nuotolinis mokymas

Peršalimo ligos grįžo su trenksmu. Žmonės sezoninėmis ligomis suserga ne tik anksčiau nei įprastai, bet ir didesniais mastais, ir gerokai sunkiau. Bijodami dėl vaikų sveikatos, dalis tėvų jau prašo pereiti prie nuotolinio mokymo, o gydytojai ragina nepamiršti kaukių.

Ketvirtadienį internete veiklą pradeda lietuvių sukurta platforma – mokykla vaikams iš Ukrainos, joje jau mokosi apie 1 tūkst. ukrainiečių. Viešosios įstaigos „Ukrainos mokykla“ vadovas, humoristas ir laidų vedėjas Mantas Stonkus teigė, kad mokykloje gali mokytis ne tik Lietuvoje esantys ukrainiečiai vaikai.

Daug klausimų dėl mokyklų tinklo pertvarkos planų pastaruoju metu sulaukianti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad permainos tinkle yra gyvybiškai svarbios. Antraip, ministrės teigimu, nepavyks išspręsti nei trūkstamų mokytojų bei jų atlyginimo problemos, nei užtikrinti kokybiško švietimo moksleiviams.

Naujų  koronaviruso atvejų per parą vėl kone pusseptinto tūkstančio. Daugėjant susirgimų koronavirusu dalis mokyklų vėl pereina prie nuotolinio ugdymo. Karantinas nuo šiandien paskelbtas Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazijoje. Akmenės rajonas nusprendė, kad nuo pirmadienio, bent savaitei, šešių mokyklų 5-12 klasių mokiniai pereina prie nuotolinio ugdymo. Laikinai užsidaro ir kai kurie darželiai.

Šalyje augant užsikrėtimų koronavirusu skaičiams, vieni pagrindinių židinių yra mokymo įstaigos. Ministerija svarsto prailginti mokinių rudens atostogas ir taip bandyti stabilizuoti padėtį. Tiek dabartinė premjerė, tiek buvęs Vyriausybės vadovas sutartinai teigia, kad šioje situacijoje nuotolinis mokymas nėra išeitis. Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, trečdalis naujų atvejų kiekvieną dieną yra vaikai ir paaugliai iki 18 metų.

Nors pandemija tęsiasi, nauji mokslo metai atnešė šiokių tokių pragiedrulių švietimo srityje. Prasidėjęs kontaktinis ugdymas nebegilins vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos bėdų, atsiradusių mokantis per nuotolį, viliasi psichologai. Visgi jie pabrėžia, kad gyvą arba mišrų mokymą svarbu išlaikyti bet kokia kaina, nes kitu atveju žala vaikų ir jaunimo psichikos sveikatai gali būti negrįžtama.

Nauji mokslo metai švietimo bendruomenei kelia ne vien tik gerus jausmus. Nors pedagogai džiaugiasi galėsiantys išvysti moksleivius gyvai, jie taip pat nerimauja, kaip bus užtikrintas jų ir mokinių saugumas, ar galiausiai nereikės grįžti dirbti nuotoliniu būdu, kas laukia jų atlygių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad Vyriausybė kol kas nėra numačiusi kriterijų, kuriais remiantis ugdymas mokyklose vėl taptų nuotolinis. „Vyriausybė yra apsisprendusi, jog ji šiuo metu nenustatys konkrečių kriterijų, nes jų turėtų būti kompleksas, kada mokyklos galėtų išeiti į nuotolį. Pradinis ir ikimokyklinis (ugdymas – BNS) mūsų scenarijuose yra labai aiškiai numatytas – visada kontaktinis“, – žurnalistams trečiadienį sakė J. Šiugždinienė.

Iki rugsėjo 1-osios likus kiek daugiau nei dviem savaitėms prekybos tinkluose jau prasidėjo prekyba mokyklinėmis prekėmis. Tačiau prekybininkai didžiausio pirkėjų antplūdžio laukia paskutinėmis rugpjūčio dienomis. Vis tik finansų specialistė pastebi, kad žmonės kol kas nesiruošia išlaidauti mokyklinėms prekėms, nes abejoja, ar tikrai vaikai rudenį grįš į mokyklas.

