orlen

Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ į naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose per kelerius metus žada investuoti daugiau nei 1 mlrd. zlotų (apie 220 mln. eurų) – investicijos bus kur kas didesnės, nei skelbta anksčiau, sako „Orlen Lietuvos“ vadovas.

Europos Sąjungos planai iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ne 40 proc., o 55 proc. šįkart nėra vertinami kaip dar vienas pažadas, kurio nesiruošiama tesėti. Tą įrodo per metus 80 proc. – iki 43 eurų už toną CO2 ekvivalento – padidėjusi apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina rinkoje. Žinoma, neapsieita ir čia be investuotojų bei spekuliantų antplūdžio, kurie prognozuoja, kad taršos kaina Europoje tik didės.

Didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, valdantis Lietuvos naftos perdirbimo ir transportavimo bendrovę „Orlen Lietuva“, bando sumažinti priklausomybę nuo naftos iš Rusijos, kuri kol kas yra pagrindinė žaliavos tiekėja jo gamykloms.

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos bendrovė „Orlen Lietuva“ pernai patyrė 129,1 mln. eurų (580 mln. Lenkijos zlotų) grynųjų nuostolių, tuo metu 2019 metais įmonės grynasis pelnas siekė 64,6 mln. eurų (290 mln. zlotų). Bendrovės pardavimo pajamos pernai, palyginti su 2019-aisiais, sumenko 44 proc. iki 2,432 mlrd. eurų (10,926 mlrd. zlotų), teigiama Lenkijos „Orlen“ 2020 metų veiklos ataskaitoje.

Incidentas, kai Būtingės terminale pirmadienį į Baltijos jūrą išsiliejo nafta, yra visiškai suvaldytas, pranešė terminalo valdytoja, Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ įmonė „Orlen Lietuva“. Pasak įmonės, incidentas buvo visiškai suvaldytas dėl skubių ir koordinuotų „Orlen Lietuvos“, Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų veiksmų. Institucijų vertinimu, išsiliejo 480 litrų naftos, teigia „Orlen Lietuva“. Aplinkos ministerija pirmadienį teigė, kad į aplinką išsiliejo iki 2 tonų naftos.

Lenkijos energetikos gigantas „PKN Orlen“, veikiantis ir Lietuvoje, pranešė apie vienos iš didžiausių žiniasklaidos grupių „Polska Press“ įsigijimą. Ekspertai nerimauja, kad šalies valdantieji žengia Vengrijos ir Rusijos pramintu taku. Nepaisant to, kad valstybei formaliai priklauso tik apie 30 proc. „Orlen“ akcijų, faktiškai būtent ji valdo bendrovę, kuri yra tarp penkių didžiausių mokesčių mokėtojų Lenkijoje.

Lietuvos naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose valdantis didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ paskelbė verslo pertvarkymo per artimiausią dešimtmetį planą, kuriuo numatytos 140 mlrd. zlotų (31,3 mlrd. eurų) investicijos plėtrai. „Orlen“ persitvarkymas į daugiafunkcinę energetikos grupę bus grindžiamas atsinaujinančios energijos bei dujų generacijos elektros gamyba, angliavandenilių gavyba bei integruotomis mažmeninės prekybos paslaugomis“, – teigiama „Orlen“ pranešime spaudai.

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos bendrovė „Orlen Lietuva“ planuoja šimtamilijonines investicijas į naftos likučio perdirbimo gamyklą Lietuvoje, pranešė Lietuvos vyriausybės atstovai. Ekonomikos ministro patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė BNS sakė, kad bendrovės vadovas Michailas Rudnickis ketvirtadienį šiuos planus aptarė su Susisiekimo, Energetikos, Ekonomikos ir Finansų ministerijų vadovais.

Teismas nutraukė Lenkijos kapitalo naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ ginčą su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT) dėl rezervinės galios rinkos tyrimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) trečiadienį bylą nutraukė „Orlen Lietuvos“ prašymu, šalims jį išsprendus bendru susitarimu, BNS pranešė teismo atstovė Sigita Baltaduonė.   VERT BNS pranešė, kad „Orlen Lietuva“ paprašė nutraukti bylą savo iniciatyva, šalys nepasirašė jokio susitarimo.

Lietuvos nuolaidos naftos perdirbimo įmonę Mažeikiuose valdančiam Lenkijos koncernui „Orlen“ padėjo abiejų šalių santykiams, bet nebuvo esminis jų šiltėjimo elementas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pabrėžia, kad strateginės įmonės ir dideli investuotojai „vienaip ar kitaip iš valstybės sulaukia tam tikrų nuolaidų arba lengvatų“ nepriklausomai, ar jos kurtųsi Mažeikiuose, ar laisvosiose ekonominėse zonose.

