nuostoliai

Birželio 3 d. apie 9 val. 30 min. Kauno r., Krušinskų k., A. K. (gimusi 1960 m.) pastebėjo, kad iš jos ūkinio pastato, išlaužus spynas, pavogta krosinis motociklas „KTM SX 125“, žolės pjovimo traktoriukas, savaeigė žoliapjovė, benzininis pjūklas ir benzininis trimeris. Nuostolis - 30 050 litų.

Gegužės 19 d. apie 12 val. 20 min. Klaipėdoje, Lietuvininkų alėjoje, Ž.K. (gimusi 1973 m.), atrakinusi įstaigos seifą, pasigedo 73 326 litų 94 ct bei 5 580 eurų. Materialinis nuostolis - 92 593 litai 56 centai.

Antradienį paryčiais praūžusi audra Vilniuje pridarė nuostoliai mažiausiai dviems automobilių savininkams. Į Rudens ir Saulės gatvių sankryžoje augantį medį trenkęs žaibas nulaužė stambią šaką. Ši krisdama gerokai sulamdė dvi mašinas. „Viskas čia vyko jau beveik ryte, apie 6 valandą. Nežinau, ar čia žaibas kaltas, bet nulaužta vieta atrodo apanglėjusi, visko gali būti.Nuostolių tikrai pridarė“, – kalbėjo sutikta vietoje gyvenanti moteris.

Žemės ūkio ministro prof. Vigilijaus Juknos pavedimu Žemės ūkio ministerijos specialistų delegacija su Europos Komisijos pareigūnais Briuselyje derėjosi dėl ūkinės veiklos apribojimų sukeltų nuostolių atlyginimo afrikiniu kiaulių maru užkrėstos zonos kiaulių laikytojams.

Dėl afrikinio kiaulių maro kritus kiaulienos supirkimo kainai, Lietuvos ūkiai ir gamintojai jau patyrė apie iki 4 mln. eurų (13,8 mln. litų) nuostolių, teigia žemės ūkio ministras. Pasak Vigilijaus Juknos, dėl dalinio šių nuostolių kompensavimo kreiptasi į Europos Komisiją, iš kurios bus siekiama gauti iki 50 proc. kompensaciją, o likusios dalies teks dar šiemet ieškoti valstybės biudžete.

Pavasarį sugrįžę paukščiai džiugina ne visus. Įmonės ir gyventojai patiria nemenkus nuostolius dėl paukščių pernešamų ligų ir išmatų. Pasak kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“, sparnuočių keliamos problemos darosi vis aktualesnės. Produkciją sugraužė iš lizdų atkeliavę kailiavabaliai Viena iš odos ir kailių gamybos įmonių, skundėsi, kad neseniai teko sunaikinti dalį produkcijos, kurią sugadino kailiavabaliai, kaip vėliau paaiškėjo, atklydę iš pastogėse esančių paukščių lizdų.

Kaip ir kiekvieną pavasarį, Šiaulių apskrities priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų darbuotojams švystelėjusi saulė kelia papildomų rūpesčių – visada atsiranda norinčių uždegti saulės išdžiovintą ir vėjo nugairintą pernykštę žolę. Deganti žolė greitai apima didesnius plotus, gali persimesti į krūmokšnius, medžius ar ugnies kelyje esančius pastatus. Žolės degintojams gresia baudos, o gamtai padaryta žala turi skaudžių pasekmių.

Giedrė Sankauskaitė Tūkstančiai Nepriklausomybės aikštės protestuotojų tris mėnesius atviromis gerklėmis rėkė ir dantimis kovojo už laisvą ir vakarietiškas vertybes propoguojančią Ukrainą. Šioje šalyje, rodos, besimaišantis dangus su žeme Lietuvos verslininkų labai neišgąsdino, jie teigia įžvelgiantys kitokių grėsmių.  Į visas puses kylant sąmyšio burbulams, svarbu suprasti, kad verslui ir politikai įtaką daro skirtingi veiksniai.

