pagerbimas

Švenčiant Lietuvos vietos savivaldos dieną septintus metus iš eilės bus pagerbtos labiausiai įvairiose srityse nusipelniusios Lietuvos savivaldybės. Iškilminga „Auksinių krivūlių 2012“ laureatų apdovanojimo ceremonija penktadienio pavakare rengiama Nacionaliniame operos ir baleto teatre Vilniuje. Lietuvos savivaldybių asociacijos organizuojamo renginio metu 13 ministerijų vadovai paskelbs savo „Auksinės krivūlės“ laureatą bei įteiks apdovanojimą.

Los Andželo „Lakers“ klubas pagerbs aštuonerius metus komandoje praleidusią Šiaurės Amerikos Nacionalinę krepšinio asociacijos (NBA) žvaigždę Shaquille'ą O'Nealą. Dabar jau 40-ies karjerą baigusio krepšininko marškinėliai kabės „Lakers“ arenos palubėse. Tiesa, pagerbimo ceremonija įvyks tik 2013-ųjų balandžio 2-ąją. 34-uoju numeriu pažymėti marškinėliai „Staples Center“ arenoje aukštai iškils per rungtynių su Dalaso „Mavericks“ pertrauką. Su Sh.

Iš Vyriausybės vadovo rankų trečiadienį 200 tūkst. litų premiją už Londono olimpinį sidabrą atsiėmęs kanojininkas Jevgenijus Šuklinas sakė, kad už gautą sumą planuoja statyti namą, tačiau kol kas dar nerado tinkamo jam sklypo. „Man svarbu buvo medalis, o čekis – jis gyvenime tikrai nemaišo. Dabar dar nežinau, ką su juo darysiu. Yra planų namą statyti, bet nerandu sklypo, kuris būtų prie širdies. Bus tie pinigai rezerve“, - komentavo olimpinis vicečempionas.

Londono olimpinėse žaidynėse prizines vietas (1-8) užėmusiems Lietuvos sportininkams trečiadienį Vyriausybėje įteikti simboliniai premijų čekiai bei Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) medaliai „Už sporto pergales“. „Čempionais vadinu visus tuos, kurie dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Tuos, kurie iškovojo aukso medalius, ir tuos, kuriems šiek tiek pritrūko. Visi jūs esate mūsų širdžių čempionai.

Trečiadienį Vyriausybės rūmuose 150 tūkst. litų premiją, vardinį ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus laikrodį ir KKSD medalį už sporto pergales gavęs boksininkas Evaldas Petrauskas tvirtino, kad jo gyvenimas pagerėjo. „Londone iškovotas bronzos apdovanojimas sudrebino mano gyvenimą. Viskas pagerėjo“, - džiaugėsi 20 metų sportininkas. Boksininkas pasakojo, kad nuo šiol Vilniuje gyvens olimpinio centro viešbutyje.

Trečiadienį Vyriausybės rūmuose Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius įteikė čekius aukščiausias vietas Londono olimpinėse žaidynėse užėmusiems sportininkams ir jų treneriams. Dėl įvairiausių priežasčių atvykti negalėjo keli atletai, tarp jų ir olimpinė čempionė plaukikė Rūta Meilutytė. Londono olimpinėse žaidynėse aukso medalį 100 m plaukimo krūtine rungtyje laimėjusi R. Meilutytė neatvyko atsiimti jai priklausančio 400 tūkst.

Antradienį Vilniuje bus pagerbtas Artūras Sakalauskas - paskutinė Lietuvos okupacijos auka, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjas, karys savanoris, žuvęs prieš 21-erius metus. Renginiai valanda po vidudienio prasidės laisvę gynusių ir Lietuvos kariuomenę atkūrusių bendražygiu susitikimu Seimo konferencijų salėje. Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje bus laikomos šv. Mišios.

Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė valstybiniais apdovanojimais apdovanojo Londono vasaros olimpinėse žaidynėse medalius laimėjusius sportininkus. Aukso medalį penkiakovės rungtyje iškovojusią Laura Asadauskaitę-Zadneprovskienę šalies vadovė apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, bronzos medalį laimėjusį boksininką Evaldą Petrauską – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.

