padangos

Dažnai vairuotojai net nesusimąsto apie padangų plotį, bet reikėtų žinoti, kad jis turi įtakos vairavimui, rašoma pranešime spaudai. Daugelis žmonių nerimauja, ar pasirinkus kitokio pločio padangas nenukentės vairavimo saugumas. Ką reikia žinoti apie padangos ir ratlankio plotį?  Kodėl vairuotojai renkasi kitokio pločio padangas? „Inter Cars Lietuva“ padangų specialistas Ignas Klimaika pastebi, kad dažnas vairuotojas mano, jog jo automobiliui tinka tik tam tikro dydžio padangos.

Balandžio pirmoji, ne tik pradeda šventinį Velykų savaitgalį, bet ir atneša pasikeitimų į Lietuvos kelius. Vienas tokių – didesnis leistinas greitis, tačiau vairavimo instruktorius perspėja: didesnis leistinas greitis nebūtinai bus saugus. Vairavimo mokyklos „Rigveda“ vyriausiasis vairavimo instruktorius Darius Zakarauskas pasakoja, kad važiuoti nuo šiandien galėsime greičiau.

Vyriausybė mėnesiu, iki gegužės 10 dienos, pavėlino datą, kada būtina pasikeisti dygliuotas padangas. „Turime tokią situaciją, kad karantinas iš vienos pusės, o iš kitos pusės, pagal Kelių eismo taisyklių atitinkamą punktą nuo balandžio 10 dienos nebegalima eksploatuoti transporto priemonių su dygliuotomis padangomis.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija trečiadienį išplatino pranešimą, kuriame tikinama, kad Velykų savaitgalį Lietuvoje bus sustiprinamos policijos pajėgos. Prie patikros postų policijos pareigūnų bus daugiau, galimi patikrinimai ir traukiniuose. O vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame pakartoja, jog pajėgos bus stiprinamos. Ji taip pat užsiminė, kad dėl judėjimo ribojimų bus prašoma pratęsti žieminių padangų sezoną.

Padangų slėgis dažnai yra nepakankamai įvertinamas tinkamo automobilio naudojimo aspektas. Ekspertai pabrėžia, kad visų keturių padangų slėgio lygis yra vienas svarbiausių elementų, darančių reikšmingą poveikį vairavimo saugumui ir patogumui. Kaip dažnai reikėtų tikrinti padangų slėgį? „Inter Cars Lietuva“ padangų specialistas Ignas Klimaika pastebi, kad vienas svarbiausių patikrinimų, kurį automobilyje galima atlikti patiems, yra padangų slėgio kontrolė.

Ruklos pašonėje stūkso tiksinti ekologinė bomba. Bankrutavusi padangų perdirbimo įmonė po savęs paliko 120 tonų padangų, kurias gali ištikti Alytaus likimas.  Padangų sąvartynas Rukloje įsikūręs visai netoli miestelio gyvenvietės, o prie pat jo – senelių namai.

Seime ant stalo nugulė naujas įstatymo projektas – jį priėmus, vairuotojams prieš perkant padangas atsirastų prievolė sumokėti užstato mokestį. Dalis ekspertų į tokį pakeitimą žvelgia skeptiškai ir tikina, kad padangos brangs, suvešės juodoji rinka, o taršos problemos nebus išspręstos.

Artėjant žiemai vairavimo sąlygos tampa sudėtingesnės. Ryte važiuojant į darbą tenka įveikti apledėjusius kelius, važiuojant ilgesnius atstumus sutinkame snieguotų kelio ruožų, tad svarbu pasirengti įvairioms situacijoms. Net ir švelnios žiemos sąlygomis jūsų laukia drėgna kelio danga, lapais padengtos pakelės ir prastas apšvietimas, todėl nelaukite sniego ir ruoškite automobilį žiemai.

Vairuotojai dažnai nesureikšmina padangų pirkimo – padangos keičiamos tada, kai jų protektoriaus gylis pasiekia minimalią reikalaujamą ribą, o perkant neatsižvelgiama į svarbiausias savybes. Nesunku pastebėti, kad padangų kainos yra labai įvairios – galite rasti R16 padangų tiek už 30, tiek už 300 eurų, o jų dizainas gali būti labai panašus.

