organų donorystė

Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos ministerijos (NTB) užsakyta gyventojų apklausa parodė, kad vis daugiau lietuvių palaiko organų donorystę. 72 proc. tyrimo dalyvių atsakė pritariantys organų donorystei, o 54 proc. apklaustųjų atsakė, kad jų apsisprendimą tapti organų donoru lemtų donorystės prasmės suvokimas. „Spinter“ lapkričio mėnesį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 72 proc.

Organų donorystė visuomenės vis dar apipinta daugeliu mitų – neva gydytojai tuomet nesistengs išgelbėti gyvybės ar kažkas specialiai kėsinsis ją atimti. Vis tik pažymima, kad, kaip rodo apklausos, organų donorais sutiktų tapti didesnė žmonių dalis, tik ne visi prisiruošia pasirašyti sutikimą. Dėl šios priežasties siūloma keisti dabartinį donorystė modelį ir potencialiais donorais laikyti visus, nebent jie raštu išsakytų tam nepritarimą.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad lapkričio 26 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose buvo registruotas antrasis donoras šią savaitę. Gavus mirusio vyro artimųjų sutikimą paaukoti organus donorystei, buvo atlikti tyrimai, kurių metu nustatyta, kad transplantacijai yra tinkami vyro inkstai ir ragenos. Kitiems organams tinkamų recipientų nei Lietuvoje, nei kitose Europos valstybėse rasti nepavyko.

Viena jautriausių temų visame pasaulyje – organų donorystė. Sveiki žmonės dažnai net nesusimąsto, kad kažkur šalia gyvena tie, kurie kasdien kenčia ir kaip išganymo laukia transplantacijos. Kai kurių laimingųjų svajonė išsipildo vos po kelių dienų ar savaičių, kiti laukia kelerius mėnesius ar metus, tačiau yra ir tokių, kurie iškeliauja reikiamo organo taip ir nesulaukę. Šiuo metu Lietuvoje yra registruoti 425 recipientai – žmonės, kurie tikisi organo transplantacijos sulaukti kuo greičiau.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose šiandien, spalio 29 d., buvo registruotas jau trečiasis donoras šią savaitę – garbaus amžiaus moteris. Po pokalbio su artimaisiais, gydytojai gavo sutikimą dovanoti moters organus donorystei. Nustatyta, kad transplantacijai yra tinkami donorės inkstai, kepenys ir ragenos.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad spalio 27 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose buvo registruotas potencialus 66 metų donoras. Mirusio vyro artimieji skausmingą netekties akimirką priėmė kilnų sprendimą – paaukoti jo organus donorystei. Medikai nustatė, kad transplantacijai yra tinkami donoro kepenys ir inkstai. Kepenys buvo transplantuotos 63 metų moteriai, kuri donoro laukė kiek daugiau nei metus.

Rugpjūčio 31 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (LSMUL) Kauno klinikose registruotas neplakančios širdies donoras. Toks donoras šiais metais – ketvirtasis. Gavus artimųjų sutikimą transplantuoti mirusiojo organus ir atlikus tyrimus nustatyta, kad transplantuoti tinkamos donoro ragenos. Jos kol kas saugomos Audinių banke, artimiausiu metu bus transplantuotos donoro ragenų laukiantiems recipientams, rašoma pranešime spaudai.

Per penkias paras Kauno klinikose atliktos net aštuonios inkstų persodinimo operacijos, viena kepenų ir viena širdies transplantacija. Iš viso per mažiau nei savaitę Kauno klinikose atlikta 10 organų transplantacijų – tai išskirtinai didelis šių sudėtingų operacijų skaičius per tokį trumpą laiką. „Džiaugiamės, kad kaip rudeninis lietus pasipylė galimybės mūsų pacientams, laukusiems donorinių inkstų.