Auksine pakrikštyta Lietuvos jaunimo iki 20 metų rinktinė antradienį pagerbta Lietuvos prezidentūroje. Prezidentė Dalia Grybauskaitė jauniesiems krepšininkams įteikė medalius, padėkos raštus ir linkėjo sugrįžti pas ją kitais metais su dar vienu auksiniu laimėjimu. Lietuvos vaikinų krepšinio rinktinė triumfavo Slovėnijoje vykusiame Europos jaunimo čempionate. Lietuviai finale sekmadienį po dramatiškos kovos 50:49 nugalėjo Prancūzijos krepšininkus.

Antakalnio kapinėse antradienio popietę pagerbtas prieš dvejus metus miręs prezidentas Algirdas Brazauskas. Nors rūškanas dangus iš pradžių privertė prie kapo susirinkusiuosius slėptis po skėčiais, tačiau vėliau, simboliškai, vis dėlto šyptelėjo keli saulės spinduliai. Garbingi svečiai Prie prezidento kapo nešini gėlėmis atvyko daug garbingų svečių. Pirmoji pasirodė prezidento žmona Kristina Brazauskienė su artimaisiais.

Antrosios prezidento Algirdo Brazausko mirties metinės šiandien vėl sukvietė aukštus šalies pareigūnus į istorines Antakalnio kapines, kur buvo atiduota pagarba vienai iškiliausių Lietuvos asmenybių. Šių metinių proga kalbiname A. Brazausko žmoną Kristiną Brazauskienę. – Prabėgo dveji metai. Kaip sekėsi susitvarkyti su mylimo vyro netektimi? – Tos netekties pamiršti iki šiol nepavyko. Liūdesys ir vienatvė išliko. Buvome laimingi. Iki paskutinės minutės tikėjau, kad jis dar gyvens.

Ketvirtadienį Lietuvoje minimos 71-osios masinių tremimų metinės. Tai viena tragiškiausių Lietuvos istorijos datų. Per visą tremčių laikotarpį iš mūsų šalies išvežta ir gulaguose įkalinta apie 300 tūks. žmonių. Nuo tragiškiausių įvykių praėjo 71 metai. Tačiau buvę tremtiniai sako ir šiandien prisimenantys mažiausias tų dienų smulkmenas ir net maldas, kurias tada kartojo.

Kaip ir kasmet birželio 14-ąją, Europos Parlamente Strasbūre, prie atminimo lentos, Baltijos tautų didžiųjų trėmimų aukų pagerbti susirinko europarlamentarai iš visos Europos.

Ministrai nesutinka laisvės kovų dalyvio statusą suteikti asmenims, karo metais gelbėjusiems žydus. Siekiai kilnūs ir teisingi, bet tai pareikalautų per daug pinigų, o iždas – kiauras, rašo „Kauno diena“. Maždaug tokio atsakymo sulaukė grupė Seimo narių, siekiančių, kad pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyvių statusą gautų ir holokausto aukų gelbėtojai.

Ketvirtadienį Seimas plenariniame posėdyje pagerbė anapilin iškeliavusio Seimo nario prof. Justino Karoso atminimą. Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, kviesdama tylos minute pagerbti kolegos šviesų atminimą, pabrėžė, kad Velionio biografija itin turtinga aktyvios veiklos – mokslinės, politinės, visuomeninės.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginiai šeštadienio rytą prasidės iškilminga Lietuvos partizanų pagerbimo ceremonija prie 1949 metų Deklaracijos memorialo Minaičiuose, Radviliškio rajone. Šioje istorinėje vietoje 1949 metų vasario 16 d. buvo pasirašyta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracija dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.

Pirmadienį Macikų kaime, Šilutės rajone, bus pagerbtas karuose kritusiųjų atminimas. Ceremonija, kurioje dalyvaus JAV ambasados diplomatai, Šilutės rajono savivaldybės, Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės atstovai, skirta karuose kritusiųjų atminimui pagerbti. JAV ir Lietuvos atstovai tars žodį bei padės gėlių vainikus.

Sekmadienį, minint kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Vilniuje pagerbti Lietuvos partizanai ir Laisvės gynėjai. Šv. Ignoto bažnyčioje aukotos padėkos šv. Mišios už Lietuvos partizanus ir Laisvės gynėjus, Simono Daukanto aikštėje vyko Valstybės vėliavos keitimo ceremonija ir Garbės sargybos kuopos karių su XIV a. apranga ir ginkluote pasirodymas. Vėliau ceremonija tęsėsi aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos.

