odeta bložienė

Nuo 2024-ųjų Seimas nusprendė nepratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešajam maitinimui. T. y. dabar už tokias paslaugas vietoje 9 proc. yra taikomas standartinis 21 proc. dydžio PVM. Kavinių ir restoranų atstovai sako, kad taip bus nužudytas maitinimo sektorius – vėl didės šešėlis, kainos augs ir iki 20 proc., nors restoranai neva jau ir taip yra mažiausiai pelningas verslas šalyje.

Jei Seimas nuo sausio panaikins PVM lengvatą maitinimo įstaigoms, patiekalai brangs net iki penktadalio. Taip grasina restoranai, o opozicija siūlo lengvatą vėl pratęsti, šįkart – trejiems metams. Valdantieji apie tai nenori nė girdėti ir siūlymus vadina lobistų desperacija, esą restoranai nori privilegijų.

Verslas nebegaus valstybės kompensacijų už išaugusias elektros kainas, tad turės mokėti visą kainą pagal sutartis su elektros tiekėjais. Kai kuriems verslininkams tai reiškia gerokai didesnes sąskaitas už elektrą. Verslininkai skundžiasi ir vienu elektros tiekėju, kuris esą piktnaudžiauja savo padėtimi – kainų piko metu įkalbinėjo fiksuoti kainas, o dabar nebesutinka tarifų mažinti, dėl ko verslas patiria dešimt tūkstantinius nuostolius.

Jei verslų nepribaigs gaunamos sąskaitos už energiją, nuo kitų metų pradžios dideliai daliai maitinimo įstaigų reikės svarstyti apie užsidarymą, sako verslininkai. Jie taip pat įspėja, kad dėl sprendimo nepratęsti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo augs šešėlio grėsmė.

Lietuviai restoranuose ir kavinėse valgo brangiau nei portugalai ar graikai ir sumoka jau beveik panašiai kaip vokiečiai ar prancūzai. Naujausi „Eurostat“ duomenys skelbia, kad per pastaruosius 8-erius metus kainos Lietuvos kavinėse ir restoranuose augo beveik 70 procentų ir tai buvo sparčiausias augimas visoje euro zonoje. Ekonomistai sako, kad Lietuva tapo nebepigi šalis ir perspėja – jei nesumažinsime tempų ir nepasiūlysime kažko išskirtinio, neprisiviliosime nei turistų, nei investuotojų.

Birželio pabaigoje TV laidų vedėja, maisto žurnalistė Beata Nicholson ir verslininkė Odeta Bložienė pristatė naujausią „Jurgis ir Drakonas” restoraną Dvarčionyse, Vilniuje. Tai jau penktasis neapolietiškos picos restoranas, priklausantis seserims. Šįkart restorano kūrimas vyko kitaip nei įprasta – antram gyvenimui panaudoti baldai, aksesuarai ir netgi augalai. Taip tvariai sukurtas restorano interjeras kartu su dizainere Indre Macke.

Sesės Beata Nicholson ir Odeta Bložienė jau kurį laiką sukasi šeimos versle. Moterys turi kelias picerijas, todėl apsilankiusios TV3 laidoje „Gero vakaro šou“ nusprendė vedėjams mesti su jų verslu susijusį iššūkį. Seserys pasakojo, kad šiuo metu jų vienas pagrindinių tikslų – populiarinti picų kepėjo profesiją.

Žinoma kulinarė Beata Nicholson ir jos sesuo bei verslo partnerė Odeta Bložienė neslepia – darbais namuose jos skirstydavosi nuo vaikystės, o ir dabar, dirbdamos kartu, neretai viena kitą apipila krūva naudingų patarimų. Apie itin artimą savo ryšį žinomos moterys šiandien papasakos ir TV3 laidos „Gero vakaro šou“ žiūrovams. Laidoje pasirodžiusios seserys vedėjus nudžiugins nuo pat pirmos sekundės, mat ateis nešinos savo restoranuose keptomis picomis.

Darbo – nors vežimu vežk, o darbuotojų – nė su žiburiu. Tiesa, ne visur, mat specialistams darbo kaip tik tektų gerai pasidairyti. Tačiau aptarnavimo ir pramonės sektoriai nuogąstauja negalintys dirbti dėl rekordinio darbuotojų trūkumo. Verslo atstovai šiuo klausimu kaltę verčia klestinčiam šešėliniam darbui. Užimtumo tarnyba ir Socialinės apsaugos ministerija pripažįsta, kad problema bent iš dalies slypi šešėlyje.