Draudimo bendrovės duomenimis, 90 proc. privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo draudžiamųjų įvykių registruojama be policijos – užpildant eismo įvykio deklaracijas. Tiesa, maždaug pusė užpildytų deklaracijų būna su klaidomis, kurios trukdo draudimo bendrovei operatyviai atlyginti nuostolius. „Eismo įvykis vairuotojui visuomet yra stresas, todėl visiškai suprantama, jog kyla klausimų ar daroma klaidų, pildant dokumentus.

Vakar, apie 16 val., Kaune, Pienių g., garažų kooperatyve, į neužrakintą R. B. (gimusio 1958 m.) garažą įsibrovė du kaukėti vyriškiai. Grasindami šeimininkui daiktu, panašiu į pistoletą, užpuolikai jį pargriovė ant žemės, surakino rankas antrankiais, surišo kojas ir lipnia juosta užklijavo burną. Vėliau užpuolikai, susikrovę įvairius naudotus statybos įrankius į nukentėjusiajam priklausantį automobilį „VW Transporter“ (pagamintas 1997 m.), juo pasišalino. Materialinis nuostolis apie 60 tūkst.

Vilniuje vakar gautas 1988 m. gimusios vilnietės pareiškimas, kad nuo 2013 m. vasaros iki 2014 m. vasario 12 d. ji nepažįstamai čigonei per keletą kartų atidavė 28 tūkst. litų. Moteris norėjo, kad čigonė panaikintų prakeiksmą. Pinigus ji perduodavo Vilniuje, Verkių gatvės namo bute. Įtarus šiuo nusikaltimu buvo sulaikyta 52 metų moteris ir penkeriais metais jaunesnis vyras. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atvejis nėra vienetinis Ši vilnietės istorija toli gražu nėra unikali.

Domeikavos kaime (Kauno r.), Topolių gatvėje esančiame gyvenamajame name įvykdyta stambi vagystė. Namo šeimininkas 52 metų A.T. pastebėjo, kad išdaužus terasos durų stiklo paketą buvo įsibrauta į pastato vidų. Iš savininko buvo pavogtas nešiojamasis kompiuteris, 2 terabaitų laikmena, fotoaparatas su dviem objektyvais, vyriškas laikrodis, auksinė grandinėlė, vyriškas auksinis vestuvinis žiedas. Nusikaltėliai taip pat pagrobė 7 500 eurų, 2 tūkst. dolerių ir 2 tūkst. litų.

Stasys Šlioža Gamtos negandos, netikėtos nesėkmės ar per didelis godumas priverčia bankrutuoti pradedančius ūkininkus, verslininkus ir darbo netekusius žmones. Per ekonominį pakilimą gerai uždirbę ir verslą pradėti ryžęsi šiauliečiai per ekonominį nuosmukį buvo prispausti negandų, jiems teko prašyti fizinio asmens bankroto bylos. Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas Etaplius.

Šiauliuose, prekybos centre „Tilžės“ pavogti du eksponatais stovėję sniego valytuvai. Sniego valytuvai stovėjo praėjimo koridoriuje ekspozicijoje kaip pavyzdžiai. Patalpos filmuojamos vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau tai nesutrukdė vagišiams išsinešti juos nepastebėtiems. Bendrovė „Horo mechanika“ netekusi sniego valytuvų patyrė 3132,89 Lt nuotolį.

Rekordiniai šalčiai Jungtinėms Valstijoms pateiks ir nemažą sąskaitą, rašo CNBC. Dėl arktinio šalčio milijonai JAV gyventojų negalėjo vykti į darbus, verslo susikimus ar tiesiog apsipirkti. Sušalę žmonės priversti tūnoti namie ir laukti, kol termometro stulpelis pakils bent kiek aukščiau. „Mūsų skaičiavimai rodo, kad šalčio banga mums kainuos apie 5 mlrd. JAV dolerių (13 mlrd. litų), – CNBC pasakojo analitinės bendrovės „Planalytics“ vadovas Evanas Goldas.