Armėnijoje antradienį minima genocido aukų atminimo diena, skirta 1,5 mln. žuvusių armėnų per Osmanų imperijos valdymą 1915-1923 metais pagerbti, skelbia „RIA Novosti“. Dešimtys tūkstančių žmonių renkasi prie sostinėje Jerevane esančio Armėnų genocido memorialo, skirto masinių žudynių aukoms atminti, informavo portalas „ArmeniaNow“. Armėnijos politinių jėgų atstovai trumpam nutraukė parlamento rinkimų kampaniją ir prisijungė prie 97-osios kasmet minimos nacionalinės gedulo dienos.

Ketvirtus metus į Holokausto aukų pagerbimą Paneriuose – „Gyvųjų maršą“ – atvyksta svečiai iš Izraelio, Jungtinių valstijų.Kartu su Lietuvos žydų bendruomene, Izraelio ir Lietuvos vadovybės atstovais Paneriuose pagerbti čia nužudyta 70 tūkstančių žydų. Žmonės, kurių artimieji nukentėjo per holokaustą, Lietuvos žydų bendruomenė ir vadovybės atstovai kilometrą nuo Panerių stoties iki žudynių vietos – Panerių memorialo – pagerbdami žuvusiuosius eina pėsčiomis.

Pirmojo nepriklausomos Lietuvos kario, paaukojusio gyvybę vardan taikos Europoje, Normundo Valterio žūties atminimas kasmet pagerbiamas vis tyliau – nei valstybė, nei kariuomenė žuvusio kario išlikimu visuomenės atmintyje nesirūpina, skelbia dienraštis „Respublika“. Lietuvai nereikalingi buvo ir N. Valterio artimieji, prieš keliolika metų emigravę į užsienį. Taikdario motina su vyresniąja N. Valterio seserimi gyvena Čikagoje (JAV), jaunesnioji kario sesuo – Jungtinėje Karalystėje.

Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete per Vykdomojo komiteto posėdį pagrindinė tema buvo pasirengimas Londono olimpinėms žaidynėms. Balandžio 18 dieną iki Londono olimpinių žaidynių liks tiktai 100 dienų. Tačiau neeilinė data bus iškilmingai paminėta vėliau - gegužės 3 d. Mat, tuo metu Maskvoje visą savaitę vyks Pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos generalinė asamblėja, kurioje dalyvaus ir mūsų šalies sporto vadovai.

Artėjančią Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną bėgimu aplink Ruklos (Jonavos r.) miestelį pagerbė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai kartu su Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ štabo, Štabo kuopos ir Žvalgybos kuopos kariais, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono ir Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos bataliono padaliniais, Oro gynybos bataliono būriu, taip pat Ruklos Jono Stanislausko pagrindinė...

Holokausto aukų pagerbimu memoriale „Jad Vašem“ Jeruzalėje sekmadienį vizitą Izraelyje Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. „Šoa - tai didžiausia visos Lietuvos tragedija. Neįmanoma pakeisti praeities ir išplėšti šį tamsų puslapį iš mūsų istorijos. Bet įmanoma daryti viską, kad amžiams išsaugotume Holokausto aukų atminimą, kad būtume tikri, jog tai daugiau niekada nepasikartos“, - tokį įrašą Lietuvos diplomatijos vadovas paliko memorialo lankytojų knygoje.

Vilniuje tradiciškai bus pagerbiami 2011 metų Lietuvos jaunieji muzikai – tarptautinių konkursų laureatai. Lietuvos muzikų rėmimo fondo iniciatyva sostinėje antradienį bus pagerbiami tarptautiniuose konkursuose geriausiai pasirodę jaunieji muzikai ir jų pedagogai. Laureatai bus sveikinami Prezidentūroje ir Vyriausybės rūmuose, jiems įteikiami Prezidentės, Ministro Pirmininko, ministrų ir rėmėjų prizai. Jaunieji muzikai tradiciškai surengs Padėkos koncertą.

