oro gynyba

Redzikove (Lenkija) pradėjo veikti naujas JAV priešraketinės gynybos objektas, parengtas Aljanso gynybai, rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi NATO pranešimu. „Šis objektas, vadinamas „Aegis Ashore“, yra didesnio NATO priešraketinės gynybos skydo dalis ir yra skirtas aptikti, sekti ir perimti skrendančias balistines raketas. „Tai svarbus žingsnis transatlantiniam saugumui ir NATO gebėjimui apsisaugoti nuo didėjančios balistinių raketų grėsmės.

Lietuvoje beveik dviem savaitėms dislokuojama Nyderlandų oro gynybos sistema „Patriot“. Ši ilgojo nuotolio oro gynybos sistema bus dislokuota nuo liepos 7 iki liepos 19 dienos, šalyje pirmą kartą vykstant pratyboms „Baltic Connection 24“ (BALTCON24). Kariai su technika šeštadienį ryte išsilaipino Klaipėdoje, ir išvyko į Šiaulių Aviacijos bazę, iš kur bus vykdomos užduotys. Pasak Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų oro gynybos bataliono vado plk. ltn.

Prancūzų gynybos ministras Sebastienas Lecornupareiškė, kad Prancūzija nurodė įmonėms, dalyvaujančioms oro gynybos raketų „Aster“ gamyboje, teikti pirmenybę šioms sutartims. Tai buvo pirmas kartas, kai jis pasinaudojo specialiaisiais įgaliojimais, siekdamas paspartinti gynybai reikalingų prekių gamybą.

Kalbų apie gynybą sūkuryje prezidentas Gitanas Nausėda pasidalina savo vizija, kaip užtikrinti valstybės saugumą. G. Nausėda atsakė apie oro gynybą ir tankų pirkimą, kad šiuo metu dar niekas nieko neperka, nes tai yra, viso labo, tiktai platformos pasirinkimas ir sutartys, tiekimo terminai, pinigų sumos. Pats derybų procesas dar nėra prasidėjęs. Išskirtiniame interviu jis teigė, kad pinigus gynybos klausimams spręsti reikėtų imti iš verslų, o ne iš visų Lietuvos gyventojų.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys su Italijos kolega Giuseppe Cavo Dragone aptarė galimą šios šalies įsitraukimą į Baltijos šalių rotacinę oro gynybą. „Italai turi plačių interesų, kurie apima ir mūsų regioną, todėl NATO oro gynybos rotacinis modelis mums suteikia galimybę bendradarbiavimą su Italija pakelti į dar aukštesnį lygmenį. Su admirolu G. C. Dragone sutarėme, kad vystysime šią diskusiją ir sieksime karinių sprendimų“, – po susitikimo sakė generolas.

Ukrainai pavyzdingai ginantis nuo Rusijos oro atakų, dalis karininkų ir ekspertų pasigesta didesnio dėmesio priešlėktuvinei gynybai ir mūsų šalyje. Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų vadas Saulius Guzevičius sako, kad Lietuvai dabar reikia galvoti ne apie tankus, o apie tai, kuo juos apgintų nuo oro smūgių, kuriais prasideda kiekvienas šio amžiaus karinis konfliktas. Apie tai S. Guzevičius kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikisi iki šių metų vasarą vyksiančio Vašingtono viršūnių susitikimo sutarti dėl papildomų oro gynybos sistemų Lietuvoje treniruotėms. „Tikimės pasiekti susitarimą, kad dar iki Vašingtono viršūnių susitikimo mes jau turėtume papildomų oro gynybos sistemų Lietuvoje bent jau treniruotėmis, kas iš principo reikštų, kad rotacinis modelis jau įgauna pagreitį“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ministras.

Besitęsiant karui Ukrainoje, neatmetama galimybė, jog Rusijos agresijos atveju, Lietuvai tektų gintis pačiai. Tokio scenarijaus grėsmę Lietuvos ekonomikos forume „Lietuvos Davosas 2024“ dar kartą priminė buvęs karininkas, gynybos įrangos gamintojos „Sky-Watch A/S“ viceprezidentas Hansas-Christianas Methiesenas.