Premjeras Saulius Skvernelis neatvirauja dėl savo žmonos įsidarbinimo bendrovės „Orlen” dukterinėje įmonėje, nors visuomenei kyla klausimų. Ar tokie ir kiti premjero įvaizdžio negerinantys dalykai nesutrukdys jo tolimesnei politinei karjerai, apie kurią jis pats kalba vis atviriau, TV3 Žinių Dienos komentare klausiama paties premjero Sauliaus Skvernelio.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis sako, kad premjeras Saulius Skvernelis turėtų atsakyti į klausimus dėl žmonos įsidarbinimo Lenkijos koncernui „Orlen“ priklausančioje įmonėje aplinkybių, tačiau teigia, kad situacijos nereikia išskirtinai aštrinti. „Nesakau, kad šioje situacijoje nekyla klausimų – jų tikrai kyla. Ir aš manau, kad jei premjerui nepavyko iš pirmo karto, jis galės iš antro karto į tuos klausimus atsakyti.

Paaiškėjus, kad premjero Sauliaus Skvernelio žmona Silvija Skvernelė įsidarbino koncernui „Orlen“ priklausančiame degalinių tinkle, prezidentūra atkreipia dėmesį, kad politikai turėtų laikytis aukščiausių skaidrumo standartų ir vengti viešųjų ir privačių interesų konfliktų ir net jų regimybės.  „Politikai, pareigūnai bei tarnautojai, užimantys itin atsakingas pareigas, turėtų laikytis aukščiausių etikos bei skaidrumo standartų.

Premjero Sauliaus Skvernelio žmona įsidarbino lenkų koncernui „Orlen“ priklausančiame degalinių tinkle „Orlen Baltics Retail“, nurodoma antradienį atnaujintoje premjero privačių interesų deklaracijoje. Premjero teigimu, prieš priimdama įmonės pasiūlymą, žmona su juo pasitarė, o jokio interesų konflikto šiuo klausimu nemato. „Taip, ji ieškojo darbo pasibaigus motinystės atostogoms.

Antradienį paskelbus atnaujiną premjero deklaraciją, paaiškėjo, kad jo žmona Silvija Skvernelė įsidarbino „Orlen Baltics Retail“. Kilo nemenkas šurmulys, nes „Orlen Baltics Retail“, galimai S. Skvernelio Vyriausybės dėka, išsprendė ilgus metus trukusį ginčą su „Lietuvos geležinkeliais“ ir sutaupė milijonus eurų. Premjero ėmėsi ginti valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, bet pats S. Skverelis situacijos nepaaiškino.

Po premjero Sauliaus Skvernelio neskelbtų susitikimų su Lenkijos politikais šios šalies valstybės kontroliuojamo koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo įmonė Mažeikiuose „Orlen Lietuva“ sulaukė nuolaidų gabenant krovinius „Lietuvos geležinkeliais“ bei sėkmės valstybiniuose elektros rezervo konkursuose Lietuvoje, skelbia 15min.lt.

Lietuvos kapitalo degalinių tinklui „Emsi“ nepavyko laikinai sustabdyti kelio „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstrukcijos projekto įgyvendinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) rugpjūčio 21 dieną atmetė „Emsi“ skundą dėl „Via Baltica“ rekonstrukcijos. LVAT paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo liepos 18 dienos nutartį.

Lietuvoje penktadienį viešintis Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pažadėjo, kad didžiausio šalies naftos koncerno „Orlen“ įmonė plėsis Lietuvoje. „Orlen Lietuva“ valdomą naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose apžiūrėjęs premjeras kol kas nedetalizavo visų konkrečių planų, bet patikino, kad ketinimai orientuoti į plėtrą, įskaitant tolesnes investicijas į gamyklą.

2008 metais, kai Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad nori statyti atominę elektrinę vos 40 kilometrų nuo Lietuvos sostinės, nedaug kas tikėjo, kad šis noras išsipildys. Tiesa, gavus paskolą iš Rusijos ir 2012 metais padėjus simbolinį statybų pradžios akmenį abejonės pamažu blėso, bet net tada dvejota ar šis atominis monstras pradės veikti.