Policija rengia reidus, per kuriuos tikrina, ar vairuotojai pasikeitė padangas į žiemines. To nepadarę rizikuoja prarasti automobilio techninę apžiūrą. Reidą surengusią Klaipėdos policiją vairuotojai nustebino: visi buvo pasikeitę padangas. Klaipėdos policijos pareigūnai stabdo vairuotojus: šį kartą policija labiau domisi, kaip vairuotojai pasirengė žiemai – tikrinamos automobilių padangos, ar jos žieminės, ar nėra per daug sutrintas jų protektorius.

Nuo lapkričio 10 dienos iki balandžio 1-osios draudžiama eksploatuoti automobilius su vasarinėmis padangomis. Tačiau tiek saugaus eismo ekspertai, tiek draudikai pastebi, kad svarbu atsižvelgti ne tik į tai, kokiam sezonui yra pritaikytos padangos, bet ir į tai, kokia yra padangų būklė.  Pavyzdžiui, žiemos metu žieminių padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis nei 3 mm, vasaros metu – ne mažesnis nei 1,6 mm.

Nuo rytojaus automobiliai į gatves turėtų išriedėti jau su žieminėmis padangomIs, tačiau jas keičiantys autoservisai sako, kad apgultis neatslūgs dar pora savaičių. Ar pandemija turėjo įtakos ir visi spėjo padangas pasikeisti laiku bei kiek laiko teko laukti eilėje? Ratų montuotojas Genrikas pluša išsijuosęs. Mat šiandien paskutinė diena, kuomet vasarines padangas reikėtų pasikeisti į žiemines.

Jau nuo rytojaus iki balandžio 1 dienos draudžiama eksploatuoti automobilius su vasarinėmis padangomis. Vairuotojams visuomet siūloma rinktis iš plačios žieminių padangų pasiūlos, kurių kainos gali prasidėti nuo 20 eurų už vienetą. Tiesa, kaip pigesnė alternatyva vairuotojams kartais siūlomos universalios padangos. Tačiau saugaus eismo ekspertai įspėja, kad taupymas gali kainuoti gyvybę.  Universaliomis padangomis vairuotojai dažnai susigundo dėl ekonomijos.

Keičiantis klimatui ir šiltėjant žiemoms, jau svarstoma, kaip keisti reikalavimą šaltuoju metų laikotarpiu naudoti žiemines padangas. Nors žadėti pokyčiai dar tik yra stebėjimo stadijoje, dalis ekspertų abejoja tokio pakeitimo nauda. Susisiekimo ministerijos atstovams prakalbus apie žieminių padangų eksploatavimo sutrumpintą naudojimo terminą, susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič patikino, kad šios idėjos galutinai neatsisakyta, tačiau permainų dar teks palaukti.

Prasidėjus padangų keitimo bumui, dažnam vairuotojui iškyla klausimas – o kokias gi padangas nusipirkti būtų geriausia? Specialistų teigimu, reikėtų atsižvelgti ne tik į kainą, bet ir į kitus svarbius parametrus. Vilnius Tech docentas V. Žuraulis tikina, kad išsirinkti padangas iš jų gausos išties gali būti sudėtinga, tačiau, pasak pašnekovo, kiekvienu atveju apsispręsti gali padėti nurodomos žymos ant padangų, reiškiančios skirtingas savybes.

Autoservisuose jau pastebimas padangas besikeičiančių klientų pagausėjimas. Jų atstovai pasakoja, kad kainos keistis neturėtų, tačiau dalis prekybininkų užsimena apie padangų stygių rinkoje. Lietuvos autoservisų asociacijos vadovas Ainis Petkus pasakoja, kad šiuo metu jau galima pastebėti į servisus atkeliaujančių žmonių srautus, o paskutinio momento laukia tie, kurie dar neturi įsigiję padangų.

Atėjus rudeniui dėl ilgiau trunkančios tamsos, darganų ar pirmųjų šalnų vairuotojams kyla daug iššūkių. Būtina vairuoti dėmesingiau, atsakingiau, neskubant, taip pat paruošti savo automobilį šaltajam sezonui – visi vairuotojai iki lapkričio 10 d. privalo vasarines automobilio padangas pakeisti į žiemines.

