o. bložienė

Ar žinote, kiek jums kainuoja nesirūpinimas savo sveikata? Ekonomistai skaičiuoja, kad į sveikus produktus ranka mojantys ir sportbačių neapsiaunantys žmonės galop už tai sumoka labai brangiai. Specialistai aiškina, kad ligų būtų galima išvengti puoselėjant sveikatą, tačiau naujausia apklausa rodo, kad beveik pusė žmonių net ir susirgę eina į darbą. Apklausos rodo, kad būtent sveikatą didžiausiu savo turtu įvardija 4 iš dešimties žmonių.

Diana JANUŠAITĖ Lietuva sensta. Medianinis gyventojų amžius 2014 m. pradžioje siekė 42 (2004 m. – 37). Vyriausia visuomenė išlieka Rytų Lietuvoje ir kurortuose, jauniausia – sostinėje ir trijų didžiųjų miestų rajonuose. Kasmet šalį palieka vis daugiau jaunų asmenų. Gyventojų skaičius šalyje per 4 metus sumažėjo 4,3 proc. Daugiausiai žmonių išvyko iš Klaipėdos ir Šiaulių miestų, Pagėgių bei Šilutės. Vis dėlto pastebima, kad į kai kurias savivaldybes grįžta ar atvyksta vis daugiau asmenų.

 Algirdas Igorius, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Statistikai dar preliminariais duomenimis skelbia, kad emigracijos tempai pernai pirmąkart stabilizavosi: 2013 ir 2014 metais iš Lietuvos išvyko apie 38 tūkst. Lietuvos piliečių. O palyginti su užpraėjusiais metais, pernai grįžusiųjų buvo beveik 2 tūkst. daugiau. Ir praėjusiais metais netgi į dvi savivaldybes – Druskininkų ir Varėnos – grįžo daugiau žmonių nei išvyko.

Laisvadieniai ir šventės visuomet padidina mūsų išlaidas, spontaniškų , nereikalingų pirkinių kiekį, sako Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje. Kad penki kalėdiniai laisvadieniai nepriverstų Naujųjų metų pasitikti su raudančia pinigine, skolomis, asmeninių finansų ekspertė pataria kruopščiai planuoti pirkinius ir jausti saiką. „Laisvadieniais žmonės daugiau išleidžia laisvalaikiui, pramogoms, tačiau švenčių laikotarpis yra ypatingas.

Taupydami lietuviai labiau linkę atsidėti brangesniam pirkiniui – būstui, automobiliui ar buitinei technikai, tuo tarpu latviai ir estai dažniau nei būstui, santaupas kaupia pensijai ar vaikų mokslams. Tai parodė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Baltijos šalyse atliktas tyrimas. Tyrimo duomenimis, 35 proc. taupančių Lietuvos gyventojų nurodo, kad pagrindinis jų tikslas yra brangesnis pirkinys. Palyginimui, 2011-aisiais tokių gyventojų nuošimtis buvo beveik dešimtadaliu (8 proc.) mažesnis.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta Baltijos šalių socialinių išmokų analizė parodė, kad beveik 3000 litų darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) gaunančio gyventojo, sergančio dvi savaites, pajamos labiausiai sumažėja Estijoje, mažiausiai - Latvijoje. Tuo tarpu didžiausias darbo užmokesčio ir bedarbio pašalpos skirtumas fiksuojamas Lietuvoje.

Optimalus maisto produktų krepšelis keturių asmenų šeimai Baltijos šalių sostinėse per mėnesį kainuoja nuo 996 iki 1145 litų. Brangiausias jis Latvijoje, pigiausias – Lietuvoje. Estijoje optimalaus šeimos maisto produktų krepšelio vertė per mėnesį – 1098 litai. Tokius duomenis, pristatydama antrą kartą atlikto trijų Baltijos šalių sostinių namų ūkių tyrimo rezultatus trečiadienį žurnalistams pateikė ,,Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Lietuviai ir latviai maistui, būstui bei transportui išleidžia beveik pusę savo pajamų, o estai – tik trečdalį. Tokias tendencijas atskleidė antrą kartą atliktas Baltijos šalių sostinių namų ūkių pagrindinių išlaidų tyrimas. Jo duomenimis, palyginus trijų Baltijos šalių sostinių namų ūkius, būtiniausioms išlaidoms – maistui, būstui ir transportui - daugiausia pinigų išleidžia Rygos gyventojai. ,,Šiemet vertinome ne tik išlaidas maistui, kaip praėjusiais metais, bet ir būstui bei transportui.