Lietuvos premjerui Sauliui Skverneliui trečiadienį pareiškus, kad Lenkija planuoja gerokai didinti krovinių importą iš naftos koncerno „Orlen“ valdomos Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas sako, jog „Orlen“ žada pervežti iki pusės milijono tonų naftos produktų per metus. „Turėtų artimiausiu metu prasidėti srautų didėjimas Lenkijos kryptimi.

Lenkija yra artimiausia Lietuvos strateginė partnerė regione, teigia premjeras Saulius Skvernelis, Lenkijoje susitikęs su šios šalies ministru pirmininku. Krynicoje, kur vyksta ekonomikos forumas, surengtame susitikime su Mateuszu Morawieckiu S. Skvernelis aptarė dvišalius santykius, strateginius transporto, energetikos projektus, švietimo, kitus aktualius klausimus. „Siekiame visus klausimus spręsti remiantis konstruktyviu bendradarbiavimu ir abipusiu pasitikėjimu.

Vasara – intensyviausias keliavimo ir važiavimo automobiliu laikas. Pricer.lt suskaičiavo, kiek per metus pabrango 1 litras degalų Lietuvos vairuotojams. Palyginus populiariausių degalų kainas su pernai vasara, užfiksuota, kad 1 litras A95 benzino pabrango 16 euro centų, o 1 litras dyzelinio kuro – 19 euro centų. Pilant 50 litrų baką degalų, šiemet vairuotojai mokėjo 8-9,6 euro daugiau, nei pernai, rašoma pranešime spaudai. Kainų šuolis, kaip jau skelbė Pricer.

Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą dėl vienintelio Lietuvos naftos koncerno „Orlen Lietuva“ galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, parduodant žymėtą dyzeliną rinkoje. Pirmą kartą taryba buvo nutarusi nepradėti tyrimo, tačiau teismas ją įpareigojo ištirti padėtį rinkoje.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkelių“ ruošiasi atstatyti 19 kilometrų ilgio ruožą iš Mažeikių į Latvijoje esančią Rengę. Prieš dešimtmetį išardytu keliu produkciją į Latviją gabendavo Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Mažeikių naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“. „Lietuvos geležinkelių“ valdyba praėjusią savaitę pritarė preliminarios 10 mln. eurų vertės investicijų projektui.

Premjeras Saulius Skvernelis sekmadienį Mažeikių rajone susitiks su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu. Susitikimas įvyks Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomoje naftos perdirbimo gamykloje „Orlen Lietuva“, Juodeikių kaime. Abiejų šalių premjerai ketina aptarti dvišalius santykius, kitus Lietuvos ir Lenkijos valstybėms svarbius klausimus, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

 Vyriausybė ir Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ antradienį pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją, pranešė premjeras Saulius Skvernelis. „Šiandien pasirašyta tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo deklaracija tarp Energetikos ir Susisiekimo ministerijų ir „Orlen“ ir „Orlen Lietuva“. Ši deklaracija numato tolesnes bendradarbiavimo tarp Vyriausybės ir „Orlen“ kryptis“, – Vyriausybėje sakė S. Skvernelis.

 Premjeras Saulius Skvernelis antradienį Vilniuje susitiks su Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdybos pirmininku Danieliumi Obajteku ir bendrovės „Orlen Lietuva“ vadovu Michalu Rudnickiu. Susitikime ketinama aptarti Mažeikių gamyklos modernizavimo planus, „Orlen“ vizijas bei naujas idėjas, taip pat viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifus didžiosioms įmonėms naudojančioms daug energijos, teigia Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

Penktadienį į Vilnių atvyksta Lenkijos Senato pirmininkas Stanislawas Karczewskis (Stanislavas Karčevskis). Per pastarąjį kalendorinį mėnesį tai jau bus ketvirto aukšto kaimyninės šalies valdžios pareigūno vizitas Lietuvoje. Vasario viduryje Lietuvoje lankėsi Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), praėjusią savaitę – Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) ir Lenkijos Seimo pirmininkas Marekas Kuchcinskis.

Kovo mėnesio pigiausių degalų kainų tyrimas atskleidė, kad degalai, brangę pirmus du šių metų mėnesius, pagaliau pradėjo pigti. O be to, Naujojoje Vilnioje pradėjo veikti naujas pigių degalų operatorius, pasiūlęs mažiausias benzino ir dyzelinio kuro kainas Vilniuje. Pricer.lt 2018 metų kovo mėnesį užfiksavo benzino ir dyzelinio kuro kainų kritimą po paskutinių dviejų mėnesių kainų šuolio, kurį lėmė Vyriausybės sprendimas nuo metų pradžios padidinti akcizą dyzeliniam kurui.