Persilaužimą dėl rotacinės oro gynybos sistemos reikia pasiekti iki vasaros, sako prezidentas Gitanas Nausėda, pabrėžęs, kad ne visi NATO viršūnių susitikime Vilniuje pernai liepą deklaracijoje įrašyti sprendimai pradėti įgyvendinti.

Ukrainos oro gynybos sistemoje įvyko reikšmingų pokyčių. Vykstant plataus masto karui, mobiliosios ugnies grupės tapo pagrindiniu skydu nuo Rusijos „šahedų“. Kaip praneša „Ukrinform“, tai per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas. „Mūsų oro gynyboje įvyko reikšmingų pokyčių, didžiulis nomenklatūrų parkas, turiu omenyje ginkluotę.

Diskusijos su Vokietija ir Nyderlandais dėl rotacinės oro gynybos regione artimiausiu metu „gali duoti vaisių“, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Kalbamės su Nyderlandais, kalbamės su Vokietija ir matome jau tam tikrus tų pokalbių rezultatus, – interviu LRT laidoje „Dienos tema“ antradienį sakė G. Nausėda. – Tačiau kol visa tai nematerealizuosis, aš nenoriu kalbėti apie konkretiką.“ „Bet tikrai, patikėkite, tai gali duoti vaisių jau artimiausioje ateityje“, – pridūrė jis.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmadienį patvirtino, kad praėjusią naktį pataikė į strateginį Rusijos oro gynybos sistemos objektą laikinai okupuotame Kryme. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos biuro pranešime socialiniuose tinkluose sakoma, kad „Ukrainos ginkluotosios pajėgos naktį į spalio 30-ąją sėkmingai pataikė į strateginį Rusijos oro gynybos sistemos objektą vakarinėje laikinai okupuoto Krymo pakrantėje“. Daugiau informacijos nei Kyjivas, nei Maskva nepateikė.

Rusijoje teismas uždarė į tardymo izoliatorių už sostinės Maskvos oro gynybą atsakingą generolą-majorą Konstantiną Ogijenką. „Kommersant“ šaltinių teigimu, aukštas pareigas užėmęs Rusijos karininkas pabandė parduoti daugiabučių statyboms žemes, kurios buvo numatytos oro gynybos sistemų įrengimui.

Italijos kariai trečiadienį perėmė vadovavimą NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse. Pastaruosius keturis mėnesius Baltijos šalių oro erdvę saugojusias Portugalijos, Rumunijos ir Jungtinės Karalystės karines oro pajėgas Lietuvos kariuomenės Aviacijos bazėje Šiauliuose pakeitė Italijos kariai.

Trečiadienio vakarą Rusijos pajėgos smogė Ukrainai raketomis. Visoje šalyje skambėjo oro pavojaus signalas, mat buvo pranešta, kad okupantai paleido raketas iš bombonešių.  Ukrainos oro gynybos pajėgos pranešė, kad buvo numuštos 36 rusų raketos. Vakariniame pranešime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė ypatingą padėką oro gynybos pajėgoms už puikų darbą.

Ruošiantis Vakarų pasaulio lyderių atvykimui į Lietuvą, vokiečiai į Vilnių atvežė galingiausią pasaulyje oro gynybos sistemą „Patriot“, kuri saugos Vilnių nuo galimų rusų provokacijų ir atakų. Savo jėgą „Patriot“ įrodė ir Ukrainos kare. Jos sugebėjo numušti ir hipergarsines raketas „Kinžal“, kurias Putinas vadino nenugalimomis. Ekspertai sako, kad tai sistemos, apie kurias Lietuva kol kas gali tik pasvajoti, mat jų kaina siekia keletą milijardų eurų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuva kartu su Jungtine Karalyste, Norvegija, Nyderlandais, Danija, Švedija ir Islandija perka Ukrainai oro gynybos pajėgumų už 107,5 mln. eurų. Lietuvos įnašas – 6 mln. eurų, praneša Krašto apsaugos ministerija.  „Lietuva nuolat suranda įvairių būdų remti Ukrainą. Septynių šalių perkami oro gynybos pajėgumai sustiprins Ukrainos gebėjimą apsaugoti kritinę infrastruktūrą, civilius gyventojus ir karinį personalą“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Ketvirtadienio ryte paskelbta, kad Lenkijoje rastos raketos nuolaužos su rusiškais užrašais. Trečiadienį Vokietijos oro pajėgos pranešė, kad jų ir Didžiosios Britanijos naikintuvai kilo palydėti virš Baltijos jūros pastebėtų Rusijos žvalgybinių lėktuvų. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad nereikia skubėti su išvadomis ir palaukti tyrimo atsakymų, tačiau tai tik dar labiau signalizuoja, kad turime stiprinti šalies oro gynybą.

