orion

Šią savaitę Rusijos karinį jūrų laivyną kaip iš giedro dangaus supurtė naujiena apie nelaimę Murmanske. Ten ne tik paskendo didžiausias pasaulyje plaukiojantis dokas, tačiau ir pramušė 4 metrų skersmens skylę vieninteliame rusų lėktuvnešyje „Admiral Kuznecov“. Tačiau ir pačios Rusijos karybos ekspertai pripažįsta, kad didelių problemų turi visas rusų laivynas.

Bendras leidinio „The Insider“ ir tyrėjų grupės „Bellingcat“ tyrimas atskleidė skrydžio MH-17 katastrofos tarptautinės grupės ieškomo vieno iš pagrindinių įtariamųjų tapatybę, – tai pulkininkas generolas Nikolajus Fiodorovičius Tkačiovas, Rusijos Centro karinės apygardos vyr. inspektorius. Tai, kad įrašytuose pokalbiuose skambantis balsas sutampa su generolo N. Tkačiovo, patvirtino dvi nepriklausomos ekspertų komandos, kurių viena yra Lietuvos teismo ekspertizės biuras.

Amerikiečių kosminės kapsulės „Orion“, turinčios kada nors nugabenti į Marsą žmonių, pirmasis bandomasis skrydis dėl lėšų stygiaus buvo atidėtas bent iki 2019 metų, penktadienį pranešė JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). Nepilotuojamas bandomasis skrydis buvo suplanuotas 2018 metų lapkritį, bet jį teko atidėti Baltiesiems rūmams paprašius kaštų, saugumo ir techninių galimybių studijos.

Naujosios Zelandijos pareigūnai pradėjo operaciją, siekdami išgelbėti jachta aplink pasaulį plaukiantį lenką buriuotoją, kuris ketvirtadienį popiet įjungė avarinį švyturį. 64 metų lenkas prieš beveik dvi savaites 10,6 metro ilgio jachta „Reginar“ iš Oklando išplaukė Horno rago kyšulio link. Jo buvimo vietą aptiko Naujosios Zelandijos oro pajėgų lėktuvas „Orion“. „Lenkas jūreivis, vienas plaukiantis aplink pasaulį, įjungė avarinį švyturį.

 Norvegija paskelbė penktadienį savo planus apie didžiausias savo karinės galios atnaujino pastangas po šaltojo karo laikų, kad sustiprintų savo gynybą nuo „vis labiau neprognozuojamos“ Rusijos. Ši Skandinavijos šalis ir NATO narė planuoja įsigyti naujų naikintuvų ir povandeninių laivų, kad sustiprintų savo gebėjimą apsiginti nuo savo didžiulio kaimyno, su kuriuo Norvegija turi bendros sienos atkarpą Arktyje. Per 20 metų Norvegija padidins savo gynybos biudžetą 165 mlrd. kronų (17,5 mlrd.

(papildyta 12.52) Objektas, pastebėtas jūroje ieškant dingusio oro bendrovės „AirAsia“ lėktuvo, nėra to lainerio nuolauža, Indonezijos viceprezidentas Jusufas Kalla (Jusufas Kala) pareiškė pirmadienį, pasirodžius pranešimams, kad paieškose dalyvaujantis vienas Australijos lėktuvas pastebėjo įtartinų daiktų.

JAV erdvėlaivis „Orion“, sukurtas, kad vieną dieną galėtų nuskraidinti astronautus į Marsą, atlikęs nepilotuojamą skrydį aplink Žemę, tekštelėjo į vandenį penktadienį Ramiajame vandenyne. Nepilotuojama kapsulė pakilo iš starto aikštelės Kanaveralo kyšulyje Floridoje 7 val. 5 min. vietos (14 val. 5 min. Lietuvos) laiku, nešama sunkiosios raketos „Delta IV Heavy“. Per šį skrydį erdvėlaivis du kartus apskriejo aplink Žemę. Pirmoji orbita siekė Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) aukštį, apie 430 km.

