palydovas

Šiaurės Korėja antradienį pareiškė, kad neatsisakys stipriai kritikuojamo plano paleisti palydovą, ir ragino JAV prezidentą Baracką Obamą atsisakyti savo „konfrontacinio požiūrio“, praneša AFP. „Niekada neatsisakysime teisės paleisti taikų palydovą, tai pagrįsta suverenios valstybės teisė ir svarbus žingsnis ekonomikos vystymuisi“, – Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos atstovas sakė valstybinei KCNA naujienų agentūrai.

Tarptautinės kosminės stoties (TKS) komanda pasinaudojo evakuacijos kapsulėmis, kad išvengtų susidūrimo su šalia praskriejusiomis kosminėmis šiukšlėmis, praneša BBC. Pavojų sukėlė Rusijos raketos nuolaužos, kurios buvo aptiktos penktadienį. Buvo nuspręsta, kad jau per vėlu perkelti TKS į kitą vietą. JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA) pranešė, kad nuolaužos nebuvo taip arti, kad galėtų sukelti rimtą pavojų, bet atsargumo priemonių imtis buvo būtina.

JAV bendrovė nori įsigyti į klaidingą orbitą iškeltą Rusijos ryšių palydovą, kurį „Roskosmos“ ruošiasi netrukus nuskandinti vandenyne. Praėjusių metų rugpjūčio 18 d. iš Plesecko kosmodromo Rusijoje paleista raketa „Proton“ su ryšių palydovu „Express-AM4“, priklausančiu už Rusijos federalinių TV ir radijo programų transliacijas atsakingai Palydovinių komunikacijų bendrovei, dėl trečiosios pakopos gedimo  nesugebėjo išvesti jo į reikiamą 36 000 km aukščio geostacionariąją orbitą.

Rusijos kosminės technikos ekspertai bando identifikuoti nežinomos kilmės aparato fragmentą, nukritusį nedidelio kaimelio Sibire lauke. Rusijos Novosibirsko srities Kuibyševo rajone, šalia nedidelio Otradnenkojė kaimelio esančiame lauke vietiniai gyventojai aptiko keistą metalinį daiktą, kuris atrodo kaip kosminio aparato nuolauža. Maždaug 2 metrų aukščio ir apie 200 kg radinį vietiniai įkėlė į priekabą ir parsivežė į kaimą, pranešė „Newsru.

Iš už Saulės sistemos ribų atsklindantys ir nuolat Mėnulį atakuojantys kosminiai spinduliai iš esmės keičia jo ledo ir purvo chemiją bei spalvą. Nauji NASA zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ pateikti šios kosminės radiacijos stiprumo matavimai rodo, kad kosminiai spinduliai Mėnulio paviršiuje sukelia žymius cheminius pokyčius.

Kitą mėnesį planuojamas Šiaurės Korėjos dirbtinio Žemės palydovo paleidimas  vėl atnaujino būgštavimus dėl jos vykdomos slaptos tarpžemyninių balistinių raketų kūrimo programos. Oficialūs Šiaurės Korėjos atstovai pranešė, kad tarp balandžio 12 ir 16 dienos į kosmosą bus paleistas naujas šios šalies dirbtinis Žemės palydovas. Tokį ketinimą jau pasmerkė JAV ir Pietų Korėjos vyriausybės, įtariančios, kad palydovo iškėlimas į orbitą maskuoja karinių raketų tobulinimo programą, skelbia „Space.

NASA Goddardo Kosminio centro specialistai paruošė tikrai įdomų vaizdo klipą, kuris buvo sukurtas remiantis zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) pateiktų duomenų pagalba. Mėnulio tyrinėjimas iš orbitos leidžia sužinoti daug įdomių Mėnulio istorijos detalių, susijusių su procesais ir įvykiais, kurie atsitiko su Žemės palydovu per visą jo gyvavimo laikotarpį.

Turbūt esate girdėję apie senovėje žmones gąsdinusią legendą, kaip drakonas bando praryti Saulę? Jos kūrėjus įkvėpė Saulės užtemimai. Na o mūsų laikais legendų šaltiniu tampa moksliniai palydovai. Štai ką Saulėje vykstančius procesus stebinčios NASA kosminės observatorijos „Solar Dynamics Observatory“ nuotraukose, padarytose nuo š. m. kovo 8 iki 12 d., įžiūrėjo vienas akylas stebėtojas.