Kaskart pavasarį, per šv. Velykas, Eglė Kadžiulienė (39 m.) išgyvena itin stiprius jausmus. Ji vėl ir vėl švenčia gyvenimą, tačiau be jaudulio ir atminties žvakučių neapsieina. Lygiai prieš 13 metų jauna moteris dėl žaibinės kepenų ligos formos atsidūrė ties nebūtimi. Komos ištikta Eglė geso su kiekviena minute, tačiau viską pakeitė netikėtai atsiradęs donoras. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pakalbino Eglę Kadžiulienę.

Jurbarko rajone gyvenanti 34 metų Sigutė prieš 1,5 metų gavo dovaną, kuri, kaip pati sako, visiškai pakeitė tiek jos, tiek jos šeimos gyvenimo kokybę. Beveik metus naujo inksto laukusi moteris prisimena, jog labai troško sugrįžti į įprastą gyvenimą, todėl nė kiek nedvejojo dėl transplantacijos ir vos gavusi žinią apie potencialų donorą sutiko gyvenimą pakeitusiai operacijai. Dabar, net ir persirgusi COVID-19 infekcija, moteris džiaugiasi gyvenimu.

Vienas donoras, palikdamas šį pasaulį, gali išgelbėti net 7 žmonių gyvybes. Donoro kortelę galima įsigyti gyvai arba internetu užpildžius Asmens sutikimo, kad jo audiniai, organai po mirties būtų paimti ir atiduoti transplantuoti, formą. Ši kortelė – tai simbolinis patvirtinimas, kad savanoriškai ir neatlygintinai sutinkate po savo mirties dovanoti organus ir (ar) audinius transplantuoti. Svarbiausia apie šį savo sprendimą pasikalbėti su savo artimaisiais.

Skaitytojų klausėme, kokios priežastys turi įtakos pasirašant sutikimą po mirties dovanoti organus. Apklausoje dalyvavo 89 žmonės.  Pusė apklausos dalyvių (54 proc.) žinojo teisingą atsakymą: nėra priežasčių, kurios darytų įtaką pasirašant sutikimą po mirties dovanoti organus.  26,5 proc. manė, kad gauti Donoro kortelę gali sutrukdyti persirgtos ligos, 14,9 proc. – amžius, o 4,6 proc. – vartojami vaistai.  Dėkojame dalyvavusiems ir siūlome naują apklausą.

Penktadienį, spalio 9-ąją, Pasaulio ir Europos organų donorystės dienai paminėti Lietuvos asociacija „Gyvastis“ surengė tradicinę akciją – Vilniaus Katedros aikštėje uždegtos 1779 žvakelės, po vieną kiekvienam organų donorui pagerbti. Smalsumo vedami praeiviai stabteli pasižiūrėti į įspūdingą širdies forma sudėliotų degančių žvakučių jūrą, kai kurie organizatoriams padeda uždegti žvakeles.

Su Sigita Varanauskaite susitikome pasikalbėti dar tada, kai ji kone kas antrą dieną vykdavo į Vilnių darytis tyrimų. Kaunietė buvo ką tik įtraukta į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą, tačiau nepaisant sunkių minčių ir vis prastėjančios sveikatos tryško energija, o nuo veido nė akimirkai nedingo šypsena.

„ir nutiko tai“ – pirmoji Lietuvoje tinklalaidė apie organų donorystę. Čia šiltai ir atvirai bendraujame su gydytojais, psichologais, filosofais bei mėginame pažvelgti į šią gyvybiškai svarbią temą iš įvairių kampų. Plėskime donorystės suvokimo ribas kartu!“ – kreipiasi laidos kūrėjai Karolina Dačkutė ir Aistis Žekevičius.

Artėjant Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dienai, Nacionalinis transplantacijos biuras kviečia prasmingo pokalbio apie mirtį. Pašnekovė – psichologė, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap.  „Žinote, būsiu atvira: ne kartą girdėjau, jog daug žmonių laukia donoro ir jų gyvybė priklauso tik  nuo to, ar artimiausiu metu bus paaukotas jiems tinkamas organas.