Lietuvos ambasada Italijoje Valstybės atkūrimo dieną kviečia pagerbti Romoje palaidoto Nepriklausomybės Akto signataro prelato Kazimiero Stepono Šaulio atminimą. Minint 140-ąsias K. S. Šaulio gimimo metines vasario 16-osios vidurdienį prie signataro kapo Campo Verano kapinėse Romoje bus padėta gėlių, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Lietuvos valstybės atkūrimo minėjimo išvakarėse, Kūno kultūros ir sporto departamente  pagerbti nusipelnę sportininkai, treneriai, sporto mokslininkai, darbuotojai. Šįkart nemažai apdovanotų buvo ypač garbingo amžiaus sporto žmonės, gimę dar pirmuoju nepriklausomos atkurtos valstybės laikotarpiu teigiama pranešime spaudai.

Vasario 10 d. prisiekė 51 pirmojo šių metų bazinių karinių mokymų (BKM) kurso karys. Ceremonijos metu Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, Rukloje geriausias BKM karys jaunesnysis eilinis Gabrielius Gudelevičius pagerbė Pulko vėliavą.

Prokurorai tradiciškai susiburs pagerbti žuvusio kolegos – prieš trylika metų Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje buvo nužudytas pirmasis teisininkas – buvęs Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gintautas Sereika. Šeštadienį Mažeikiuose rengiamas septintasis futbolo turnyras nužudytam prokurorui G. Sereikai atminti.

Ilgametis karjerą baigęs San Antonijaus „Spurs“ komandos žaidėjas Bruce'as Bowenas bus ypatingai pagerbtas. Jo marškinėliai bus iškelti „Spurs“ ekipos arenos palubėse. „Jis suprato savo vaidmenį komandoje. Jis žinojo, ką konkrečiai turi daryti aikštėje. Tokių žaidėjų nėra daug. Visi nori būti tuo, kuo nėra, o jo tikslas buvo būti geriausiu įmanomu savimi. Bruce'as buvo stabilus žaidėjas ir nesvarbu, ar buvo žaidžiamos priešsezoninės, ar finalo rungtynės. Toks jis jau buvo.

Minint 1991 metų sausio 13 d. sovietinės agresijos ir nepavykusio perversmo 21-ąsias metines Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos iniciatyva šimtai mokyklų pamokas pradės Laisvės gynėjų dienai paminėti skirta pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Jos metu (lygiai 8.00 valandą visoje Lietuvoje) mokyklose bus užgesinama šviesa ir languose dešimčiai minučių  uždegamos atminties žvakutės, kurios primins dramatiškas dienas, kai atsikūrusi Lietuvos valstybė ir jos piliečiai, vieni...

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ragina Lietuvos gyventojus Sausio 13-osios rytą uždegti žvakutes ir tylos minute pagerbti žuvusiųjų už Laisvę atminimą. „Sausio 13-oji yra ne tik Lietuvos pergalės diena. Jei nebūtų Sausio 13-osios pergalės, nebūtų ir sovietų imperijos subyrėjimo, ir šiandien Europa ir pasaulis atrodytų visai kitaip. Turime tai suprasti ir pagerbti didvyrius, kurie mums atvėrė kelią į Laisvę, – sako I. Degutienė.

Penktadienį Rietave bus perlaidojami Lietuvos partizanai – 1952 m. sausį Žadvainų miške žuvę Butigeidžio rinktinės nariai. Rietavo šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje už žuvusiuosius bus aukojamos šv. Mišios, garbės sargybon stos Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai. Apeigas bažnyčioje atliks Telšių vyskupas Jonas Boruta. Partizanų palaikai bus perlaidojami Rietavo kapinėse.

JAV prezidentas Barackas Obama Baltuosiuose rūmuose iškilmingai pasveikino Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) čempionę – Dalaso „Mavericks“ ekipą. Nors sveikinimas vyko oficialioje aplinkoje, netrūko geros nuotaikos, kurią kūrė pats B. Obama. „Tai buvo įsimintinas žygis, puiki pergalė. Gaila, bet kitąmet čia stovės Čikagos „Bulls“ krepšininkai“, – juokavo prezidentas, kuris palaiko būtent „Bulls“ ekipą.