Medikai įspėja, kad metai karantino ir nuotolinio mokymosi gali turėti negrįžtamų pasekmių vaikų sveikatai. Per mažas fizinis aktyvumas, suprastėjusi mityba, pakrikęs miego režimas – tai ne tik didina nutukimo riziką, bet ir gimdo puokštę kitų ligų. „Mums rūpi, kas su žmogumi bus po 20, 30, 40 metų, o kai problemos jau išsivysto vaikystėje, taip sugadinama vaiko ateities sveikata“, – sako vaikų gydytojas prof. dr. Vaidotas Urbonas.

Ne visos Lietuvos savivaldybės ketina grąžinti 5–11 klasių moksleivius į klases šiais mokslo metais. Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, tam neketina ryžtis didieji miestai. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad nuo gegužės 10 dienos 5–11 klasių moksleiviai galės būtų ugdomi mišriu būdu – derinant nuotolinį ir kontaktinį ugdymą. Ministerija rekomenduoja dalį pamokų vykdyti lauke. Tokiu atveju moksleiviams nebūtų būtini COVID-19 testai.

Vyriausybė pritarė, kad abiturientai mokytis kontaktiniu būdu galės grįžti nuo gegužės 3 dienos. Tiesa, kontaktinis ugdymas bus derinamas su nuotoliniu. Taip pat ministrų kabinetas ketvirtadienio posėdyje nutarė, kad nuo balandžio 19 iki gegužės 3 dienos gyvose konsultacijose galės dalyvauti nebe 5, o 10 abiturientų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskelbė sąrašą mokyklų, kurios pageidauja atnaujinti pradinukų ugdymą gyvai. ŠMSM duomenimis, tokį pageidavimą išreiškė 59 ugdymo įstaigos. Praėjusį penktadienį savivaldybės buvo pakviestos jungtis prie saugaus grįžimo į kontaktinį ugdymą modelio. „Iki šiandien gavome atsakymus, kad 25 savivaldybės ir 59 mokyklos norėtų prisijungti prie saugaus grįžimo į kontaktinį ugdymą modelio“, – antradienį teigė ministerijos atstovai.

Sunkiai metai iš metų bandomai spręsti mažų Lietuvos mokyklų problemai išsigelbėjimo planą gali pametėti Covid-19 pandemija. Tiksliau, pandemijos metu įvaldytas nuotolinis mokymas. Kad bent iš dalies internetu vykdomos pamokos išgelbėtų mokyklas, kur per mažai moksleivių ar trūksta specialistų, pritaria ir mokyklų steigėjai, ir jų vadovai.

Dėl COVID-19 pandemijos patirtiems mokymosi praradimams kompensuoti bus skirta papildomai 650 tūkst. eurų, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šios lėšos bus skiriamos iš Vyriausybės rezervo.  Šie pinigai bus panaudoti mokinių, kurie patiria mokymosi sunkumų, konsultacijoms. Iš viso joms šiemet numatyta daugiau kaip 1,3 mln. eurų. Lėšos skiriamos atlyginti pedagogams už papildomas darbo valandas. Papildomoms konsultacijoms mokiniams ministerija buvo suplanavusi 698 tūkst.

Lietuvė Nomeda – vieniša mama, auginanti dvylikametę dukrą. Nomedai karantinas tapo itin sunkiu laikotarpiu, mat kurjere dirbanti moteris dirbti nuotoliniu būdu negali, o viena namuose besimokydama jos dukra pajautė ir itin stiprias socializacijos trūkumo pasekmes – paauglė pradėjo žaloti save.   Vieniša mama Nomeda (red. moters vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakoja, kad jos dvylikametė dukra iki pat pirmojo karantino pradžios buvo itin aktyvi, veikli ir bendraujanti.

