obligacijos

Lietuva tarptautinėse rinkose išplatino 400 mln. eurų vertės euroobligacijų emisiją, kuri papildė 2007 metų spalio 29 dieną išleistą ir 2018 metais išperkamą 600 mln. eurų 4,85 proc. kupono obligacijų emisiją. Po šio papildymo bendra emisijos nominalioji vertė pasiekė 1 mlrd. eurų. Kaip praneša Finansų ministerija, antradienį išplatintų obligacijų pelningumas – 4,216 proc., o išleidimo kaina lygi 103,181 proc. jų nominaliosios vertės.

Vilniaus apygardos teismas, išnarpliojęs verslininko Antano Boso pretenzijas bankui „DNB Nord" (dabar DNB), pirmadienį paskelbė, kad patenkina ieškinį, o sutartys su banku turi būti panaikintos. A. Bosui teismas priteisė 289 tūkst. 749 litus ir 43 centus. Nuo šios sumos taip pat bus mokamos 5 procentų palūkanos. Jos skaičiuojamos nuo dienos, kai verslininkas kreipėsi į teismą iki ši nutartis įsiteisės. A. Boso naudai iš „DNB Nord“ priteista ir 30 tūkst. litų žyminio mokesčio, rašo lrytas.lt.

Kai kurių Gruzijos strateginių objektų – tarp jų geležinkelio ir Tarptautinės naftos ir dujų korporacijos – mažumos akcijų paketai bus parduoti Londono akcijų biržoje, ketvirtadienį pranešė Gruzijos premjeras Nika Gilauris. Per vyriausybės posėdį jis priminė, kad parlamentas davė tam sutikimą dar praėjusį rudenį, bet Gruzija laukė tinkamo momento biržoje. N. Gilauris nepatikslino, už kokią sumą Gruzija tikisi parduoti strateginių objektų akcijas.

Šiuo metu esame paskutiniajame krizės sprendimo etape, teliko išspręsti valstybių skolų problemos ir su sunkmečiu bus galutinai susitvarkyta, mano Lietuvos finansų maklerių asociacijos vadovas Marius Dubnikovas. „Kai tik pavyks valstybių problemų kamštį pajudinti ir išmušti į priekį, galėsime pasiekti tvaraus ekonominio augimo laikotarpį. Esame kryžkelėje, išsprendę valstybių skolų problemas galėtume iš jos išeiti. Tam pagrindo yra daug.

Ispanijos skolinimosi kaina pasaulio finansų rinkose penktadienį išaugo, praneša AP. Palūkanos už 10 metų trukmės vyriausybės obligacijas pasiekė 5,51 proc. Jos augo visą savaitę. Kovo pradžioje palūkanos siekė kiek mažiau nei 5 proc. Šiuo metu skirtumas tarp Ispanijos ir Vokietijos palūkanų siekia 3,64 proc. Tai didžiausias skirtumas nuo sausio pradžios.

Didelė rinkėjų grupė – daugiau kaip milijonas Lietuvos gyventojų, kaupiančių pensijas antrosios pakopos fonduose, turėtų nebesitaikyti su politikais, atimančiais iš jų būsimas pensijas, kad užkamšytų šiandienos skyles, įsitikinęs Finansų analitikų asociacijos prezidentas ir įmonės „Finasta Asset Management“ investavimo strategijų formavimo vadovas Mindaugas Vaičiulis. Jis taip pat iš vidaus regėjo banko „Snoras“, kuris valdė investicinį banką „Finasta“, nacionalizavimą ir bankrotą.

Nors aistros dėl galimo Graikijos bankroto aprimo, į Europą investuotojai žiūri atsargiai. Mat skolų krizės grėsmė Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Airijoje, mažas BVP augimas ir brangstanti nafta nesukuria palankios investicinės aplinkos. Todėl rinkos dalyviai pataria pinigus kreipti į besivystančias rinkas, ypač – Rusiją ir Indiją.

Lietuva svarsto galimybę vyriausybės obligacijas platinti ne tik eurais ar JAV doleriais, bet ir Lenkijos zlotais, rašo įtakingas dienraštis „Rzeczpospolita“. „Pastaraisiais metais leidome obligacijų eurais, JAV doleriais, litais ir estų kronomis emisijas. Esant palankioms sąlygoms, neatmetame galimybės emituoti zlotais denominuotų obligacijų“, – dienraštis cituoja Lietuvos finansų ministeriją.

