paminklas

Kijeve rengiantis atkurti čia buvusį antkapinį paminklą Lietuvos didžiajam etmonui, iškiliam kariuomenės vadui Konstantinui Ostrogiškiui, projektui viešinti siūloma skirti lėšų iš Lietuvos valstybės biudžeto. Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, kad Lietuva galėtų skirti dalį lėšų, reikalingų paminklo kopijai išlieti, ją atvežti į Vilnių, eksponuoti ir visam projektui viešinti.

Komisija ketvirtadienį taip ir neišrinko geriausio varianto, kaip Palangoje įamžinti maestro Stasio Povilaičio atminimą. Nuspręsta konkursą pratęsti trims mėnesiams, rašo „Vakarų ekspresas“. „Tų projektų, kurie buvo pateikti konkursui, komisija neatmetė. Bet matyti, kad daugeliui pritrūko laiko idėjas išgryninti. Pavyzdžiui, siūlant vietas, kur turėtų stovėti Stasio Povilaičio skulptūra, dažnai buvo neįvertinta architektūrinė aplinka.

Tokio konkurso sostinės savivaldybė dar nebuvo skelbusi – sukurti ir pastatyti paminklą Dr. Jonui Basanavičiui aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos kviečiamos geriausios skulptorių ir architektų pajėgos, ir tai bus pats atviriausias viešas konkursas, pagaliau užbaigsiantis dešimtmečius trukusias diskusijas dėl paminklo vienam iškiliausių Lietuvos veikėjų.

Vyriausybė paskirstė beveik 130 tūkst. eurų šių metų istorinės atminties puoselėjimui skirtiems projektams, tarp jų – paminklo Jonui Basanavičiui maketui bei aikštelės prie Nacionalinės filharmonijos, kurioje paminklas iškils, archeologiniams tyrimams. Vyriausybė trečiadienį nusprendė paminklui ir su juo susijusiems darbams skirti 24 tūkst. eurų. Dar 20 tūkst. eurų bus skirta prezidento Kazio Griniaus kapo teritorijai tvarkyti Kazlų Rūdos savivaldybėje, po 19 tūkst.

Lietuvos sostinėje pirmadienį atidengti Vilniuje gyvenusio poeto, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo laiptai. Kultūros atstovų, Lietuvos ir Lenkijos institucijų pastangomis atsiradęs neįprastas monumentas – laiptai su iškaltomis Č.Milošo kūrybos citatomis – daugeliui kalbėjusiųjų bei skaičiusių poeto eiles, be kita ko, priminė ir jo siekį puoselėti dviejų Vilniuje gyvenusių tautų – lietuvių ir lenkų – vienybę.

Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas neįtikino Šiaulių vadovybės, kad centrinėje miesto aikštėje reikėtų palikti sovietmečiu statytą paminklą. Meras Artūras Visockas sako, kad trečiadienį savivaldybėje viešėjęs ambasadorius išreiškė pageidavimą, jog rekonstruojant Prisikėlimo aikštę, esančią šalia Šiaulių katedros bei karių kapinių, sovietų karių atminimui statytas obeliskas būtų išsaugotas.

Skelbiamas konkursas tautos patriarchui Jonui Basanavičiui Vilniuje įamžinti. Konkurso laimėtojai turės sutvarkyti aikštelę priešais Nacionalinę filharmoniją ir įrengti joje paminklą tautos patriarchui.

Palangos miesto savivaldybė laukia idėjų, kaip įamžinti dainininko Stasio Povilaičio atminimą. Savivaldybė šią savaitę paskelbė konkursą ir geriausių trijų idėjų autorius numato apdovanoti premijomis nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. eurų. Pasak konkursą kuruojančios savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės Kristinos Litvinienės, tikimasi sulaukti kūrybiškų pasiūlymų.

Šeštadienį Telšiuose prisistatys Lietuvos kariuomenė, bus atidengtas Durbės mūšiui skirtas paminklas. Mūšiui, kuriame 1260 metų liepą buvo sumušti kryžiuočiai, skirtas paminklas, atidengtas greta Telšių miesto amfiteatro. „Durbės mūšis buvo svarbus daugeliu prasmių. Žemaičiai parodė savo jėgą – sumušė dvigubai gausesnę, patyrusią Ordino kariuomenę ir suteikė galimybę stiprėti Lietuvos valstybei. Esame jiems dėkingi, kad nutiesė tiltą į dar didesnę pergalę.