NASA tolimųjų kosminių skrydžių kapsulė „Orion“ sėkmingai startavo per pirmąjį bandomąjį skrydį. Naujoji NASA tolimųjų kosminių skrydžių kapsulė „Orion“ penktadienį buvo iškelta į kosmosą didelės raketos nešėjos, pirmąkart išbandant kosminį aparatą, kuris artimiausioje ateityje gali nuskraidinti žmones į asteroidą arba Marsą. Nepilotuojama kapsulė pakilo iš starto aikštelės Kanaveralo kyšulyje 7 val. 5 min. vietos (14 val. 5 min.

Penktadienį bus antrą kartą pamėginta paleisti į orbitą būsimo NASA pilotuojamo erdvėlaivio „Orion“ prototipą. Amerikos kosminės agentūros specialistai tikisi, kad šį kartą startas pavyks. Ketvirtadienį startą teko atidėti dėl ne vietoje jūroje atsiradusio laivo, vėliau dėl vėjo gūsių, dar vėliau – dėl raketos kuro vožtuvų sutrikimų, kol galiausiai baigėsi raketos startui skirtas laikas.

JAV kosmoso tyrimų agentūra NASA dėl nepalankių orų ir sutrikimų raketoje iki penktadienio atidėjo pirmąjį bandomąjį tolimojo kosmoso kapsulės „Orion“ startą. Pasak jos, per trijų valandų starto „langą“ ketvirtadienį paleidimas iš Kanaveralo kyšulio Floridoje buvo kelis kartus atidėtas; nuspręsta dar kartą bandyti penktadienį, pradedant nuo 7 val. 5 min. vietos (14 val. 5 min. Lietuvos) laiku.

Ketvirtadienį Jungtinių Amerikos Valstijų kosmoso agentūra planuoja pirmą kartą išbandyti naujos kartos pilotuojamą erdvėlaivį „Orion“. Kol kas jis skris be žmonių. Floridos meteorologų duomenimis, gero oro tikimybė starto metu yra apie 60 proc. 7-is astronautus galintis skraidinti „Orion“ kuriamas tolimiems skrydžiams – į Mėnulį, į asteroidų žiedą ir net į Marsą, nors kol kas jokia konkreti misija nėra suplanuota.

Kinijos lėktuvas aptiko tris įtartinus objektus ties vakarine Australijos pakrante, naujoje dingusio Malaizijos lėktuvo paieškų zonoje, pranešė šeštadienį Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“. Pasak jos, vienas tų objektų yra baltas, kitas – raudonas, trečias – oranžinis.

NASA pranešė, kad jos naujos kartos kosminis laivas „Orion“, skirtas skrydžiams už Žemės orbitos ribų, į asteroidus ir Marsą, į kosmosą pirmą kartą pakils kitų metų rudenį. Pasak NASA atstovų, „Orion“ atvers visiškai naujas skrydžių į tolimąjį kosmsoą galimybes. Šis naujos kartos kosminis laivas esą bus lanksti kosminė sistema, galinti skraidinti krovinius bei žmones toli už Žemės orbitos ribų ir žvalgyti toli nuo mūsų planetos esančias Saulės sistemos sritis.

NASA specialistai atrinko tris Saulės sistemos asteroidus, iš kurių 2014 metais bus pasirinktas labiausiai tinkamas partempimui į Žemę, pranešė „Space.com“. Apie tai buvo pranešta San Diege (JAV) vykusioje AIAA SPACE konferencijoje. Galutinis sprendimas dėl konkretaus „importuojamo“ asteroido bus priimtas po išsamaus šių asteroidų tyrimo, sakoma pranešime.

Dar vienas perliukas, kuris kadaise buvo labai populiarus mūsų šalies keliuose. Vakar jums parodėme pakankamai seną, tačiau labai stilingai patobulintą B3 „Passat". Šiandien tuo tarpu norime pademonstruoti „Ford Orion". Pakankamai neįprastas automobilis, kuris būtų patobulintas kruopščią ranka.