Reitingų agentūra „Fitch“ dėl obligacijų mainų sandorio Graikijos skolinimosi lygį penktadienį sumažino nuo C iki „apriboto bankroto“ lygio. „Fitch“ tapo trečiąja iš trijų pagrindinių reitingų agentūrų, sumažinusių Graikijos reitingą iki bankroto lygio. Toks žingsnis nebuvo netikėtas, nes agentūros anksčiau skelbė, kad obligacijų mainų sandorį vertina kaip bankrotą. Pranešime spaudai „Fitch“ pažymėjo, kad Graikijos reitingą padidins įvykdžius obligacijų mainų sandorį.

Neįsigaliojusių „Snoro“ obligacijų pirkėjai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti, kad jie turi gauti draudimo išmoką už neįvykusiam sandoriui sukauptas lėšas, pranešė Investuotojų asociacija. Į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą ketvirtadienį kreipėsi 62 asmenys, 2011 metų lapkritį sudarę „Snoro“ obligacijų pasirašymo sutarčių už 3,2 mln. litų, tačiau dėl banko veiklos sustabdymo jų taip ir neįsigiję.

Žinomas investuotojas ir investicinio fondo GMO vienas įkūrėjų Jeremy Granthamas ilgame ketvirtiniame laiške investuotojams pareiškė, kad jį neramina kapitalizmo ateitis, rašo „Forbes“. „Kapitalizmas perėjo ilgą Darvinizmo bandymų ir klaidų kelią, kuris vis dar tęsiasi. Šiuo metu kapitalizmas prisitaikė prie spartaus augimo, kuris nepaiso jokių aplinkybių.

Europos centrinis bankas (ECB) antradienį laikinai uždraudė priimti Graikijos obligacijas kaip užstatą teikdamas paskolas komerciniams bankams. Kaip žinoma, ECB rinkoje pats superka finansinių sunkumų turinčių euro zonos šalių vyriausybių išleistas obligacijas ir jas priima kaip užstatą, skolindamas pinigus tų šalių komerciniams bankams.

Italijos prokurorai teigia atskleidę organizuotų nusikaltėlių gaują, kuri slėpė trilijonų dolerių vertės padirbtas JAV vyriausybės obligacijas, praneša BBC. Bendradarbiaudami su Šveicarijos policija Italijos pareigūnai aptiko tris dėžes sandėlyje Šveicarijos mieste Ciuriche. Trijose metalinėse dėžėse buvo tūkstančiai padirbtų JAV obligacijų, kurios atrodė kaip išleistos JAV federalinio banko 1934 metais. Padirbtų obligacijų vertė – 6 trilijonai dolerių.

Neseniai žurnale „Fortune“ JAV investicijų kompanijos „Berkshire Hathaway“ vadovas Warrenas Buffettas išspausdino apžvalgą iš savo kasmetinio laiško investuotojams. Savo apžvalgoje W. Buffettas daro tai, ką geriausiai ir moka – geriau nei bet kas kitas paaiškina pagrindines investavimo sąvokas ir investavimo istoriją. Pirmoje straipsnio dalyje investavimo guru laikomas milijardierius paaiškina, kodėl daugelis investuotojų visiškai ne taip suvokia „rizikos“ ir „saugumo“ sąvokas.

ECB išmainys Graikijos valstybės obligacijas į EFSF obligacijasFrankfurtas, vasario 8 d. (ELTA). Europos centrinis bankas (ECB) sutiko išmainyti Graikijos valstybines obligacijos į Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) obligacijas, rašo laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais. Kartu pažymima, kad mainai gali įvykti tik tuo atveju, jeigu bus sėkmingai užbaigtos Graikijos ir kreditorių derybos dėl skolos restruktūrizavimo.

Sočios ir orios senatvės pažadais į kaupiamuosius pensijų fondus privilioti žmonės nusivylę: sulaukę pensijos jie negavo žadėtų aukso kalnų, o „Sodros“ pensijos dėl kaupimo smarkiai apkarpytos. Sočiai gyvena tik patys fondai. Pradūmę į bevertes akcijas investuotus šimtus milijonų svetimų litų, jų darbuotojai ir mėgaujasi milžiniškais atlyginimais būsimųjų pensininkų sąskaita. Fonduose ne visi darbuotojai tenkinasi mažiausia 5-9 tūkst. litų mėnesio alga.

„Rogers Holdings“ vykdantysis direktorius Jimas Rogersas teigia net nesvarstantis galimybės įsigyti „Facebook“ akcijų, nes jų kaina bus pernelyg aukšta, rašo CNBC. J.Rogersas sako nemėgstantis investuoti į tokio pobūdžio vertybinius popierius, nors daugelis žmonių neretai susigundo sparčiai brangstančiomis IT kompanijų akcijomis. Investuotojai atsižvelgia į jo nuomonę.

Savaitės pradžioje Europos rinkose ir vėl slogios nuotaikos, nes atsinaujinęs susirūpinimas dėl Graikijos erzina investuotojus. Bet tai nesutrukdė Lietuvai surengti sėkmingą vienų metų trukmės obligacijų aukcioną būtent tada, kai šalis pranešė, kad jos ekonomika praėjusiais metais išaugo 4,3 procento, rašo „The Financial Times“. ELTA primena, kad, negalutiniais Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis, palyginti su 2010 m., sudar...

Europos akcijų biržų augimas išblėso ir artimiausių savaičių įvykiai gali nulemti, ar ir kada mes sulauksime naujo investuotojų nuotaikų nuosmukio Europos atžvilgiu, rašo „Business Insider“. Šią savaitę Europos vadovai pradeda susirinkimų maratoną, kurį užbaigs sausio 30 įvyksiantis Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas. Tačiau iki tol įvyks dar nemažai esminių įvykių, nuo kurių gali priklausyti Europos ateitis.

Praėjusieji metai nepateisino investuotojų lūkesčių. Finansų rinkų dalyviams jie buvo blogesni nei tikėtasi.  Sėkmingiausios investicijos 2011 metais  buvo auksas (jo kainos kilo 10,1 proc.) ir nafta (fiksuotas 8,2 proc. augimas). Labiausiai krito Suomijos (28 proc.) ir Japonijos (18,9 proc.) akcijos. Neutralūs  rezultatai buvo fiksuojami  JAV akcijų rinkoje bei Europos aukšto pajamingumo obligacijų klasėje.

Pirmadienį Europos centrinis bankas (ECB) pranešė, kad praėjusią savaitę įsigijo trigubai daugiau euro zonos vyriausybių obligacijų, praneša AFP. Praėjusią savaitę ECB įsigijo euro zonos vyriausybių obligacijų už 3,76 mlrd. eurų, o ankstesnės savaitės suma siekė 1,10 mlrd. eurų. Tačiau ši suma toli gražu nesiekia praėjusios vasaros rodiklių, kai per vieną rugpjūčio savaitę ECB įsigijo obligacijų už 22 mlrd. eurų.

Portugalijos skolinimosi kaina pirmadienį išaugo iki rekordinio lygio, mat penktadienį reitingų agentūra „Standard & Poor's“ (S&P) sumažino šalies skolinimosi reitingą iki „šlamšto“ lygio, rašo „telegraph.co.uk“. Palūkanos už 10 metų trukmės Portugalijos vyriausybės obligacijas išaugo beveik 2,3 proc. arba 228 baziniais punktais, iki 14,198 proc. Skirtumas tarp Vokietijos ir Portugalijos skolinimosi kainų taip pat padidėjo iki rekordinio lygio – 1243 bazinių punktų.

Reitingų agentūros „Standard & Poor's“ sprendimas sumažinti devynių euro zonos šalių reitingus priartino bankrotą Graikijoje, rašė „Twitter“ socialiniame tinkle „Pacific Investment Management Co.“ (PIMCO), valdančios stambiausią obligacijų fondą pasaulyje, vadovas Billas Grossas. Reitingų sumažinimas liudija apie tai, kad kai kurios šalys gali neįvykdyti savo skolos įsipareigojimų, ir Graikija bus pirmoji, teigia B. Grossas.

Europos laukia sunkūs metai, perspėja dauguma pasaulio finansų analitikų ir ekonomistų. Recesija euro zonoje, euro valiutos devalvacija bei prasiskolinusių Europos šalių bankrotas – niūriausios analitikų prognozės šiems 2012-iems drakono metams. Apie tai, ko tikėtis 2012 metais, klausiame „Danske“ banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės.