Beatos Nicholson ir jos šeimos įkurta picerija „Brooklyn Brothers“ visam birželiui keičia pavadinimą į „Brooklyn Partners“. Tokiu būdu, naujienų portalui tv3.lt sakė picerijos vadovė, B. Nicholson sesuo Odeta Bložienė, restoranas išreiškia savo vertybes ir toleranciją. Picerija kitu pavadinimu vadinsis visą birželį, kuris laikomas tolerancijos mėnesiu.

Ar žinote, kiek jums kainuoja nesirūpinimas savo sveikata? Ekonomistai skaičiuoja, kad į sveikus produktus ranka mojantys ir sportbačių neapsiaunantys žmonės galop už tai sumoka labai brangiai. Specialistai aiškina, kad ligų būtų galima išvengti puoselėjant sveikatą, tačiau naujausia apklausa rodo, kad beveik pusė žmonių net ir susirgę eina į darbą. Apklausos rodo, kad būtent sveikatą didžiausiu savo turtu įvardija 4 iš dešimties žmonių.

Skaičiuojant paskutines metų dienas pats laikas įvertinti, kokie jie buvo Lietuvos namų ūkiams. Statistikos duomenys rodo, kad šalies gyventojams šie metai buvo išties neblogi – mažėjo nedarbas, kilo vidutinis darbo užmokestis, infliacija išliko neįprastai žema. Dėl šių priežasčių didėjo ir namų ūkių vartojimas. Tačiau kaip visa tai atsispindi tipinės Lietuvos šeimos finansuose? Tarkime, kad Petraičiai yra statistinė šių dienų Lietuvos šeima.

Dauguma vartotojų pradeda domėtis savo kredito istorija po to, kai bankas, lizingas, vartojimo kredito ar telekomunikacijų įmonė atmeta paraiška gauti kreditą ar pirkti išsimokėtinai, rodo 185 tūkst. vartotojų elgsenos tyrimas. „Mano Creditinfo“ ekspertai analizavo, kas paskatino vartotojus 2014-2016 m. pirmą kartą atsiversti savo finansinės drausmės CV. „Kredito istorija vertinama skolinantis. Nuo to, ji gera ar prastesnė, gali priklausyti finansavimo sąlygos bei pati finansavimo galimybė.

Du penktadaliai arba 40 proc. lietuvių yra svarstę pradėti nuosavą verslą, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta Baltijos šalių apklausa apie papildomas pajamas. Apie galimybę gauti papildomų pajamų iš nuosavo verslo yra galvoję 39 proc. estų ir 35 proc. latvių. Svarstančiųjų kurti nuosavą verslą dalis Lietuvoje yra didžiausia trijose Baltijos šalyse, o pagrindinė noro užsiimti tokia veikla priežastis ‒ siekis gauti daugiau pajamų.

Tarp trijų Baltijos šalių gyventojų daugiausiai papildomai užsidirbti linkę Lietuvos gyventojai, rodo banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Tai atskleidžia, kad lietuviams labiausiai trūksta lėšų pragyvenimui. Pusė Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių užsiėmė papildoma veikla, siekdami gauti daugiau pajamų. Per tą patį laikotarpį Latvijoje papildomai uždarbiavo 44 proc. gyventojų, o Estijoje ši dalis buvo mažiausia ir sudarė 39 procentus.

„Taupo tik tie, kurie turi pinigų, o aš jų neturiu“, „vis tiek pensijos nesulauksiu, tai kam taupyti“, „vos suduriu galą su galu šiandien, apie ateitį nėra net ko galvoti“. Girdėtos frazės, tiesa? Deja, bet Lietuva Europos šalių kontekste taupumu vis dar negali pasigirti ‒ išleidžiame netgi daugiau nei uždirbame, o jei ir sutaupome, tai vos vieną kitą pajamų procentą. Įvertinus šalies demografines tendencijas, būsimųjų pensininkų ateities perspektyva atrodo niūri.

