onkologija

Pasak mokslininkų, kaštonai vėžio tyrimo metu padės efektyviau pamatyti ir aptikti šią klastingą ligą. Teigiama, jog cheminė medžiaga eskulinas, randama nevalgomuose kaštonuose, naudojama kuriant ryškų ir tamsoje švytint molekulinį gelį, magnetinio rezonanso, ultragarso tyrimo ir kitų skenogramų metu padedantį aptikti vėžio židinį. Šių tyrimų metu naudojamas gelis pagerina matomumą tamsoje. Iki šiol, dėl prasto apšvietimo, būdavo sunku aptikti vėžinius darinius.

Specialistai pastebi, kad tinkamas gyvenimo būdas ir mityba ne tik padeda jaustis geriau ir energingiau, bet gali padėti užkirsti kelią onkologinėms ligoms, o diagnozę išgirdusiems žmonėms palengvinti ligos eigą. Gydytoja-onkologė Edita Juodžbalienė sako, kad tie kurie savyje randa stiprybės nepalūžti dažniausiai ima savimi rūpintis labiau, o tai savo ruožtu padeda sveikti.

Smegenų augliai būna pačių įvairiausių formų ir dydžių. Įvairūs būna ir apie juos pranešantys simptomai. „Auglio siunčiami pavojingi simptomai priklauso nuo auglio vietos smegenyse“, - teigė neurochirurgas Theodore‘as Schwartzas. Jei auglys atsirado šalia smegenų dalies, kontroliuojančios rankų judesius arba regėjimą, vieni iš simptomų gali būti suprastėjęs regėjimas ir galūnių tirpimas.

Onkologinės ligos gąsdina daugelį. Būtent dėl to būtina rūpintis savimi ir stebėti savo kūną - gali būti, kad tam tikri pakitimai, net ir labai nežymūs, išduos rimtą ligą.  Pateikiame pagrindinius ankstyvojo vėžio simptomus ir raginame jų neignoruoti.  Lėtinis kosulys, skausmas krūtinėje, dusulys. Šie simptomai gali slėpti net kelias vėžio rūšis - plaučių arba leukemiją.

 Tikriausiai jau esate pakankamai susipažinusios su kiaušidžių ar gimdos kaklelio vėžiu, tačiau yra dar viena vėžio rūšis, kuriai skiriama nepakankamai dėmesio. Tai – makšties vėžys. Kodėl neteko apie jį girdėti? Ši vėžio rūšis yra gan reta, ypač tarp jaunų moterų. Pasak Amerikos vėžio asociacijos, tik viena iš maždaug 1100 moterų susirgs šia liga ir tik 15% pacienčių būna jaunesnės nei 40 metų. Makšties vėžys nėra toks pat, kaip gimdos kaklelio.

Onkologinės ligos yra tai, kas pastaraisaiis metais labiausiai gąsdina tūkstančius lietuvių. Vis dėlto medikai sutartinai tvirtina, kad įveikti šią ligą galima tuo atveju, jei ji bus pastebėta laiku, pajutus pirmuosius simptomus.  Jei juntate kažkuriuos iš žemiau išvardytų, nelaukdami kreipkitės į medikus.  Švokštimas, dusulys. Plaučių vėžiu sergantys pacientai teigia, kad tai buvo pirmasis jų pastebėtas simptomas, tačiau dauguma iš jų nekreipė į tai dėmesio.

Maistas gali būti ne tik skanus, bet ir naudingas. Skelbiami maisto produktai, kurie gali padėti išvalyti jūsų plaučius. Tai itin svarbu užkietėjusiems rūkaliams bei tiems, kurie skundžiasi sutrikusia plaučių veikla, dusuliu, astma. Prevenciškai vartojami žemiau pateikti maisto produktai gali užkirsti kelią net vėžiui.  Labai svarbu, kad vienas svarbiausių mūsų organų būtų švarus. Padėti gali natūralios priemonės. Imkitės jau dabar.

Atsidavęs tėtis Chrisas žinojo, kad pranešti apie žmonos bei mamos iškeliavimą savo dukroms bus sunkiausias dalykas, kokį jam teks padaryti. Tačiau Bella (5 m.) ir Olivia (8 m.) į skaudžią žinią reagavo su tokia stiprybe ir išmintingumu, kad tai tėtį gerokai nustebino. Viename Anglijos Wirral mieste gyvenanti šeima žinojo, kad mama ir žmona Joanne (33 m.), nuo tada, kai 2016-aisiais jai buvo diagnozuotas plaučių vėžys, labai susilpnėjo ir vargu ar pasveiks.