Karantinas apnuogino kai kurių tėvų abejingumą ir iškreiptą požiūrį į mokslą. Mokyklų vadovai ir specialistai pastebi, kad kai kurie tėvai ranka numojo į nuotolines pamokas, kurios vykdomos karantino metu, todėl leidžia vaikams neprisijungti arba liepia malkas nešti, kol kiti bendraamžiai mokosi. Po karantino ir nuotolinio mokymo gali išaiškėti daug senų ir naujų vaikų teisių pažeidimų, taip teigia vaikų teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Antradienį paskelbtoje Vyriausybės programoje – siekis naikinti jungtines klases, taip pat noras užtikrinti vienodą švietimo kokybę pasitelkiant nuotolinį mokymąsi. Valdžia sieks pasiekti susitarimą dėl šiuolaikinio veiklos ir ugdymo kokybės standarto visose Lietuvos mokyklose. Kaip rašoma programoje, standartas nubrėš ir pagrindinius mokyklų tinklo stiprinimo parametrus, tarp kurių – jungtinių klasių panaikinimas, klasių komplektų skaičius.

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neatmetė galimybės, kad būtų visiškai pereita prie nuotolinio mokymosi. Reaguodamas į ekspertų pastabas kartu jis neslėpė, kad slaugos-globos įstaigų sektoriuje darbuotojams stinga infekcijų kontrolės įgūdžių, todėl ir viruso plitimas nestoja. Tiesa, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vėliau pranešė svarstanti galimybę ankstinti atostogas, bet apie nuotolinį mokymąsi kol kas negalvojama.

Pirmadienį žiniasklaidoje pasirodė naujienos, kad švietimo profsąjunga naujosios premjerės Ingridos Šimonytės prašo svarstyti galimybę pereiti prie visiško nuotolinio mokymosi. Šia tema pasisakė ir profesorius Vytautas Kasiulevičius. Anot jo, šalis neturi tokių resursų, kad kiekvieną savaitę galėtų testuoti mokytojus ir mokinius, todėl geriau būtų bent pusantro mėnesio mokytis tik nuotoliniu būdu.

Prieš dvi savaites įvedus visuotinį nuotolinį arba mišrų mokymą, švietimo bendruomenė svarstė, kad galbūt nuo gruodžio vėl bus galima grįžti į klases. Dabar, skelbiant apie svarstymus karantiną pratęsti, nuotaikos niūrios – nuotolinis mokymas net ir po tiek laiko vis dar kelia daugybę klausimų. Tėvų atstovai sako, kad reikalingi nauji senų problemų sprendimo būdai, o mokytojai neslepia, laukiantys dienos, kada galės išjungti kompiuterius ir vėl dėstyti gyvai savose klasėse.

Klaipėdos vyresniųjų klasių moksleiviai mažiausiai savaitę per karantiną mokysis nuotoliniu būdu, tris savaites bus draudžiami visi būreliai, net ir lauke, pranešė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Vyriausybė, dėl sparčiai plintančio koronaviruso įvedusi trijų savaičių karantiną nuo šeštadienio, leido savivaldybėms ir mokykloms pasirinkti, ar 5-12 klasių moksleiviams tris savaites mokymas vyks tik nuotoliniu, ar mišriu būdu.

Sparčiai didėjant Covid-19 užsikrėtusių asmenų skaičiui, universitetai ir mokyklos ugdymo procesą vis dažniau perkelia į nuotolinį mokymą. Tačiau vis dar yra mokyklų, kurios dirba įprastai. Kai kurie tėvai, bijodami, kad vaikas virusą gali parnešti namo, neleidžia vaiko į mokyklą be pateisinamos priežasties, tačiau dėl tokios praktikos vaiko teisių specialistai teigia, kad ugdymo įstaiga turi imtis veiksmų.

Kaune nuo ateinančio antradienio įvedamas nuotolinis ugdymas ikimokyklinių ir pradinių klasių vaikams, penktadienį pranešė Kauno miesto savivaldybė. „Kauno miesto savivaldybė vakar kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą su prašymu pateikti rekomendacijas dėl mokyklose besimokančių pradinukų ir „nulinukų“ ugdymo.