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienio vakarą susitiko į Vilnių atvykusiu Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu). Politikai derėjosi prieš oficialų dvišalį susitikimą penktadienį, Vilniuje vėliau vyko ir susitikimas tarp Baltijos šalių ir Lenkijos premjerų. Ketvirtadienio vakaro susitikime susitikime diplomatai ir patarėjai nedalyvavo, žiniasklaidai apie jį nebuvo pranešta.

2018 metų sausio mėnesį buvo užfiksuotas stiprus degalų kainų šuolis, kurį lėmė Vyriausybės sprendimas nuo metų pradžios padidinti akcizą dyzeliniam kurui. Pricer.lt degalų kainų tyrimas vasario mėnesį parodė, kad per mėnesį dyzelino kainos degalinėse toliau kilo, o benzinas pradėjo pigti. Vasario mėnesį žaliavinė Brend rūšies nafta biržoje atpigo 6,2 proc., o jos kaina buvo lygi tai, kuri fiksuota prieš metus – 2017 vasario mėnesį.

Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) šeštadienį dvišalius klausimus aptars su prezidente Dalia Grybauskaite. Lietuvai yra svarbi Lenkijos parama, siekiant sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa ir sustiprinti gynybos pajėgumus.

Į Lietuvą atvykęs Lenkijos prezidentas Andrzeju Duda (Andžejus Duda) ketvirtadienį pasidžiaugė gerėjančiais dvišaliais santykiais, bet kartu pažadėjo vizito metu iškelti Lietuvos lenkų problemas. „Man atrodo, kad Lenkijos ir Lietuvos santykiai politiniu lygiu šiuo metu rutuliojasi gera kryptimi“, – susitikime su Lietuvos lenkų bendruomene Vilniuje ketvirtadienio vakarą sakė A. Duda.

Lenkijos koncerno „Orlen“ vadovas sako, kad naujas įstatymas dėl strateginių įmonių sandorių patikros gali apsunkinti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą valdančios įmonės veiklą Lietuvoje. „Tai jokiu būdu nėra geros naujienos mums, šis naujas reguliavimas potencialiai gali apsunkinti mūsų veiklą Lietuvoje. Mes kalbame apie potencialią įtaką, nes šis įstatymas dar tik neseniai buvo priimtas.

Lietuva turėjo galimybę išvengti rekordinės 28 mln. eurų baudos už tai, kad išardžiusi bėgius į Latviją pažeidė konkurenciją, tačiau taip ir neišsklaidė Briuselio abejonių, sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ketina skųsti Europos Komisijos (EK) sprendimą skirti jai beveik 28 mln. eurų baudą už 2008 metais išardytą „Orlen Lietuvai“ svarbų geležinkelį iš Mažeikių į Rengę Latvijoje, trečiadienį pranešė įmonės vadovas. Mantas Bartuška sako, jog taip bus bandoma sumažinti baudą ir apginti įmonės reputaciją. „Sprendimą esame kruopščiai išanalizavę ir nėra jokios abejonės, kad mes Europos Komisijos sprendimą skųstime.

Teisininkai sako, kad Lietuvos Vyriausybė turėtų rimtai apsvarstyti galimybę teismui skųsti Europos Komisijos skirtą baudą „Lietuvos geležinkeliams“, tačiau pripažįsta, kad turima informacija nesuteikia pagrindo tvirtai prognozuoti sėkmingą bylos baigtį. Bylinėtis Lietuvą gali paskatinti potencialūs ieškiniai iš Latvijos geležinkelių ar „Orlen Lietuvos“, jei konkurencijos pažeidimas nebus užginčytas. Teismų maratonas taip pat galėtų atitolinti baudos mokėjimą.

Latvijos vyriausybė ragina Lietuvą atstatyti išardytą geležinkelio ruožą į Latviją ir kritikuoja Lietuvos planus susitarti su Lenkijos koncernu „Orlen“ dėl krovinių tarifų mainais į tai, kad bėgiai nebūtų atstatyti. Latvijos susisiekimo ministerijos atstovas Edgaras Taravas pareiškė, kad ruožo atstatymas būtų naudingas naftos perdirbimo gamyklai Mažeikuose, pervežimo kompanijoms, krovos bendrovėms ir Rygos uostui.

Socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybėje dirbęs Algirdas Butkevičius bei 2008-ųjų pabaigoje premjeru tapęs Andrius Kubilius neprisiima atsakomybės dėl valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ sprendimo išardyti Rengės geležinkelio ruožą, dėl ko Europos Komisija bendrovei pirmadienį skyrė beveik 28 mln. eurų baudą.