 Vienas iš sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto piktybinių navikų yra storosios žarnos vėžys. Deja, tik maždaug pusė storosios žarnos vėžio atvejų diagnozuojama ankstyvųjų stadijų. Lietuvos gyventojai neskuba pasinaudoti valstybės finansuojama patikros programa, kuri skirta vyrams ir moterims, sulaukusiems 50 m. ir ne vyresniems nei 74 m. Profilaktiškai pagal programą pasitikrina tik apie 50 proc. šios amžiaus grupės žmonių.

Vilnietė Irena yra viena iš socialinės iniciatyvos „Drąsos ambasadoriai“, siekiančios suteikti optimizmo ir ryžto žmonėms, susidūrusiems su onkologine liga, dalyvių. Kraujo vėžys moteriai buvo diagnozuotas prieš septynerius metus. Tąsyk ji profilaktiškai pasidarė kraujo tyrimą, kuris parodė žemą hemoglobiną ir sumažėjusį geležies kiekį. Irena retai lankydavosi pas gydytojus – iki lemtingo kraujo tyrimo, gydymo įstaigoje nebuvo trejus metus.

Kasos vėžys – viena pavojingiausių vėžio formų. Nepaisant to, jog jai gydyti yra taikomi įvairūs metodai bei pačios naujausios technologijos, tie, kuriems ši liga aptikta dar ankstyvose stadijose, išgyventi 5 metus yra tik 8%, o tie, kuriems kasos vėžys diagnozuojamas jam jau išplitus, ši tikimybė sumažėja iki 3%. Šią vėžio rūšį sunku diagnozuoti, o ir simptomai, pranešantis, kad kasos vėžys pradeda užkariauti organizmą, beveik nepastebimi.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad pagal Higienos instituto duomenis, Lietuvoje standartizuotas mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis yra didesnis už ES valstybių narių vidurkį. Esame šeštoje vietoje po Vengrijos, Latvijos, Kroatijos, Estijos ir Slovakijos. Kiekvienais metais nustatoma apie 1600 naujų storosios žarnos vėžio atvejų ir apie 1000 žmonių nuo jo miršta. Šis skaičius kasmet vis didėja. Dažniausiai storosios žarnos vėžys auga riestinėje (40 proc.

Vėžys yra viena tų ligų, kurią išgirdus darosi ir bjauru, ir baisu. Ši liga vien 2012-aisiais pasiglemžė 8,2 mln. žmonių gyvybių. Deja, bet daugelis savo sveikata ima rūpintis per vėlai ir savo gyvenimo būdą bei mitybą ima keisti tik diagnozavus šią siaubingą ligą. Tiesa tokia, kad nėra geresnio gydymo būdo nei prevencija. Savo sveikata rūpintis galite pradėti jau šiandien.

Kasmet maždaug šimtui žmonių nustatomas gana reta vėžio forma – neuroendokrininis navikas. Dažnai liga nustatoma per vėlai, kai vėžys jau būna išplitęs. Tyrimai rodo, kad vidutiniškai ši liga žmogui nustatoma tik po ketverių metų. Iki tol ligoniai apsilanko pas šešis specialistus.

Skrandžio vėžys yra žinomas kaip labiausiai skausminga vėžio forma, tačiau daugeliui pacientų apie šią ligą pranešė būtent ne skausmas. Tiesą sakant, ankstyvoje skrandžio vėžio stadijoje ši liga gali nepateikti jokių simptomų, teigė gydytoja Umut Sarpel. „Dažnam mūsų kartais suskausta skrandį ir dėl to žmonės ima nerimauti, jog jie susirgo šia itin pavojinga liga. Tačiau skausmas nėra pagrindinis skrandžio vėžio požymis ir daugeliu atveju skrandžio skausmas nebus susijęs su vėžiu“, - sakė ji.

Drhealthmag.com įvardijo maisto produktus, kurių privalote vengti, jei norime būti sveiki ir ilgai gyventi. Šiandieniniame pasaulyje savo kūnus užpildome organizmui pavojingais chemikalais, tabaku ir kitais kancerogeniais produktais, bet blogiausia tai, kad taip elgiamės apie tai nė nesusimastydami. Štai maisto produktai, kurių vertėtų vengti, jei norite gyventi ilgai ir būti sveiki. Hidrogenizuoti riebalai Jie aptinkami pačiuose įvairiausiuose maisto gaminiuose.