Buvo paklausta Lietuvos gyventojų, kas kompensuoja finansinius nuostolius, kuriuos atneša įvairūs buityje nutikę incidentai – trūkę vamzdžiai, užlieję kaimynai, vagystės, sudužę langai ir kt.. Paaiškėjo, kad 70 proc. žmonių nuostolius dengia iš savo kišenės, o tik 30 proc. yra apsidraudę turtą ir išmokas gavo iš draudimo bendrovių. Be to, dešimtadaliui žmonių teko paramos prašyti iš giminaičių ar draugų.

Atšalus orams, bene pagrindiniais derliaus niokotojais tampa graužikai. Jie sulenda į pastatus, kur šilta ir yra maisto. Rapolas Tamošiūnas Su pelėmis ir žiurkėmis, pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Veterinarinių vaistų ir biocidų vertinimo skyriaus vedėjos pavaduotojos Nijolės Stankevičienės, žmonės kovoja įvairiomis priemonėmis: nuo paprasčiausių seniai žinomų spąstų iki itin efektyviai veikiančių nuodų rodenticidų.

Gruodžio 29 d., apie 21 val. 30 min., Kelmėje, Raseinių g., į 39 metų moters namą pro nerakintas duris užėjo vyriškis. Grasindamas šeimininkei peiliu, jis pareikalavo pinigų, tačiau, šiai pažadėjus pinigų atnešti iš kaimynų ir išėjus, nieko nepagrobęs, pasišalino. Kitas plėšimo atvejis baigėsi ne taip sėkmingai. Tą pačią dieną, apie 17 val. 30 min.

Praėjusią parą Lietuvoje užregistruotos trys stambios vagystės, kurių metu nukentėjusieji patyrė itin didelių finansinių nuostolių. Gruodžio 12 d. apie 17 val. 30 min. Kaišiadoryse, Gedimino g., J. K. (gimusi 1969 m.) pastebėjo, kad iš jos buto, sugadinus durų spyną, pavogti įvairūs juvelyriniai dirbiniai, mobilusis telefonas, odinė striukė bei piniginė, kurioje buvo įvairios nuolaidų kortelės. Nuostolis – 28 030 litų. Gruodžio 12 d. apie 18 val. 10 min.

Pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG tyrimas „Profiles of a Fraudster“ parodė, kad dažniausiai versle sukčiauja įmonių darbuotojai, kurie neretai turi pagalbininkų pačioje įmonėje ar už jos ribų. Siekdami sudaryti tipiško „nusikaltėlio darbo vietoje“ portretą, KPMG komercinių ginčų ir sukčiavimo atvejų tyrimų padalinio specialistai išnagrinėjo 596 piktnaudžiavimo ir sukčiavimo atvejus, įvykdytus per pastaruosius dvejus metus 78 pasaulio šalyse.

 Investuotojų asociacijos nariai, įmokėję pinigus už taip ir neišleistas „Snoro“ akcijas, bylinėsis dėl draudimo išmokų, kurios sudaro iki 100 tūkst. eurų asmeniui. Tai numatanti Investuotojų asociacijos bei kelių neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjų sutartis pasirašyta pirmadienį. Prie buriamos grupės kviečiami prisijungti ir kiti „Snorui“ pinigus įmokėję investuotojai.

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis, per 2013 m. 10 mėnesių vilkikų patiriamoms žaloms atlyginti bendrovė skyrė daugiau kaip 23 milijonus litų. O tai yra 5 procentais daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vilkikų eismo įvykių skaičius skirtingais metais panašus, tačiau daugėja didelių žalų, kurios sumos siekia 50 – 100 tūkstančių litų. Remiantis BTA duomenimis, matyti, kad per nepilnus trejus metus daugiausia įvykių vilkikų vairuotojai patyrė spalio mėnesį.

Suomijoje įsikūrusio mobiliųjų telefonų gamintojo „Nokia“ pardavimai per tris šių metų ketvirčius siekė 5,7 mlrd. eurų (19,6 mlrd. litų), rašo CNBC. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpių, fiksuojamas 22 proc. pardavimų mažėjimas. Kompanijos EBITDA per tris metų ketvirčius sudarė 118 mln. eurų (407 mln. litų), tuo tarpu pernai buvo patirta 564 mln. eurų nuostolio (1,9 mlrd. litų). CNBC duomenimis, „Nokia“ grynojo pelno vis dar neuždirba ir patyrė 104 mln. eurų nuostolių (359 mln.