Brangias ir pavojingas pilotuojamas asteroidų tyrimo ekspedicijas NASA norėtų pakeisti kosminių robotų buksyrais, nedidelius asteroidus atvelkančius į orbitą aplink Mėnulį. Kecko kosminių tyrimų instituto (Kalifornija, JAV) mokslininkai patvirtino, kad NASA nagrinėja galimybę paleisti į kosmosą robotizuotą kosminį laivą, kuris galėtų „pačiupti“ kurį nors mokslininkus dominantį nedidelį Saulės sistemos asteroidą ir „atvilkti“ jį į Mėnulio orbitą, kur būtų atlikti išsamūs jo tyrimai.

Europos kosmoso agentūros (EKA) valstybės narės per ministrų tarybos susitikimą išsprendė svarbiausius klausimus ir susitarė dėl 10,1 milijardo eurų vertės veiklos programos, pranešė BBC. Svarbiausias sprendimas buvo tobulinti raketą „Ariane 5“ ir tuo pačiu metu kurti naują raketą, kuri bus naudojama kitame dešimtmetyje.

NASA vėl puoselėja rimtas užmačias nuskraidinti astronautus į Mėnulį. Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra jau kurį laiką planuoja kosminėje erdvėje už kitos Mėnulio pusės pastatyti kosminę stotį. Tai būtų savotiška atspirties bazė būsimoms žmonijos kelionėms į artimiausias kosmoso gelmes, o visų realiausia – 2025 m. planuojamai žmonių misijai į asteroidą.

JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija planuoja 2019 m.  už Mėnulio pradėti kosminės bazės, kuri bus naudojama skrydžiams į Marsą, statybą. Ši bazė, kurioje gyventų JAV astronautai, bus už maždaug 443 200 kilometrų nuo Žemės. Tarptautinė kosminė stotis (TKS) aplink Žemę skrieja tik maždaug 370 km aukščio orbita, skelbia „Dailymail.co.

JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) Kennedy kosmoso centre  Floridoje pademonstravo būsimojo kosminio laivo „Orion“ korpusą. Skelbiama, kad išoriškai „Orion“ primena 7-ąjį ir 8-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį NASA naudotus kosminius laivus „Mercury“ ir „Apollo“,  tačiau yra didesnis. Plačiausioje korpuso vietoje „Orion“  skersmuo siekia 5 metrus. 23 tonų masės „Orion“ korpusas pagamintas iš aliuminio.

Bendrovė „Samsung“ pranešė pristačiusi savo sukurtą 2 branduolių procesorių „Orion“, skirtą įvairiems nešiojamiesiems įrenginiams. Jis remiasi ARM architektūros „Cortex A9“ procesoriaus branduoliu ir veikia 1 GHz taktiniu dažniu, teigiama bendrovės pranešime. „Orion“ pagamintas pagal 45 nm technologiją, turi 1 MB antrinės spartinančiosios atminties.

NASA sėkmingai išbandė kosminio laivo „Orion“ gelbėjimo sistemą, kuri turėtų būti aktyvuojama tuo atveju, jei raketos nešėjos starto metu įvyktų avarija – aptiktas didesnis ar mažesnis gedimas arba įvyktų sprogimas, pranešė „The Register“. Nors NASA atstovai labai didžiuojasi pirmosios naujos kosminio laivo evakuacijos sistemos per pastaruosius 40 metų bandymų rezultatais, ironiška, kad ji veikiausiai niekada nebus naudojama, pastebi leidinys.

Pagal NASA „Contellation“ programą kurtas kosminis laivas „Orion“, skirtas skrydžiams į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) ir Mėnulį, išliks nepaisant to, kad Baltieji rūmai nutraukė šią programą, pranešė naujienų agentūra AP. Ji remiasi neįvardintu šaltiniu prezidento B. Obamos administracijoje. Pasak šio Baltųjų rūmų darbuotojo, „Orion“ išliks dėl to, kad avariniais atvejais būtų kuo iš kosminės stoties skubiai evakuoti JAV astronautus.

Nors pilotuojamų skrydžių į Mėnulį programą JAV prezidento B. Obamos Kongresui pateiktame 2011 m. biudžete siūloma nutraukti, NASA toliau tęsia skrydžiams į Mėnulį skirto kosminio laivo „Orion“ projektą, praneša „Space.com“. Šis erdvėlaivis kuriamas pagal ankstesnės Baltųjų rūmų administracijos patvirtintą „Constellation“ programą. Šiais metais bus finansuojami visi joje numatyti atlikti darbai.

Šiandien 14 val. Lietuvos laiku iš Kennedy kosminio centro Floridoje (JAV) turėtų pakilti bandomoji naujos NASA raketų nešėjų kartos „Ares“ atstovė „Ares I-X“. Naujausiais duomenimis jos startas dėl nepalankių oro sąlygų nukeltas iki 18 val. Lietuvos laiku . Tikimasi, kad, nepaisant nepalankių oro sąlygų – didelio debesuotumo – jos skrydis nebus atidėtas. Pasak NASA atstovų, jos bandymui tereikia sulaukti bent 10 minučių trukmės giedro dangaus properšos.

Po maždaug 30 metų pertraukos į kosmosą pakils nauja NASA sukurta raketa nešėja, skelbia „Space.com“. Spalio 27 d. 8 val. ryto JAV rytų pakrantės laiku startuosianti „Ares I-X“ raketa nešėja jau atvežta į kosmodromą ir rengiama skrydžiui Kennedy kosminiame centre Floridoje. „Ares I-X“ – aukščiausia pasaulyje (98,1 m aukščio) raketa nešėja – yra suborbitinis būsimosios NASA raketos „Ares I“ prototipas.

JAV kosmoso ekspertų teigimu, NASA astronautai gali atskristi į Marso orbitą po 2020 metų, tačiau su viena sąlyga – jei Kongresas skirs pakankamai pinigų pilotuojamoms kosminėms programoms.

JAV „Space Shuttle“ erdvėlaivių naudojimas gali būti pratęstas, kad galima būtų visiškai užbaigti Tarptautinės kosminės stoties (TKS) statybą, skelbia „Space.com“. Tai siūlo JAV prezidento suburta pilotuojamų kosminių skrydžių ekspertų grupė. Senstančių ir nesaugiais laikomų NASA daugkartinio naudojimo erdvėlaivių buvo planuojama atsisakyti jau 2010 metais.

NASA pranešė sėkmingai išbandžiusi alternatyvią būsimojo kosminio laivo „Orion“ įgulos gelbėjimo sistemą. Ji būtų naudojama tuo atveju, jei erdvėlaivio starto metu būtų pastebėti techniniai nesklandumai, teigiama kosmoso agentūros pranešime. NASA inžinieriai bandymui naudojo natūralaus dydžio „Orion“ kosminio laivo maketą, kuris buvo pritvirtintas prie specialiai šiam tikslui sukonstruotos raketos nešėjos.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės administracija (NASA) pranešė, kad daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Endeavour“ misija prasidės birželio 13 dieną. NASA pranešime sakoma, kad „Endeavour“ skrydis truks 16 dienų. JAV astronautai į Tarptautinę kosminę stotį atgabens papildomą įrangą, skirtą Japonijos TKS moduliui „Kibo“. Montuojant ją prireiks 5 kartus išeiti į atvirąjį kosmosą. Astronautai „Kibo“ modulio išorėje pritvirtins eksperimentams atvirajame kosmose skirtą platformą.