Nors vasarinėmis padangomis dar galime važinėti kelias savaites, specialistai ir pareigūnai ragina nelaukti paskutinės dienos. Ir ne tik dėl to, kad artėjant lapkričio 10 nusidriekia ilgos eilės, bet ir dėl to, kad jau dabar vasarinėmis padangomis važinėti gali būti nesaugu. Viename Marijampolės autoservise norinčių pasikeisti padangas dar nedaug. Iki draudimo važinėti vasarinėmis – dar trys savaitės. Žieminės padangos privalomos nuo lapkričio 10 dienos.

Dėl prieš metu buvusio gaisro Alytuje esančioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ poveikio ketinama ištirti dar 309 gyventojus – antradienį pradedamas antras tyrimo etapas. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas spaudai Vytautas Beniušis informavo BNS, kad per antrą etapą iš gyventojų bus imami kraujo bei šlapimo mėginiai, vyks anketavimas. Antras tyrimo etapas baigsis ketvirtadienį, po jo bus tiriami gauti rezultatai.

Alytaus teisme toliau nagrinėjama skandalinga ugniagesių byla. Du pareigūnai kaltinami pro pirštus žiūrėję į Alytaus padangų perdirbimo įmonės veiklą ir dėl to esą galėjo kilti milžiniškas gaisras, sukėlęs ekologinę katastrofą. Tuo metu ugniagesiai kaltės nepripažįsta, jų advokatai pateikė naujus dokumentus. Esą kalti ne ugniagesiai, o spragos teisės aktuose. Tai antras posėdis Alytaus teisme, kuriame toliau nagrinėjama dviejų ugniagesių byla.

Alytaus teismas šiandien nagrinėti bylą dėl didžiulio gaisro Alytaus perdirbimo gamykloje. Į kaltinamųjų suolą sėdo Alytaus ugniagesių vadas ir dar vienas jo kolega. Jie kaltinami pareigų neatlikimu, dėl ko ir galėjo kilti didžiulė ekeologinė katastrofa. Kolegos į orą mėto Alytaus ugniagesių vadą Algirdą Bautronį, praeitų metų rudenį. Džiaugsmo šūksniais paskelbta, kad pragariškas gaisras Alytaus padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ visiškai užgesintas.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, vykdanti biomonitoringą, kokią įtaką žmonių sveikatai galėjo padaryti pernai Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ įvykęs gaisras, gavo į pirmąjį tyrimo etapą pakviestų žmonių anketas. Tyrime sudalyvavo 91 iš 100 kviestų ugniagesių gelbėtojų ir – 81 iš 200 atrinktų teritorijų gyventojų. Mokslininkai netrukus pradės apdoroti anketų duomenis, o paimti mėginiai yra ruošiami laboratoriniams tyrimams.

Lietuvoje nuo šiandien pradėti tirti gyventojai, dėl spalio mėnesį degusios padangų gamyklos Alytuje. Bus tiriami ne tik alytiškiai, bet ir vilniečiai, net klaipiediečiai. Taip pat specialistai tirs pragaištingame gaisre dirbusius ugniagesius. Tik štai ne visi tuo džiaugiasi ir ne visi tiki tokio tyrimo reikalingumu. Mat tik nedidelė dalis alytiškių, kurie kvėpavo nuodingais dūmais, patenka į programą. O papuls ir tie, kurie nieko bendro su gaisru neturi.

Nuo kitų metų kelis kartus augs taršos mokestis už netvarkomas padangas – dabar jis siekia vos 86 eurus už toną. Už lengvųjų automobilių padangas Seimas nustatė 300 eurų už toną, o už didelių transporto priemonių – 600 eurų mokestį.  Seimas ketvirtadienį priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas: už balsavo 77 Seimo nariai, susilaikė penki.

