pagalbinis apvaisinimas

Pagalbinis apvaisinimas moterims yra sudėtingas sprendimas ne tik dėl eilės procedūrų jos kūne, bet finansiškai tai didelis iššūkis, ypač neturinčioms sutuoktinio. Kadangi Lietuvoje pagalbinis apvaisinimas vienišoms moterims neleidžiamas, jos priverstos ieškoti pagalbos užsienyje ir kai kuriais atvejais net skristi į kaimynines šalis kas kelias dienas.

Valdančiosios Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė ketvirtadienį Seimui planuoja pristatyti siūlymą leisti pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims. Šį projektą norėta parlamentui pateikti gegužės viduryje, tačiau tuomet Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės siūlymu jis išbrauktas iš darbotvarkės.

Lietuvoje pernai buvo suteikta beveik trigubai daugiau pagalbinio apvaisinimo paslaugų, lyginant su metais, kai įsigaliojo procedūrą šalyje įteisinantis įstatymas. Tai pagrindžiančius duomenis antradienį LRT radijui pristatė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje įsigaliojo 2017 metų pavasarį. „Jeigu 2017 metais turėjome tokių paslaugų virš 3 tūkst., tai 2022 metais jau beveik 8 tūkst.

„Žinia apie Indrės Burlinskaitės ligą man kirto kaip perkūnas iš giedro dangaus. Sužinojusi, kad ji serga ketvirtos stadijos vėžiu, aš ir pati suskubau tikrintis pas medikus, ieškojau lyg nusiraminimo, jog aš esu sveika. Bet kai išgirdau visą Indrės istoriją, man pasidarė dar baisiau“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Karolina. Vakar laidoje ji iškėlė versiją, kad vėžys galėjo pradėti vystytis po trijų nesėkmingų pagalbinių apvaisinimų.

Balandžio 17 d., pirmadienį, Seimo Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė pateikė registracijai Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, kurios leis pagalbinio apvaisinimo būdu vaikų susilaukti vienišoms moterims ir nesusituokusioms nevaisingoms poroms, partneriams.

11 300 – tiek susilaukti vaikelio siekiančių žmonių per šešerius metus pasinaudojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo teikiama galimybe nemokamai gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir kompensuojamuosius vaistus. Šioms išlaidoms padengti prireikė 14 mln. eurų. fondo lėšų. Ligonių kasos primena, kokios pagalbinio apvaisinimo paslaugos kompensuojamos ir kur poroms dėl jų kreiptis.

Seimas antradienį pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms, kuriomis panaikinama prievolė amžinai saugoti embrionus, kurie buvo sukurti pagalbiniam apvaisinimui. Nutarta, kad dvejus metus jie galės būti saugomi valstybės lėšomis. Taip pat nelieka amžiaus cenzo lytinėms ląstelėms paimti vaikui sergant vaisingumą galinčia paveikti liga. Pataisų iniciatoriai tikina, kad tokie pokyčiai palengvins dalią nevaisingoms poroms.

Seime toliau juda Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas ir siūlymas panaikinti prievolę amžinai saugoti embrionus. Parlamentarai po svarstymo pritarė tam, kad vaikų natūraliu būdu negalinčioms susilaukti poroms nebeliktų prievolės amžinai saugoti embrionus. Taip pat neliktų amžiaus cenzo lytinėms ląstelėms paimti vaikui sergant vaisingumą galinčia paveikti liga. Antradienį iš 98 užsiregistravusių parlamentarų 63 balsavo „už“, 14 buvo „prieš“ ir 21 susilaikė.

Lietuvoje daugėja pagalbinio apvaisinimo procedūrų, tam pernai Ligonių kasos skyrė daugiau nei 6 mln. eurų, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Matome, kad kompensuojamomis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis Lietuvoje pasinaudoja vis daugiau žmonių, ir džiaugiamės už kiekvieną porą, turinčią šią galimybę pabandyti tapti tėvais, sumažinant galimą finansinę naštą“, – pranešime sakė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.

Šiandien Romenos Orlenko namuose klega netrukus dešimtąjį gimtadienį švęsianti dukrelė Roana, tik jos kelias į šį pasaulį buvo kiek kitoks – mergaitė pasaulį išvydo po pagalbinio apvaisinimo. Skausminga žinia apie nevaisingumą, ilgos sveikatos problemų paieškos ir nepakeliamas stresas yra tik dalis to, ką teko iškęsti 39-erių vilnietei, kol galiausiai išgirdo džiugią žinią: „Sveikinu, jūs laukiatės!” ir prie krūtinės galėjo priglausti savo pirmagimę.