Šeštadienį Telšiuose prisistatys Lietuvos kariuomenė, bus atidengtas Durbės mūšiui skirtas paminklas. Mūšiui, kuriame 1260 metų liepą buvo sumušti kryžiuočiai, skirtas paminklas bus atidengtas greta Telšių miesto amfiteatro. „Sunku pervertinti žemaičių iškovotos pergalės Durbės mūšyje reikšmę.

Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas birželio 10 dieną dalyvavo iškilmingoje paminklo, skirto lietuvių tremtiniams atminti ir įamžinti, atidengimo ceremonijoje Rusijos mieste Tomske. Paminklas su užrašu lietuvių ir rusų kalbomis „Lietuvių tremtiniams ir politiniams kaliniams atminti“ ir lietuviško kryžiaus su „saulute“ reljefu pastatytas šalia memorialinio muziejaus „NKVD kalėjimas“ esančiame skvere. Paminklo autorius – skulptorius Tadas Gutauskas.

Ministrų kabinetas posėdyje trečiadienį patvirtino istorinės atminties puoselėjimo projektus, kurie šiemet gaus lėšų iš Vyriausybės kanceliarijos. Tarp numatomų finansuoti projektų - tvarkybos darbai ir Lietuvos istorijos ir kultūros atminimo įprasminimo ekspozicijos sukūrimas buvusios Seinų kunigų seminarijos pastato menėje Lenkijoje (tam numatyti 25 tūkst. eurų), televizijos reportažų ciklo „Lietuvos valstybės gimimas“ parengimas ir transliacija laidoje „Istorijos detektyvai“ (20 tūkst.

Lietuvos valdžia ketina prisidėti prie paminklo tremtiniams atminti ir įamžinti Rusijos mieste Tomske statybų. Užsienio reikalų ministerija (URM) BNS informavo planuojanti skirti 7 tūkst. eurų paminklo gamybai, transportavimui ir statybai. Taip pat planuojamos skirti lėšos paminklo atidengimo ceremonijai. Dėl lėšų skyrimo dar turės apsispręsti Vyriausybė. Paminklo Tomske iniciatorius - architektas, grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, o skulptūros autorius - Tadas Gutauskas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame kapinių paminklus gaminančios Joniškio bendrovės direktorius įtariamas neteisėtu praturtėjimu ir dokumentų klastojimu.

 Šiandien sostinės Taryba galutinai nusprendė – paminklas Dr. Jonui Basanavičiui Vilniuje turi būti pastatytas naujai formuojamoje aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos. „Šiandien užbaigėme dešimtmečius trukusias diskusijas – šalies sostinėje susitarta dėl tinkamiausios vietos paminklui vienam iškiliausių Lietuvos veikėjų. Simboliška, kad miesto Taryba priėmė sprendimą šiemet, kai sukanka 165–eri metai nuo Dr. J. Basanavičiaus gimimo.

Alytaus miesto centrinėje aikštėje prie savivaldybės siūloma pastatyti paminklą Dainavos apygardos partizanams. Rotušės aikštę miesto valdžiai pasiūlė laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių ir tremtinių atstovai. Apžiūrėję kelias savivaldybės siūlomas vietas, Rotušės aikštę paminklui pasiūlė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovai.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis sako, jog sostinės tarybai neatsižvelgus į ministerijos bei specialistų rekomendacijas ir apsisprendus paminklą Jonui Basanavičiui statyti šalia Nacionalinės filharmonijos, ministerija tam nebesipriešins. „Mes neturime galių sustabdyti, nes Vilniaus miestas gali statyti ką nori, kur nori ir niekas negali jiems uždrausti. Tik galėsime pasveikinti.

 Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasirašė potvarkį, kuriuo pavedė sudaryti darbo grupę dėl paminklo dr. J. Basanavičiui pastatymo. Darbo grupė įpareigota iki šių metų vasario 19 dienos parengti pasiūlymus dėl dr. Jono Basanavičiaus paminklo vietos parinkimo ir darbų grafiko sudarymo. Darbo grupės vadovu paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Darius Kuolys.

75 tūkstančiai monetų – tokio nemenko skaičiaus lietuviškų centų prireikė norint nulieti paminklą pirmajam Lietuvos banko valdytojui – Vladui Jurgučiui. Paminklas nulietas iš išlydytų 50-ies lito centų monetų vario, cinko ir nikelio lydinio. Tai pirmasis ir vienintelis biustas Lietuvoje, pagamintas iš lietuviškų monetų. Po trijų mėnesių darbo skulptūra pristatyta ir vilniečiams.