Atsainus požiūris į kredito istoriją gali kainuoti tiek, kiek naujas automobilis ar būsto remontas. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertų skaičiavimais, gyventojo, turinčio blogą asmeninį kredito reitingą, per visą laikotarpį sumokamos būsto paskolos palūkanos gali būti net iki 40 tūkst. litų didesnės nei išsaugojusio gerą kredito istoriją.

„Swedbank” Šeimos finansų instituto vadovė Odeta Bložienė pasakojo, kad Šv. Valentino diena Lietuvoje nėra ypatinga šventė. Pašnekovės nuomone, tai daugiau paminėjimas, kuriam nėra ruošiamasi ypatingai, išlaidos dažniausiai būna spontaniškos, o ne planuotos.  Dažniausiai žmonės pinigus išleidžia gėlėms, saldainiams ir alkoholiui: „Patys prekybininkai sako, kad prekyba vyksta tik tą pačią dieną.Tad ir šeimų biudžeto planavime tai neatsispindi.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė įvardijo savivaldybių esminius skirtumus, kurie nekinta jau ketverius metus. Pasak specialistės, didmiesčiai neužleidžia savo pozicijų, šiuose miestuose gyvenimo kokybė išlieka geriausia. Didmiesčiuose - geriausia „Vilniaus mieste darbo užmokestis po mokesčių yra 2000 Lt, na, o Šalčininkų, visai šalia esančios savivaldybės, gyventojų vidutinis darbo užmokestis yra net 717 Lt mažesnis.

Liepos 17 - oji, diena, kai vidutinis lietuvis šiais metais nustojo „dirbti mokesčiams". Tam, kad pradėtų dirbti sau - jam prireikė 137 dienų per metus arba 4 valandų ir 34 minučių kiekvieną dieną.

 Giedrė Sankauskaitė „Taupyk skatiką juodai dienai“, – pataria liaudies išmintis. Tačiau panašu, kad šalies ekonomikos atsigavimą pradedantys jausti gyventojai augančių pajamų kaupti neketina, priešingai, džiaugiasi pirkdami naują brangesnį drabužį, kurio krizės metais negalėjo sau leisti.

Lina DRANSEIKAITĖ Prekybos centrai pirkėjus vilioja vis naujomis akcijomis ir nuolaidomis, taip įtraukdami į savotišką pirkimo žaidimą, – o kaip gali nežaisti, kai tokios nuolaidos? Kone kiekviena savaitė daugelyje moteriškų kolektyvų pradedama ne darbų aptarimu ir net ne dalijantis praėjusio savaitgalio įspūdžiais, o kalbomis apie tai, kokiame prekybos centre kokios nuolaidos ir akcijos bus artimiausiomis dienomis. Vos sulaukus pietų meto, tų nuolaidų medžioklė ir prasideda.

Buityje neretai išgirstamas patarimas devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą pjauti labai tinka ir finansų drausmės klausimams. Dažnas, pasiklydęs pagundų labirintuose, neįvertina savo galimybių ir užsikrauna nepakeliamų finansinių įsipareigojimų jungą. O šis gali persekioti kur kas ilgiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Fizinių ir juridinių asmenų kredito istoriją formuojančios bendrovės „Creditinfo“ duomenimis, šių metų birželį net 259 tūkst.

Jei Seimas patvirtintų Vyriausybės siūlymą padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) šimtu litu, labiausiai pakeitimų naudą pajustų mažiausiai uždirbantys gyventojai, tvirtina „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje ekspertai. Jų teigimu, iki 570 Lt ūgtelėjęs NPD simboliškai prisidėtų prie finansinės atskirties mažinimo.

Beveik penktadalis šalies gyventojų šią vasarą atostogauti neketina, o didžioji dalis – 36 proc. – besiruošiančiųjų atsipūsti, vasaros atostogų dar nėra suplanavę. Tai atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas šalies gyventojų finansinio pasiruošimo atostogoms tyrimas. Paklausti, kiek lėšų vienam namų ūkio nariui ketina skirti vasaros atostogoms, 36 proc.