Antradienį Seimas pradėjo taisyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, atsisakant amžino embrionų saugojimo ir didinant valstybės finansavimą nevaisingumui gydyti. Už projektą po pateikimo procedūros balsavo 70 parlamentarų, prieš buvo devyni, susilaikė 28. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.

Seimo narė, Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė antradienį kreipėsi į savo kolegas dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatų. A. Armonaitė socialiniame tinkle „Facebook“ kviečia Seimo narius palaikyti siūlymą panaikinti reikalavimą šaldyti nepanaudotus embrionus visą gyvenimą. „Šią savaitę Seime svarstyme daug svarbių klausimų. Vienas jų ypatingai aktualus nevaisingoms poroms.

Įspėdami apie mažėjantį gimstamumą gydytojai ragina koreguoti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatas. Siūloma leisti teikti vaisingumo išsaugojimo procedūras vaikams ir paaugliams, taip pat – atsisakyti amžinojo embrionų saugojimo. Šiuos aspektus apimančios įstatymo pataisos Seimui bus teikiamos antradienį.

Valdantieji susiruošė griauti praeitoje Seimo kadencijoje valstiečių įvestą reikalavimą amžinai šaldyti žmogaus embrionus, likusius po pagalbinio apvaisinimo. Jie sieks, kad lytinių ląstelių donorais galėtų tapti nepilnamečiai su tėvų sutikimu. Tokiais valdančiųjų planais piktinasi valstiečiai, kurie sako, kad naujoji valdžia specialiai velia valstybę į vertybinius karus, neva taip norėdami nuslėpti kitas valstybės problemas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo įteisinti surogatinę motinystę, pagalbinį apvaisinimą nesusituokusiems. Kaip skelbia 15min.lt, SAM parengtose Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisose siūloma leisti  pagalbinį apvaisinimą atlikti ir nesusituokusioms bei partnerystės neįregistravusioms poroms – vyrui ir moteriai, panaikinti amžiaus, nuo kurio atliekamas vaisingumo išsaugojimas, ribą.

Pagalbinio apvaisinimo kompensavimo tvarka, kai jis finansuojamas ne vyresnėms nei 42-ejų metų moterims, yra diskriminacinė, nustatė lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. Kaip antradienį pranešė tarnyba, ši sąlyga prieštarauja Lygių galimybių įstatymui.  „Prieš taikant pagalbinio apvaisinimo procedūras atliekama daugybė tyrimų, vertinami sveikatos sutrikimai, patologijos, įpročiai, genetika ir kiti faktoriai.

Lietuvoje maždaug 1 iš 6 porų susiduria su vaisingumo sutrikimais. Vis dažniau poros, kurios susiduria su sunkumais norėdamos susilaukti vaikų, svarsto apie pagalbinio apvaisinimo galimybę. Pasak Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovės doc. dr. Eglės Drejerienės, susidūrus su sunkumais planuojant nėštumą, svarbiausia – psichologinis nusiteikimas, rašoma Kauno klinikų pranešime spaudai.

Ne viena susilaukti vaikelio norinti pora susiduria su įvairiomis problemomis. Ką daryti, jei net ir labai stengiantis nepavyksta pastoti, ir kada jau reikia kreiptis pagalbos, aiškinosi TV3 laida „Būk sveikas“.  Dažniausiai pasitaikančios nevaisingumo priežastys – nekokybiška sperma, ovuliacijos nebuvimas ir kiaušintakio pažeidimas.  „Virš 35 (metų – aut. pas.

Iš pirmo žvilgsnio nekalti žodžiai – „tai kada vaikai?“ – kai kuriems žmonėms gali būti lyg skaudus dūris peiliu. Šį klausimą išgirsti teko ir dabar jau dviejų berniukų tėvams Dianai ir Aurimu. Tiesa, tuo metu ne daug kas žinojo, kad pora, mėgindama susilaukti vaikelio, patyrė ankstyvą persileidimą ir du ektopinius nėštumus.

Dažna įsimylėjusi pora pradeda planuoti savo ateitį panašiai – įsivaizduoja, kaip žengia link altoriaus, kartu keliauja, džiaugiasi gyvenimu, užaugina vaikus ir drauge praleidžia senatvę. Deja, ne visiems kelias ir būna toks tiesus. Po vestuvių vaikelį pradėję planuoti Ieva ir Linas po kurio laiko išgirdo, kad natūraliai pastoti jiems nepavyks. Klaipėdiečiai Ieva (27m.) ir Linas (28 m.) (aut.