Spalio 18-ąją Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vykusiame Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ organizuotame Padėkos renginyje organų donorams, jų artimiesiems ir medikams pagerbti pristatyta paroda „2gyvenimai“, skirta organų donorystės idėjai ir jos prasmei viešinti.  „Mums labai svarbi organų donorystės idėjos sklaida pačiomis įvairiausiomis formomis, kai pasiekiama vis platesnė visuomenės dalis, – po parodos atidarymo kalbėjo „Gyvasties“ prezidentė Aušra Degutytė.

Prezidentūroje Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ kvietimu susirinko donorų artimieji, medikai, slaugytojai, pacientai ir organų donorystės skleidėjai. Padėkos renginyje įteiktos 24 padėkos už kilnų sprendimą ir besąlyginį atsidavimą. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė didžiulį palaikymą organų donorystei ir iškėlė ją kaip vieną svarbiausių sveikatos politikos prioritetų.

Kasmet antrąjį spalio šeštadienį minima Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena. Šiemet ši diena – spalio 12-oji. Visame pasaulyje šią dieną organizuojami įvairūs renginiai, akcijos, parodos ir bus pagerbiami donorai, jų šeimos ir medikai, kurie sunkiai dirba dėl kitų žmonių gyvybės.

Paskutinį rugsėjo sekmadienį minima Pasaulinė širdies diena vilniečiui Rimvydui Vekerotui – neeilinė. Beveik prieš du dešimtmečius, būdamas 33 metų, jis pateko į klastingos širdies ligos žabangus. Iki tol jaunas vyras nesiskundė jokiais sveikatos sutrikimais, medicininė knygelė bylojo tik apie vieną peršalimą ir vairuotojo pažymėjimui gauti privalomas sveikatos patikras.

Visuomet skaudu matyti sunkiai sergančius artimus žmones. Atrodo, kad galėtume padaryti bet ką, kad palengvintume juos užklupusias bėdas, net atiduotume dalelę savęs. Vidai (42 m.) ir Dariui (46 m.) Svetlikauskams, tai nėra tik skambi metafora. Susirgus vyrui, Vida nusprendė jį išgelbėti pati – dovanoti jam savo inkstą. Darius visą laiką gyveno Ukmergėje, o Vida – Varėnos rajone esančiame Matuizų kaime, bet kas vasarą vasarodavo pas močiutę Ukmergėje.

Netikėtai susirgęs kiekvienas išgyvena visą spektrą emocijų – nuo ligos neigimo, pykčio („Kodėl man?“) iki savęs ir kitų kaltinimo, nusivylimo ir kt. Vis dėlto ilgainiui tenka priimti ligą ir mokytis gyventi su ja. O kaip jaučiasi šalia sergančiojo esantis žmogus? Juk jis taip pat suserga, tik ne fiziškai – išgyvena dėl savo artimojo sveikatos, perima jo emocijas, jaudinasi dėl ateities.

Daug vaikų svajoja tapti superherojais ir išgelbėti tuos, kuriems būna sunku. 11-metis Liangas Yaoyi neturėjo jokių ypatingų galių, tačiau jo poelgis visus sužavėjo tiek, kad vaikas jau tapo istorinio įvykio dalyviu. Nuotrauka, kurioje medikai lenkiasi mirusiam pacientui, dažnai dalijamasi socialiniuose tinkluose, kaip herojiško elgesio pavyzdį.

Jau nuo 2020-ųjų visi Anglijos gyventojai oficialiai taps organų donorais, nebent patys pasirinktų kitą galimybę. Naujasis įstatymas, kurį praėjusį penktadienį pasirašė karalienė Elžbieta, numato žmonėms galimybę rinktis nebūti organų donorais, vietoje dabar galiojusios atvirkštinės tvarkos. Naujasis įstatymas pavadintas „Maxo ir Keiros“ vardu. Automobilio katastrofoje žuvusios devynmetės Keiros Bell širdis buvo paaukota 10-mečiui Maxui Johnsonui.

Kas gali būti donoru, kada galima organų donorystė, kaip organizuojamas šis procesas ir koks čia visuomenės vaidmuo – visi šie klausimai vis dar kelia daug diskusijų ir neaiškumų svarstantiems pasirašyti sutikimą po mirties tapti organų donoru. Į visus šiuos klausimus buvo atsakyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakultete organizuotoje paskaitoje apie organų donorystę, į kurią susirinko medicinos mokslų studentai ir kiti, besidomintys šia tema.