Pasibaigus moksleivių finansinio raštingumo konkursui „Finansų laboratorija 2012“ paaiškėjo kūrybiškiausia ir geriausiai finansus išmananti moksleivių komanda.

Nors apie studentišką gyvenimą sukurta gausybė anekdotų, o studentą dažnas įsivaizduoja kaip nuolat naktinius klubus lankantį sostinės turistą, esama ir tokių istorijų, kurios labai vaizdžiai iliustruoja, kad duona be sviesto studijų metais būna tikrai sprangi. Mėnesio pajamos – 590 litų Iš nedidelio miestelio į sostinę studijuoti atvykusi Akvilė (redakcijai tikrasis merginos vardas ir pavardė žinomi – aut. past.

Nors atotrūkis tarp abiejų lyčių vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje yra mažiausias per penkerius metus, darbo rinkoje moterys vis dar sulaukia mažesnio finansinio įvertinimo. Tam, kad jų metinės pajamos prilygtų vidutiniam vyrų uždarbiui, moterims tektų dirbti 38 dienomis ilgiau, rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto darbo užmokesčio skirtumų analizė. Lygaus darbo užmokesčio diena šiemet Lietuvoje paskelbta anksčiau nei įprasta – vasario 23-iąją.

Vidutinis darbo užmokestis atskirose savivaldybėse skiriasi daugiau nei 700 Lt, senatvės pensija – beveik 200 Lt, o komunalinių paslaugų tarifai – net kelis kartus. Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto antrus metus iš eilės atliktos lyginamosios savivaldybių analizės rezultatai. Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, naujausi duomenys rodo, jog finansinė atskirtis tarp savivaldybių per metus dar labiau išaugo.

Nors nuo vieno Lietuvos pakraščio iki kito yra vos keli šimtai kilometrų, įvairiuose mūsų šalies kampeliuose gyvenančių žmonių finansinė padėtis gerokai skiriasi. Naujausi duomenys liudija, kad atskirtis tarp savivaldybių pastaruoju metu dar labiau padidėjo. Tai atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliekamas tyrimas.

Naujausias „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad daugiausia santaupų turi Estijos, o mažiausiai – Latvijos gyventojai. Lietuviai pagal santaupas yra per vidurį, tačiau visose trijose šalyse sukauptos sumos daugeliu atveju nesiekia 1 tūkst. eurų. Lietuviai yra linkę didesnes sumas taupyti grynais pinigais, o estai dažniau naudojasi pažangiomis investavimo priemonėmis. Baltijos šalių gyventojų santaupų tyrimas rodo, kad 78  proc.

Socialinės apsaugos sistema teoriškai turėtų užtikrinti būtinųjų poreikių patenkinimą ir orų gyvenimą trumpuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, kai staiga netekus darbo ieškoma kito. Vis dėlto dirbant ir nedirbant gaunamos finansinės naudos santykis rodo, kad šiandien Lietuvoje nedirbti kartais netgi apsimoka. Nedarbo spąstų rodiklis parodo, kurią dalį bedarbio gaunamos socialinės išmokos sudaro jo pajamose, kurias jis gautų, jei įsidarbintų.

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas padidinti euro zonos palūkanų normą būsto paskolas eurais paėmusių ir kintamąsias palūkanas pasirinkusių lietuvių mėnesio išlaidas netrukus gali padidinti keliomis dešimtimis litų. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai pataria jau dabar įvertinti šių pokyčių reikšmę namų ūkio biudžetui ir paskolos įmokų kitimui pradėti ruoštis iš anksto. Bazinė euro zonos palūkanų norma padidinta nuo rekordiškai žemos 1 proc. iki 1,25 proc. ribos.

Naują ekonomikos ciklą Lietuvos gyventojai pradeda ne visiškai pasirengę kurti tvarią finansinę gerovę, rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliktas tyrimas. Šio tyrimo rezultatai atskleidžia, kad lietuviai labiau linkę gyventi šia diena, nepakankamai rūpinasi ateitimi ir ne visai adekvačiai vertina savo finansines žinias. Tai rodo keletas statistinių rodiklių. Vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio po mokesčių santykis 2010 m. pabaigoje nesiekė 50 proc.