Aktorei Angelinai Jolie atskleidus, jog ji yra mutavusio geno, padidinančio riziką susirgti krūties ir gimdos vėžiu, nešiotoja, kaip ir buvo tikėtasi, ji į šią problemą atkreipė daugelio moterų dėmesį. Nauji tyrimai atskleidė, jog apie tai prabilus Holivudo žvaigždei, pasidariusiai prevencinę abiejų krūtų šalinimo operaciją, 2013-aisiais metais padidėjo moterų, norinčių pasitikrinti, ar jos taip pat nenešioja šio mutavusio geno, skaičius.

Airijoje gyvenanti lietuvė Jolita Jaškonytė kovoja su ketvirtos stadijos gimdos kaklelio vėžiu. Moteris neketina pasiduoti - net ir sirgdama bei būdama visai nusilpusi, ji susirado kliniką Latvijoje, kurioje galima atlikti operaciją. Po jos, tikėtina, moteris galės gyventi visavertį gyvenimą Kasdien vis silpstanti Jolita prieš daugiau nei savaitę išdrįso viešai paprašyti pagalbos.

Vilnietė Birutė šiemet atšventė 50 metų jubiliejų. Susitikus su ja, sunku buvo atsižavėti moters optimizmu, gera nuotaika, šmaikščiais sąmojais. Jau kelis metus Birutė savanoriauja onkologijos srityje: lanko pacientus ligoninėje, prisideda prie kraujo vėžiu sergančiuosius vienijančios asociacijos „Kraujas“ veiklų. Moteris neseniai prisijungė ir prie iniciatyvos „Drąsos ambasadoriai“, kur dalinasi savo istorija. Vilnietė atvira – pasukti į savanorystę šioje srityje ją paskatino jos pačios liga.

Kaip ir kiekviena maža mergaitė, Paige (4 m.) laukė tos dienos, kuomet savo tėvų vestuvėse dalyvaus pasipuošusi princesės suknele. „Mano mamytė ir tėtukas susituoks, o aš barstysiu gėles link altoriaus“, - ji sakydavo visiems, kas tik ją užkalbindavo. Jacobas Skarrattsas ir Tania Miller kitąmet planavo surengti dideles vestuves, tačiau prieš 2 mėnesius judviejų gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, kai gydytojai poros dukters smegenyse aptiko citrinos dydžio auglį.

 Moteris, kovojusi su išties agresyvia kaulų vėžio forma, atskleidė, kaip net 7 metus, prieš susergant, ji labai dažnai sapnuodavo šią savo ligą. Bristolyje, Anglijoje gyvenančiai Abi Galatia (30 m.), dar būnant 26-erių diagnozuota trečios stadijos osteosarkoma – agresyvi vėžio forma. Moteris pranašiškus sapnus apie šią niūrią ligą pradėjo sapnuoti prieš 14 metų.

Psichologė Lina ketverius metus savanoriauja emocinės paramos tarnyboje, o prieš trejus metus prisijungė ir prie asociacijos „Kraujas“ savanorystės projekto: „Dar savanoriaujant „Jaunimo linijoje“, teikiant emocinę paramą telefonu, ne kartą buvo kilusi mintis, kad galbūt kartais užtektų atsisėsti šalia žmogaus ir patylėti kartu. Išgirdusi apie savanorystę onkologijos srityje, nedvejodama atėjau sužinoti daugiau, mane patraukė naujos galimybės.

 Moterims, turinčioms didelę riziką susirgti krūties vėžiu, greitu metu tai patvirtinti arba paneigti padės specialus genetinis testas. Mokslininkai tiki, jog jis padės beveik trečdaliu sumažinti moterų, kurioms reikės atlikti krūties ar krūtų šalinimo operacijos, skaičių. Šiuo metu didelė dalis moterų, turinčių mutavusį krūties vėžio geną, norint sumažinti riziką susirgti šia pavojinga liga, iš anksto atlieka mastektomiją.

Motinos veide ant smakro, mirtino odos vėžio ženklą sumaišius su inkštiru, liko didžiulė skylė. Po daugelio metų mėgavimosi saule ir soliariumais, Kari Cummins (35 m.) nusprendė apsilankyti pas dermatologą. Nors jos dėmesį jau seniai patraukė ant veido atsiradusi keista dėmelė, moteris, gyvenanti Kalifornijos valstijoje, JAV, ją palaikė paprasčiausiu spuogeliu. Tačiau po daugybės atliktų tyrimų, paaiškėjo, kad Kari serga epidermoidine karcinoma.