Kosminės konvulsijos Tris dešimtmečius Jungtinių Amerikos Valstijų kosminei programai ištikimai tarnavę daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai, geriau žinomi kaip šatlai, jau pasiekė savo saulėlydį. Tai būtų visiškai natūralu ir savaime suprantama, jei ne faktas, kad po šio „saulėlydžio“ kito saulėtekio teks laukti mažiausiai penketą metų.

Siekdama, kad naujos kartos JAV kosminis laivas „Orion“ būtų sukurtas iki 2015 metų, kaip ir buvo suplanuota, NASA pranešė sumažinsianti astronautų vietų skaičių jame nuo 6 iki 4. Pasak „Space.com“, NASA neketina visiškai atsisakyti šešiaviečio „Orion“ erdvėlaivio projekto, tačiau esą nėra būtinybės skubėti jį įgyvendinti. Be to, keturios „Orion“ vietos esą leis atlaisvinti daugiau vietos reikiamiems kroviniams. JAV šiuo metu vykdomi „Orion“ kosminio laivo įgulos modulio maketo bandymai.

Rusija imasi paties ambicingiausio kosminio projekto nuo pat XX a. viduryje prasidėjusių „kosminių lenktynių“, skelbia „New Scientist“. Rusų mokslininkai ir inžinieriai kuria naują kosminį laivą, raketą nešėją ir netgi naujos kartos kosmodromą. Šie planai, pasak leidinio, stebėtinai panašūs į NASA įgyvendinamą naujos kartos kosminių laivų projektą „Orion“. Iki šiol Rusija (o anksčiau Sovietų Sąjunga) paprasčiausiai atnaujindavo savo naudojamą raketinę techniką bei kosminę įrangą.

Į NASA kosmodromą Floridoje atgabentas būsimojo kosminio laivo „Orion“ prototipas. NASA inžinieriai ruošiasi vandenyne pradėti pirmuosius jo bandymus, praneša „Space.com“. „Orion Crew Exploration Vehicle“ pavadintas kosminio laivo prototipas yra plaukioti tinkamas būsimojo NASA kosminio laivo maketas.

Naujos kartos erdvėlaiviu „Orion“, kuriamu pagal NASA programą „Constellation“, JAV astronautai 2020 metais turėtų vėl išsilaipinti Mėnulyje. „2020 metais gal ir bus galima. Priklauso nuo to, kiek naujoji Amerikos valdžia duos pinigų tiems projektams, - LŽ sakė JAV nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos komiteto, parengusio svarbiausias NASA kosminių tyrimų programos kryptis, vadovas dr. George‘as Algis Paulikas.

Amerikos lietuvio G. Pauliko vadovaujamas JAV nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos komitetas parengė svarbiausias būsimos NASA kosmoso tyrimų programos, siejamos su naujos kartos raketomis ir erdvėlaiviais, tyrimų kryptis.

JAV bendrovė „SpaceX“ pranešė pradedanti projektuoti komercinę daugkartinio naudojimo kosminę laboratoriją, kuri galės į orbitą pakelti ir iš jos sugrąžinti pačią įvairiausią tyrimų aparatūrą. Taigi, pagal paskirtį tai bus Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) analogas, tik sugebantis sugrįžti į Žemę ir be to, nepilotuojamas. Būsimoji kosminė stotis pavadinta „DragonLab“. Joje bus ir hermetiniai, ir nehermetiniai sektoriai įvairios aparatūros tyrimams kosmoso sąlygose.

Ar fizikai kuo nors primena padanges raižančius lakūnus bandytojus? Tiesą sakant, į šį klausimą geriau gali atsakyti Nacionalinio standartų ir technologijos instituto (NIST) tyrėjai, nuolat tobulinantys mikroskopijos technologijas ir vis tvirčiau žengiantys į nanopasaulį. Geresni nanomastelių matavimai būtini norint apibrėžti naujus puslaidininkių pramonės standartus.

