oro tarša

Prieš dvidešimtmetį smarkiai kritusią, o ekonominio pakilimo metais vėl pradėjusią kilti teršalų išmetimo kreivę sustabdė krizė, bet aplinkosaugininkai prognozuoja, kad šis stabtelėjimas – neilgam. Didžiausių stacionarių oro taršos šaltinių Lietuvoje viršūnę be konkurencijos taip pat iškopusios energetikos ir pramonės įmonės. Pateikiame Aplinkos apsaugos agentūros duomenis apie teršalų išmetimus į orą.

Išmokti taupyti degalus nėra taip sunku, kaip tai atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tam nereikia nei jokių ilgamečių studijų universitetuose ar akademijose, tiesiog reikia išmokti keleto paprastų tiesų ir principų. Štai keletas paprastų patarimų, kurie iškart padės jums važiuoti taupiai jau šiandien. Degalų kainos nesulaikomai kyla. O gyvenimo tempas ir toliau diktuoja poreikį važiuoti – tiek daug, taip dažnai ir tokiais dideliais atstumais, apie kokius mūsų proseneliai net nesapnavo.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose oro užterštumas kietosiomis dalelėmis vis dar viršija leistiną normą. Belieka laukti , kol visiškai sniegas nutirps ir tik tada kelininkai teršalus sušluos. Europos miestuose apie 75 procentus teršalų paskleidžia kelių transportas. „Važiuojantys automobiliai pakelia teršalus nuo kelių dangos, – pasakoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Visuomenės sveikatos administratorė Alina Rogoža.

Kovo viduryje oro užterštumas kietosiomis dalelėmis didžiuosiuose Lietuvos miestuose leistiną normą kai kuriomis dienomis viršijo net iki 4 kartų. Dėl vis didėjančio oro užterštumo kyla didžiulė grėsmė sveikatai. Apie tai kalbamės su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratore Alina Rogoža. – Kas daugiausia teršia aplinkos orą? – Europa dūsta transporto kamščiuose, o valdžios svarsto ir niekaip nenutaria, ką daryti, kad oro tarša nedidėtų.

Vasario viduryje ėmusi didėti oro tarša kenksmingomis medžiagomis jau kelia susirūpinimą. Tiesa, savaitgalį sustiprėjus vėjui prietaisai užfiksavo šiek tiek mažesnį užterštumą, bet šiomis dienomis jis vėl pakilo ir jau siekia rekordines aukštumas. Liūdniausia padėtis – šalies didmiesčiuose. Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus specialistai, remdamiesi meteorologų prognozėmis, pateikė oro taršos prognozes kovo 3 dieną.

Oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis yra didžiausia Lietuvos miestų oro kokybės problema. Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai – rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai ir kt. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Klaipėdos mieste dažniausiai užfiksuojama tarša kietosiomis dalelėmis, kuri viršija nustatytas koncentracijas.

Savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėjos Zitos Tverkutės tvirtinimu, šiemet buvo padaryta viskas „tilpti“ į leistinų viršyti oro užterštumo rodiklius dienų limitą, o jei tai nepavyko, kalti kaimynai – tiek artimi, tiek ir tolimi. Viršijo ir kiti Negana to, iki metų pabaigos – dar daugiau kaip mėnuo, be to, prasidėjus šildymo sezonui miestiečių kūrenamų krosnių dūmai gali toliau bloginti oro kokybę.

Automobilių leidinio „Clean Green Cars“ ekspertai sudarė sąrašą gamintojų, tiksliau, jų gaminamų markių, kurios labiausiai bei prasčiausiai atitinka aplinkosaugos reikalavimus. Vertinant automobilių pramonės gigantų produkciją buvo kreipiamas dėmesys į dinaminių mašinos savybių bei jos į aplinką išmetamų kenksmingų medžiagų santykį, į šių medžiagų sudėtį.

Aplinkos apsaugos specialistai sako, kad pavasarinę oro taršą labiausiai įtakoja nevalyti keliai. Jų Anot jų, smėlį iš gatvių reikėjo išvežti jau prieš 2–3 savaites. Vilniaus savivaldybė teisinasi vos suspėjusi užlopyti skyles keliuose, o valymo darbus žada baigti iki gegužės pirmosios. Visą šią savaitę fiksuojama padidėjusi oro tarša kietosiomis dalelėmis, kurios gali sukelti sveikatos sutrikimų alergiškiems žmonėms, pakenkti ir sveikiesiems.

Atšiauri žiema Panevėžį paskandino dūmuose ir smoge. Vienintelė Panevėžyje Sirupio g. esanti oro kokybės rodiklius fiksuojanti taršos matavimo stotelė sekmadienį rodė 91 mikrogramo kubiniame metre kietųjų dalelių koncentraciją. Maksimali leistina norma siekia 50 mikrogramų kubiniame metre. Viršyti taršos normą miestuose per metus leidžiama ne daugiau nei 35 dienas. Panevėžyje nuo šių metų pradžios skaičiuojama jau 22 dienos, kai teršalų kiekis viršijo leistiną normą.

Šiandien Aplinkos ministerija kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją ir paragino kartu su ministerijai pavaldžiomis institucijomis nedelsiant imtis priemonių oro taršai mažinti. Kaip sakė aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis, susirūpinimą kelia faktas, kad kasmet šalies miestuose nustatoma vis didesnė maksimali smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija.