opozicija

Opozicija tikisi, kad valdantieji deleguos derybinę grupę kilusiam konfliktui spręsti, sako Seimo vicepirmininkas, Darbo frakcijos atstovas Andrius Mazuronis. „Aš šiandien Seimo pirmininkės, ministrės pirmininkės, Gabrieliaus Landsbergio vietoje tokią grupę sudaryčiau ir ieškočiau kontaktų su opozicijos atstovais bandydamas nuimti tas emocijas, kurios tikrai, matyt, nėra taip reikalingos, bet yra užkilusios.

Seimo narių elgesys ketvirtadienį – tarsi aplinkui nebūtų nei karo, nei ekonomikos sunkumų. Šią savaitę besirieję dėl žemės ūkio ministro interpeliacijos, valdantieji su opozicija priėjo liepto galą, kai konservatoriai su liberalais dar ir išbraukė opoziciją iš posėdžių pirmininkų sąrašo. Opozicija pakartojo prieš 30 metų matytą demaršą – ne tik išėjo iš salės, bet ir surengė atskirą posėdį, kuriame surašė reikalavimus valdžiai.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė sako, kad Seime tarp valdančiųjų ir opozicijos įsiplieskęs konfliktas tik atitolina svarbių Lietuvos žmonėms sprendimų priėmimą ir ragina ieškoti sutarimo. Pasak V. Blinkevičiūtės, valdančiųjų veiksmai nuolat ignoruojant bei menkinant opozicijos siūlymus, kurie teikiami kaip alternatyvos sprendžiant rekordinės infliacijos klausimus, rodo žemą politinės kultūros lygį, rašoma politikės pranešime žiniasklaidai.

Valdantieji tikisi, kad valdančiųjų ir opozicijos konfliktas dėl interpeliacijos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui išsikvėps ir opozicijos atstovai grįš į posėdžių salę. „Aš siūlyčiau opozicijai pažvelgti į šios savaitės įvykius ne emocingai, o ramiai, prisiminti, kokia buvo įvykių eiga, tikrai nebuvo Seimo statutas pažeistas nei vienoj vietoj.

Valdantieji ir opozicija šįkart susipyko kaip reikiant ir dabar posėdžiauja atskirai. Akstinas susipykti tapo staigus apsisprendimas šią savaitę galutinį balsavimą dėl žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko interpeliacijos padaryti trečiadienį, kas yra labai neįprasta. Aistras dar labiau paskatino Viktorijos Čmilytės-Nielsen apsisprendimas iš pirmininkavimo grafiko išbraukti opozicijai atstovaujančius Seimo pirmininko pavaduotojus.

Prezidentūrai pareiškus, kad susiskaldymą Seime lėmė beatodairiški valdančiųjų veiksmai ir siekis nugalėti opoziciją, į kritiką sureagavo ir patys valdantieji.

Darbo grupę subūrusi opozicija suformavo rezoliuciją ir surašė reikalavimus valdantiesiems, tarp kurių yra raginimas spręsti dėl žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo, o Seimo pirmininkei – siūlymas pasitikrinti parlamentarų pasitikėjimą.

Klausimas dėl pirmininkavimo Seimo posėdžiams – nesunkiai išsprendžiamas, sako parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas prieš plenarinį posėdį žurnalistus informavo, kad visi opozicijos atstovai, kurie paprastai popiet pirmininkaudavo Seimo posėdžiams, nuo šių pareigų nušalinti. „Apie pirmininkavimą posėdžiams – klausimas yra naujas, bet jis lengvai išsprendžiamas.

Nuo pirmininkavimo nušalinus opoziciją jos atstovai ketvirtadienį paliko Seimo plenarinį posėdį ir susirinko posėdžiauti istorinėje Kovo 11-osios salėje. Alternatyviai vykstančiam posėdžiui pirmininkaujantis Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Jonas Jarutis sakė, kad darbotvarkėje numatyta aptarti veiksmų planą ir reikalavimus daugumai.

Opozicijos atstovai nustebę – visą likusį birželio mėnesį nė vienam opozicijai priklausančiam Seimo vicepirmininkui neleista pirmininkauti parlamento posėdžiui. Socialdemokratas Julius Sabatauskas tikina, kad ketina imtis veiksmų. Posėdžio pradžioje opozicijos atstovai išėjo iš plenarinių posėdžių salės ir perėjo dirbti į istorinę Kovo 11-osios salę.

Opozicija trečiadienį nedalyvauja nenumatytame posėdyje, kuriame balsuojama dėl interpeliacijos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. „Valdantieji supranta, kad žemės ūkio ministras neturi daugumos palaikymo Seime. Faktas, kad ketvirtadienis būtų paskutinė jo, kaip ministro, darbo diena, todėl valdantieji griebėsi naktinių sprendimų surengti neeilinį posėdį ir išgelbėti ministrą“, – sakė opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika.

Antradienį Seime – dar vienas išbandymas žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ ministrui inicijavo interpeliaciją, teigiant, kad jis nereaguoja į išsakytas pastabas, neįsiklauso į žemdirbių ir ūkininkų organizacijų, mokslininkų, savivaldos atstovų argumentus, tuo metu problemos žemės ūkyje tik kaupiasi. Tai yra antroji interpeliacija, inicijuota šios Vyriausybės nariui.

Vokietijos vyriausybė ir konservatorių opozicija sutarė dėl Rusijos keliamos grėsmės skirti 100 mlrd. eurų kariuomenei modernizuoti. Susitarimas buvo pasiektas vėlai sekmadienį. Sutarta įkurti specialų fondą kariuomenės pirkimams, taip pat sudarysiantį sąlygas Berlynui pasiekti NATO tikslą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Vilniuje vykstančiame „Laisvosios Rusijos forume“ politikai, istorikai ir ekonomistai bando įminti Putino ir Rusijos mįsles, kurių po invazijos į Ukrainą tik daugėja. Pasak forumo dalyvių, tikėtis pagalbos iš Rusijos visuomenės neverta, nors tik ji ir gali „sutvarkyti“ režimą. Pinigų karui Rusijai užteks, mano jie, tiesa maistu, gali pristigti.

Interpeliacijos sulaukęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad pateikti klausimai ir pasirinktas laikas atrodo keistai, jis įsitikinęs, kad iš tiesų opozicija nori patikrinti valdančiosios daugumos tvirtumą. „Buvau iškviestas į opozicinę frakciją antradienį, tai net neleido į tuos pačius klausimus atsakyti, sakė: čia neįdomu“, – ketvirtadienį BNS tvirtino ministras. Jis teigė norėjęs atsakyti į klausimus dėl santykių su žemdirbių organizacijomis, tačiau nebuvo išklausytas.

Opozicija Seime pradėjo rinkti parašus po interpeliacija žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Jų rinkimą inicijuoja demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, iki šiol surinkusi 56 parašus.  „Per dvejus metus nepajudėta nuo starto linijos jokie darbai visose žemės ūkio srityse“, – BNS sakė Kaimo reikalų komitete dirbantis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika.   Pasirašyta interpeliacija bus įteikta Seimo pirmininkei.

Dalis opozicinių partijų atstovų atmeta valdančiųjų siūlomą projektą dėl nesusituokusių žmonių santykių įteisinimo ir teigia, kad jis tik kosmetiškai skiriasi nuo anksčiau siūlyto Partnerystės įstatymo. Tuo tarpu kiti sako projektą dėl civilinės sąjungos įteisinimo vertinsiantys tada, kai pamatys konkrečias jo formuluotes.

Seimo nariams iš opozicijos prašant šių metų biudžete numatyti papildomai apie 36 mln. eurų slėptuvių remontui, žemės ūkiui ir kontrolierių bei ombudsmenų algoms, Vyriausybė pirmadienį nutarė tam nepritarti.  „Biudžetą teikiame nepakeistą po paskutinio svarstymo Seime. Aplinkybės, dėl kurio keičiamas biudžetas, nepasikeitusios, biudžetas tikslinamas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir dėl to sukeltų ekonominių ir geopolitinių pasekmių“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pažadėjo, kad turkai nesiųs Sirijos pabėgėlių atgal į jų šalį, nepaisant opozicinių partijų daromo spaudimo. Turkijoje šiandien gyvena daugiau nei 3,6 mln. pabėgėlių iš Sirijos, palikusių savo šalį 2011 metais ten prasidėjus pilietiniam karui.

Seimui ketvirtadienį ketinant apsispręsti dėl papildomo pensijų indeksavimo 5 proc., socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad sparčiai kylant kainoms tai padidins pensininkų pajamas. Tuo metu opozicijos atstovai abejoja papildomo pensijų indeksavimo nauda – jie sako, kad pajamos labiau augs tiems, kurių pensijos yra didesnės. „Infliacija veikia visų žmonių pajamas, dėl to ir priimami šitie sprendimai.

Rusų opozicionierius Vladimiras Kara-Murza, vienas pagrindinių Rusijoje tebegyvenančių Kremliaus ir jo karo Ukrainoje kritikų, penktadienį buvo paskelbtas „užsienio agentu“ ir suimtas už tariamai melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą.     Maskvos Basmano rajono teismas 40-mečiui V. Kara-Murzai skyrė kardomąjį kalinimą iki birželio 12 dienos, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė opozicionieriaus advokatas Vadimas Prochorovas.

Premjerė Ingrida Šimonytė parlamentui atsiskaitė už praėjusių metų Vyriausybės darbus. Savęs nekritikavo, bet pabrėžė, kad teko dorotis su keliomis krizėmis iš karto – pandemija ir Lukašenkos pasiųstais nelegalais. Vis tik premjerės Šimonytės atsiskaitymas ir saviems. ir opozicijai antradienį atrodė, kaip niekam neįdomus formalumas – opozicija nuo aršios kritikos susilaikė, o kai kuriais klausimais įvarčius į ministrų vartus bandė įmušti patys valdančiųjų atstovai.

Rusijos teismas antradienį paskelbė, kad jau kalinamam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui skirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė, kiek anksčiau pripažinus jį kaltu dėl lėšų grobstymo ir nepagarbos teismui, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

usijos teismas kalinamą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną antradienį pripažino kaltu dėl lėšų grobstymo, už kurį jam skirta laisvės atėmimo bausmė gali būti reikšmingai pratęsta, pranešė vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas. „Navalnas vykdė sukčiavimą, tai yra svetimo turto pasisavinimą apgaulės būdu ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu“, – paskelbė teisėja Margarita Kotova.

Agresyvios Rusijos prezidento Vladimiro Putino politikos nesustabdytos jokios paliaubos, jo režimą privalu nuversti, sako Vilniuje viešintis rusų opozicionierius Vladimiras Kara-Murza.

Opozicijai Kaune priklausantys konservatoriai ir demokratai trečiadienį paragino merą Visvaldą Matijošaitį iš pareigų atleisti savivaldybės administracijos direktorių Vilių Šiliauską, sulaukusį teisėsaugos įtarimų dėl korupcijos. „Matome, kad Kauno savivaldybėje visos ylos pradeda lysti iš maišo.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis prašo premjerės Ingridos Šimonytės suteikti jam įgaliojimus derėtis su Kinija dėl santykių atkūrimo.

Vyriausybei pritarus centralizuotam šildymui laikinai įvesti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą ir taip amortizuoti itin išaugusias šildymo kainas gyventojams, dalis Seimo narių tokią idėją kritikuoja, tačiau dalis ir palaiko .      Parlamentarai, priklausantys ir valdantiesiems, ir opozicijai, priekaištauja, kad paramos gyventojai gali ir nepajusti, nes ji bus labai maža.

Dėl Lietuvoje atidarytos Taivaniečių atstovybės ir toliau verda aistros. Opozicija ragina valdančiuosius prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, o tuo tarpu Vakarų Europa reiškia palaikymą.  Į situaciją dar kartą sureagavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis taip pat pažėrė kritikos kritikams, sakydamas, kad kai sprendimas buvo priimtas, niekas dėl jo neoponavo. Pateikiame visą ministro tekstą, publikuotą „Facebook“ paskyroje. „Apie normalumus ir nenormalumus.

Šiemet susiskaldė ne tik žmonės, bet ir valdžios elitas, kuris pritrūkęs žodžių vienas kitą ima tildyti vadindamas asilais, o santykius aiškinasi „kumščiais“. O Seime ne vienas klausimas rimtai sukiršino ne tik visuomenę, bet ir pačius Seimo narius. Kodėl taip nutiko? Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Seimui praėjusį ketvirtadienį atsisakius sudaryti laikinąją tyrimo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito komisiją, opozicijai priklausantys parlamentarai šią savaitę pateikė du naujus siūlymus.  52 Seimo nariai siekia, kad tyrimo imtųsi Seimo laikinoji tyrimo komisija iš 13 Seimo narių, turinčių teisę dirbti su įslaptinta informacija. Ši komisija turėtų aiškintis „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą 2021 metų rugpjūčio-gruodžio mėnesiais aplinkybes.

