukus prasidės pamokos.

Nuo pirmadienio prasidėjęs nuotolinis mokymas dar labiau apnuogino didelę bėdą mokyklose – patyčias ir iš mokytojų. Virtualiose klasėse dalis vaikų pamokas paverčia apgailėtinu cirku – mokytojams tenka tik bejėgiškai stebėti, kaip vietoj virtualios pamokos klausymo kažkas bruka nepadorius vaizdus. Mokytojų profsąjungos aiškina, kad reikia griežčiau bausti tėvus už vaikų nepriežiūrą.

Žinoma bei profesionali šokėja Eglė Straleckaitė šoka nuo 7 metų, o dabar jau kurį laiką moteris veda pamokas ir tiems, kurie šokius dar tik bando pamilti. Ji neslepia – pastaruoju metu susidomėjimas šokiais vis auga, o norintiems padailinti kūno linijas, tai – geriausia išeitis. Naujienų portalui tv3.lt šokėja atskleidė savo darbo užkulisius bei paatviravo apie tai, su kuo per visą karjerą teko susidurti pačiai.

Naujausi mokinių pasiekimų reitingai atskleidžia liūdną situaciją: atotrūkis tarp mokyklų smarkiai didėja, mokiniai praleidinėja pamokas, negana to, tėvai vaikams masiškai samdo korepetitorius. Pasirodo, po pamokų klesti korepetitorių verslas, mokamas pamokas po pamokų priverstas imtis kas trečias mokinys. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta, kad įsigalėję korepetitoriai yra įsisenėjusios bėdos pasekmė.

Lietuvių startuoliui mažiau nei per metus pavyko sukurti produktą, galintį pagerinti šalies pradinukų mokymosi vidurkį – pamokas kompiuteriniame žaidime, sulaukusias net technologijų milžinės „Microsoft“ palaikymo. Šį edukacinį turinį jau dabar galima integruoti į įprastas 1–4 klasių pamokas.   „Dabartiniai pirmokai ketvirtokai užaugo su elektroniniais žaislais, todėl skaitmenine forma pateikta informacija juos dažnai domina labiau nei vadovėliuose ar pratybose esančios užduotys.

Kaip ir įprastai, dalis mokinių prieš aštuonias ryto skubėjo į pamokas Vilniaus Pilaitės gimnazijoje, tačiau mokykloje rado neįprastą vaizdą. Šalyje prasidėjus dalies švietimo darbuotojų streikui, daugelis gimnazijos pedagogų susibūrė mokytojų kambaryje. „Šiandien dirba 36 mokytojai, keturi iš jų nestreikuoja. Absoliuti dauguma streikuoja“, – BNS sakė gimnazijos profesinės sąjungos vadovė Laima Pranckūnaitė. Ant mokytojų kambaryje esančio stalo padėtos kuklios vaišės.

Unikalios pamokos vaikams Klaipėdoje. Turguje prekeiviai jiems pasakoja iš kur ant stalo atsiranda maistas. Pasirodo, ne visi mažieji yra auginami šiltnamio sąlygomis ir apie mėsos kelią į lėkštę dėsto su visomis smulkmenomis. Edukatorė Aistė antrokams aiškina, kaip veikia svarstyklės ir kiek sveria kilogramas obuolių. Tokia neįprasta pamoka vyksta Klaipėdos turgavietėje. Sumanymas paprastas, tačiau unikalus – nuo mažumės vaikams aiškinama kaip ant jų stalo atkeliauja daržovės ir mėsa.

Dar prieš mokslų metų pradžią sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos palaiminta naujovė dėl sergančių vaikų praleistų pamokų virto chaosu. Dėl ligos vaikų praleistų pamokų ar dienų darželiuose gydytojai rašyti pažymų nebeprivalo. Tačiau dalis ugdymo įstaigų ir toliau jų reikalauja. Sveikatos apsaugos ministerija jau grasina baudomis. O štai vaiko teisių kontrolierė nerimauja, ar neteks gelbėti vaikų, kurie praleidinėja pamokas, o jų tėvams tai visai nė motais.

Piktybiškas pamokų nelankymas – problema su kuria švelniau ar griežčiau kovoja dauguma Europos šalių. Kol vienur mokyklos bėgančius iš pamokų baudžia palikdamos juos po pamokų, kitur – bausdamos tėvus milžiniškomis sumomis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip bėgimo iš pamokų problemą sprendžia Lietuva ir kitos Europos šalys. Lietuva Pamokų lankomumo apskaitos tvarką Lietuvoje tvirtina mokyklos. Čia pat numatomi būdai, kaip padėti pamokų nelankantiems moksleiviams.