​Beveik per pusketvirtų metų, kai Lietuvoje teikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos, pasinaudojus šiuo metodu jau gimė 1212 vaikų. Panašus gyventojų skaičius šiuo metu gyvena Veisiejuose, Priekulėje ar Simne.

Pasak statistikos, su nevaisingumo problema susiduria maždaug kas septinta šeima. Specialistai rekomenduoja pasikonsultuoti su gydytojais, kai nenaudojant jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, moteris negali pastoti ilgiau nei vienerius metus. Kreiptis turi abu partneriai, abiejų jų ištyrimas pradedamas vienu metu.

VUL Santaros klinikos pranešė apie Lietuvoje pirmą tokį atvejį, kai pastota po pagalbinio apvaisinimo procedūros, atliktos su embriono biopsija ir priešimplantacinės genetinės diagnostikos tyrimu, bei kai po tokio pastojimo gimė kūdikis, rašoma pranešime spaudai. Į Santaros vaisingumo centrą kreipėsi jauna pora, kuri ketverius metus negalėjo susilaukti vaikų dėl patologinių vyro spermos pokyčių. Pakitimai spermogramoje buvo stebimi porą metų, skirtas gydymas, tačiau efekto nebuvo.

Vaisingumo specialistai skambina pavojaus varpais: jei nebus nieko imtasi, po 50 metų savo žmonas apvaisinti galės tik pavieniai vyrai. Gydytojai pabrėžia, kad sparčiai prastėjanti vyrų spermos kokybė – ne tik gyvensenos, bet ir buityje supančių bei su maisto pramone gaunamų chemikalų pasekmė. Manoma, kad visame pasaulyje daugiau nei 186 mln. žmonių kenčia nuo nevaisingumo.

Prancūzijos žemieji parlamento rūmai penktadienį pritarė kontroversiškam teisės aktui, atversiančiam kelią lesbiečių poroms ar vienišoms moterims susilaukti kūdikio panaudojant donoro spermą.  Dėl šio žingsnio ateinantį mėnesį šalyje jau planuojamos protesto akcijos.

Vos kiek daugiau nei savaitės pirmagimį sūpuojanti 44-erių vilnietė Anželika su nerimu laukia medikų verdikto. Dėl nėštumo metu diagnozuoto diabeto vaikelis gimė su kritine gliukozės riba. Dabar moteris sako laukianti genetikų tyrimų rezultatų dėl kūdikio būklės.

Negalėjimas susilaukti vaikelio, šiandien, didelei daliai porų yra širdį verianti ir sunkiai emociškai pakeliama problema. Gydytoja akušerė-ginekologė Akvilė Statnickaitė pabrėžia, kad tai yra visos šeimos ir jokiu būdu ne tik vieno partnerio, kuris gali būti nevaisingas, problema. Ginekologės teigimu, pora laikoma nevaisinga ir pradedama tirti bei gydyti, jeigu gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą ir nenaudodama jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, negali pastoti per vienerius metus.

Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ nariai teigia, kad naujos sudėties Seimas pirmąjį darbo pusmetį pademonstravo sugebantis priimti ryžtingus sprendimus verslo aplinkai gerinti.

Pirmadienį Seimo rūmuose Vilniuje politikai, medikai, suinteresuoti asmenys aptars, kaip veikia pusmetį galiojantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Konferenciją „Pagalbinis apvaisinimas Lietuvoje: kur esame ir ko siekiame?“ organizuoja Seimo narė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Santaros vaisingumo centru, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

  Seimas priėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) inicijuotas pataisas neseniai įsigaliojusiam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui – jomis įpareigojama neterminuotą laikotarpį saugoti nepanaudotus embrionus, taip pat įteisinama embriono donorystė.   Už Seimo Sveikatos reikalų komiteto pasiūlytą kompromisinį, palyginti su pirminiu „valstiečių“ siūlymu, pataisų variantą per priėmimą balsavo 96 Seimo nariai, prieš nebuvo, du susilaikė.