Š. Karolinos gyventojai galimai užfiksavo neatpažintą skraidantį objektą. Kaip rašo dailymail.co.uk, vietos gyventojai pastebėjo danguje keistai šviečiantį daiktą. Objektas buvo matomas keletą sekundžių, po to pasigirdo driokstelėjimas. Vietos gyventojų teigimu, NSO buvo nemažas, švietė mėlynai. Pareigūnų teigimu, į juos kreipėsi apie 30 žmonių. Jis skambino norėdami pranešti apie keistą objektą. Vis dėlto, ekspertai mano, kad paslaptingas rutulys buvo meteoritas arba panašaus objektas.

Šveicarijos mokslininkai trečiadienį pranešė, kad ketina sukurti Žemės palydovus, kurie rinks kosmose esančias nuolaužas, praneša AP Šveicarijos federalinio technologijų instituto kosmoso centras gamina 11 mln. JAV dolerių vertės tokių palydovų prototipą „CleanSpace One“. Prototipas bus nuskraidintas į kosmosą po 3-5 metų. Pirmosios palydovo užduotys bus pagauti du Šveicarijos palydovus, kurie į kosmosą buvo paleisti 2009 ir 2010 metais.

Europos Komisija paskelbė „Galileo“ programos piešinių konkurso nugalėtojos Lietuvoje vardą. Devynmetės Danielės Gedminaitės vardu pavadintas palydovas bus „Galileo“ programos suformuoto žvaigždyno dalis. Danielės piešinį „Raudonosios kometos elektros srovė“ nacionalinė komisija išrinko geriausiu. Kiekvienos iš 27 Europos Sąjungos šalių narių konkurso nugalėtojo (-os) vardas bus suteiktas į kosmosą paleidžiamam vienam „Galileo“ programos palydovui.

Irano kosmoso organizacija pranešė sėkmingai paleidusi į kosmosą mokslinį palydovą „Navid“, skirtą Žemės paviršiaus tyrimams. Pasak Irano kosmoso organizacijos vadovo Hamido Fazeli, „Navid“ palydovą į orbitą, kurios aukštis siekia nuo 250 iki 370 kilometrų, iškėlė Irano raketa nešėja „Simorg“. Šis nedidelis palydovas, kurio masė tik 50 kg, yra skirtas duomenims apie oro sąlygas rinkti bei Žemės paviršiui stebėti.

Nauji skaičiavimai atskleidė, kad nevaldomo Voketijos palydovo ROSAT kritimas į Žemę galėjo baigtis didelio masto kosmine katastrofa: jis galėjo pataikyti į tankiai apgyvendintą Kinijos sostinę.

Naujausias NASA palydovas, skirtas Žemės paviršiaus stebėjimams, iš orbitos padarė geriausiu iki šiol laikomą mūsų planetos fotoportretą. Sausio 4 dieną naujasis Žemės monitoringui skirtas JAV palydovas „Suomi NPP“, anksčiau vadintas tiesiog NPP (National Polar-orbiting Operational Environmental Satellite System Preparatory Project), perdavė į Žemę visą eilę ruožo formos mūsų planetos paviršiaus nuotraukų, iš kurių buvo sumontuotas kompozitinis Žemės atvaizdas, skelbia „Space.

Interneto cenzūra netrukus gali tapti bejėgė, nes kompiuterių programuotojai neseniai pranešė ketinantys į orbitą iškelti nuosavus palydovus. Visus savo planus, kaip išvengti interneto kontrolierių, jie atskleidė Berlyne vykusiame renginyje „Chaotic Communications Congress“. Projekto rengėjai teigė, kad pagal Programišių erdvės pasaulinę sistemą (angl.

Mėnulio palydovas LRO iš itin žemos orbitos nufotografavo milžinišką Aristarcho kraterį, pranešė NASA. Praėjusių metų lapkričio mėnesį NASA kosminis aparatas LRO (Lunar Reconnaissance Orbiter)  praskriejo virš Aristarcho kraterio Mėnulyje, kurio skersmuo – 40 kilometrų, o gylis siekia 3,5 km. Tuo metu padarytos nuotraukos ir vaizdo įrašas buvo paskelbtas gruodžio 25 dieną, skelbia „Space.