Lietuvos čempionate sidabro medalius iškovoję VMFD „Žalgirio“ futbolininkai pirmadienį buvo pagerbti Vilniaus Rotušėje. Sostinės meras Artūras Zuokas sveikino prizininkus ir žadėjo ekipai kitais metais skirti 2 mln. litų. „Malonu, kad planas atgaivinti legendinį „Žalgirio“ klubą veikia. Pernai buvo bronza, šįmet – sidabras, kitąmet laukiame aukso, – padėkas futbolininkams ir klubo atstovams įteikdamas kalbėjo A. Zuokas.

Lapkričio 12 dieną Panevėžyje pasibaigus Lietuvos dviračių treko čempionatui, Muzikiniame teatre 16 val. bus iškilmingai iš didžiojo sporto išlydėtos mūsų plento žvaigždės. Lietuvos dviračių plento legendos Diana Žiliūtė, Edita Pučinskaitė, Rasa ir Jolanta Polikevičiūtės nuo dviračio nulipo kiek anksčiau, tačiau iš didžiojo sporto jos nebuvo išlydėtos. Lietuvos dviračių sporto federacijos generalinio sekretoriaus Vaclovo Šiugždinio iniciatyva, tai bus padaryta šį šeštadienį.

Netekome buvusio kolegos, Lietuvos televizijos žurnalisto, ilgamečio „Panoramos“ darbuotojo Stasio Arnašiaus. Jis mus paliko eidamas 79-tuosius metus. Stasys Arnašius bus pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose Olandų gatvėje, rytoj, lankymas nuo 16 valandos. Laidotuvės – antradienį. Gimęs 1933 metų spalio 12-ąją tuomečiame Šilalės valsčiuje, čia baigia ir vidurinę mokyklą, o 58-taisiais Vilniaus universitete įgyja žurnalisto specialybę.

Apie 10 tūkstančių tibetiečių sekmadienį susirinko prie vienuolyno Kinijos vakaruose, kad pagerbtų ten susideginusios vienuolės atminimą. Tai žurnalistams pranešė organizacija „Students for a Free Tibet“, kurios būstinė yra Niujorke. 35 metų amžiaus vienuolė iš Tavu Njico vienuolyno Sėčvano provincijoje mirė ketvirtadienį. Ji buvo vienuoliktoji iš grupės vienuolių, kurie pastaraisiais mėnesiais susidegino Kinijos vakaruose. Sekmadienį apie tūkstantį vienuolių meldėsi vienuolyne už velionę.

Mirė mokslininkas, tikimybinės skaičių teorijos pradininkas profesorius Jonas Kubilius. J. Kubilius (g. 1921 m. liepos 27 d. Fermose, Eržvilko seniūnija, Jurbarko raj.) – matematikas, jauniausias ir ilgiausiai pareigas ėjęs Vilniaus universiteto rektorius. Biografija 1928–1932 m. mokėsi Rutkiškių pradžios mokykloje, 1932–1935 m. – Eržvilko progimnazijoje, 1935–1940 m. – Raseinių gimnazijoje.

Spalio 15 dieną Kazlų Rūdos kultūros centro salėje vyks neeilinis renginys –  koncertas-maratonas, kuriame dalyvaus iškiliausi Lietuvos ir Kazlų Rūdos atlikėjai. Šiais metais visame pasaulyje minint M. K. Čiurlionio mirties 100-ąsias mirties metines, MUSICA MAGNA renginys Kazlų Rūdoje skirtas Čiurlioniui.

Minint Kūno kultūros ir sporto dieną Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusipelniusiems šalies sportininkams įteikė valstybinius apdovanojimus už nuopelnus sportui ir Lietuvos vardo garsinimą, parodytą valią ir ryžtą siekiant pergalių pasaulio ir Europos čempionatuose. Taip pat šalies vadovė pagerbė sėkmingai aukščiausiu tarptautiniu lygiu organizuoto Europos vyrų krepšinio čempionato rengėjus.

Italijoje vykstančių daugiadienių moterų dviračių lenktynių „Premondiale Giro Toscana Int. Femminile - Memorial Michela Fanini“ penktajame etape šeštadienį lietuvė „Vaiano Solaristech" užėmė septintąją vietą. Nugalėjo vokietė Trixi Worrack. Ji 100,9 km nuvažiavo per 2 val. 45 min. 39 sek. R. Leleivytė nuo nugalėtojos atsiliko 1 min. 55 sek. Urtė Juodvalkytė („Vaiano Solaristech“) užėmė 59-ąją vietą (+4.39), o Edita Janeliūnaitė („Colavita Forno d'Asolo“) nefinišavo.