Rokiškyje gimusi ir augusi, o dabar Airijoje gyvenanti 44-erių Jolita Juškonytė kelerius metus grūmiasi su gimdos kaklelio vėžiu. Šiuo metu moteriai diagnozuota ketvirtoji stadija. Jos fizinės jėgos silpsta, tačiau dvasiškai Jolita – labai stipri ir tikrai neketina pasiduoti. Jolita tiki, kad inovatyvus vėžio gydymo būdas, kuris gali būti jai pasiūlytas Latvijoje, tikrai padės. Viltį suteikia Latvijos medikai Vėžio diagnozę moteris sužinojo prieš kelerius metus, kai pastebėjo kraujavimus.

Lietuvos gyventojų sveikatos statistika verčia nerimauti – vėžiu sergama vis dažniau. Vėžio registro duomenimis, šalyje kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkst. naujų onkologinių susirgimų. Pasak Nacionalinio vėžio instituto, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kiekvienais metais dažniausiai diagnozuojami 4 šios ligos tipai: plaučių (1.5 tūkst.), krūties (1.5 tūkst.), prostatos (2.5 tūkst.) ir įvairūs odos (3 tūkst.) vėžiniai susirgimai.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, jog spalis yra Supratimo apie krūties vėžį mėnuo, o nuo 2008 m. Europos krūties vėžio koalicijos iniciatyva spalio 15 d. kasmet minima Krūtų sveikatos diena. Šį mėnesį, o ypač Krūtų sveikatos dieną, įvairiomis akcijomis ir renginiais siekiama priminti visuomenei apie krūtų ligų aktualumą bei prevencijos svarbą. 2017 m. Europos krūties vėžio koalicija šia proga kviečia laikytis sveikos gyvensenos principų, siekiant išsaugoti krūtų sveikatą.

Iš gydytojo išgirdus diagnozę „krūties vėžys“ baimė ir nežinia apima ne tik susirgusią, bet ir jos artimuosius. Kyla daugybe klausimų. Kaip elgtis? Ar galima juokauti? Kas turi pranešti artimiesiems? Ko negalima sakyti? Kaip tikina keletą dešimtmečių su liga kovojanti Kauno apskrities moterų draugijos vadovė Regina Malžinskienė, svarbu ieškoti atsakymų ir nebijoti klausti kitų sergančių moterų. Pas ją pačią konsultacijų neretai užsuka sergančiųjų vyrai ar vaikai.

Rytoj, rugsėjo 21 dieną, prie Baltojo tilto Vilniuje vyks koncertas „Kad išsipildytų sergančių vaikų svajonės“ ir į dangų bus paleista net 1000 balionų.   Tai tradicinis paramos fondo „Mamų unija“ renginys, organizuojamas kasmet rugsėjo mėnesį. Tokiu būdu paramos organizacija prisijungia prie visame pasaulyje skelbiamos iniciatyvos „Rugsėjis - vaikų onkologijos mėnuo“ ir dėkoja visiems, kurie yra aukoję arba vienaip ar kitaip prisidėję prie paramos vėžiu sergantiems vaikams.

Medikai sutartinai tvirtina, kad žmonės privalo stebėti save, kad spėtų užkirsti kelią pavojingoms ligoms. Būtina reaguoti į bet kokius kūno pokyčius, skausmus, temperatūrų svyravimus.  Vis dėlto yra keli simptomai, kuriuos žmonės yra linkę ignoruoti. Gydytojai skambina pavojaus varpais - būtent šie, žemiau įvardyti simptomai, gali būti onkologinės ligos požymiai. Atkreipkite dėmesį į juos kaip galima anksčiau, kad vėžys nespėtų išplisti jūsų organizme.

Nors visuomenėje manoma, kad dažniausiai onkologinėmis ligomis susergama dėl genetinio paveldimumo, onkologė chemoterapeutė Edita Juodžbalienė sako, jog nepakankamas ir netinkamas fizinis aktyvumas, nesveikas maistas ir žalingi įpročiai turi net daugiau įtakos sveikatos problemoms.

Odos vėžys, melanoma – išgirdę šiuos žodžius daugelis viduje nusipurto. Visgi Nacionalinio vėžio instituto gydytojas-chirurgas, didžiulę patirtį odos onkologijoje sukaupęs gydytojas Jonas Rėklaitis sako, kad odos vėžys nėra tokia baisi liga. Grėsmingesnė yra viena jos forma – melanoma. Deja, ji gali atsirasti ir tuomet, kai visai nesideginame saulėje, nevažiuojame į šiltus kraštus ir esame patys didžiausi sveikuoliai. Pašnekovas tv3.lt išsklaidė mitus apie šį vėžį.