Pirmadienį Šilutėje į automobilį įsėdęs vyras sumušė vairuotoją ir subadė padangas.  Pasak Tauragės apskrities policijos, į 1940 metais gimusio vyro vairuojamą automobilį „Mitsubishi Galant“ iš matymo pažįstamas vyras įsėdo apie 16 valandą V. Kudirkos gatvėje.  Kilusio konflikto metu vyras sulaužė vairuotojo akinius, sukėlė fizinį skausmą bei subadė automobilio padangas.  Dėl viešosios tvarkos pažeidimo policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Praėjusį rudenį įvykęs gaisras padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ nepaskatino valdžios institucijų parengti teisės aktus, kurie pažabotų fiktyvų padangų perdirbimą bei sugriežtintų jų laikymo sąlygas, sako Aplinkos apsaugos komitete dirbantis liberalas Simonas Gentvilas.   „Tai ką pamatėme Alytuje, turėtų būti neapsakoma gėda šiai Vyriausybei. Po septynių mėnesių po tokio skandalingo gaisro nepakeistas nė vienas  teisės aktas, kuris sustabdytų tokį fiktyvų perdirbinėjimą.

Penktadienį naujienų portalą tv3.lt pasiekė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip Mažeikių rajono Reivyčių seniūnijos darbuotojai iš automobilio priekabos išima senas padangas ir meta jas pamiškėje. Susisiekus su Reivyčių seniūnijos seniūnu Stanislovu Puteliu paaiškėjo, kad padangos ten buvo sudėtos ne veltui ir bus išvežtos jau šiandien po pietų.  Vaizdo įraše užfiksuoti tokiu seniūnijos darbuotojų darbu pasipiktinę praeiviai.

Valdžia nusprendė dėl padangų keitimo netaikyti bausmių žmonėms karantino metu, o jam pasibaigus, palikti protingą laiką padangoms pasikeisti. Automobilių servisai ir karantino metu sutinka priimti padangas pasikeisti norinčius vairuotojus, tačiau įspėja, kad karantinas pakoregavo ir jų darbą. Policija, nors ir primena, kad karantinas nuo kelių eismo taisyklių pažeidimų neatleidžia, specialiai gaudyti vairuotojų dėl padangų nežada.

Kėdainių rajone dygsta nelegalūs padangų sąvartynai. Kai kur automobilių remonto įmonės dėvėtas detales ir padangas sumeta net į konteinerinius šalia kapinių, kiti išverčia prie tvoros. Specialistai sako, kad situacija pablogėjo supleškėjus Alytuje veikusiai įmonei. Tad dabar seniūnijos jau svarsto prie kapinių įrengti vaizdo stebėjimo kameras, o aplinkosaugininkai planuoja dažnesnius ir griežtesnius reidus. Kalną padangų Šilainių kaime Pelėdnagių seniūnijoje išvydę vietiniai baisisi.

Susisiekimo ministerija pirmadienį pranešė ketinanti svarstyti, ar trumpinti žieminių padangų naudojimo terminą. „Ketinama įvertinti žieminių padangų naudojimo termino trumpinimo poreikį bei galimas to pasekmes ir grėsmes“, – rašoma pranešime. Jame taip pat teigiama, kad ministro Jaroslavo Narkevičiaus iniciatyva klausimas bus įtrauktas į artimiausio Eismo saugumo tarybos posėdžio darbotvarkę.

Lietuvoje nuo liepos planuojama sugriežtinti nebetinkamų naudoti padangų surinkimą iš jų pardavėjų bei automobilių remonto dirbtuvių. Tokias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas siūlanti „valstietė“ Virginija Vingrienė sako, kad nauja tvarka sumažintų aplinkos taršą, nes padangos būtų geriau tvarkomos. „Jos nebebūtų mėtomos į aplinką“, – BNS sakė parlamentarė.   Ji taip pat tikisi, kad nauji reikalavimai sumažintų senų padangų surinkimo kaštus.

Valdininkai nežino, kiek šalyje yra sukaupta nebenaudojamų padangų, tuo metu  verslas, turintis pajėgumų perdirbti senas padangas, teigia neturintis kur dėti iš jų pagamintos produkcijos.  Kai kurie politikai ir valdininkai siūlo keisti tokių padangų bei iš jų pagamintos produkcijos saugojimo tvarką, įskaitant ir galimybę įvesti užstato sistemą. Verslininkai siūlo perdirbtas padangas naudoti kelių statyboje.