Praėjus pusmečiui po smarkaus žemės drebėjimo ir po to kilusio cunamio japonai sekmadienį pagerbė kovo 11-ąją įvykusios stichijos aukas. Minamusanriku uostamiestyje, kurio pakrantę nusiaubė 15 metrų aukščio bangos, bei kituose miestuose šalies šiaurės rytuose daugybė žmonių dalyvavo atminimo renginiuose. 14.46 val. vietos laiku, kai požeminiai smūgiai supurtė regioną, daugelyje miestų aukas ketinama pagerbti tylos minute.

Vilniuje paminėtos savanorio Artūro Sakalausko žūties metinės. 27-erių alytiškis žuvo parlamento prieigose stabdant sovietų kariškių išpuolį. Tai buvo lygiai prieš 20 metų rugpjūčio 21-ąją, baigiantis kariniam pučui Maskvoje, kuris, pasak Vytauto Landsbergio, buvo pavojingesnis ir už sausio įvykius.Prieš 20 metų, rugpjūčio 21-osios vakarą Lietuvos kariai budėjo poste prie Aukščiausiosios Tarybos. Tarp jų buvo ir alytiškis savanoris Artūras Sakalauskas, paskutinė Lietuvos okupacijos auka.

Arvydas Sabonis rankoje laikydamas nedidelę trispalvę dalyvavo Jameso Naismitho krepšinio Šlovės muziejaus naujųjų laureatų pristatyme, rašo lrytas.lt. Lietuvos krepšinio legenda į Šlovės muziejų patenka kartu su kitomis krepšiniui nusipelniusiomis žvaigždėmis: Dennisu Rodmanu, Chrisu Mullinu, Artisu Gilmore'u, trikampio puolimo sumanytoju, buvusiu Los Andželo „Lakers“ ir Čikagos „Bulls“ komandų trenerio Philo Jacksono asistentu Texassu Winteriu.

Sekmadienio popietę Plungėje, Kaušėnų Holokausto aukų memoriale pagerbtas Holokausto aukų atminimas. (Papildyta 17.20) Holokausto aukų atminimo išsaugojimas skatina puoselėti tradicijas ir dvasines vertybes, sakė Lietuvos užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė - Liauškienė sekmadienį Plungės rajone vykusioje atnaujinto Kaušėnų tragedijos memorialo atidengimo ceremonijoje. „Holokausto atmintis reikalinga mums, gyviesiems, mūsų vaikams ir anūkams.

Jaunas talentingas lietuvių kilmės JAV lakūnas Feliksas Vaitkus 1935 m. vienas perskrido Atlantą. Taip simboliškai jis užbaigė Stepono Dariaus ir Stasio Girėno didvyrišką, tačiau tragiškai pasibaigusį skrydį 1933-iaisiais. Paradoksalu, kad F. Vaitkaus skrydžio atminimą išsaugojo airiai, o ne lietuviai. Pirmoji "Lituanica" Apie S. Dariaus ir S. Girėno skrydį žino kiekvienas, nors kartą rankose laikęs dešimties litų banknotą. Jų skrydis prasidėjo lygiai prieš 78 metus.

Ketvirtadienį naujųjų pasaulio jaunimo iki 19 metų krepšinio čempionų pagerbimą Prezidentūroje ir Vyriausybėje stebėjo ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vladas Garastas. Patyręs krepšinio specialistas paklaustas, ar iš šių krepšininkų bus daug žvaigždžių, gūžčiojo pečiais. „Nuo daug ko priklauso. Ar pateks į geras komandas, kokius tikslus sau kels. Treniruotis nėra lengva. Kuo toliau, tuo daugiau“, – kalbėjo jis.

Prieš miesto gimtadienį akmens skulptūros simpoziumo dalyvių darbai bus įkurdinti Sausio 13-osios skvere. Prie skulptūrų vargu ar atsiras jų identifikavimo lentelės, nors miesto valdžia darbus atlikti žadėjo. Sausio 13-osios skverą veikiai papuoš penkios skulptūros, kurias sukūrė 4-ojo tarptautinio akmens skulptūros simpoziumo dalyviai. Šiųmečio simpoziumo tema „Skulptūra tarp mūsų.