Priežasčių, kodėl krūties vėžys nepaliauja „persekioti“ Lietuvos moterų, galima rasti daug. Tačiau remiantis moterų elgsenos tyrimu, galima išskirti keturias pagrindines.

Kokios asociacijos kyla, išgirdus žodį „vėžys“? Mirtina liga, rūkymo išprovokuotas susirgimas? Visuomenėje apie vėžį sklando daug kalbų ir mitų. Rūkaliai sako „vis tiek visi mirsim“ ir „nuo vėžio miršta ir sveikuoliai“ ir toliau sau rūko, saulės mėgėjai eina į soliariumus arba nesitepa kremais, mėgstantys alkoholį tikrai nemano, kad toks jų pomėgis jiems vėliau galimai sukels labai sunkių padarinių.

Sveikatos statistika Lietuvoje jau kuris laikas rodo neraminančias tendencijas – onkologinės ligos jaunėja. Dėl gyvenimo būdo, žalingų įpročių ar darbo aplinkoje esančių rizikos veiksnių onkologinės ligos diagnozuojamos santykinai jaunesniems pacientams. Tuo pačiu specialistai siunčia ir kitą, pozityvią žinią, – jaunesniame amžiuje ligos diagnozuojamos ankstyvose stadijose, todėl jos gali būti kur kas geriau kontroliuojamos ar net visiškai išgydomos.

Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje didėja, sako specialistai ir kviečia gyventojus nemokamai išsitirti. Pernai pagal storosios žarnos prevencinę vėžio programą pasitikrino vos ketvirtadalis šioje programoje numatyto amžiaus Lietuvos gyventojų – šiek tiek daugiau nei 233 tūkstančiai iš 1 milijono vyrų ir moterų. Lietuvos vyrai ir moterys minėtoje programoje dalyvauja panašiai, kaip Europos Sąjungos (ES) šalių, tokių kaip Italijos, Belgijos ir Jungtinės Karalystės, gyventojai.

Lietuvoje viešėjęs profesorius, mokslininkas onkologas Robertas Thomas (Robert Thomas) iš Didžiosios Britanijos paskaitoje Nacionaliniame vėžio institute pasakojo, kokie maisto produktai žmonėms valgyti naudinga ir mažina tikimybę susirgti vėžiu, kurie – nenaudingi, o kurie – pernelyg išliaupsinti. R. Thomas kalbėjo ir apie medų – nors daugelio šis produktas liaupsinamas kaip itin sveikas, profesorius patarė būti atsargiems. “Problema su medumi yra ta, kad jame yra apie 80 proc.

Kasmet Lietuvoje apie 450 moterų suserga ir 250 miršta nuo gimdos kaklelio vėžio – tai antra dažniausia po krūties vėžio onkologinė liga tarp 15–54 m. amžiaus moterų. Šios liūdnos statistikos būtų galima išvengti, nes visos 25–60 m. amžiaus moterys turi galimybę nemokamai kas 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ir nustatyti galimas jo užuomazgas pradinėje stadijoje, atlikus PAP tyrimą.

Onkologinės ligos diagnozė – psichologinis iššūkis tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems, todėl 30–40 metų amžiaus ligoniai paprastai nuo artimųjų slepia savo diagnozę ir ligos gydymą. Pasak gydytojo chemoterapeuto Leonido Gatijatulino, pacientai tokį savo elgesį paaiškina tuo, kad nori gydytis savarankiškai, nesukeldami jaudulio artimiesiems. Vyresni elgiasi atvirkščiai – ne tik neslepia, bet ir prašo šeimos narių pagalbos tiek gydymosi procese, tiek jam pasibaigus.

Lėtinės mieloleukemijos pavadinimą vilnietė Viktorija pirmą kartą išgirdo prieš dešimt metų. Kraujo vėžys buvo diagnozuotas jos mamai. Moteris pasakoja, jog sužinoti apie mylimo žmogaus onkologinę ligą buvo labai neapsakomai sunku. „Išgirdus diagnozę tarsi sugriuvo visas mano pasaulis. Atrodė, jog laikas sustojo, negalėjau apie nieką galvoti, užsidariau namuose, negalėjau su niekuo bendrauti. Vaizduotė piešė baisiausius scenarijus.