Klaipėdos rajone sekmadienį aplinkosaugininkai aptiko naudotų padangų krūvą, pradėtas tyrimas dėl aplinkos teršimo, pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Pranešime teigiama, kad gavus pranešimą apie tai, jog iš krovininės mašinos į gamtą pilamos atliekos, aplinkosaugininkai nuvyko į nurodytą vietą. Čia jie pastebėjo asmenis, verčiančius į gamtą didelį kiekį naudotų padangų.

Po gaisro Alytuje esančioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ likusiose padangų liekanose pavojingos medžiagos viršija normas, ketvirtadienį pranešė šias atliekas tvarkanti valstybės valdoma bendrovė „Toksika“. „Apdegusių padangų liekanose viršijama daugelis nustatytų pavojingųjų medžiagų parametrų. Tai reiškia, kad tokioms atliekoms patekus į aplinką, vanduo ir gruntas bus užteršti dideliais organinių cheminių junginių kiekiais.

Apytiksliai prieš 30 metų pasaulyje pasirodę pirmieji miesto visureigiai pavergė amerikiečių širdis. Palaipsniui ši tendencija pasiekė ir Europą, tad šiandien miesto visureigiai yra beprotiškai populiarūs visame pasaulyje. Šios transporto priemonės puikiai atrodo, turi šiek tiek padidintą pravažumą ir, dėka aukštos keleivių pozicijos, dažniausiai yra kiek saugesnės nei įprasti automobiliai.

Ikiteisminiame tyrime dėl Alytuje esančioje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilusio didžiulio gaisro pranešimai apie įtarimus įteikti jau penkiems asmenims. Kauno aplinkos kokybės kontrolės vyriausiosios specialistės Aušra Bružienė ir Aušra Kričenienė įtariamos netinkamai atlikusios savo pareigas, joms įtarimai pareikšti penktadienį.

Plikas ledas kelius kaustė ir Klaipėdoje, tačiau čia eismą vietomis stabdė ne smulkios avarijos, o patikrą sumaniusi policija. Pareigūnai tikrino, ar vairuotojai pasirūpino saugumu ir patys – ar tikrai jau važinėja žieminėmis padangomis. Taigi, kiek pareigingų vairuotojų, ir kokie pasiteisinimai tų, kurie vis dar keliuose su vasarinėmis padangomis? Prie vienos iš centrinių Klaipėdos gatvių rikiuojasi kelių policininkai. Čia prasideda reidas.

Neseniai iš Londono į Lietuvą vien tik dėl populiariausio muzikinio projekto „X faktorius“ atvykusi dainininkė Alna Katinaitė šįryt liko pasibaisėjusi. Įsėdusi į automobilį suprato, kad vandalai pradūrė jos mašinos padangas. Apie tai savo gerbėjams išsigandusi mergina pranešė ir socialiniuose tinkluose. Čia ji pasidalijo mašinos nuotrauka bei trumpu įrašu ir spėjimais, kas iš tiesų galėjo nutikti.

Auga Alytaus rajono ūkininkų dėl gaiso patiriami nuostoliai. Maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbė, kad vėžį sukeliančių dioksinų rasta ne tik žaliaviniame piene, bet ir pasėliuose bei žolėje. Tuo metu Alytaus meras Nerijus Cesiulis toliau ginčijasi su Aplinkos ministerija. Nors ekspertai ir mokslininkai sutarė dar kartą ištirti po gaisro užsilikusį vandenį ir nustatyti tikslų nuodingų medžiagų kiekį, N. Cesiulis vėl piktinasi, kad darbai vyksta per lėtai.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pirmadienį pranešė, kad gaisro padangų perdirbimo įmonėje metu padaryta žala tik Alytaus miesto ir rajono savivaldybėms, kitur jos nenustatyta. Pasak ministrės, tai rodo įvairūs vietoje atlikti tyrimai. „Iš gautų tyrimų matome, kad teritorija neišplito į kitas savivaldybes. Tyrimai buvo atlikti ir Prienų, ir Marijampolės apylinkėse“, – žurnalistams po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio sakė R. Tamašunienė.