Nuo 2018 metų lapkričio pradžios inksto, širdies, plaučių, kasos ar kepenų persodinimo operacijos laukiantys žmonės gyvena nežinioje dėl ateities. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pradeda pavaldžių įstaigų pertvarką, kuri numatyta ir Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane.

Kriogeninis užšaldymas, arba kriokonservacija, laikomas perspektyviausiu donorų organų išsaugojimo būdu. Po ilgų tyrimų, bandymų su gyvūnais ir diskusijų medikų rasti keli variantai, kurie, kaip teigia JAV mokslininkai, atrodo gana perspektyvūs ir galėtų ateityje sumažinti tam tikrų organų laukiančių pacientų sąrašą. Trumpas transportavimo laikas – viena didžiausių kliūčių Priežastys, kodėl laukiančiųjų sąrašas toks ilgas – įvairios.

Ar žinojote, 1999 metais, Santaros klinikų medikai pirmieji Baltijos šalyse pradėjo naudoti dirbtines širdis? Tai didžiulė pažanga medicinos srityje, kadangi Lietuvoje labai trūksta donorų. Pasak medikų, dirbtinė širdis yra tarsi tiltas laukiant donoro širdies.

Vilnietei Linai (32) dar ankstyvoje vaikystėje teko susidurti su tokiais gyvenimo mestais iššūkiais, kuriuos dažnai sunkiai atlaiko net suaugę. Sunki operacija dar būnant vos pusantrų metukų, trys inkstų transplantacijos, viena iš jų – nesėkminga ir tai tik dalis sunkumų, ką šios istorijos herojei teko patirti kovojant dėl gyvybės. Šiandien Lina stebina savo aktyvumu ir neblėstančia šypsena.

Organų donorystė suteikia naujo gyvenimo viltį, kurios Lietuvoje laukia keli šimtai žmonių. Vis dėlto, kol su tuo nesusiduriama tiesiogiai, atrodo, tai tolima ir svetima, tačiau nei vienas nėra užtikrintas, kad neatsidurs gyvenimo vilties laukiančiųjų sąraše. Vilnietė Aldona Beloborodovienė (56) laukianti inkstų transplantacijos dar visai neseniai buvo gilioje depresijoje, praradusi gyvenimo viltį ir džiaugsmą.

Anksčiau visą gyvenimą besidžiaugianti pavydėtina rega vilnietė Loreta Majauskienė (51) kartą iš medikų išgirdo šokiruojančią diagnozę. Moteriai dėl genetinių priežasčių deformavosi ragena, Loretos regėjimas ėmė sparčiai prastėti, o gydytojai sakė nieko negalintys padėti ir vienintelė išeitis – transplantacija, kurios tikriausiai teks laukti eilę metų. „Viskas įvyko daugiau nei prieš dešimt metų.Net neturėjau minties, kad kas nors panašaus man gali nutikti, nes visuomet turėjau stiprias akis.

Organų donorystė suteikia naujo gyvenimo viltį, kurios šiandien Lietuvoje laukia 388 žmonės. Šiais metais šalyje buvo atliktos 129 transplantacijos – organų ar audinių persodinimas iš vieno žmogaus, vadinamo donoru, kitam žmogui, vadinamam recipientu.

Vilnietė Vida Monkuvienė prieš aštuonerius metus palaidojo savo dukrą, kuriai tada buvo vos 19 metų. Būtent tada ji ir jos tėvai išgirdo lemtingą diagnozę – galvos smegenų aneurizma. Tai ir pasiglemžė jaunutės merginos gyvybę. Tai, ką po dukros mirties padarė Monkų šeima, būtų pasiryžę tikrai ne visi. Jų apsisprendimas paaukoti dukros organus suteikė viltį ir galimybę gyventi geriau net penkiems žmonėms.