Dvidešimt keturių gydytojų grupė iš septynių šalių perklasifikavo tam tikrus skydliaukės navikų tipus kaip nebe vėžinius. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti ne itin svarbi žinia, tačiau ši naujiena žmonija labai reikšminga. Žmonėms išgirdus skydliaukės vėžio diagnozę psichologine prasme tai ypatingai bauginanti ir siaubinga žinia.

Šiaulių onkologijos klinikoje prie registratūros nuo šeštos ryto grūdasi kelios dešimtys prostatos vėžiu sergančių vyrų. Visi jie tikisi patekti pas gydytoją, pasitikrinti, ar liga neatsinaujino, pasidaryti  tyrimus. Antras eilėje stovintis vyras čia pasirodė dar nė neišaušus, penktą ryto. Telefonu ir internetu, pasak ligonių, pas gydytoją neregistruojama. Sergantiems lieka viena išeitis -  tik stotis į gyvą eilę ir grūstis joje.

Čilėje sergantiesiems onkologinėmis ligomis buvo pradėta auginti marihuana. BBC praneša, kad šalies valdžia giriasi, jog vykdant projektą Santjago apylinkėse augalais užsėtas nemažas plotas. Iš marihuanos planuojama gaminti aliejų, kuris kaip nuskausminamoji priemonė bus skirta 200 pacientų, sergančių vėžiu. Pirmasis derlius planuojamas nuimti kitų metų lapkritį. Pilotinis projektas vykdomas palaikant Čilės vyriausybei.

Alė Sima Vilniaus universiteto Onkologijos instituto klinikoje onkologinėmis ligomis sergantiems ligoniams pradėtas taikyti naujas vėžio gydymo metodas – intraperitoninė hiperterminė chemoterapija. Šis gydymo metodas taikomas tada, kai piktybiniai navikai išplinta ligonio pilvaplėvėje. Intraperitoninė hiperterminė chemoterapija gali smarkiai pailginti vėžiu sergančių žmonių gyvenimą.

Pietų Korėjos mokslininkai sukūrė ir užpatentavo pirmąjį pasaulyje nanorobotą, skirtą onkologinėms ligoms gydyti. Šis į genetiškai modifikuotą nepavojingą bakteriją įterptas nanorobotas gali diagnozuoti vėžinius auglius ir tiesiai į auglio ląsteles pristatyti priešvėžinius vaistus, skelbia „BusinessKorea“. Pasak Chonamo nacionalinio universiteto (P. Korėja) mokslininkų grupės atstovų, šio nanoroboto efektyvumą jau patvirtino visa eilė su bandomaisiais gyvūnais atliktų eksperimentų.

Onkologinių paslaugų priartinimas prie žmogaus, ligonių stebėsenos sistemos sukūrimas, profilaktinių vėžio patikros programų vykdymo, koordinavimo ir kiti klausimai aptarti Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) surengtame vyriausiojo respublikos onkologo ir kraštų onkologų pasitarime. Šis pasitarimas pirmasis, po to, kai liepos mėn. pabaigoje buvo suformuotas SAM Vyriausiųjų respublikos ir kraštų specialistų korpusas.

Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Geriausi onkologinių ligų chirurgai dvi dienas dalijosi patirtimi Vilniuje – pasaulinėje storosios žarnos ligų konferencijoje. Nors šis vėžys laikomas vienas sėkmingiausiai pagydomų, deja, dažnai pastebimas per vėlai. Storosios žarnos vėžys kasmet nusineša apie tūkstantį gyvybių, dar per 1,5 tūkst. registruojama naujų susirgimo atvejų. Liga klastinga: ilgą laiką nejaučiama jokių simptomų.

Verslo ir pramogų žvaigždės dažnai sužiba pačiomis ryškiausiomis spalvomis. Tačiau kartais tas ryškumas atrodo toks dirbtinis, kad net gali supykinti.

„Pirmą kartą atvykusi į ligoninę, kur gydomi onkologinėmis ligomis sergantys vaikai, negalėjau sulaikyti ašarų. Iš tiesų ligoninė nėra ta vieta, kur turėtum verkti. Sergantiems vaikams visiškai nereikia tavo ašarų. Jiems reikia įkvėpimo, kuris padėtų pasveikti“, – portalui balsas.lt atvirai pasakojo dainininkė, laidų vedėja Natalija Bunkė. Kartu su kitomis įžymybėmis penktadienį Santariškių klinikų Vaikų ligoninėje apsilankiusi N. Bunkė atsakė į tinklalapio balsas.lt klausimus.