Nuo rugsėjo 1 d. visų bendrojo, profesinio, neformaliojo ugdymo mokytojų darbo krūvis ir užmokestis bus skaičiuojamas pagal kitokį etatinio darbo užmokesčio modelį, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešimu spaudai. Ką svarbiausia žinoti? „Etatinis mokyklose pradėtas diegti praėjusiais mokslo metais. Reaguodami į mokytojų, švietimo profesinių sąjungų siūlymus pavasarį modelį patobulinome“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Pailginti mokslo metai priešina mokyklų bendruomenes. Nerandama vieno sprendimo, kaip mokiniams rengtis esant karščiams. Lietuvoje neįprasta turėti ir vasarišką uniformą, nes anksčiau mokslo metai tiek ilgai nesitęsdavo. Į „Vakarų ekspreso“ redakciją kreipėsi „Žemynos“ gimnazijoje besimokančių moksleivių tėvai. Jie buvo nustebę, kad šios gimnazijos vadovybė neleidžia gimnazistams eiti su šortais. „Lauke karšta, o mokykloje iš viso neįmanoma tverti, juk ten nėra jokių kondicionierių.

Penktadienį mokslo metus daugumoje Lietuvos mokyklų baigia pradinukai, tačiau vyresniųjų ugdymas tęsis iki birželio 21 dienos. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius palaiko ilgesnių mokslo metų idėją. Pasak ministro, prailginti mokslo metai atveria galimybes organizuoti netradicines ugdymo veiklas. „Manau, kad mes eitume blogu keliu, kadangi susispaustume – ir taip vaikai yra perkrauti tam tikrais intervalais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad esant karštiems orams, kai patalpose temperatūra didesnė negu 28 laipsniai, ugdymo procesas gali būti koreguojamas, t.y. užsiėmimus patariama rengti kitose erdvėse – lauke, parke ar vėsesnėse patalpose. Taip pat mokyklų bendruomenėms rekomenduojama, atsižvelgus į iš anksto numatomą karštesnį orą, trumpinti pamokas, rengti jas tik iki pakylant minėtai temperatūrai. Apie trumpesnį laiką mokykloje turėtų būti informuojami mokinių tėvai.

Pastaraisiais metais krintant moksleivių pasiekimų rezultatams, muziejininkai sugalvojo būdą mokinių motyvaciją didinti netradicinėmis pamokomis. Biologijos, istorijos, literatūros ir kitus dalykus jie siūlo ne kalti iš vadovėlių, o mokytis besidairant po specialiai parinktus meno kūrinius. Mokytojai sako, jog paaugliai jais domisi su malonumu, o integruotą edukaciją siūlantis MO muziejus jau vos spėja visus priimti.

Trečiadienio vakarą Kauno „Žalgirio“ krepšininkai savo gerbėjams suteikė pagrįstų minčių, kad Maskvos „Megasport“ arenos prakeiksmas pagaliau bus nutrauktas, tačiau lemiamu metu CSKA pademonstravo aukščiausią klasę ir išsigelbėjo. Kauniečiai tiek ketvirto kėlinio, tiek ir pratęsimo pabaigoje paskutinių atakų metu turėjo kamuolį savo rankose, bet pergalę galėję atnešti žalgiriečių metimai skriejo pro šalį.

Visi puikiai žino, kad klaidų pasitaiko visiems. Jų išvengti neįmanoma - kitąkart tiesiog galima iš to pasimokyti. Vis dėlto ar kada esate matę žiaurias statybininkų klaidas realiame gyvenime? Daugelis galvotų, kad taip suklysti neįmanoma – juk vien jau statybų proceso metu galima pastebėti neatitikimus. Vis dėlto pasirodo, kad kartais statinys yra baigiamas taip, kaip nurodyta brėžinyje, net jei jis ne visai logiškas.

Lietuvoje šią savaitę įsivyravus karštiems orams, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ragina mokyklas trumpinti pamokas, rengti jas lauke. ŠMM primena, kad mokyklos turi užtikrinti tinkamas sąlygas ir sklandų mokymąsi visiems mokiniams tiek pamokų metu, tiek laikant brandos egzaminus. Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius sako, kad neįprasti karščiai yra didelis išbandymas mokykloms, nes mūsų gyvenamajai klimato zonai jie nėra būdingi.

Varėnos mokykloje kraują stingdantis įvykis. Ketvirtokė per fizinio lavinimo pamoką susilaužė abi rankas, o mokytoja ne tik neiškvietė medikų ar bent tėvų, tačiau mergaitę suole laikė dar tris pamokas. Tai yra kone tris valandas. Tik po pamokų namo paleista 10-etė per sniegus parėjo su sportbačiais, nes sulaužytomis rankomis mergaitė nepajėgė persiauti batų. 10- metė Varėnos progimnazijos moksleivė į mokyklą šiuo metu neina. Jai skirtas mokymas namuose.