Berlynas vertins savo galimybes prisidėti prie oro gynybos Baltijos regione stiprinimo, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ketvirtadienį jis BNS patvirtino išsakęs tokį Lietuvos pageidavimą. „Asmeniškai Vokietijos kanclerio paklausiau, ar jie mato tokią galimybę oro gynybos sistemos rotaciniu pagrindu dislokuoti Lietuvoje, prisidėti tam tikrais elementais.

Šiems metams prasidėjus Maskvos parkuose ir miškuose pradėta kirsti medžius, skelbia „The Insider“. Anot leidinio, medžiai kertami tam, kad miškuose ir parkuose būtų galima įrengti priešlėktuvinės gynybos sistemas. Skelbiama, kad medžių kirtimas buvo užfiksuotas keliuose rajonuose. Priešlėktuvinės raketų sistemos S-400 jau buvo dislokuotos Timiriazevo žemės ūkio akademijos laukuose. Iš viso pranešama apie keturis paleidimo įrenginius.

Karas Ukrainoje paskatino su Rusija ar Baltarusija besiribojančias šalis dar kartą įvertinti savo saugumą. Lenkija suskubo pirkti naują ginkluotę ir karinę techniką, kitos šalys taip pat neatsilieka. Lietuva, nors turėdama mažiau pinigų nei Lenkija, žvelgdama į karo Ukrainoje eigą, pirks oro gynybai reikalingą ginkluotę, papildomų šarvuotų visureigių, artilerijos sistemų HIMARS ir prancūziškų haubicų.

Politikai kaltina vieni kitus dėl pažadėtos vokiečių brigados, kurios Lietuvoje galime ir nesulaukti, o neišlaikęs kaltinimų pažėrė net Vokietijos ambasadorius. Dar sunkiau Lietuvai pasiekiamos atrodo oro gynybos sistemos. Atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis sako, kad tai ne tik mūsų, bet ir visų sąjungininkų problema, nes daugelis tikisi, kad ukrainiečiai nusilpnins Rusijos pajėgas, todėl neskuba atstatyti savų pajėgumų.

Visi nekantriai laukiame gerų žinių apie tai, kad Ukraina pagaliau gaus oro gynybos sistemų „Patriot“. Lietuvai irgi reikėtų stiprinti savo oro gynybą – ir ne tik ją. TV3 žinių „Dienos komentare“ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas atsakė, kaip mums sekasi šio tikslo siekti.  Kodėl Lietuva atsitraukė ir nustojo bandyti blokuoti sankcijų Rusijai švelninimą?  Neatsitraukė. Mes radome formulę, kuri būtų priimtina visoms šalims.

Lenkų vyriausybė apsigalvojo dėl priešraketinės sistemos, kurią Vokietija pasiūlė atsiųsti Lenkijai, ir dabar sako, kad ją verčiau reikėtų perduoti Ukrainai.  Manoma, kad šis pasiūlymas Berlynui gali būti nepriimtinas, nes tai reikšmingai padidintų NATO dalyvavimą Ukrainoje.  Netikėtą Lenkijos atsaką į Berlyno pasiūlymą palankiai įvertino Ukraina, trokštanti apsaugoti savo oro erdvę nuo Rusijos raketų krušos.

Tarptautiniai Ukrainos rėmėjai trečiadienį aptarė „pagrindinį prioritetą“ – tiekti Kyjivui daugiau oro gynybos priemonių, – o Vašingtonas pareiškė, kad Rusijos šią savaitę surengti civilinių objektų bombardavimai tik dar labiau sustiprino sąjungininkų ryžtą padėti. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, paklaustas, ko tikisi iš susitikimo su Kyjivo rėmėjais NATO būstinėje Briuselyje, pasakė tik tris žodžius: „Priešlėktuvinės gynybos sistemų.