JAV mokslininkai į didžiausią Saturno palydovą Titaną siūlo nuskraidinti lėktuvą, kuris tirtų jo atmosferą ir paviršių. Manoma, kad Titano atmosfera yra tokia tanki, kad žmogus, ant nugaros prisitaisęs sparnus, galėtų sklęsti jo padangėje, rašo „Physorg.com“. Pasak mokslininkų, Titanas yra ypatingas dar ir tuo, kad jame, kaip ir Žemėje, lyja lietūs, o paviršiuje pastebėti skysčių požymiai.

Rusijos federalinę kosmoso agentūrą „Roskosmos“ pastaruoju metu persekioja nesėkmės. Šiandien iš Plesecko kosmodromo pakilusi raketa nesugebėjo iškelti ryšių palydovo į reikiamą orbitą. Pranešama, kad jis nukrito kažkur Sibire.

JAV Gynybos pažangių tyrimų projektų agentūra (DARPA) pranešė, kad planai pastebėti „Scud“ raketų paleidimus iš kosmoso yra vykdomi sklandžiai. Už šios technologijos tiekimą JAV kariuomenei atsakinga agentūra užsakymą atlikti pavedė kompanijai „Bell Aerospace“, kuri šiuo metu vykdo Membranos optinių nuotraukų eksploatacijos realiu laiku (MOIRE) projektą.

Rusijos federalinė kosmoso agentūra praneša, kad sausio mėnesį į Žemę nukris apie 30 kosminio palydovo objektų, kurie kartu sveria apie 200 kilogramų. Kol kas teigiama, kad sunku nustatyti nuolaužų kritimo vietą. Tai paaiškės tik prieš kelias dienas nuo kritimo. Tai yra pirmasis atvejis, kai Rusijos agentūra pripažįsta, kad 110 milijonų svarų vertės aparatas buvo prarastas ir nukris į Žemę, praneša The Sun.

Europos kosmoso agentūros paleistas Marso palydovas „Mars Express“ šioje planetoje aptiko didelius vandens ledo klodus, esančius vos 20 metrų gylyje nuo planetos paviršiaus. Pranešama, kad požeminės ledo sankaupos aptiktos kalnuotame Marso „Phlegra Montes“ regione. Požeminiai ledynai slūgso rajone, kurio centro koordinatės – 33 laipsniai šiaurės platumos ir 162 laipsniai rytų ilgumos.

Kinija sėkmingai iškėlė į orbitą mokslinį Žemės tyrimų palydovą „Yaogan XIII“, pranešė „Xinhuanet.com“. Skelbiama, kad raketa nešėja „Long March 2C“ su šiuo palydovu šią naktį pakilo iš Taijuno palydovų leidimo centro Kinijos šiaurinėje dalyje. „Yaogan XIII“ buvo sukurtas ir pagamintas Kinijoje. Pasak oficialių Kinijos atstovų, šis palydovas skirtas Žemės monitoringui, perspėjimui apie įvairias gamtines katastrofas, žemės ūkio naudmenų stebėjimui, įvairiems eksperimentams vykdyti.

JAV Jutos valstijos Park miesto „Trailside Bike Park“ nufilmuotas klipas, kaip paskui kalnų dviračiu važiuojantį ekstremalą ir fotografą Rossą Downardą įveikdama kliūtis ištikimai bėga terjerė vardu Lily sužavėjo jau tūkstančius žmonių. Lapkričio mėnesį į internetą įkeltame vaizdo klipe galima pamatyti, kai kalnų dviračių sporto gerbėjas 31 metų Rossas, į ekstremalų pasivažinėjimą dviračiu pasiima ir kalaitę Lily.

Po Jupiterio palydovą Europą dengiančiu ledu gali slypėti vandens telkiniai, savo dydžiu prilystantys Šiaurės Amerikos Didiesiems ežerams. Šis atradimas, jei jį parems planuojama nepilotuojamo roboto misija, yra jaudinantis, mat vanduo yra viena svarbiausių sudedamųjų dalių, reikalingų gyvybei. Europa yra antras arčiausiai Jupiterio, didžiausios Saulės sistemos planetos, skriejantis palydovas. Jo balta ledo danga ryškiai atspindi tolimą Saulę, praneša naujienų agentūra AFP.