Europos Komisija (EK) valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ pirmadienį skyrė 27,87 mln. eurų baudą už tai, kad ji apribojo konkurenciją, 2008 metais išardžiusi bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje.

Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis Varšuvoje pirmadienio vakarą susitiko su Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos lyderiu Jaroslawu Kaczynskiu (Jaroslavu Kačynskiu). Susitikimas už uždarų durų truko daugiau kaip tris valandas. Diplomatai susitikime nedalyvavo, žiniasklaidai iš anksto apie jį nebuvo pranešta. J.Kaczynskis formaliai neužima jokių pareigų Lenkijos vyriausybėje, bet daugelis apžvalgininkų jį vadina įtakingiausiu Lenkijos politiku.

Lenkijos žiniasklaidai paskelbus slapta įrašytą tuometinio užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio pokalbį, kuriame jis ragino „paauklėti lietuvius“ dėl Lenkijos investicijų į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, šalies energetikos ministras Krzystofas Tchorzewskis teigia, kad tai rodo stiprią Rusijos įtaką Lenkijoje ir Lietuvoje. Jis taip pat tikino, kad „Orlen Lietuva“ dirba pelningai, pelno tikimasi ir šiemet.

Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta įrašas, kuris sukėlė tikrą sumaištį. Klaipėdietis, papildęs savo automobilį degalais, pastebėjo, kad skaičių skalė toliau sukosi. Vaizdo įrašą nufilmavęs bokso klubo „Čempionas“ atstovas jį įdėjo į „Facebook“ paskyrą, o čia jis per naktį sulaukė šimtų tūkstančių peržiūrų.

Du mėnesius valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ vadovaujantis Mantas Bartuška sako, kad įmonėje pradėtos permainos negali būti labai greitos, tačiau jau gerokai pasistūmėta į priekį, formuojant komandą ir keičiant procesus. Klaipėdos SGD terminalo projektą įgyvendinęs finansininkas ir vadybininkas M.Bartuška sako, kad svarbiausias jo tikslas - padaryti „Lietuvos geležinkelius“ skaidria, efektyviai veikiančia įmone, duodančia gerą grąžą valstybei.

Žinoma, kad Lietuvos gyventojai medžiodami mažesnes kainas vyksta į Lenkiją. Ten tampa nebesvarbu produkto prekės ženklas, svarbiausia kaina. Prekybos tinklams ir tiekėjams prabilus apie kainų kėlimą tai tampa lenkų gamintojai ramūs – pas juos kainų šuolis jau įvyko.

Trijų Baltijos šalių ir Lenkijos derybos dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemų sinchronizavimo su kontinentine Europa gali strigti, Lenkijos naftos koncernui „Orlen“ nuolat keliant krovinių pervežimo tarifų jos gamyklai Lietuvoje problemą.

Į didžiausių Vidurio Europos sąrašą įmonių pateko 11 Lietuvos bendrovių, o tai - viena mažiau nei pernai. Mažėjančią tendenciją parodė tarptautinės audito ir verslo konsultacijų įmonės „Deloitte“ 500 didžiausių įmonių ataskaita, kurioje įvertintos 2015 metų įmonių pajamos.

Lenkijos naftos bendrovės, tarp jų ir Lietuvoje antrinę įmonę valdantis koncernas „Orlen“, nuo liepos pereis į šalies Energetikos ministerijos rankas. Lenkijos parlamentarai nutarė, kad Energetikos ministerija vasarą perims įmonių „Orlen“, „Lotos“, „Naftoport“ ir „Siarkopol Gdansk“ valdymą. Dar anksčiau, nuo balandžio pradžios Energetikos ministerijai atiteks energetikos įmonės „Polska Grupa Energetyczna“, „Tauron“, „Enea“ ir kitos, rašo Lenkijos portalas biznes.pl.

Vienintelę Lietuvoje naftos perdirbimo gamyklą valdantis didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ gali būti jungiamas su kitu šalies naftos koncernu „Lotos“, kuris Lietuvoje valdo beveik visą naftos gavybą. Šią savaitę apie tai prabilo politikai, nors rinkos žinovai abejoja, ar tokiai pertvarkai pritartų konkurencijos pareigūnai. „Su tuo susiję sprendimai priklausys nuo koncernų valdybų“, - iždo ministrą Andrzejų Czerwinskį (Andžejų Červinskį) cituoja naujienų portalas tvn24bis.pl.