Trečiadienį įsigaliojus JAV sankcijoms trąšų gamintojai „Belaruskalij“, Baltarusijos opozicija ragina Lietuvą stabdyti įmonės trąšų tranzitą, pranešė Sviatlanos Cichanouskajos biuras. „Režimas uždirbdavo pinigus daug metų pardavinėdamas kalio trąšas ir „Belaruskalij“ yra pelno šaltinis, tačiau jis taip pat ir įrankis represijoms prieš darbuotojus. Mes tikimės, kad sankcijos sustabdys trąšų importą ir tranzitą, kol teisės viršenybė bus atkurta“, – rašoma pranešime.

Diskusijos apie privalomą vakcinaciją vyksta jau ir Europos Sąjungos lygmenyje. Šalims vienai po kitos priimant griežtesnes priemones nepasiskiepijusiems arba įvedant privalomą vakcinaciją, parlamentarai dėl privalomo skiepijimo Lietuvoje nesutaria. Vienų nuomone, kryptingai artėjame link privalomų skiepų, o kiti tokios priemonės įvedimo neįsivaizduoja.

Socialdemokratų partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė negailėjo kritiškų pastabų valdantiesiems – atskleidė, kad partiją neramina numatoma sveikatos sistemos reforma, kitų metų valstybės biužeto planai. Opozicinė partija nepalaikys siūlomo automobilių taršos mokesčio, nes jis užgultų mažiausias pajamas turinčių gyventojų pečius, sakė V. Blinkevičiūtė. Šeštadienį vyko Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija Seime spaudžia sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį užsiimti ne tik pandemijos valdymu ar vakcinacijos skatinimu, bet dirbti ir kitus darbus, kuriais konservatoriai galėtų pasigirti visuomenei. Apie tai tv3.lt portalo laidoje „Dienos pjūvis“ prabilo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, Seimo narys Linas Slušnys.

Baltarusijos saugumo tarybos vadovas Aliaksandras Volfovičius pareiškė, jog iš šalies pasitraukę opozicijos aktyvistai pagal jiems iškeltas baudžiamąsias bylas turėtų būti teisiami už akių. Jo žodžiais, tai daryti leidžiantys pakeitimai atitinkamuose Baltarusijos įstatymuose gali būti patvirtinti netrukus. „Spragų mūsų baudžiamojo proceso teisės aktuose veikiausiai yra, jomis pavyko pasinaudoti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino savo sąjungininką Baltarusijoje Aliaksandrą Lukašenką ir šios šalies opoziciją, kurios didelė dalis buvo ištremta Minskui pernai malšinant masinius antivyriausybinius protestus, palaikyti dialogą. V. Putinas ir toliau remia A. Lukašenką, vis labiau izoliuotą po susidorojimo su precedento neturinčiomis demonstracijomis prieš jo valdžią, kilusiomis praėjusią vasarą jam paskelbus pergalę prezidento rinkimuose.

Nelegalių migrantų srautams smarkiai išaugus Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje Vyriausybė siūlo Seimui jau nuo šio trečiadienio įvesti nepaprastąją padėtį pasienio ruože reaguojant į galimas grėsmes Lietuvai. Opozicija šiuo klausimu lieka vieninga – nepaprastosios padėties reikia, tačiau jai pritars tik tuo atveju, jei valdantieji pateiks motyvuojančius, naujus krizės sprendimo argumentus.

Opozicija išgyvena nesutarimo kupinas dienas, kuomet atrodo, kad visos opozicinės frakcijos it įpykę paaugliai išsiskirstė po atskirus kambarius. Jei dar šiemet bent pora frakcijų sugebėjo susiburti į koaliciją, galbūt tam dar yra vilties? Tiesa, politologai abejoja, kad opozicionieriai dar mėgins burtis, nes jiems tam esą visiškai nėra prasmės. Rugsėjį Saulius Skvernelis paskelbė buriantis naują frakciją ir taip iš esmės suskaldė ir taip sunkiai tuo metu susivienijusią opoziciją.