Europos Sąjunga pasiskolino finansų rinkose 3 mlrd. eurų, kuriuos skirs skolų krizės drebinamoms Airijos ir Portugalijos ekonomikoms palaikyti. Lėšos gautos per sėkmingą 30 metų trukmės obligacijų pardavimą pirmadienį. Per šią privalomąją emisiją buvo surinkta investuotojų lėšų, visų pirma, iš pačios ES: Vokietijos (70 proc.), Didžiosios Britanijos (13 proc.), Beneliukso šalių (8 proc.), taip pat Šveicarijos (apie 4 proc.

Susitarimas su Graikijos obligacijų savininkais turi būti pasiektas skubiai, kad Graikija kuo greičiau gautų gyvybiškai svarbų antrąjį paskolų paketą, teigia Vokietijos kanclerė Angela Merkel, informuoja BBC. „Dėl antrojo finansinės pagalbos Graikijai paketo, įskaitant skolos restruktūrizavimą, reikia susitarti skubiai. Priešingu atveju bus neįmanoma suteikti naujų paskolų Graikijai“, - sakė ji spaudos konferencijos metu.

Desperatiškų vyriausybės bandymų užkamšyti biudžeto skyles taikiklyje atsidūrė ir pensijų fondai. Prasidėjus sunkmečiui 2008–2009 metais gyventojų pervedimai į pensijų fondus buvo nurėžti iki 2 proc. pajamų, dabar grasinama juos apskritai stabdyti. Su Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininku Marijumi Kalesinsku kalbėjomės apie būsimųjų pensininkų padėtį ir pensijų reformą žlugdančius vyriausybės ketinimus.

Europos bankininkystės institucija (EBA) pranešė, kad Europos bankai turės pritraukti 114,7 mlrd. eurų naujo kapitalo, kad apsisaugotų nuo galimų finansinių sukrėtimų, informuoja BBC. Tai reiškia, kad bankams reikės pritraukti 8 mlrd. eurų daugiau nei anksčiau manyta, o labiausiai kapitalą turės didinti Vokietijos bankai. Jiems reikia pritraukti 13,1 mlrd. eurų naujo kapitalo. Spalį buvo nurodyti 5,1 mlrd. eurų.

Seimo Antikorupcijos komisija savo pirmininko Kęsto Komskio iniciatyva kreipėsi į Klaipėdos jūrininkų ligoninę, prašydama patvirtinti arba paneigti komisiją pasiekusią informaciją, jog ši ligoninė yra įsigijusi banko „Snoras“ vertybinių popierių maždaug už 6 milijonus litų.

Vilnius, gruodžio 6 d. Vyriausybės vertybinių popierių turėtojams skolinga Lietuvos valstybė, o ne bankai, tad net ir per bankrutavusį „Snoro“ banką įsigyti Vyriausybės vertybiniai popieriai yra saugūs. Finansų ministerija skelbia, kad asmenys nepraranda teisės į savo įsigytus Vyriausybės vertybinius popierius ir investuotos lėšos su palūkanomis bus jiems grąžintos Vyriausybės vertybinių popierių emisijos išpirkimo dieną, kaip nustatyta emisijos sąlygose.

Apie „Snorą“ pastaruoju metu girdime labai daug ir, atrodo, ilgai girdėsime. Tačiau dar ilgiau jausime šios aferos pasekmes. Kol kas dar niekam nerūpi, kaip žmonės buvo įsukti į šias finansines machinacijas. Sugundė banko darbuotoja Kelmės rajono gyventoja Milda (straipsnyje minimų pašnekovų tikri vardai ir pavardės žinomos – aut. past.) guodėsi, kad per „Snoro“ platintas obligacijas ji prarandanti ne tik savo santaupas, bet ir senelio jai paliktą palikimą.

Finansų ministerija (FM) informavo, kad 2011 m. lapkričio 28 dieną turėjęs įvykti eurais denominuotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcionas neįvyko. Nevalingai susirūpinti priverčia faktas, kad VVP, kurių vienas iš privalumų yra saugumas (juk VVP yra garantuojami valstybės turtu), praranda paklausą.