22-ejų Amerikos studentė Kiersten Miles susipažinpo su Roskų šeima per artimą draugą. Kai ji pradėjo šeimai dirbti aukle, Kiersten jau žinojo, kad jų mažylė dukra Talia labai serga. Kūdikis sirgo reta inkstų liga – tulžies atrezija – dėl kurios užsikemša tulžies latakas, rašo newsner.com. Roskų šeima įtraukė Talią į laukiančių transplantacijos žmonių sąrašą kiek anksčiau nei Kiersten pradėjo jiems dirbti. Savo ruožtu Kiersten pradėjo ieškoti informacijos, kaip galima tapti inkstų donoru.

Billas Conneris iš Wisconsino (JAV) nemokėjo išmatuoti savo džiaugsmo, kaip jis galėjo praleisti Tėčio dieną su savo dukra Abbey Conner, kuri mirė būdama 20-ies Meksikoje – Billas susitiko su vyru, kurio gyvenimas buvo išgelbėtas Abbey dėka, rašo metro.co.uk. Billas numynė šimtus mylių iš Wisconsino iki Baton Rouge Luzianoje, kad galėtų susitikti su Loumouthu Jacku ir aplankyti ligoninę, kurioje buvo laikoma Abbey širdis. Billas sakė norintis išlaikyti Abbey prisiminimą gyvą.

Abbey Abern 19 savaitę laukėsi dukros, kai šeimos išgirdo baisią daktarų diagnozę. Pasirodo, dar negimusi mažylė serga anencefalija. Daktarai nustatė, kad mergaitei niekada neišsivystys smegenys – tokios šios ligos pasekmės. Tiesa, ir vaisto išgydyti anencefalijos sindromui nėra. Dažniausiai vaikai miršta vos gimę ar dar tik ateidami į šį pasaulį. Nepaisant liūdnų naujienų, tėvai nusprendė pasilikti kūdikį ir jį išnešioti, rašo lifenews.com.

Elliotas Livingstonas daugiau nei pusę savo gyvenimo praleido prijungtas prie gyvybę palaikančių aparatų, bet pagaliau gavo „antrą šansą gyventi“. Dvejų metų berniukas turėjo 14 mėnesių praleisti ligoninėje, prijungtas prie gyvybę palaikančių medicinos mašinų, kol sulaukė tinkamo širdies donoro. Jo tėvai tai pavadino „antruoju šansu gyventi“, rašo mirror.co.uk.

Minėdami Pasaulinę organų donorystės ir transplantacijos dieną, visada prisimename donorus ir jų artimuosius, kurie priėmė kilnų sprendimą – paaukojo organus transplantacijai. Ši istorija – iš vieno Lietuvos miestelio, prieš metus sukrėsto jauno žmogaus netikėtos mirties. „Aš nežinau, iš kur pas mus tas vaikas toks geras, nuoširdus, darbštus.

Žiniasklaidoje netrūksta pranešimų apie paslaptingai pradingusius žmones. Nelegali prekyba organais – tokia versija tampa vis realesnė. Artimiau susipažinti su šia problema netikėtai teko ir garsiam lietuvių aktoriui Daliui Mertinui, naujausioje LNK serialo „Kriminalistai“ serijoje vaidinančiam prekybos organais šulą. Tiesa, fasadinė D. Mertino personažo pusė – visai kitokia.

Vėlų šeštadienio vakarą sostinės menų fabrike „Loftas“ vyko labdaringas švietėjiškas koncertas „Padovanok gyvenimą!“. Renginio metu pozityvią nuomonę apie organų donorystę išreiškė žinomi žmonės: šokėjas Šarūnas Kirdeikis, žurnalistas Saugirdas Vaitulionis, dizaineriai Robertas Kalinkinas, Rūta Rimšelienė.  Sekdami žvaigždžių pavyzdžiu bei paraginti koncerto vedėjo Juozo Liesio į renginį atvykę vilniečiai pildė anketas donoro kortelei gauti.