Po pranešimo apie padėtą sprogmenį Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijoje pirmadienį atšauktos pamokos. Policijos departamentas pranešė, kad pirmadienio naktį, 3.40 val., mokykloje įvestas planas „Skydas“. Pasak policijos, mokiniai ir mokytojai pirmadienį į ugdymo įstaigą neįleidžiami. Kaip BNS sakė Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė, pranešimas apie sprogmenį gautas per policijos elektroninių paslaugų sistemą ePolicija.lt.

Per tris šimtus tūkstančių moksleivių Lietuvoje pirmadienio rytą jau pradėjo pamokose. Prie ilgo miego ir dienų tik sau pripratusiems mokiniams mokslo metų pradžia – tikras iššūkis. Nauajs rėžimas laukia ir mokinių tėvų. pavyzdžiui, rytimiai kamščiai. Psichologai pataria, ką daryti ir kaip elgtis, kad vargas dėl pirmųjų pamokų neatbaidytų atžalų nuo mokslų.   Vilniečių mokinių fizinio lavinimo mokytoja tikina, jog itin pasiseka tiems, kurių tvarkaraštyje sporto pamoka viena pirmųjų.

Jau kitąmet mokiniai greičiausiai bus mokomi ne tik rašybos ar aritmetikos, bet ir ką daryti karo metu. Valdžia svarsto, kad šauliai ir kariškiai vyresniems moksleiviams per pasirenkamas paskaitas aiškintų ne tik apie kylančią grėsmę, propagandą, bet ir kaip elgtis užklupus priešui, kur slėptis ar suteikti pagalbą sužeistam žmogui. Moksleiviai neslepia, kad tokių dalykų nemoka, todėl patys sutinka, kad paskaitų reikia.

Atpažinti propagandą, sužinoti būdus, kaip kovoti su informaciniais karais ir suvokti šaliai kylančias grėsmes – tokių pamokų, anot kelių ministerijų, reikia Lietuvos moksleiviams. Valdžia svarsto galimybę nuo artėjančių mokslo metų įvesti nacionalinio saugumo pamokas vyresnių klasių moksleiviams. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė TV3 sakė, kad bus siekiama moksleivius supažindinti su saugumo aplinka.

Ar moksleiviai be to, kad pusę dienos mokosi mokykloje, dar privalo nemažai laiko skirti pamokų ruošai ir manuose? Daugybę diskusijų keliantis klausimas į kelias stovyklas padalija tėvus ir pedagogus. Kol vienose mokyklose vaikai dūsauja prie namų darbų – kitur jų nė su žiburiu nerasi. Švietimo ir mokslo ministerija pripažįsta – situacija šalyje ne iš geriausių, mat namų darbų krūviai per dideli.

Vis labiau artėjantis šou „2 Barai” finalas verčia susimąstyti ir likusius dalyvius. O kasdieniai netikėtumai neleidžia atsipalaiduoti ir verčia būti pasiruošusiems kiekvieną akimirką. Gyvenimo ir televizijos pamokomis su dalyviais pasidalijo gerai žinomas atlikėjas, grupės „Bix“ lyderis ir vienas iš muzikinio projekto „X-faktorius“ teisėjas Saulius Urbonavičius-Samas. Žodžių į vatą nevyniojęs S. Urbanavičius sakė: „Pasinaudokit situacija.

Ugniagesiai ir visuomenės sveikatos biuro specialistai ketvirtadienį prie Balsio ežero Vilniuje mokys vaikus saugaus elgesio prie vandens telkinių. Vien birželį ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 27 skenduolius, iš jų penkis vaikus. Iš viso šiemet jie ištraukė 78 skenduolius, iš jų šešis vaikus, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Pirmąją vasaros dieną švenčiame Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Šia proga vaikai, jų tėveliai ir auklėtojai sostinėje buvo pakviesti į saugaus eismo pamokėlę. Trečiadienį į Vilniaus Rotušės aikštę sugužėjo gausus būrys vaikų, apsirengusių šviesą atspindinčias liemenes, lydimų auklėtojų. Čia juos pasitiko radijo stoties EXTRA FM personažas Baltasis Zebriukas ir Lietuvos policijos personažas Amsius, kurie ėmėsi jau tradicija tapusios misijos – saugaus eismo pamokėlės mažyliams.

Visose šalies ugdymo įstaigose darbas grįžo į įprastas vėžes - nuo pirmadienio nebestreikuoja nė vienas pedagogas. „Šiandien nė viena švietimo įstaiga nepateikė informacijos apie streiką. Visos mokyklos dirba“, - BNS teigė švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė. Streikavę pedagogai pasiekė, kad nuo rugsėjo jų algoms būtų skirti papildomi 8 mln. eurų.