Vokietijos ekonomikos ministras ir vicekancleris Filipas Resleris (Philipp Resler) Europos Komisijos planą kurti bendrąsias euro zonos obligacijas pavadino „neatsakingu“ ir patvirtino, kad Vokietija ir toliau pasisakys prieš jį. Jo nuomone, Europos Komisijos vadovas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) buvo neteisus, vėl pradėdamas diskusiją dėl Europos obligacijų kūrimo tikslingumo.

Ekonomikos recesijos Europoje galima išvengti, tačiau būtinos lėšos norint nuraminti finansų rinkas, teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausiasis ekonomistas. Per interviu Italijos laikraščiui „La Stampa“ EBPO vyriausiasis ekonomistas Pjeras Karlas Padoanas (Pier Carlo Padoan) sakė, kad prognozės, kurias EBPO paskelbs pirmadienį, nurodys labai silpnas augimo perspektyvas, kurios yra pagrįstos neigiamu scenarijumi, atspindinčiu rimtą finansų krizę euro zonoje.

Tarptautinė užsienio valiutų atsiskaitymų sistema „CLS Bank International“ sudaro tarpbankinių mokėjimų struktūros pagrindą, rašo dowjones.com. Šiuo metu sistemoje atliekami streso testai, kuriais stengiamasi sumodeliuoti galimą euro žlugimą ir šio įvykio pasekmes tarptautinei atsiskaitymų sistemai. Minėtas testas tapo pirmuoju požymiu, indikuojančiu tarpvaliutinių atsiskaitymų sektoriaus ruošimąsi blogiausiam galimam scenarijui.

Mario Monti paskyrimas Italijos premjeru yra reikšmingas dėl daugelio priežasčių. Pakeitusi šiame poste skandalingąjį Silvio Berlusconį Italija pašalino nepajudinamąjį, rašo britų dienraščio „The Independent“ korespondentas Stephenas Foley‘us. Pritaikiusi nerenkamų technokratų valdymą, šalis nutraukė įprastas demokratijos taisykles ir galbūt netgi pačią demokratiją.

Antradienį Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad ketina leisti investuotojams paduoti reitingų agentūras į teismą ir reikalauti kompensacijų, jeigu jos „sąmoningai arba dėl aplaidumo“ pažeis ES nuostatus, praneša AP. Toks Europos Komisijos siūlymas yra dalis naujų taisyklių skolinimo reitingų agentūroms, kurios buvo užsipultos 2008 metais ir dabar, vyraujant euro zonos skolų krizei.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigiamai įvertino tai, jog Lietuva antradienį tarptautinėse finansų rinkose pasiskolino 750 mln. JAV dolerių (apie 1,9 mlrd. Lt) beveik už 6 proc. metų palūkanas. „Čia labai įdomus klausimas profesionalams. O tiesiog galbūt ne profesionalams, pasakysiu, kad pasiskolinimas labai sėkmingas.

Trečiadienį Europos akcijų rinka prekybą baigė smukimu, nes Italijos skolinimosi kaina pasiekė naują rekordą. Italijos 10 metų trukmės obligacijų pelningumo rodiklis pasiekė 7 proc. – aukščiausią lygį nuo 1999-ųjų, kai buvo įvestas euras. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ į prekybos pabaigą smuko 1,72 proc. iki 966,92 punkto. Didžiosios Britanijos indeksas FTSE 100 sumažėjo 1,92 proc. iki 5460,38 punkto. Vokietijos indeksas DAX nukrito 2,21 proc.

Japonijos finansų ministerija patvirtino, kad įsigijo 10 proc. naujausios Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) obligacijų emisijos, informuoja BBC. Ministerija teigia, kad įsigijo obligacijų už 300 mln. eurų. Anksčiau Japonija jau tris kartus pirko EFSF obligacijų, iš viso už 2,975 mlrd. eurų. Euro zonos lyderiai jau kuris laikas siekia padidinti investicijas į EFSF ir taip suteikti finansinę pagalbą skolų slegiamoms valstybėms. Praėjusį mėnesį jie susitarė padidinti EFSF iki 1 trln.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas viešai išreiškė nepasitenkinimą Vokietijos bandymais gelbėti eurą, rašo „telegraph.co.uk“. Anot D. Camerono, „sunku suprasti“, kodėl Europos centrinis bankas (ECB), kuris yra smarkiai priklausomas nuo Vokietijos finansavimo, „nedaro daugiau“, kad padėtų skolų slegiamoms valstybėms. Sekmadienį Graikijos politikai susitarė suformuoti koalicinę vyriausybę, todėl sustiprėjo viltys, kad tarptautiniai skolintojai išmokės šaliai naują paskolos dalį.