Kai kurie žmonės dėl neaiškių priežasčių ryžtasi net tokiems veiksmams kaip mirusiųjų atminimo išniekinimas. Įtariama, kad pavogtas Narbuto kalno Vilniuje žuvusio dviratininko atminimui stovėjęs ypatingas paminklas – baltas dviratis. Skaitytojas pasidalino Egidijaus Pociaus padaryta nuotrauka, kurioje matyti viešuoju transportu važiuojantis pagyvenęs vyriškis, su savimi besivežantis baltai nudažytą dviratį, kuriam trūksta priekinio rato.

Šį mėnesį Panevėžio miesto savivaldybės tarybai bus siūloma pritarti idėjai mieste įamžinti Panevėžio garbės piliečio, ilgamečio J.Miltinio dramos teatro aktoriaus, režisieriaus Donato Banionio atminimą. Kaip pranešė Panevėžio miesto savivaldybė, skulptoriaus Romualdo Kvinto sukurta memorialine lenta planuojama pažymėti Ukmergės g. 47A namą, kur ilgą laiką gyveno aktorius. Preliminariais skaičiavimais, D.Banionio atminimui įamžinti iš kitų metų miesto biudžeto reikėtų skirti 3 tūkst. eurų.

Vilniaus valdžiai bei Kultūros ministerijai nesutariant dėl vietos Jono Basanavičiaus paminklui sostinėje, kultūros ministras Šarūnas Birutis sudarė komisiją. Kaip pranešė Kultūros ministerija, ministro įsakymu sudaryta komisija nagrinės klausimus, susijusius su Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo programoje numatytu siekiu Vilniuje pastatyti paminklą J.Basanavičiui.

 Palangos savivaldybėje svarstoma idėja pastatyti velioniui muzikos atlikėjui Stasiui Povilaičiui pastatyti paminklą prie Palangos jūros tilto, antradienį rašo žiniasklaida. „Dabar plėtojame idėją įamžinti S.Povilaitį prie jūros tilto pastatant jo skulptūrą. S.Povilaitis buvo kuklus žmogus, todėl ir monumentas neturėtų būti griozdiškas“, - sakė Palangos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius.

 Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius kartu su Izraelio ambasadoriumi Amiru Maimonu, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky ir kitais bendruomenės nariais bei užsienio svečiais Šeduvoje dalyvavo atidengiant monumentą čia gyvenusiems žydams. „Šeduva gali didžiuotis ypač ilga žydų tautos istorija, prasidėjusia dar XV-ame amžiuje.

 Vilniaus miesto savivaldybė kartu su vilniečiais ir kitomis suinteresuotomis institucijomis viešai aptarusi galimas paminklo dr. Jonui Basanavičiui pastatymo vietas Vilniuje, šiandien pateikė savo galutinę poziciją Vyriausybės kancleriui ir Kultūros ministerijai.

Specialistams jau 15 metų nerandant bendro sutarimo, kur Vilniuje galėtų stovėti paminklas dr. J. Basanavičiui, Vilniaus miesto savivaldybė sukvietė vilniečius pasitarti į viešą diskusiją – kuri sostinės vieta tinkamiausia Nacionalinio atgimimo patriarchui, Lietuvos Tarybos pirmininkui, Vasario 16 d. akto signatarui daktarui Jonui Basanavičiui įamžinti.

Minint Baltų vienybės dieną, sekmadienį Agluonoje, Latvijoje, atidengtas paminklas Lietuvos karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai. Bronzinė beveik dvi tonas sverianti skulptūra vidurdienį atidengta Agluonos bazilikos šventoriuje. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos ir Latvijos kultūros ministrai, abiejų šalių katalikų bažnyčios dvasininkai.

 Rusijos Karaliaučiaus srities Zelenogradsko mieste šeštadienį atidengtas paminklas poetui Adomui Mickevičiui. Paminklas iškilmingai atidengtas per miesto šventę, Zelenogradskui minint 753-iąjį gimtadienį, pranešė miesto bibliotekos Kraštotyros skyriaus vedėja Natalija Šumilova. Paminklas A.Mickevičiui pastatytas miesto sode. Įamžinti poeto atminimą nusprendė miesto bendruomenė, nes A.Mickevičius Krante (dabartiniame Zelenogradske) viešėjo 1824 metų spalį.

Petro Cvirkos paminklas Vilniaus senamiestyje skleidžia ideologiją, todėl reikėtų apsvarstyti šio paminklo iškėlimą iš skvero, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė architektas, Vilniaus Dailės akademijos profesorius Algimantas Mačiulis. „Dėl paminklų turi teisę spręsti politikai – čia ne tiek miesto estetinis klausimas. Manyčiau, kad svarstytinas klausimas yra iškelti P. Cvirkos paminklą iš to skvero. Tai nėra dekoratyvinė skulptūra arba neutralios ideologijos, čia yra sąsajų.