Alytuje įvairių sričių specialistai nesutaria, kurių laboratorijų tyrimais vadovautis dėl gaisrui naudoto vandens užterštumo. Vienose laboratorijose ištirta, kad vanduo nėra labai kenksmingas, o kitose – kad labai nuodingas. Tad nutarta dar kartą tirti vandenį. Manoma, kad gesinant gaisrą Alytaus padangų perdirbimo gamykloje buvo sunaudota apie 80 tūkstančių kubų vandens. Šiuo metu uždaruose rezervuaruose saugoma pusė tiek. Dešimtys tūkstančių pateko į aplinką.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pirmadienį pranešė pratęsiantis tyrimą dėl gaisro Alytuje esančioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“. Kaip teigiama departamento pranešime, siekiant įvertinti gaisro gesinimo organizavimą, darbo grupė sudaryta spalio 31 dieną ir išvadas turėjo pateikti iki praėjusio penktadienio.

Po skandalingo gaisro Alytuje – Lietuvoje kyla dar viena problema. Klaipėdoje žmonės neberanda, kur dėti nebenaudojamas automobilių padangas. Tokių atliekų surinkimo aikštelės perpildytos, esą remontuojama padangų utilizavimo gamykla. Bijodami gaisro kaip Alytuje, joje padangų darbuotojai nesandėliuoja. Bijodami tikrinimų padangų atsisako ir kiti atliekų tvarkytojai. „Reikia tvarkos su tomis padangomis. Kalną gal kokį iš jų sukrauti, kad ten visi mestų“, – mano klaipėdietis Vladimiras.

Pragariškomis sąlygomis Alytuje gaisrą gesinę nestatutiniai rajono ugniagesiai pasijuto nuskriausti – jie vis dar nesulaukia nei premijų, nei sveikatos patikrinimo. Tuo metu statutiniai ugniagesiai pinigus jau gavo. Vidaus reikalų ministerija rajono ugniagesius ramina – esą premijos juos pasieks, tik vėliau, o ir sveikatą kitą savaitę jau bus galima pasitikrinti kartu su statutiniais ugniagesiais Vilniuje.

Nukentėję nuo padangų gaisro Alytuje ūkininkai, verslininkai, gaisrininkai bei kitos tarnybos jau paprašė valstybės kompensuoti 45,5 tūkst. eurų žalos.  Alytaus rajono savivaldybė BNS pranešė, kad dėl kompensacijų jau kreipėsi 18 ūkininkų, dvi įmonės, rajono priešgaisrinės apsaugos tarnyba, Visuomenės sveikatos biuras ir savivaldybės administracija.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir Alytaus meras Nerijus Cesiulis toliau ginčijasi dėl užteršto vandens Alytaus padangų perdirbimo gamykloje. Kol ministerija aiškina, kad savivaldybė nuodingų medžiagų kiekį matavo netinkamose vietose, Alytaus meras savo pozicijos nekeIčia, pasitiki laboratorijos rezultatais, kuriuose nuodingų medžiagų kiekis normas viršija šimtus kartų.

Premjeras Saulius Skvernelis sako matantis Aplinkos apsaugos departamento atstovų neįgalumą likviduojant gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje padarinius. Jis taip pat ragina aplinkos ministrą priimti „ryžtingus sprendimus“ ir perimti darbus iš šios ministerijai pavaldžios įstaigos Alytaus valdybos. „Natūralu, kad toks gaisras negalėjo neturėti jokių pasekmių.

Bronchitas, obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimas – tokie rimčiausi liepsnas Alytuje tramdžiusių ir nuodingų dūmų prisikvėpavusių ugniagesių sveikatos sutrikimai. Daugiau nei 100-ą pareigūnų patikrinę medikai aiškina, kad labai pavojingų apsinuodijimų buvo išvengta, tačiau priduria, kad rimčiausios bėdos gali paaiškėti ateityje, po sunkiųjų metalų ir dioksinų tyrimų. Esą šios nuodingos medžiagos gali sukelti net apsigimimus.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako buvęs nustebintas Alytaus savivaldybės paskelbtų tyrimo duomenų apie padangų perdirbimo gamyklos gaisravietėje susikaupusio vandens užterštumą. Pasak jo, ministerijos užsakymu akredituotoje laboratorijoje atliktų tyrimų duomenys gerokai skyrėsi nuo atliktųjų savivaldybės užsakymu.  „Situacija mane nustebino, nes duomenys, kurie buvo pateikti mūsų akredituotos laboratorijos, jie tikrai buvo kitokie.