Lietuvos ekonomikai augant šešerius metus iš eilės, regioninis atotrūkis šalyje nemažėja, rodo kasmetinė „Swedbank“ Finansų instituto atlikta lyginamoji savivaldybių analizė. Sekant globaliomis tendencijomis, didieji šalies miestai plečiasi ir gyventojai labiau telkiasi šalies centruose. Tačiau būtina pabrėžti, jog nemaža dalis iššūkių regionuose kyla ir dėl nesuvaldytos regioninės atskirties ir netolygaus ekonomikos augimo. „Kartu su ekonomine atskirtimi pastebima ir socialinė atskirtis.

Apklausos rodo, kad tautiečių įpročiai beveik nesikeičia. Kojinėse, po čiužiniais ar kitose slėptuvėse šlamančiuosius saugo apie pusė lietuvių. Draudikai ir ekonomistai perspėja: laikyti pinigus namuose itin nesaugu. Užtat labai patrauklu vagišiams. Galite neabejoti, kad vagys žino visas vieteles, kurias manote esant puikia slėptuve. Naujausias tyrimas rodo, kad santaupas grynaisiais namie laiko apie pusė lietuvių. Trečdalis pripažino, namuose turintys iki 500 eurų.

Pasibaigus krizei ir nors nežymiai, bet pradėjus didėti atlyginimams, žmonės vėl puolė masiškai skolintis. Skolinamasi ir būstui, ir automobiliams, ir smulkesnėms prekėms. Tiesa, ekspertai perspėja žmones galvoti - sverti, matuoti ir tik tada imti paskolą. Ir ne tik dėl to, kad palūkanos ateityje gali kilti, o ir todėl, kad pasaulyje kaupiasi labai juodi naujos krizės debesys. Ar jie aplenks Lietuvą, didžiulis kausimas.

 Per tris praėjusių metų ketvirčius šalies finansinių institucijų suteiktos naujos būsto paskolos savo verte (0,74 mlrd. eurų) viršijo per visus 2014 metus išduotų būsto paskolų vertę. Pirminiais Lietuvos banko duomenimis, augantis gyventojų skolinimosi aktyvumas išliko ir baigiantis praėjusiems metams.

Lietuvoje jokio savanoriškai įsigyto draudimo neturi daugiau nei trečdalis gyventojų. Pagrindinė priežastis, kodėl lietuviai nesinaudoja papildoma finansine apsauga, yra pinigų trūkumas. Taip pat dalis gyventojų mano, kad nelaimingų atsitikimų jiems pavyks išvengti, todėl nėra reikalo draustis. Tai rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktos gyventojų naudojimosi draudimu apklausos duomenys. Tyrimo duomenimis, beveik pusė (46 proc.

Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad būti apsidraudusiam yra svarbu, tačiau tokių, kurie naudojasi draudimu, yra gerokai mažiau. 4 iš 10 lietuvių neturi jokio savanoriškai įsigyto draudimo. Tiesa, panašios tendencijos vyrauja ir Latvijoje bei Estijoje.

Šeštadienį, spalio 31-ąją, minėta Pasaulinė taupymo diena skatina aktyviau kalbėti apie lietuvių taupymo įpročius. Nors pastaruosius keletą metų šalies ekonominė aplinka gerėja, o gyventojų pajamos auga, vis dėlto kas penkta šeima Lietuvoje gyvena neturėdama jokių santaupų. Gal visgi dėl vangiai kaupiamo finansinio rezervo kalti ne maži atlyginimai, o mūsų požiūris į taupymą? Jei sutinkate su šia nuomone, kviečiu prisiminti keletą svarbių tvaraus pinigų valdymo taisyklių.

Pastaruosius keletą metų Lietuvos miestuose aktyviai kuriasi nedideli verslai – išskirtinį asortimentą siūlančios krautuvėlės, kavinės, šeimų valdomi restoranai. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė šalies gyventojus ragina palaikyti šių mažųjų verslininkų iniciatyvas, nes apsipirkimo pas smulkiuosius prekybininkus nauda yra dviguba – ir vietos bendruomenei, ir patiems pirkėjams.