Neseniai viešumon iškilusiose „Google Maps“ nuotraukose matyti keistos struktūros, išraižytos Gobio dykumoje. Žiniasklaida spėlioja, kad tai gali būti Kinijos ginklų bandymo poligonai, palydovų kalibravimo taikiniai, Vašingtono ir Niujorko miestų gatvių žemėlapiai ar net žinutės ateiviams ar nuo jų, rašo lifeslittlemysteries.com. Tačiau paaiškėjo, kad šios struktūros beveik neabejotinai naudojamos Kinijos žvalgybos palydovams kalibruoti.

„Google Maps“ skaitmeniniams žemėlapiams Žemės paviršių nuolat fotografuojantis palydovas skrisdamas virš Gobio dykumos  Kinijoje užfiksavo visą eilę keistų paviršiaus struktūrų. Pasklidus šiai naujienai interneto forumuose gyvai aptarinėjama palydovinėse nuotraukose matomų keistų atvaizdų paskirtis ir kilmė, praneša „Dailymailco.

Rusijai ir toliau nesiseka užmegzti ryšį su šią savaitę paleistu zondu „Phobos-Grunt“. Paleidus aparatą sugedo jo varikliai, tad zondo nepavyko nukreipti Marso link. „Per naktį ir šį rytą Rusijos specialistai iš Europos kosmoso agentūros bandė užmegzti ryšį. Tai buvo daroma iš Baikonūro ir kitų sekimo vietų, tačiau ryšys nebuvo užmegztas“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ šeštadienį teigė šaltinis kosmoso raketų pramonėje. Anot jo, Rusijai talkina ir JAV mokslininkai.

Ukraina planuoja 2017 metais pradėti kosminį projektą „Selena“, pagal kurį į Mėnulį bus paleistas šalyje sukurtas mokslinių tyrimų palydovas. Apie tai žurnalistams pranešė Ukrainos valstybės kosmoso agentūros (GKAU) vadovo patarėjas Eduardas Kuznecovas. Jo teigimu, planuojamas Mėnulio palydovas bus pagamintas „Južnoje“ kontruktorių biure Dnepropetrovske.

Automobilio dydžio Vokietijos palydovas šį savaitgalį turėtų sugrįžti į Žemės atmosferą, teigia pareigūnai bei pažymi negalintys pasakyti, kur tiksliai nuolaužos nukris. Rentgeno spindulių observatorija ROSAT į Žemę turėtų grįžti spalio 22–23 dienomis. Palydovas keliauja maždaug 28 tūkst.

Spalio pabaigoje į Žemę nukris Vokietijai priklausantis lengvojo automobilio dydžio palydovas. Tai trečiadienį pranešė šios šalies Aviacijos ir astronautikos centras. Mokslinis palydovas ROSAT šiuo metu yra už 327 kilometrų nuo Žemės paviršiaus ir spalio 20-25 dienomis įskries į jos atmosferą maždaug 28 tūkstančių kilometrų per valandą greičiu.

Rusijos mokslininkai parinko tinkamiausias kosminio aparato „Luna – Glob“ nusileidimo vietas Mėnulyje. Pagrindinis jo tikslas bus vandens paieškos. Apie tai pranešė Rusijos Mokslų akademijos Kosmoso tyrimų instituto Kosminės gamaspektroskopijos laboratorijos vadovas Igoris Mitrofanovas.

Naujas žemėlapis atskleidė, kad titano rūdos Mėnulyje yra maždaug 10 kartų daugiau nei Žemėje. Tad vieną dieną palydove gali atsirasti kasybos kolonija. Šis atradimas padarytas naudojant JAV palydovą „Lunar Reconnaissance Orbiter“, tyrinėjusį Mėnulį naudojant septynių skirtingų ilgių šviesos bangas, praneša naujienų agentūra AFP.

Europos kosmoso agentūra (ESA) planuoja įvykdyti itin ambicingos kosmoso misijos planus – ištirti Saulės elgseną iš palyginti labai arti. Bbc.co.uk ir newser.com rašo, kad „Solar Orbiter“ pavadinimo zondas veiks vos už 42 milijonų kilometrų nuo mūsų didžiosios žvaigždės. Tai mažiausias atstumas, kokiu prie Saulės yra prisiartinęs koks nors kosminis laivas. Ši įspūdinga misija bus rengiama po šešerių metų – 2017-aisiais. Kosminis laivas bus padengtas ypač karščiui atsparia medžiaga.