Bankai, tarp jų - „BNP Paribas“ ir ING, - skuba išparduoti euro zonos obligacijas už milijardus eurų, taip siekdami sumažinti priklausomybę nuo valiutų bloko probleminių šalių. Tarptautinių finansų institutas, atstovaujantis 450 finansinių kompanijų, pusė kurių - iš Europos, parašė laiške Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderiams viršūnių susitikimo Kanuose išvakarėse, kad valstybinių obligacijų išpardavimą paskatino sugriežtinti reikalavimai dėl kapitalo ir bankų likvidumo.

Vietą po saule finansų pasaulyje bando išsikovoti jaunas veikėjas. Jis vadovaujasi Koranu ir taikosi į XXI amžiaus musulmonus. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug kalbama ir rašoma apie finansų pasaulį.

Europos centrinis bankas (ECB) pasirengęs toliau naudoti nestandartines priemones, kad rinkos deramai funkcionuotų, tačiau vyriausybės užduotis - kovoti su krizės priežastimis, pareiškė būsimas ECB vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi) trečiadienį dieną. ES šaltiniai antradienį pranešė, kad M. Dragis, minėdamas „nestandartines priemones“, turėjo galvoje ECB planus supirkinėti euro zonos probleminių šalių obligacijas antrinėje rinkoje.

Investicijų veteranas Jimas Rogersas mano, kad finansinė parama bankams neišspręs skolų krizės ir euro zonos vadovai turėtų leisti su sunkumais susiduriantiems bankams žlugti. Televizijai CNBC J. Rogersas sakė, kad tikisi, jog Europos centrinis bankas (ECB) seks JAV Federalinio rezervų banko pėdomis ir imsis kiekybinio palengvinimo politikos. „Tai, ką jie daro Europoje, yra bandymas išspręsti vienadienes problemas, o ne išspręsti sisteminius trūkumus, – mano investuotojas.

Investavimas yra neatskiriama privačios bankininkystės sritis. Investicinių tikslų iškėlimas ir jų vykdymas, rizikos ir išlaidų mažinimas, asmeniniai finansiniai sprendimai, investicijų parinkimas ir priežiūra – privačios bankininkystės kasdienybė. Apžvelkime, nuo ko prasideda investavimas, kaip jis vykdomas privačioje bankininkystėje, ką kiekvienam iš mūsų naudinga žinoti apie investavimą ir ko galima pasimokyti.

Šokinėjančios akcijų rinkos skelbia apie augančias euro zonos problemas, bet ekonomistas Holgeris Schmiedingas įsitikinęs, kad rinkos reaguoja neadekvačiai. Skęstančiai Graikijai metamas dar vienas gelbėjimosi ratas – praėjusią savaitę Vokietijos parlamentas patvirtino savo indėlio dalies į Europos finansinio stabilumo fondą didinimą nuo 123 mlrd. iki 211 mlrd. eurų.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ sumažino aštuonių Graikijos bankų depozitų ir skolinimosi reitingus. Agentūra sumažino Graikijos nacionalinio banko, „EFG Eurobank“, „Alpha Bank“, „Piraeus Bank“, „Agricultural Bank of Greece“ (ATE) ir „Attica Bank“ bankų reitingus nuo B3 iki Caa2. O bankų „Emporiki Bank of Greece“ (Emporiki) ir „General Bank of Greece“ (Geniki) reitingai buvo sumažinti nuo B1 iki B3. Visiems reitingams suteikta neigiama perspektyva.

Jungtinių Valstijų Fderalinis atsargų bankas (FED) pranešė apie planus supirkti ilgalaikių obligacijų už maždaug 400 mlrd. JAV dolerių ir įspėjo apie grėsmes šalies ekonomikai, informuoja BBC. Pesimistiškos JAV centrinio banko prognozės sudavė skaudų smūgį akcijų rinkai, „S&P 500“ indeksas smuko net 3 proc. „Naujausi duomenys rodo, kad padėtis darbo rinkoje tebėra silpna, o nedarbo lygis išlieka aukštas.