NATO oro pajėgų vadas Jamesas B. Heckeris ketvirtadienį lankosi Aviacijos bazėje Šiauliuose, kur su Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu aptars oro gynybos stiprinimą. J. Heckeris Lietuvoje pradės rytinio NATO flango oro gynybos pajėgumų inspektavimą, kurį vėliau tęs Varšuvoje.

Lietuva turi labai greitai pasirengti planą, ko siekia oro gynyboje, kad savo poreikius galėtų derinti su NATO, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. Jo vadovaujamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ketvirtadienį dalyvaujant Lietuvos kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui aptarė oro gynybos klausimus.

JAV patvirtinus 40 mlrd. dolerių karinės ir finansinės pagalbos Ukrainai paketą pamažu aiškėja ir ginkluotė, kurią ukrainiečiai už tai gaus. „The Washington Post“ skelbiama, kad bus perduotos ir oro gynybos sistemos „Patriot“. Gavusi „Patriot“ sistemas ir kitos karinės technikos Ukraina galėtų bandyti užsitikrinti oro erdvės kontrolę, kurios taip trūko visą karo laikotarpį. Be karinės ginkluotės JAV suteiks daugiau nei 8 mlrd. dolerių ekonominės pagalbos, beveik 5 mlrd.

Siekiant užtikrinti gyventojų civilinę saugą reikia dirbti dviem kryptimis: stiprinti ne tik slėptuvių infrastruktūrą, bet ir oro gynybą, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. „Galime galvoti apie slėptuvių infrastruktūrą, bet, kita vertus, reikia galvoti apie oro gynybą ir investicija į oro gynybą reikštų, kad tų slėptuvių reikia mažiau, ir abiem kryptimis reikia dirbti“, – trečiadienį BNS sakė komiteto pirmininkas.

Nuožmaus karo Ukrainoje akivaizdoje aktyviai turi ruoštis Lietuva. Buvęs Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Nacionalinio saugumo klausimais Albinas Januška teigia, kad dabar metas Jungtinių Amerikos Valstijų prašyti ne tik dešimties tūkstančių karių, bet ir ilgojo nuotolio oro gynybos sistemos „Patriot“. Ir viso to reikia tam, kad Rusija nesugalvotų testuoti saugumo garantijų – 5-ojo NATO straipsnio.

BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą nustatyti keturi nauji koronaviruso atvejai – po du Vilniaus ir Kauno apskrityse. UžsikrėtėRespublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės slaugytoja, Rūdiškių gyventoja. Kaune užsikrėtė pedagogė, taip pat užfiksuotas įvežtinis atvejis iš Uzbekijos.

Lietuvą pasiekus iš Norvegijos įsigytoms vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS, Lietuvos gynyba pakilo į naują aukštesnį lygį, sako kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys. Jo teigimu, toks oro gynybos skydas dabar leistų padengti atkarpą nuo Vilniaus iki Kauno, o ilgainiui sistema bus integruota į vieningą NATO oro gynybos sistemą.  Generole, į Lietuvą jau atvežtos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS.

  NATO šalių vadovai trečiadienį pavedė karinei vadovybei iki kitų metų vidurio pateikti siūlymus, kaip sustiprinti Baltijos šalių oro gynybą, pranešė prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba.   Šalies vadovės teigimu, oro gynybos trūkumai dokumentuose pripažinti pirmą kartą, o viršūnių susitikime priimti sprendimai įrodo valią šias gynybos spragas šalinti.

Lietuva tikisi iki kitų metų vidurio pasiekti proveržį NATO derybose dėl Baltijos jūros regiono oro gynybos principų, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Pasak jo, detalės šiuo klausimu dabar yra derinamos techniniu lygiu, tačiau ministras tikisi persilaužimo ir tarp politikų.

Rusija siekia sukurti bendrą oro gynybos sistemą su visomis savo buvusiomis sovietinėmis karinėmis sąjungininkėmis, trečiadienį sakė aukšto rango pareigūnas. „Regioninių oro gynybos sistemų sujungimas sudarys sąlygas sukurti bendrą oro gynybos (sistemą) virš visos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) teritorijos“, – spaudos konferencijoje Armėnijos sostinėje Jerevane sakė šio Rusijos vadovaujamo šešių valstybių aljanso vadovas Nikolajus Bordiuža.