Orbitos sekimo ekspertai nustatė, kad NASA palydovas į Žemės orbitą pateko virš Ramiojo vandenyno, 14,1 laipsnio Pietų platumos ir 170,2 laipsnio Vakarų ilgumos. Visos nuolaužos, kurios nesudegė, turėjo nukristi į atvirą vandenį, teigia JAV kosmoso agentūra. Teigiama, kad 6 tonas sveriantis kosminis aparatas į atmosferą pateko 4.01 val. Grinvičo laiku (7.01 val. Lietuvos laiku), praneša BBC. Aukštesniosios atmosferos tyrimų palydovas (angl.

Neveikiantis NASA palydovas šeštadienį sugrįžo į Žemę, tačiau kur tiksliai jis nukrito galime niekada nesužinoti, teigia NASA atstovai. Aukštesniosios atmosferos tyrimų palydovas (angl. Upper Atmosphere Research Satellite – UARS) į Žemės atmosferą pateko maždaug 20 minučių intervale 12.16 val. Rytų standartiniu laiku (7.16 val. Lietuvos laiku), teigė NASA orbitinių kosmoso nuolaužų mokslininkas Nickas Johnsonas iš NASA Johnsono kosmoso centro Hjustone.

657 kilometrų aukštyje virš Žemės skriejantis palydovas „Aquarius“ pradėjo preciziškus pasaulio jūrų ir vandenynų sūrumo matavimus. Jie padės mokslininkams geriau suprasti globalius kritulių susidarymo, vandens garavimo ir  jūrų srovių procesus. „Aquarius“ palydovą NASA raketa į numatytą orbitą iškėlė šių metų birželio 10 dieną. „Aquarius“ tyrimų programą finansavo ir joje dalyvauja ne tik JAV, bet ir Argentina, Brazilija, Kanada, Prancūzija ir Italija.

NASA patvirtino, kad autobuso dydžio Aukštesniųjų atmosferos sluoksnių tyrimo palydovas (UARS) nukrito į Žemę, kažkur tarp Kanados, Ramiojo, Atlanto ir Indijos vandenynų. Kosmoso agentūros surinkti duomenys rodo, kad patekęs į atmosferą palydovas pabiro į atskiras dalis. Nepatvirtinti pranešimai “Twitter" tinkle skelbia, kad dalis jų galėjo nukristi netoli Kalgario miesto, Vakarų Kanadoje.

Šešias tonas sveriantis NASA palydovas, penktadienį turintis nukristi į Žemę, greičiausiai nepataikys į Šiaurės Ameriką, teigia JAV kosmoso agentūra. „Palydovas į Žemės atmosferą turėtų sugrįžti rugsėjo 23 dienos popietę, Rytų standartiniu laiku. Tuo metu palydovas neskries virš Šiaurės Amerikos“, – ketvirtadienį popietę pranešė NASA.

Penktadienį ant Žemės gali nukristi atitarnavusio JAV palydovo nuolaužos. Amerikiečių kosmoso agentūra trečiadienį dar negalėjo pasakyti, kur ir kada tiksliai UAR palydovas pasieks atmosferą ir kur jo fragmentai gali nukristi, praneša agentūra AFP. Tačiau kadangi 90 proc. Žemės yra negyvenama, tikimybė, kad nuolaužos gali sužaloti žmones, yra tik 0,03 proc. NASA mano, kad ne visos 5,6 tonos sveriančio palydovo dalys visiškai sudegs atmosferoje.

Dvi nedidelės vandens suformuotos įdubos yra taip prisotintos mineralais, kad jose sąlyginai neseniai galėjo egzistuoti gyvybė. Moklininkai atrado vietas, kuriose gausu vandens suformuotų mineralų. Atrasta magnio ir geležies prisotinto dumblo, kuris yra sąlyginai jaunas, lyginant su kitomis Marso uolienomis. Tai reiškia, kad šiose dviejose įdubose galėjo egzistuoti visiškai kitokios sąlygos gyvybei, nei bet kur kitur Marse.

Praradęs kontrolę šešias tonas sveriantis JAV kosmoso palydovas skrieja link Žemės. Planetos paviršių jis gali pasiekti per dvi savaites, pranešė amerikiečių kosmoso erdvės kontrolės sistema. Jei palydovas pasieks Žemės paviršių, jis gali nukristi tarp Šiaurės platumos 57 laipsnio ir Pietų platumos 57 laipsnio . Vesti.ru įspėja, kad Rusijos sostinei Maskvai gresia potencialus pavojus.