Lietuvos mokyklų auklėtiniai neįgyja pakankamai finansinio raštingumo įgūdžių, reikalingų savarankiškam gyvenimui, mano šalies mokyklose dirbantys ekonomikos mokytojai. Remiantis „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta apklausa, daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustų pedagogų mano, jog su pinigų valdymu vaikai turėtų susipažinti nuo pirmos klasės (nuo 7 metų). Ketvirtadalis (26 proc.) respondentų pasisako už finansinio raštingumo ugdymą nuo 12 metų, o penktadalis (20 proc.

Valdyti savo pajamas ir išlaidas – vienas svarbiausių įgūdžių mūsų gyvenime. Tačiau tapti finansiškai atsakingu žmogumi nėra lengva – reikia ne tik kontroliuoti pinigus, bet ir suprasti, kurie finansiniai sprendimai naudingi, o kurie gali sukelti rizikų.

 Daiva Savickienė Nors Panevėžyje sparčiausiai augo atlyginimai ir daugėjo darbo vietų, Aukštaitijos sostinei dar teks įrodyti, kad gali būti patraukli gyventi. Statistika rodo, kad grįžtančiųjų iš užsienio ar geresnio gyvenimo ieškančiųjų Lietuvoje Panevėžys nevilioja. Ieško geresnio gyvenimo Lietuvos gyventojų per ketverius metus sumažėjo 4,3 procento. Be to, per pastarąjį dešimtmetį šalies gyventojai „paseno“ penkeriais metais.

Į gerovę ateityje racionalūs žmonės investuoja jau šiandien. Tačiau statistika rodo, kad vos dešimtadalis Lietuvos gyventojų iš anksto rūpinasi vaikų ateitimi.   „Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė teigia, kad tik tiek ima taupyti vaikui gimus, kiti keli procentai susigriebia, kai vaikas įkopia į paauglystę.   „Kol vaikai yra labai maži, tik iki 5 procentų renkasi labiau tinkamus tokiam taupymui instrumentus kaip vaikų fondas ir panašiai.

Giedrė Sankauskaitė Apie apimančią akcijų psichozę, kai perkame ne visada reikalingus daiktus, esame girdėję kiekvienas. Tačiau vis tiek perkame. Gerėjant gyventojų lūkesčiams vis dažniau įsigyjama ir didesnės vertės pirkinių, pavyzdžiui, automobilių. Vis dėlto ir šiuos ne visada apsimoka įsigyti. Greičiausiai artėjantis euro įvedimas nemažą dalį visuomenės verčia peržiūrėti santaupas ir jas išleisti įsigyjant vertingų pirkinių.

Lietuviai būtiniausioms reikmėms išleidžia beveik pusę savo pajamų, o vien maistui skiria kone ketvirtį piniginės turinio. Tokias tendencijas atskleidė antrą kartą atliktas Baltijos šalių sostinių namų ūkių pagrindinių išlaidų tyrimas. Paaiškėjo, kad keturių asmenų šeima, turinti nuosavą butą senos statybos name Vilniuje ir gaunanti vidutines 4 102 litų per mėnesį pajamas, maistui, būstui bei transportui išleidžia apie 1 789 litus. Būtent maistui tenka didžioji šios sumos dalis – 996 litai.

Optimalus maisto produktų krepšelis keturių asmenų šeimai Baltijos šalių sostinėse per mėnesį kainuoja nuo 996 iki 1145 litų. Brangiausias jis Latvijoje, pigiausias – Lietuvoje. Estijoje optimalaus šeimos maisto produktų krepšelio vertė per mėnesį – 1098 litai. Tokius duomenis, pristatydama antrą kartą atlikto trijų Baltijos šalių sostinių namų ūkių tyrimo rezultatus trečiadienį žurnalistams pateikė ,,Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Daugelis trokštame įgyvendinti maištingą norą – susukti nuosavą lizdą. Siekiant jį įgyvendinti neretai tenka klaidžioti finansų rinkų labirintais. Patarimų ir konsultacijų, kaip teisingai elgtis siekiant gauti būsto paskolą, apstu. Skambios frazės, tokios kaip „tvarūs finansai“ ar „tarpbankinės palūkanos“ galvą gali susukti net išsilavinusiam piliečiui. Juk ant kortos statoma daugiau nei dešimties metų finansinė ateitis.