Koronavirusui plintant visuomenėje, dalyje švietimo įstaigų pereinama prie nuotolinio ar mišraus ugdymo. Esant nuotoliniam ugdymui už vaikų iki ketvirtos klasės imtinai ar pagal bendrojo bei specialiojo ugdymo programą besimokančių vaikų su negalia iki 21 metų priežiūrą gali būti mokamos ligos išmokos iš „Sodros“. Ligos išmokos gali būti mokamos, kai nuotolinis mokymas paskelbiamas esant karantinui ir kai karantinas konkrečioje savivaldybėje nepaskelbtas, bet atskirose įstaigose arba ...

Vilniaus Gedimino technikos universitetas nuo trečiadienio pereina prie visiško nuotolinio mokymo, taip pasekdamas kitų šalies aukštųjų mokyklų sprendimu. „Nuo spalio 28 dienos Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) studijos bus vykdomos nuotoliniu būdu. Išimties tvarka universitete bus organizuojami tik laboratoriniai darbai, kuriems būtinas tęstinumas ir eksperimentiniai darbai su specialia įranga.

Vyriausybei apsisprendus, kad po moksleivių rudens atostogų kitą savaitę ugdymo procesas vyks nuotoliniu būdu, tėvų ir mokyklų atstovai į šią rekomendaciją žiūri gana palankiai, tačiau mato ir spragų.  Vyriausybės posėdyje buvo nuspręsta teikti rekomendaciją šalies mokykloms pratęsti kitą savaitę prasidedančias rudens atostogas dirbant iš namų.

Virusui įsisukus į Plungės ir Kelmės rajonus ten dalinai stojo kai kuri viešojo sektoriaus veikla, o moksleiviai grįžta mokytis į namus. Tokio sprendimo vertinimai dvejopi – kai kurie nuotolinį mokymą priima kaip pareigą, siekiant saugotis nuo ligos plitimo, kiti teigia, kad tai yra perdėtas ribojimas ir į savivaldybių sprendimus žiūri nepatikliai.

Kauno technologijos universitetas (KTU) dėl blogėjančios Covid-19 epidemiologinės situacijos nusprendė visas studijų programas perkelti į nuotolinį mokymą.  Penktadienį priimtas KTU rektoriaus įsakymas, kuriuo privalu keisti studijų organizavimą ir vykdymą spalio-lapkričio mėnesiais.  Truks mėnesį laiko Universiteto vadovybė nusprendė akademinius užsiėmimus nuotoliniu būdu organizuoti mėnesį laiko.

Į pamokas – tik su uniforma ir tvarkingai apsirengus. Taip buvo iki koronaviruso pandemijai įsibėgėjant. Dabar, kai dalyje mokyklų mokomasi nuotoliniu būdu, regis, į pamokas galima keliauti ir su pižama, ir nesusišukavus, o prisijungti į pamoką iš viso galima net pramogaujant su draugais. Mokyklų direktoriai įspėja mokinius – neįsijungusiems kameros gresia n raidė. Mokykloms vienai po kitos tampant koronaviruso židiniais, imtasi veiksmų, kuriais siekiama sustabdyti viruso plitimą.

Didžioji Lietuvos mokyklų dirba įprastu būdu ir perėjimo prie nuotolinio mokymosi scenarijus Lietuvai kol kas negresia, sako Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovas.

Šalies ugdymo įstaigose daugėjant naujų viruso plitimo atvejų, mokyklos vis aktyviau ruošiasi galimam nuotoliniam mokslui. Anot švietimo ekspertų, sklandžiam pasirengimui mokymui namuose koją kiša vėluojantis skaitmeninio turinio finansavimas, rašoma pranešime spaudai. Mokyklos ruošiasi iš anksto Tris mėnesius trukusio nuotolinio ugdymo metu mokytojai labai greitai prisitaikė prie naujų darbo sąlygų. Pamokų vedimas, užduočių skyrimas, bendravimas elektroninėse platformose tapo nauja realybe.