Opozicijos siekis sužlugdyti įstatymo, leidžiančio pasiskiepijusiems senjorams nuo 75 metų sumokėti vienkartinę 100 eurų išmoką, priėmimą Seimo pirmininkė vadina demaršu. „Išėmus korteles, kas yra opozicijos vienas iš veikimo būdų, gali pritrūkti balsų iki 71. Tikrai nieko ypatingo čia nevyksta, tai įprastas Seimo darbo dalykas, tam tikras ir opozicijos demaršas, bet tai vienas iš naudojamų dalykų“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Didžiausia opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) siekia įteisinti savo sukurtą šešėlinę Vyriausybę. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina šį pasiūlymą. Dalis LVŽS frakcijos narių parengė Seimo statuto pataisas, turinčias įteisinti tokį darinį. LVŽS yra sukūrusi šešėlinį Ministrų kabinetą, nuolat rengia jo posėdžius, teikia įvairius siūlymus ir komentarus, tačiau joks teisės aktas tokio darinio nenumato.

Seimo rudens sesijos darbų programos tvirtinimas antradienį įnešė rietenų į Seimą. Dalis opozicijos ragina nepalaikyti darbų programos, nes joje, parlamentarų teigimu, nėra reikšmingų projektų ir Vyriausybės planuojamų reformų. Tačiau nepaisant opozicijos pasipiktinimo, Seimas galiausiai pritarė rudens darbų programai. Seimas antradienį galutinai balsavo dėl rudens sesijos darbų programos, tačiau bent dalis opozicijos nusprendė programos nepalaikyti arba susilaikyti nuo balsavimo.

Pirmieji Vengrijos opozicijos pirminiai rinkimai, per kuriuos turi būti išrinktas kandidatas, mesiantis iššūkį premjerui Viktorui Orbanui, sekmadienį buvo pratęsti dviem dienomis, nes dėl įtariamos kibernetinės atakos balsavimą teko sustabdyti. Visoje šalyje vykęs balsavimas rinkimų apylinkėse šeštadienį buvo sustabdytas dėl sistemos gedimo, praėjus vos dviem valandoms nuo pradžios.

Tremtyje gyvenanti baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja trečiadienį paragino Prancūziją imtis „ryžtingų veiksmų“, siekiant išspręsti jos šalį ištikusią politinę krizę, taip pat ragino Vakarų valstybes ir toliau nepripažinti autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos.

Kauno taryba antradienį pritarė siūlymams padidinti menų ir kitų švietimo bei sporto būrelių įkainius iki 10-20 eurų. Iki šiol muzikos, šokio, dailės užsiėmimai, kitos edukacinės veiklos ir įvairūs sporto būreliai miesto įstaigose kauniečiams kainuodavo nuo keturių iki 20 eurų per mėnesį. „Tikslas yra ne padidinti, tikslas yra suvienodinti mokesčius. Nes už tą pačią paslaugą mokesčiai yra skirtingi.

Opoziciniai socialdemokratai siūlo Švietimo įstatyme įtvirtinti visos dienos mokyklos modelį pradinėse klasėse. Siūloma įstatyme įrašyti, kad pradinis ugdymas gali būti derinamas su neformaliuoju vaikų švietimu ir grindžiamas pasirinktu visos dienos mokyklos modeliu.

Seimo opozicijos atstovai prasidedančios rudens sesijos prioritetais mato žmonių pajamų didinimą, paskatas skiepytis. „Šitoj sesijoj mūsų prioritetas yra realios žmonių pajamos, nes žmogus apie gyvenimo kokybę sprendžia pagal tai, kiek barška pinigėlių jo kišenėj ir ar gali jis ką nors nusipirkt, gali su gyvenimu eiti koja kojon“, – po frakcijų vadovų susitikimo su Seimo pirmininke ketvirtadienį žurnalistams sakė socialdemokratų seniūnas Algirdas Sysas.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad valstiečių frakcijos skilimas jos nestebina – tai dar kartą rodo šios partijos negebėjimą dirbti opozicijoje. „Valstiečių frakcijos skilimas ir akivaizdus silpnėjimas dar kartą parodo, kad ši partija, kai ji neteko valdžios, dirbti opozicijoje nemoka, randasi tam tikri nesutarimai, per mažai tarimosi, kalbėjimo.

Lukašenkos represijos tęsiasi. Pernai vasarą masiniams opozicijos protestams vadovavusiai Maryjai Kalesnikavai skirta 11 metų įkalinimo bausmė. Jos advokatui ir Koordinacinės tarybos prezidiumo nariui Maksimui Znakui – 10 metų kalėjimo. Tuo metu pats neteisėtas prezidentas džiaugiasi ypatinga gimtadienio dovaną, kurią jam įteikė ištikimieji apsauginiai.