D. Britanijoje vykusioje tarptautinėje Farnborough aviacijos parodoje buvo pademonstruotos pirmosios oficialios pilotuojamo ES ir Rusijos kosminio laivo nuotraukos, pranešė BBC. Šis daugkartinio naudojimo kosminis laivas galės gabenti 6 įgulos narius į Tarptautinę orbitinę stotį ar 4 astronautus į ekspediciją Mėnulyje.

JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) vadovo teigimu, Kinijos astronautai gali išsilaipinti Mėnulyje greičiau už į jį ketinančius sugrįžti amerikiečius, skelbia BBC. NASA planuoja pilotuojamą skrydį į Mėnulį 2020 m., kai bus sukurtas naujos kartos kosminis laivas „Orion“. Tačiau, pasak NASA direktoriaus Michaelo Griffino, Kinija turi visas technines galimybes pasiųsti savo astronautus į Mėnulį jau kitą dešimtmetį, jei tik to panorės.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso tyrimų agentūra (NASA) paskelbė galutinį savo daugkartinio naudojimo erdvėlaivių skrydžių tvarkaraštį, pranešė „Houston Chronickle“. Paskutinis iš jų pakils į orbitą 2010 m. gegužės 31 dieną – 4 mėnesiais anksčiau, nei buvo planuojama. Po 2003 m. įvykusios NASA erdvėlaivio „Columbia“ katastrofos prezidentas G. W. Bushas nurodė NASA atsisakyti nesaugiais laikomų daugkartinio naudojimo erdvėlaivių.

Pasaulyje didėja susirūpinimas Tarptautinės kosminės stoties (TKS) likimu. Dėl lėšų stygiaus darbai stoties segmente, už kurį atsakinga Rusija, gali pasibaigti ne anksčiau nei 2015 m., tai yra, 5 metais vėliau, nei planuota. Tačiau 2015-aisiais pasibaigs ir numatytas TKS eksploatavimo laikas. Tad ar apskritai verta tęsti suplanuotas jos statybas ? – klausia Vokietijos savaitraštis „Spiegel“. Tarptautinė kosminė stotis – nuolatinis kosmoso tyrinėtojų rūpesčių objektas.

JAV ketina siųsti astronautus į Žemės link 12 km/s greičiu lekiantį 40 metrų asteroidą. Anksčiau jis buvo laikomas pavojingiausiu objektu Visatoje – į Žemę lekiantis dangaus kūnas galėjo sukelti sprogimą, kurio galia 84 kartus viršytų ant Hirosimos numestos atominės bombos galingumą.

NASA tyrimų centras „Langley Research Center“ baigė konstruoti būsimojo „Orion“ erdvėlaivio plieninę-aliumininę kūgio pavidalo prototipinę kapsulę ir pradės realius bandymo darbus. Priminsime, jog „Orion“ daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai pakeis dabartinius „shuttle“ erdvėlaivius. Tokia kapsulė ateities erdvėlaivyje bus naudojama avarinėse situacijose gelbstint astronautų gyvybes. Tarkim, jeigu išsijungtų erdvėlaivio varikliai ar starto metų įvyktų gaisras.

„Barbarų belaukiant“ – gerų Konstantinos Kavafio eilių pavadinimas. Civilizacija ruošiasi barbarų atvykimui, o jie taip ir nepasirodo. Nors kostiumuoti portfelių valdytojai ir investuotojai, spėju, nėra barbarai, bet jų apsilankymas sukrečia besiblaškantį indeksą ir suteikia jam ilgėlesnę krytį. Šiuo metu Vilniaus biržoje dedasi priešingi dalykai - akcijų rinka lūkuriuoja ir tebeieško krypties. Prekyboje pavedimų skaičiumi ir apyvarta ryškiai dominuoja dvi pozicijos.

Norvegijos investicinio banko "Orion Securities" analitikai siūlo parduoti sparčiai augančio Šiaulių banko akcijas, kurių tikroji vertė, analitikų vertinimu, yra nuo 3,15 lito.