 Baltijos šalyse trūksta pajėgumų užtikrinti oro gynybą, sako NATO Sąjungininkų pajėgų ir Jungtinių Valstijų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Philipas Markas Breedlove'as. „Spragos čia yra tokios pačios, kokias mes matome visame Aljanse, jos nėra būdingos tik Lietuvai. Mes turime pakankamai gerus ir stiprius orlaivių pajėgumus, tačiau visame Aljanse mums trūksta antžeminių oro gynybos sistemų“, - interviu BNS sakė antradienį Vilniuje viešėjęs P.M.Breedlove'as.

NATO turi būti pasiruošęs Baltijos šalių oro gynybai, teigia Lietuvoje viešintis NATO Sąjungininkų pajėgų ir Jungtinių Valstijų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Philipas Markas Breedlove'as. „Baltijos šalių oro policija yra taikos meto misija, bet aš manau, kad Aljansas turi būti pasiruošęs oro gynybos misijai“, – po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite ir kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku žurnalistams sakė P. Breedlove'as.

Kadenciją baigiantis NATO Sąjungininkų pajėgų ir Jungtinių Valstijų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Philipas Markas Breedlove'as antradienį susitiks su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite ir kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku, su kuriais aptars regioninį oro gynybos stiprinimą. Taip pat pareigūnai planuoja kalbėtis apie saugumo situaciją Lietuvoje ir Jungtinių Valstijų kariuomenės indėlį užtikrinant saugumą Baltijos šalyse.

NATO svarsto naujas priemones ir planus Baltijos šalių oro gynybai užtikrinti, siekiant atgrasyti Rusiją, ir analizuoja Maskvos pranešimus apie naujas divizijas šalies vakaruose, sako Aljanso generalinio sekretoriaus pavaduotojas Aleksandras Vershbow. „Tarp svarbių klausimų, kuriuos turėsime įvertinti, yra priemonės užtikrinti efektyvią oro gynybą net esant blogiausiam scenarijui.

Baltijos šalys svarsto bendrai pirkti oro gynybos sistemas, pirmadienį sakė Vilniuje susitikę Lietuvos ir Latvijos prezidentai. „Aptarėme (...) karinio bendradarbiavimo stiprinimo klausimus, tame tarpe bendrų ginkluotės pirkimų, ypač oro apsaugos srityje“, - sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė bendroje spaudos konferencijoje su naujuoju Latvijos prezidentu Raimondu Vėjuoniu. Prezidentė daugiau detalių pateikti atsisakė. „Pirksim tai, ką gebėsime, ko reikia ir tiek, kiek reikia.

1955 m. gruodžio mėnesio Sears reklamoje įsivėlė klaida telefono numeryje. Šiaurės ašigalio numeryje. Ėjo 1955-ieji, artinosi Kalėdos ir Sears kilo mintis apie naują kalėdinį pokštą. Vietiniame laikraštyje parduotuvė įdėjo reklamą… paties Kalėdų senelio vardu. „EI, VAIKAI!“ skelbė reklama, baugiai atrodanti tik žvelgiant retrospektyviai. „Paskambinkite mano asmeniniu telefonu ir pakalbėsiu su jumis asmeniškai dieną ar naktį.

Laima AGANAUSKIENĖ Radviliškyje veikiančiame Oro gynybos batalione (OGB) surengtos taktinės oro gynybos pratybos, naudojant žemėlapį „Gudrusis sakalas“. Jose savo įgūdžius demonstravo apie 120 bataliono profesinės karo tarnybos karių.

Rusija Abchazijoje dislokavo pirmą oro gynybos sistemą  S-300.  Rusų oro gynybos pajėgų vado A.Zelino teigimu  oro gynybos sistema dengs tiek Rusijos karinę bazę, tiek visą Abchaziją. Gruzijos  šis veiksmas pavadintas „okupuotų teritorijų militarizavimu". Abchazijos ministras pirmininkas patvirtino dislokacijos  faktą pridurdamas, kad  dislokuoti kariniai įrenginiai skirti ne pulti, o ginti respublikos sienas.