Kinijoje už nelegalų organų pardavinėjimą ir sąmoningą sužalojimą pradėti teisti penki žmonės  po to, kai studentas pardavė savo inkstą tam, kad nusipirktų „iPad“ planšetę ir „iPhone“ telefoną, rašo BBC. Tarp kaltinamųjų ir chirurgas, kuris pašalino septyniolikamečio inkstą. Jei nusikaltėliai bus pripažinti kaltais, jiems gresia 10 metų kalėjimo. Pranešama, kad paauglys, kuris šiuo metu kenčia nuo inkstų nepakankamumo,yra per daug silpnas, kad dalyvautų teismo posėdyje.

Pavle'as Mirkovas ir jo žmona Daniela kas 15 minučių nervingai tikrina savo elektroninį paštą, tikėdamiesi finansinio išsigelbėjimo savo šeimai: vienas pirkėjas pasirengęs sumokėti beveik 40 tūkstančių dolerių už vieną jų inkstą, rašo „The New York Times“. Sutuoktinių pora iš Serbijos sostinės Belgrado – dviejų paauglių tėvai – specialiame vietiniame tinklalapyje prieš pusmetį įdėjo skelbimą, kad parduoda savo vidaus organus.

Pasieniečių sraigtasparniu „Eurocopter“ sekmadienį iš ligoninės Utenoje į Kauno klininkas buvo atskraidintos kepenys transplantacijai. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) gavo pranešimą iš Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB), kad reikalingas VSAT Aviacijos rinktinės sraigtasparnis donoro organo transportavimui iš Utenos į Kauną. Apie 15 val. iš VSAT Aviacijos bazės Paluknyje, Trakų rajone, pakilęs VSAT sraigtasparnis „Eurocopter“ netrukus nusileido prie Kauno klinikų.

Po 16 JAV Misisipės valstijos kalėjime praleistų metų laisvę atgavo dvi seserys, tačiau su sąlyga, kad viena kitai paaukos inkstą, praneša agentūra „dapd“. Džeimė (Jamie) ir Gladisė Skot (Gladys Scott) penktadienį išvyko iš kalėjimo teritorijos, pamodamos laukiantiems reporteriams. Seserys dėl kartu įvykdyto apiplėšimo buvo nuteistos kalėti iki gyvos galvos. Misisipės gubernatorius Halis Barburas (Haley Barbour) suteikė moterims malonę.

Nors per metus mirusių artimųjų organus Lietuvoje sutinka paaukoti nuo 30 iki 50 žmonių, iš jų recipientų padėkos sulaukia vos keli. Globėjų namuose užaugę vaikai į juos sugrįžta tik pasveikinti su šventėmis – paremti materialiai ar rūpintis garbaus amžiaus sulaukusiais savo globėjais tebėra neįprasta. Savo geradariams „ant sprando“ nesigėdija užlipti ir dalis „Caritas“ globotinių.

Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama virš 13 tūkst. žmonių, sutikusių po mirties savo organus bei audinius panaudoti gelbstint kitų žmonių gyvybes ir sveikatą. Pasak asociacijos „Donorystė“ prezidento Armino Bartkaičio, donorų sąraše netrūksta žymių žmonių pavardžių. Pakalbinome kelis jų.

Europos Sąjungoje kasdien miršta 12 organų transplantacijos nesulaukusių pacientų. Europinės donorystę reglamentuosiančios taisyklės dėl kurių balsuos Europos Parlamentas (EP) leis sukurti bendrą persodinimui skirtų organų erdvę ir užkirsti kelią organų kontrabandai. Organų persodinimo ES valstybėse laukia 60 tūkst. pacientų. Deja, nesulaukę donorų Europoje kasdien miršta apie 12 žmonių.

"Bus daug laimingų žmonių", - po 20 valandų maratono atsikvėpė organų transplantacijos komandos gydytoja. Praėjusią savaitę devintąjį kartą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje šiemet atlikta organų paėmimo iš donoro operacija tapo džiugia žinia penkiems sunkiai sergantiems žmonėms. Tačiau laimingai pasibaigusi istorija vos nevirto tikra nelaime. Organų transplantacija - sudėtingas ir itin didelės atsakomybės reikalaujantis procesas.