Galimybe susigrąžinti dalį į valstybės biudžetą per 5 praėjusius metus sumokėto gyventojų pajamų mokesčio pernai pasinaudojo 69 proc. tokią teisę turinčių gyventojų. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertų teigimu, trečdalis gyventojų praleidžia galimybę savo piniginę papildyti nereguliarių pajamų suma ir taip, pavyzdžiui, sumažinti pradelstus mokėjimus ar papildyti santaupas atostogoms.

Už tokį pat centralizuotai tiekiamos šilumos ir vandens kiekį vieniems Lietuvos gyventojams gali tekti sumokėti gerokai didesnę sumą, nei kitiems. Šių komunalinių paslaugų tarifai kai kuriose šalies savivaldybėse skiriasi daugiau nei du kartus.

Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse dešimčiai gyventojų tenka 2,5 pradelstų mokėjimų, o vidutinis įsiskolinusio gyventojo pradelstų mokėjimų dydis vidutinį mėnesinį darbo užmokestį kai kur viršija beveik dvylika kartų, skelbia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai, išnagrinėję naujausius „Creditinfo“ renkamus Lietuvos gyventojų pradelstų mokėjimų duomenis.

Metų pradžioje Lietuvos gyventojai susidūrė su mokesčių pasikeitimais ir įvairiomis naujovėmis, kurios vienaip ar kitaip darys įtaką jų finansinei situacijai. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai sako, kad gyventojų piniginių turinio šie pokyčiai smarkiai nepakeis, tačiau žinoti apie juos ir įvertinti galimą kiekvieno pasikeitimo įtaką savo finansinei situacijai – būtina.

Už lango spaudžiant šaltukui, dažnas pagalvoja apie naujų  žieminių batų porą, paltą ir kitus šiltesnius drabužius. Tačiau perėjus parduotuves, norą apsipirkti numalšina aukštos kainos. Už vardą moki brangiau 2008 metų duomenimis, Lietuvos gyventojai drabužiams bei avalynei išleisdavo apie 10 proc.  savo atlyginimo. Europos Sąjungos vidurkis šioms prekėms kas mėnesį siekė 5,4 proc. 2010 m. šis procentas Lietuvoje sumažėjo daugiau kaip dvigubai, iki 4 proc.

Kitąmet didžiausi Lietuvos gyventojų laukiantys iššūkiai vis dar bus augančios skolos, nors ir mažėjantis, bet tik statistiškai, nedarbas bei atlyginimai vokeliuose. Tokiomis prognozėmis trečiadienį vykusiame kasmetiniame Lietuvos namų ūkių finansinės situacijos apžvalgos pristatyme dalijosi „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų spjauna į sunkmetį ir šiemet kalėdinėms dovanoms pasiryžę pinigines praverti plačiau nei pernai, skelbia sociologų atliktos paklausos. Tačiau optimizmu trykštančias prognozes paneigia dovanų pardavėjai – iki didžiųjų metų švenčių nebelikus nė porai savaičių nuo lentynų nešluojami nei papuošalai, nei suvenyrai. Koreguoja mados tendencijas Prekybininkai žada šiemet gana vargingą Kalėdų Senelio maišą.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad praktiškus daiktus perka keturi iš dešimties gyventojų, tačiau dovanų pirkimą planuoja tik kas septintas. Lapkričio pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, visiškai niekam nieko nedovanoja tik 5,7 proc. Lietuvos gyventojų. Didžioji dalis, 38 proc. apklaustųjų, sako dovanojantys tam asmeniui reikalingus daiktus.

Kaip vienodai eismo taisyklių privalo laikytis ir „Žigulių“, ir “Mercedes“ vairuotojai, taip asmeninius finansus valdyti turi ir mažas, ir labai dideles pajamas gaunantys žmonės. Taupyti ir kaupti „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė apie asmeninių finansų tvarkymą bei valdymą, finansinę vaikų edukaciją kalbėjo Kelmės suaugusiųjų mokymo centre susirinkusiems rajono ekonomikos mokytojams.