Seimo ketvirtadienio posėdžio darbotvarkė gerokai aptirpo – joje neliko nei Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų, nei vaikams fizines bausmes drausti siūlančio projekto, išbrauktas ir Nacionalinio saugumo strategijos tvirtinimas.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) antradienį imasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) inicijuoto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projekto, kuris keistų nuo sausio įsigaliojusį liberalų įstatymo variantą. LVŽS bei kitų parlamentarų inicijuotas konservatyvus projektas numato riboti sukuriamų embrionų skaičių iki trijų bei drausti šaldymą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos iniciatyva Seimas imasi keisti nuo sausio įsigalioti turintį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Seimas po pateikimo antradienį pritarė konservatyviam projektui, kuris numato riboti sukuriamų embrionų skaičių iki trijų bei drausti šaldymą.

Garsaus magų dueto artistė Diana Gaičiūnaitė-Dirmė su vyru jau ne vienerius metus bando susilaukti vaikelio. Kol kas nesėkmingai, tačiau jie tikisi pagalbinio apvaisinimo būdu pagaliau išpildyti savo didžiausią svajonę – sūpuoti kūdikį. Visgi Diana sako, kad su valstiečių siūlomomis Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisomis, ta viltis iš jų bus atimta. „Pataikėme į tą periodą, kur dabar gali viskas pasikeisti, ir mes galime prarasti viltį susilaukti savo vaikų.

Seimas trečiadienį pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir atsisakė griežtų apribojimų pagalbinio apvaisinimo procedūrai. Pagalbinio apvaisinimo įstatyme sukuriamų embrionų skaičius nebus ribojamas, bus leidžiama lytinių ląstelių donorystė ir embriono išankstinė diagnostika. Už tai, kad įstatymas būtų priimtas su prezidentės pasiūlytomis pataisomis, balsavo 53, prieš buvo 40, susilaikė keturi Seimo nariai.

Seimas šeštadienį balsavimais dėl Darbo kodekso ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pradės paskutinę šios kadencijos sesiją. Parlamentarus prie Seimo rūmų mitingu pasitiks profesinės sąjungos. Jos ragins pritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisoms, kurios stiprina profsąjungų vaidmenį ir griežčiau riboja terminuotas sutartis. Prezidentė darbo santykių reformą vetavo, sakydama, kad ji nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir įteisina darbdavių dominavimą.

Bažnyčia gerbia prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą vetuoti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, bet nuostata dėl embrionų šaldymo nesikeičia, sako Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius Kęstutis Smilgevičius. „Bažnyčia gerbia Seimo sprendimą priimti tą įstatymą ir gerbia prezidentės sprendimą, kurį ji padarė.

Penktadienį pikete prie Prezidentūros kelios dešimtys žmonių ragino šalies vadovę Dalią Grybauskaitę vetuoti Seimo priimtą konservatyvų Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.

Į prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu vetuoti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą kreipėsi grupė akademikų, medikų ir pacientų organizacijos. Prašyme teigiama, kad Seimo priimtas įstatymas „pažeidžia pacientų ir nevaisingų Lietuvos porų konstitucinę teisę į kokybišką, efektyvų, medicinos mokslo patvirtintais metodais pagrįstą nevaisingumo gydymą“. Šį prašymą pasirašė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas Algirdas Utkus, Sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klini...

Birželio 7 d. LR Seimas grįžo prie daug diskusijų ir emocijų keliančio Pagalbinio apvaisinimo įstatymo svarstymo. Seimo nariai pritarė visoms tą dieną svarstytoms esminėms pacientų interesus ginančioms nuostatoms. Pagalbinio apvaisinimo procedūras leista taikyti tuomet, kai siekiama išvengti genetinės ligos perdavimo vaikui, bei atlikti tam būtinus genetinius tyrimus.

Vilniuje vykusiosios konferencijos metu pristatytas Lietuvoje sukurtas filmas „Pagalbinis apvaisinimas: nuo mėgintuvėlio iki naujos gyvybės“. Jis pirmą kartą mūsų šalyje išsamiai atskleidžia visą pagalbinio apvaisinimo procesą. Šį projektą inicijavo gydytojų komanda iš „Northway“ vaisingumo centro, kur pagalbinis apvaisinimas atliekamas A lygio švarumo laboratorijos aplinkoje. „Northway“ vaisingumo centras ir nauja laboratorija pradėjo veikti šių metų pradžioje.

Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė nemano, kad Seime šiuo metu svarstomas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas atvertų kelią tas procedūras atliekančioms institucijoms nepelnytai užsidirbti. Jos teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija turės sukurti visą grupę tvarkų ir metodikų, kurios aiškiai reglamentuos apmokėjimo tvarką. „Bus numatyta, kada ir kaip, kokiu būdu, be jokios abejonės ne visais šimtu procentų, visos įmanomos paslaugos bus apmokomos.