Daugelis trokštame įgyvendinti maištingą norą – susukti nuosavą lizdą. Siekiant jį įgyvendinti neretai tenka klaidžioti finansų rinkų labirintais. Patarimų ir konsultacijų, kaip teisingai elgtis siekiant gauti būsto paskolą, apstu. Skambios frazės, tokios kaip „tvarūs finansai“ ar „tarpbankinės palūkanos“ galvą gali susukti net išsilavinusiam piliečiui. Juk ant kortos statoma daugiau nei dešimties metų finansinė ateitis.

Augant pajamoms ir vartojimui, gyventojai pamiršta taupyti - pasaulinės taupymo dienos išvakarėse pastebi „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai. Jų tvirtinimu, lietuviai taupymui skiriamu dėmesiu vis dar turi vytis kitas šalis - namų ūkių santaupoms skiriamos sumos ir pajamų santykis yra net 9 kartus mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis. Tai ne tik lemia menką finansinę apsaugą, bet ir skatina finansinių tikslų siekti skolinantis.

Specialistų paieškos portalas cvmarket.lt atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų (45 proc.), loterijoje laimėjusių milijoną, nedvejodami paliktų dabartines savo darbovietes. Tik 21 proc. tyrime dalyvavusių respondentų teigė, jog savo darbų tikrai nemestų net netikėtai praturtėję. Pasak cvmarket.lt atstovės Raimondos Tatarėlytės, tokie rezultatai rodo, kad lietuviai darbą dažniausiai renkasi dėl būtinybės gauti atlyginimą, o ne dėl patinkančio darbo pobūdžio.

Nors už lango dar šalta, žmonės gana aktyviai perka įvairiausias sėklas, vyrauja tradicinių augalų, tačiau nevengiama išbandyti ir naujovių. Aktyviausia prekyba sėklomis paprastai būna prasidėjus sėjimo sezonui, tačiau žmonės dar iki tol jau dairosi norimų sėklų, ieško, ką galėtų pasėti darže ar ant palangės. Tinka ir palangė Prekybininkai teigia, kad šiemet sėklos iš esmės nebrango ir ši prekių grupė yra viena stabiliausių.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ Nors ekonominė, finansinė krizė rodos baigėsi, tačiau kai kurie žmonės tebegyvena kieto taupymo režimu. Gal liktų ir daugiau, jei jie sudarytų savo išlaidų biudžetą ir nebijotų pažvelgti tiesai į akis, kokia dalis pinigų išleidžiama visokioms smulkmenoms. Penki litai dienai Šiaulietei Eglei (vardas pakeistas) bankų griūtys nė motais – ji dirba biudžetinėje įstaigoje už minimalią algą ir santaupų neturi. Gyvena su suaugusiu sūnumi, kuris taip pat dirba už minimumą.

Atlikę situacijos savivaldybėse lyginamąją analizę, finansų ekspertai pažymi vis labiau ryškėjančius Kauno rajono privalumus - palyginti jauna ir versli bendruomenė, augantis gyventojų skaičius, palanki verslo aplinka, didėjantys atlyginimai, sėkminga kova su nedarbu. Lyginamosios analizės duomenis "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė ir šio banko Pietų Lietuvos filialo direktorė Kristina Žališkevičienė pristatė Kauno rajono savivaldybės vadovams bei skyrių vedėjams.

Pernai dažniausiai cituojamu įmonės atstovu tapo Nerijus Mačiulis („Swedbank“), aplenkęs kelerius metus iš eilės pirmąją vietą nuomonės lyderių dvidešimtuke užėmusį Gitaną Nausėdą (SEB). Vieną šalies gyventoją pasiekė beveik pusšimtis N. Mačiulio pasisakymų. Tai paaiškėjo TNS LT įvertinus nuomonės lyderių vaidmenį šalies žiniasklaidoje.

7.5 mlrd. Lt – tokia suma būtų papildomai surinkta iš gyventojų mokesčių likvidavus šešėlinę ekonomiką šalyje. Tai atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta gyventojų mokamų mokesčių analizė. „Likvidavus „šešėlį“, t.y. sumokant visus vartojimo, socialinės apsaugos ir pajamų mokesčius, vien tik gyventojai konsoliduotą valstybės biudžetą papildytų apie 7.5 mlrd. Lt mokesčių.