Rusijos krovininis kosminis laivas „Progress M-12M“ nukrito į žemę ir sudužo pietų Rusijoje, remdamasis agentūra „Interfax“ pranešė naujienų kanalas RT. Tai jau antras panašus incidentas per trumpą laiką. Praėjusią savaitę buvo pranešta, kad prarastas ryšys su nauju palydovy, paleistu iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane. Specialistai tiria, dėl ko galėjo įvykti incidentas, kai pirmą kartą per 30 metų nukrito krovininis erdvėlaivis.

Chruničevo valstybinis tyrimų ir gamybos centras pranešė, kad ketvirtadienį paleisto Rusijos palydovo kūrėjai ir gamintojai neturi jokios informacijos apie jo būklę ar buvimo vietą, skelbia „RIA Novosti“. Rusijos „Proton-M“ raketa su „Express-AM4“ palydovu buvo paleista iš Baikonūro kosminio centro Kazachstane, tačiau skrydžio kontrolės darbuotojams nepavyko užmegzti ryšio su palydovu.

Mėnulio uolienų analizė rodo, kad Žemės palydovui yra 4,36 mlrd. metų – maždaug 200 mln. metų mažiau nei manyta iki šiol. Nauji skaičiavimai gauti datuojant švino ir neodimo izotopus, rastus geležies anortozito, plutos uolienos, susidarančios iš magmos, pavyzdžiuose. Mėnulio kilmės teorija teigia, kad jis susidarė, kai su jauna Žeme susidūrė stambus planetos dydžio objektas.

Kinija antradienio rytą paleido raketą su okeanografijai skirtu palydovu „Haiyang-2“ („vandenynas-2“), pranešė naujienų agentūra „Xinhua“. Raketa „Long March-4B“ su palydovu „Haiyang-2“ pakilo iš Tajuano palydovų paleidimo centro, esančio šiaurinėje Kinijos Šansi provincijoje. Palydovą sukūrė Kinijos kosmoso technologijų akademija. „Palydovas “Haiyang-2„ skirtas jūros aplinkos priežiūrai ir tyrimams.

NASA Mėnulio palydovas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) prie Mėnulio priartės 30 kilometrų ir tokiu atstumu išbus savaitę.Per šį laikotarpį jis turėtų padaryti geresnės kokybės „Apollo“ erdvėlaivių nusileidimo vietų nuotraukas, skelbiama socialiniame tinklalapyje „Twitter“. LRO rugpjūčio 14 dieną priartės prie Mėnulio, ir jame įtaisytos kameros „padarys keturis kartus geresnės kokybės „Apollo“ erdvėlaivių nusileidimo vietų nuotraukas“, palyginti su geriausiomis, padarytomis iki šiol.

Diskusijose apie tai, ar didžiulis asteroidas Vesta turi palydovą, greitai gali būti padėtas taškas. NASA erdvėlaivis „Dawn“ liepos viduryje ims skrieti aplink asteroidą ir tuomet padarys geriausias iki šiol didžiosios uolienos nuotraukas. Šios nuotraukos mokslininkams pateiks geriausius įrodymus, ar Vesta turi palydovą, ar ne, rašo SPACE.com. Galima manyti, kad asteroidai yra izoliuoti kūnai, keliaujantys per kosmosą, tačiau visai tikėtina, kad šie „vienišiai“ turi palydovų.

Per praėjusias 24 valandas numalšinta 25 proc. Sibiro miškų gaisrų, praneša „RIA Novosti“, remdamasi Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija. „Palydovų ir lėktuvų apžvalgos duomenimis, iš viso nustatyti 122 miškų gaisrai 5 tūkst. 420 hektarų Sibiro plote, iš jų 42 jau lokalizuoti 3 tūkst. hektarų plote“, – informavo ministerija. Praėjusią vasarą per miškų gaisrus nukentėjo daug Vidurio Rusijos regionų. Gaisrai nusinešė 62 gyvybes, tūkstančiai gyventojų liko be pastogės.

Lietuvos įmonė „Optolita“ gamins itin preciziškus optikos komponentus Europos kosmoso agentūros kuriamam palydovui. Žemės atmosferą lazeriu tyrinėsiančiame palydove „Aeolus“ bus naudojamos Lietuvoje iš kristalų pagamintos ir specialia danga dengtos optinės detalės.