Dėl koronaviruso grėsmės, apsirgusių vaikų ar mokytojų, dalyje Lietuvos mokyklų rugsėjo mėnesį pamokos vyksta nuotoliniu būdu. Susirgę vaikai izoliuojasi namuose su tėvais, o profesorius Vytautas Usonis ramina, kad, laimei, vaikai serga nesunkiai. Pasak Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos vedėjo V. Usonio, šiuo metu hospitalizuotų vaikų ir gydomų ligoninėje nėra. „Vaikų sergamumas labai mažas. Laimei, – tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, įvairiais duomenimis, – nuo 1 iki 5 proc.

Lietuvoje koronavirusu šiuo metu serga 61 mokinys, saviizoliacijoje yra 1136 asmenys, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jos teigimu, remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, taip pat serga 15 pedagogų ir 11 kitų ugdymo įstaigų darbuotojų.  Koronaviruso atvejų pastaruoju metu fiksuota Vilniaus, Klaipėdos miestų, taip pat Kelmės, Rokiškio, Radviliškio, Ukmergės, Raseinių, Vilkaviškio rajonų ugdymo įstaigose.

Koronavirusui ir toliau siaučiant šalies mokyklose, visuomenės akys vis labiau krypsta į Vilniaus Gabijos progimnaziją. Pirmadienį mokykloje – jau aštuoni koronaviruso atvejai, pusė mokyklos dirba nuotoliniu būdu. Mokyklos direktorius baiminasi dar didesnio užsikrėtimų skaičiaus. Gabijos progimnazijoje nuo praėjusios savaitės – koronaviruso atvejų šuolis: Covid-19 serga jau aštuoni mokyklos mokiniai.

Kiekvieną dieną augant mokyklose koronavirusu užsikrėtusių vaikų skaičiui, tėvai ieško išeičių, o medikai pastebi, kad daugėja prašančių jų vaikams rekomenduoti mokymą iš namų. Tačiau viskas nėra taip paprasta ​​​– norint gauti medicininę rekomendaciją nuotoliniam mokymui visgi neužteks vien gražiai paprašyti savo šeimos gydytojo. Kaip sako Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), tokia rekomendacija yra suteikiama tik labai išskirtiniais atvejais.

Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narė Agnė Zuokienė ragina prieš koronaviruso įsisiūbavimą klausyti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir pavyzdį imti iš kitų šalių.  A. Zuokienė antradienį savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą apie dabartinė Covid-19 situaciją Lietuvoje. Tarybos narės manymu Sveikatos apsaugos ministerija daug kalba apie statistiką, konstatuoja faktus, o negalvoja apie sprendimus.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) atnaujino nuotoliniam mokymui skirtą švietimo portalo svetainę www.emokyka.lt/nuotolinis. Svetainėje mokiniai, jų tėvai, mokytojai ir mokyklų vadovai gali rasti nuotoliniam mokymui reikalingą medžiagą, sukauptą nuotolinio mokymo metu ir papildytą nauju turiniu.

Švietimo, sporto ir mokslo ministras Algirdas  Monkevičius lankėsi Vilniaus Šeškinės mokykloje ir Vilniaus Gabijos gimnazijoje, kur su mokyklų vadovais aptarė jų pasirengimą artėjantiems mokslo metams bei iškylančias problemas. Ministro teigimu, įgyvendinti visas epidemiologų rekomendacijas bus sudėtinga, tačiau mokyklos tam ruošiasi ir šiuo metu jis situaciją vertina teigiamai.

Mokiniai ir jų tėvai laukia žinios, ar nuo rugsėjo vaikai galės eiti į mokyklas, ar jau ruoštis naujiems mokslo metams. Apie tai kalba ir Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tv3.lt sako, kad naujiems mokslo metams rengiamasi, jie tikrai prasidės rugsėjo pirmąją.

Darbas iš namų karantino metu kai kam galėjo pasirodyti tikru svajonės išsipildymu, tačiau pedagogų bendruomenė taip nemano. Atvirkščiai, mokytojus vienijančios profsąjungos prabilo, kad per karantiną pedagogai lengviau apsisprendė mesti darbus, nes jaučiasi išsekę. Kad mokytojams karantino metu teko patirti didelį psichologinį ir fizinį krūvį, pritaria ir mokyklų vadovai. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neigia informaciją apie mokyklas sparčiai paliekančius mokytojus.