Dažna situacija: jaunuolis įgija teisę vairuoti, o tuomet ilgą laiką nevairuoja, nes neturi nuosavo automobilio. Po ilgesnio nevairavimo periodo dingsta didelė dalis vairuotojo įgūdžių, tad nors teises jis turi, dėl primirštų įgūdžių išvažiavęs į kelius gali sukelti grėsmę tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Ką daryti tokiam vairuotojui, jaunam ar senam, kad keliais riedėtų saugiai? Specialiai tv3.lt patarimais dalinasi vairavimo instruktorius ir eismo specialistas Gintaras Sinevičius.

Naujaisiais mokslo metais mokyklų laukia permainos - planuojama įvesti judrumo pertraukas, daugiau dėmesio skirti vaikų konsultavimui ir užtikrinti išvykusių mokytojų pavadavimą. Siekiant pagerinti mokinių sveikatą, visoms mokyklos rekomenduojama organizuoti fiziškai aktyvią 25 minučių pertrauką. „25 minučių judėjimo pertraukos turėtų atsirasti kaip galimybė, ypač mokiniams, kurie 8-9 valandas išbūna mokykloje, po penktos pamokos. Mokykla turės susitarti, kaip jie judės, kur jie judės.

Paradoksalu, tačiau kai kuriose šeimose nutinka taip, jog stilingai rengtis ne tėvai vaikus, bet vaikai tėvus moko. Netikite? Štai 12 mažamečių, kuriems, kalbant apie stilių, pavyko perspjauti daugelį mūsų.  Vaikai dalijasi savo įvaizdžio pavyzdžiais ir patarimais. 1. Vilkitės marškinėlius su užrašais, kuriuose būtų nurodyta jūsų nuomonė, gyvenimo būdas ar savijauta. 2. Aprangą būtinai derinkite. 3. Pamėginkite pasisiūti kažką pats. Tuomet tikrai gatvėje būsite vienintelis toks.

Lietuvoje nacių ir sovietų represijas patyrusi vokietės ir žydo dukra Juliana Zarchi sako, kad ją baugina susižavėjimas žiaurumu, kuris vėl atgimsta, nepaisant baisių XX amžiaus pamokų. „Prieš kokius dvejus – trejus metus atrodė, kad visa tai buvo baisūs XX amžiaus dalykai ir dabar šito nebėra, tai praeitis. Bet „Islamo valstybė“ – baisi pagarba žiaurumui, jauni žmonės juo žavisi. Jis vėl gerbiamas, vėl atsiranda.

 Kai kalbama apie lytinius nusikaltimus, beveik visada skriaudikai būna vyriškosios giminės atstovai. Tačiau tai nėra taisyklė. Policijos pareigūnai ne be reikalo sako, kad kartais jų rankose atsidūrusios moterys ir merginos yra bene 10 kartų aršesnės už įkliuvusius vyrus. Tokių – agresyvių, kerštaujančių, smurtaujančių – yra ir nepilnamečių mergaičių. Šiurpiausia, kai jos kaltinamos lytiniais nusikaltimais.

Sakot, tiksliai žinote, kas jaudina vyrus? Pagalvokite iš naujo! Jei norite itin karšto seksualinio gyvenimo, kai kurias jau išmoktas pamokėles reikėtų užmiršti. Pateikiame jų sąrašą.   1. Vyrai nori pasimylėti su pornografijos žvaigžde   Nors (beveik) visi vyrai žiūri pornografinius filmus, tai dar nereiškia, kad tavo partneris nori, jog elgtumeis kaip pornografijos žvaigždė. 23 metų Paulius iš Kauno sako: „Aš myliuosi su mergina todėl, kad jai simpatizuoju.

Baltijos Wing Tsun Kung Fu asociacija (BWTA) kartu su Lietuvoje viešinčiu 9 meistriškumo lygio Rytų Europos Kung Fu Wing Tsun organizacijos vadovu Norbertu Maday ir Kauno technologijos universitetu (KTU) surengė specialų savigynos treniruočių seminarą Lietuvos vaikų namų globotiniams.

Šiaulietis Dovydas Taujanskas – vienas talentingiausių Lietuvos regbininkų. Nors jam tik 20 metų, jis jau yra nuolatinis Lietuvos septynetų ir 15-os regbio rinktinių narys, spėjęs pažaisti ir senomis šios sporto šakos tradicijomis išsiskiriančioje Pietų Afrikoje. Šiais metais D. Taujanskas su Lietuvos septynetų regbio rinktine triumfavo Kaune vykusiame Europos čempionato A diviziono turnyre ir pelnė teisę žaisti su stipriausiomis Senojo žemyno komandomis.