Analitikai sako per sunkmetį pamatę fenomenalų reiškinį: imta labiau žaisti loterijose, nors vidutinis atlyginimas Lietuvoje mažėjo, bilietų pardavimas per trejus metus išaugo beveik 60 proc. Loterijų organizatorių teigimu, žmonės visada pirko viltį, o per krizę žaidėjų gretos pasipildė turtingesniais gyventojais. Kai kurių analitikų skaičiavimu, 2008–2011-aisiais, kai visas pasaulis gelbėjosi nuo krizės smūgio, loterijos bilietų pardavimas Lietuvoje išaugo 56 proc.

Sparčiai didėjanti greitųjų kreditų paklausa ir jų portfelis privertė susirūpinti kontroliuojančias įstaigas. Manoma, kad iki šiol dalis vartojimo kreditus teikiančių bendrovių pelnosi iš kliento nesugebėjimo vykdyti įsipareigojimų. Vartoti skolinasi aktyviau Pastaruoju metu greitųjų kreditų, arba smulkiųjų vartojimo kreditų, portfelio augimas įgavo žaibišką pagreitį: greičiau nei per metus jis padidėjo beveik dvigubai.

Lietuvoje studentai sudaro šešis procentus šalies gyventojų. Apie studentų taupymo išlaidavimo ir mokėjimo elgtis su pinigais įpročius sukurtas ne vienas anekdotas, o itin ekonomiški patarimai, kaip išgyventi šį didelių norų ir mažų galimybių gyvenimo tarpsnį, jau seniai tapo tautinio folkloro dalimi.

Nors apie studentišką gyvenimą sukurta gausybė anekdotų, o studentą dažnas įsivaizduoja kaip nuolat naktinius klubus lankantį sostinės turistą, esama ir tokių istorijų, kurios labai vaizdžiai iliustruoja, kad duona be sviesto studijų metais būna tikrai sprangi. Mėnesio pajamos – 590 litų Iš nedidelio miestelio į sostinę studijuoti atvykusi Akvilė (redakcijai tikrasis merginos vardas ir pavardė žinomi – aut. past.

Ką daryti su pinigais, kad jų užtektų juodai dienai? Atsakymas bene vienintelis – taupyti. Vieniems „Ekonomika.lt“ kalbinamiems pašnekovams priimtiniausias taupymo būdas – kaupti lėšas virtualioje „kojinėje“ – banke, kitiems – investuoti į nekilnojamąjį turtą, treti sako visai netaupantys. Kaip taupote pinigus? Tokį klausimą praėjusią savaitę pateikėme portalo ekonomika.lt lankytojams.

„Skaudžiausia yra tai, kad recesijos metu visi Lietuvos regionai labai greitai pajuto nuosmukį. Atsigavimą pradėjo justi tik didieji miestai, bet ta banga iki rajonų, mažųjų savivaldybių dar neatsirito“, – apžvelgdama antrą kartą Lietuvoje atliktos savivaldybių lyginamosios analizės rezultatus sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Pirmą kartą nuo 2004-ųjų metų gyventojų paskolų ir indėlių santykis pasiekė vienetą. „Tai reiškia, kad visos paskolos galėtų būti padengtos gyventojų indėliais, bet ne visi, turintys paskolą, turi ir santaupų“, – pastebėjo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė. Tyrimas parodė, kad daugiau nei kas antras lietuvis, turintis finansinių įsipareigojimų, neturi santaupų.

Palyginti su 2008 metais, vidutinis darbo užmokestis, taigi ir disponuojamos pajamos, yra kuklesnės, o vartojimo mažinimo rezervai seklesni. Pagrindo spartesniam ekonominiam augimui nėra, todėl kiti metai finansinio palengvėjimo neatneš, teigia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai. „Į 2012 metus žengiame panašiai nusiteikę, kaip ir prieš trejus metus. Vis tik namų ūkių finansinė padėtis yra šiek tiek geresnė.

Kalėdos – šventė, kuri sunkiai įsivaizduojama be kalėdinės eglutės, išpuoštų namų ir, žinoma, dovanų. Susiformavusiomis tradicijomis sumaniai geba pasinaudoti ir prekybininkai. Jau nuo lapkričio mėnesio lentynose pasirodo pirmieji Kalėdų žaisliukai, girliandos, milžiniški vaikiški žaislai perkeliami prie prekybos centrų įėjimų, taip viliodami pačius mažiausius.