Iki naujų mokslo metų teliko du mėnesiai, o mokyklos vis dar nežino, kokia tvarka vyks pamokos. Iki šiol Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto tris įmanomus scenarijus, kaip nuo rugsėjo 1-osios į mokyklas grįš moksleiviai. Tiesa, apie savo sprendimą ministerija mokyklas informuos tik rugpjūčio viduryje. Birželio viduryje ŠMSM pranešė kartu su švietimo bendruomene rengianti planus, kaip vyks mokymas nuo rugsėjo 1-osios.

Mokslo metais baigėsi, tačiau Švietimo, sporto ir mokslo ministerija kartu su švietimo bendruomene jau rengia planus, kaip mokymas vyks nuo rugsėjo 1 dienos. Kaip teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič, yra svarstomi trys variantai, kaip pradėsime naujus mokslo metus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, jog šiuo metu vyksta intensyvūs darbai siekiant gerinti nuotolinio mokymo programas ir galimybes kitiems mokslo metams. „Šiuo metu labai intensyviai dirba ir kartu su tarptautiniais ekspertais nuotoliniu būdu konsultuojasi grupė, kuri atnaujina bendrojo ugdymo programas ir dabar jau liko penki mėnesiai panašiai, kuomet pirmieji projektai bus parengti.

Viso labo tik kas ketvirta šalies mokykla nuo kitos savaitės atvers savo duris moksleiviams. Didžioji dalis jų dirbs, kaip ir beveik du mėnesius iki šiol, – nuotoliniu būdu. Toms ugdymo įstaigoms, kurios nuspręs vykdyti pamokas gyvai, teks laikytis griežtų saugumo reikalavimų – užtikrinti bent vieno metro atstumą tarp moksleivių ir pasirūpinti, kad dauguma veiklų vyktų lauke. Savivaldybių pateikti duomenys rodo, kad dauguma mokyklų – beveik 75 proc.

Psichologė, psichoterapeutė, paramos vaikams centro steigėja ir vadovė Aušra Kurienė antradienį Vyriausybės spaudos konferencijoje kalbėjo, kad nuotolinis mokymas yra didžiulis iššūkis tiek vaikams, tiek tėvams. Pasak jos, šiuo metu ypatingai daug nežinios ir nerimo jaučia abiturientai, kuriems artėja egzaminai ir stojimai. „Tie, kurie turi laikyti egzaminus, šiandien nėra daug žinių, kaip tai bus (organizuojama – aut.  pats.

Šiuo metu kaip niekad daug žmonių naudojasi internetu. Jau dvi savaites dalis tautiečių dirba iš namų. O šią savaitę Lietuvos moksleiviai pradėjo mokytis nuotoliniu būdu. Tad daliai žmonių jau teko ar dar tik teks susidurti su interneto ryšio problemomis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios problemos dažniausiais kyla ir kaip jas spręsti. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atstovės Rasos Karalienės teigimu, prasidėjęs karantinas tikrai pakoregavo gyventojų naudojimosi internetu įpročius.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, surinktais rengiant Elektroninio parašo įstatymo įgyvendinimo 2013 metų ataskaitą, Lietuvoje jau yra 1 000 000 asmenų, turinčių elektroninio parašo formavimo priemones ir galinčių pasirašyti elektroniniu parašu elektroninius dokumentus. Tačiau 2013 metų lapkričio mėn. asociacijos „INFOBALT“ atlikto Lietuvos gyventojų, besinaudojančių internetu, reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, elektroniniu parašu naudojasi tik 18 proc.

Nuo 2013 m. gruodžio 17 d. visi, norintys išmokti naudotis ar jau besinaudojantys elektroniniu parašu, gali apsilankyti atnaujintoje Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) elektroninio parašo nuotolinio mokymo sistemoje www.elektroninisparasas.lt. Pasak RRT atstovų, nuotolinio mokymo sistemoje pateikiama išsami informacija apie elektroninį parašą, jo panaudojimo sritis, įmones, išduodančias kvalifikuotus sertifikatus.