Šeštadienį, apie 10 val. Kaune, Miško g., ant paminklo žydams atminti, rasta mėlynais dažais nupiešta svastika ir užrašas. Įvykis tiriamas.  ...

 Birželio 15 d., minint Gedulo ir vilties dieną, Vilniaus Antakalnio kapinėse bus atidengtas paminklas, skirtas simboliškai įprasminti žuvusiesiems ir nukankintiems tolimose tremties vietose po 1940 birželio penkioliktosios, dienos, kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą.

 Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kelmės rajono savivaldybės valdininkai sumanė nugriauti Tytuvėnuose bemaž pusantro šimto metų stovintį namą – medinės architektūros paminklą. Miestelio bendruomenė siūlo kultūros vertybę išsaugoti ir panaudoti bendruomenės reikmėms. Šiame name gyveno Tytuvėnų gydytojas Borakas Chveidenas su šeima, čia jis gydė ir miestelio gyventojus.

 Rusijos opozicija šeštadienį pareiškė, kad improvizuoto memorialo, įrengto aktyvisto Boriso Nemcovo nužudymo vietoje ant vieno tilto Maskvos centre, pašalinimas yra provokacija ir rengia peticiją, reikalaujančią, kad toje vietoje būtų įamžintas šio iškilaus Kremliaus kritiko atminimas. Šeštadienį nežinomi asmenys išardė improvizuotą memorialą ant Didžiojo Maskvos upės tilto, kur vasario 27 dieną buvo nušautas B.Nemcovas.

Šiaulių opozicijoje esantys konservatoriai siūlo iš centrinės miesto Prisikėlimo aikštės iškelti sovietų karių kapus ir jų tapatybes įamžinantį obeliską. Meras socialdemokratas Justinas Sartauskas tam nepritaria. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys, konservatorius Aurimas Nausėda BNS sakė, kad obeliską iškelti ir karius perlaidoti būtų galima šalia miesto esančiose Ginkūnų kapinėse.

Rugsėjo 15 d. apie 10 val. Akmenėje, Kapų g., tarybinių karių kapinėse, pastebėta, kad melsvos ir geltonos spalvos dažais apipurkštas paminklas....

Rugsėjo 2 d. apie 12 val. į Telšių aps. VPK Mažeikių r. PK kreipėsi vyriškis, kuris pareiškė, kad rugsėjo 1 d. apie 15 val. Mažeikiuose, Kudirkos g., parke, pastebėjo, jog geltonos spalvos dažais apipurkšta ant akmeninio paminklo pritvirtinta akmeninė lentelė su užrašu „Antrojo pasaulinio karo vokiečių kariams“....

Vilniaus universiteto (VU) kieme atidengtas naujas paminklas lietuvių grožinės literatūros pradinininkui, poetui Kristijonui Donelaičiui. Paminklą atidengė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Naujoji skulptūra - iki pavasario VU centrinių rūmų arkadoje stovėjusios iš stiklo plastiko pagamintos skulptūros bronzinė kopija. „Šiandien mūsų grožinės literatūros pradininkas grįžo ten, kur ir turi būti - į mokslo ir laisvės kupiną erdvę.

Rugpjūčio 3 d. apie 10 val. Panevėžio r., Paįstrio k., Gegužinės g., pastebėta, kad bažnyčios šventoriuje nuverstas ir sudaužytas kunigo kapo paminklas. Nuostolis nustatinėjamas.

Sekmadienį minint Valstybės dieną Biržuose bus atidengtas Salaspilio mūšį įamžinantis paminklas. Iškilmingą paminklo atidarymą Širvėnos ežero pakrantėje lydės teatralizuota istorinė improvizacija ir senovinės patrankos šūviai, informavo Krašto apsaugos ministerija. Šventinę nuotaiką kurs Karinių oro pajėgų orkestras.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Minimos septyniasdešimtosios Pirčiupių tragedijos metinės. 1944-ųjų birželio 3-iąją vos išaušus, vokiečiai apsupo Pirčiupių kaimą ir gyvus sudegino 119 žmonių. Tarp jų buvo 69 vaikai, jauniausiam – vos šešios savaitės. Tą dieną sudeginta beveik 30 kaimo sodybų.

Palangoje šeštadienį atidengtas paminklas Žemaitijos kariams – savanoriams. Iškilmingame renginyje dalyvavo gausus būrys palangiškių bei miesto svečių, taip pat – garbingų svečių, tarp kurių – Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius, Karinių Jūrų pajėgų vadas flotilės admirolas Kęstutis Macijauskas, kariuomenės dalinių vadai. Renginyje taip pat dalyvavo Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus bei miesto Tarybos nariai.

Su „nacizmu“ Ukrainoje kovojančioje Rusijoje, Kirovo srityje, į šiukšlyną išmetė paminklą Raudonosios armijos kariams atminti. Apie tai praneša tinklaraštininkas skosolapoff. „Šiandien mane ištiko tikras šokas! Kol visi stebi tai, kas vyksta Ukrainoje, pas mus pačius namuose vyksta siaubingi dalykai! Kirovo sritis vėl išgarsėjo per visą Rusiją! Ten įvykdytas neįtikėtinai šlykštus, ciniškas ir siaubingo vandalizmo aktas, kuris įžeidė visus rusus.

Priešais Oklahomos Kapitolijų gali iškilti monumentas, garbinantis šėtoną. Kontroversišką paminklą pastatyti užsigeidė organizacija, pasivadinusi Šėtono bažnyčia. Amerikiečių Šėtono bažnyčios atstovai pateikė kiek neįprasto paminklo projektą. Monumentą šėtonui jie ketina pastatyti prie pat Oklahomos Kapitolijaus pastatą. Tokios iniciatyvos „satanistai“ ėmėsi po to, kai prie to paties pastato atsirado dešimčiai biblinių įsakymų skirtas monumentas.

Sekmadienį ir toliau vykstant masiniams protestams Ukrainoje, demonstrantai Kijeve nuvertė Lenino paminklą – vieną seniausių ir brangiausių Sovietų Sąjungos mastais Ukrainos monumentą. Apie šį įvykį specialiai portalui Balsas.lt papasakojo protestų dalyvis Jaroslavas S. „Žmonių džiaugsmui nebuvo ribų, aš taip pat negalėjau nuslėpti savo džiaugsmo.

Šiaulių miesto savivaldybė 32 kapavietes paskelbė neprižiūrimomis. Anksčiau toks statusas suteiktas dar 49 kapams. Į juos žadama leisti laidoti kitų palaikus. Galutinio sprendimo savivaldybė dar nepriėmė – vis atsiranda dingusių giminių. Kapinių prižiūrėtojai sako, kad „devintas vanduo nuo kisieliaus“ taip bando susirasti vietą prestižinėse kapinėse.

Vengrijos kolegos Janoso Mártonyi kvietimu Budapešte su oficialiu vizitu viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius spalio 30 dieną atidengė paminklą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai, vėliau tapusiam Lenkijos karaliumi, ir jo žmonai Jadvygai – Lenkijos karalienei ir Vengrijos karaliaus Liudviko Didžiojo dukteriai. Ceremonijos metu L. Linkevičius pažymėjo, kad naujasis paminklas simbolizuoja šimtmečius trunkantį Lietuvos ir Vengrijos bendradarbiavimą.

 Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba Saulės mūšio pergalę įamžinantis memorialas Joniškio rajone ir šiemet nebus pabaigtas. Trečią dešimtmetį tebesitęsiančios statybos stringa dėl pinigų stygiaus. Istorikai spėja, kad Saulės mūšis įvyko Mūšos ir Tautinio upelių santakoje – dabartinio Jauniūnų kaimo laukuose. Statyti šią reikšmingą pergalę įamžinantį memorialą pradėta dar prieš 22 metus. „Įdėta ten labai daug – beveik 2 mln. litų.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šakių rajone, Sintautuose, atidengtas paminklas poetui Pranui Vaičaičiui. Sintautų istorija bei tautosaka įamžinta ir dviejų tomų monografijoje, kuri pristatyta šeštadienį. Paminklas eilėraščio „Yra šalis“ autoriui poetui P. Vaičaičiui iškilo šalia senosios Sintautų mokyklos, kurioje poetas mokėsi. Skulptorius Juozas Šlivinskas sako knygos formos paminklą skyręs ne tik poetui, bet ir spausdintam žodžiui.

Simona PUŽAITĖ Akmuo – medžiaga, kuri kadaise galėjo būti gyva, aiškina liaudies instrumentų meistras, kalvis Albertas Martinaitis. Jo mintyse sukasi idėja susieti praeities ir dabarties siūlus – 100 metų mirties metinių proga pagaminti akmeninį rožančių vienam originaliausių XIX a. lietuvių liaudies akmeninių memorialinių paminklų meistrui, skulptoriui Juozui Gedminui. Akmuo pakeitė medį Šiaulių kraštas nuo seno garsėjo akmenkaliais.