Suomijoje įsikūrusio mobiliųjų telefonų gamintojo „Nokia“ pardavimai per tris šių metų ketvirčius siekė 5,7 mlrd. eurų (19,6 mlrd. litų), rašo CNBC. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpių, fiksuojamas 22 proc. pardavimų mažėjimas. Kompanijos EBITDA per tris metų ketvirčius sudarė 118 mln. eurų (407 mln. litų), tuo tarpu pernai buvo patirta 564 mln. eurų nuostolio (1,9 mlrd. litų). CNBC duomenimis, „Nokia“ grynojo pelno vis dar neuždirba ir patyrė 104 mln. eurų nuostolių (359 mln.

Giedrė Sankauskaitė, Vilius Petkauskas Muša, vadinasi, myli. Kad posakis prasilenkia su logika, nesiginčysime, tačiau jis labai tinka dabartiniam Rusijos ir Lietuvos eksportuotojų santykiui apibūdinti. Vis dėlto šį kartą, tikėtina, Lietuva paprašys skyrybų. Ekonominei Lietuvos ir Rusijos įtampai apibūdinti epitetų per pastarąsias 4 savaites netrūko – Maskvos sprendimas neįsileisti lietuviškų pieno produktų dėl nežinia kokių priežasčių tapatinamas su ekonominiu karu, blokada, embargu ir pan.

Gyventojai, uždirbantys iki 2 tūkst. litų, turėtų pasitraukti iš antros pakopos pensijų fondų, sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Anot jos, jie turėtų grįžti į "Sodros" sistemą.  „Reikia vieną kartą labai aiškiai paprastai Lietuvos žmonės pasakyti, kad jeigu jie gauna pajamas iki 2 tūkst.

 „JP Morgan“ skelbia praėjusį ketvirtį turėjęs 9,3 mlrd. JAV dolerių nuostolių, iš kurių 380 mln. JAV dolerių sudarė grynasis nuostolis, informuoja qz.com. Bendrovei teisės paslaugos atisėjo 39 proc. išlaidų nuo bendrųjų pajamų.   Didžiausias Jungtinių Valstijų bankas išleido daugiau pinigų teisinėms išlaidoms negu skyrė pinigų darbuotojų atlyginimams išmokėti, konstatuoja naujienų portalas.   Tai yra pirmas kartas, kada banko išlaidos taip pasiskirstė. Qz.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ statistika atspindi, jog gyventojai apiplėšimo metu šiemet patyrė 37 proc. daugiau nuostolių. Draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, jog kas trečia apiplėšimo atvejų auka tampa nepilnamečiai. Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statistikos duomenimis, šiemet per pirmus aštuonis mėnesius viešosiose vietose ir gatvėse buvo užregistruota 678 plėšimo atvejų.

Finansų ministerija parengė Pelno mokesčio įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūlo keisti galiojančią mokestinių nuostolių perkėlimo tvarką. Pagal pateiktas pataisas įmonėms bus leista ankstesnių laikotarpių sukauptais mokestiniais nuostoliais sumažinti ne daugiau kaip 50 proc. mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno. Šiuo metu galiojantis įstatymas leidžia sukauptais nuotoliais mažinti iki 100 proc. apmokestinamojo pelno.

Tarptautinio Vilniaus oro uosto vadovas Gediminas Almantas, duodamas interviu dienraščiui „Lietuvos rytas“, tvirtino, kad valstybės sprendimas įsileisti į Vilnių pigių skrydžių oro bendroves „Ryanair“ ir „Wizz Air“ buvo klaida. Anot jo, šios bendrovės užsiima tam tikru šantažu ir reikalauja Vilniuje bei Kaune taikyti vienodus įkainius, priešingu atveju grasina pasitraukti iš Kauno. G. Almanto teigimu, toks scenarijus reikštų bankrotą Kauno oro uostui.

JAV bankas „JP Morgan“ sutiko priežiūros institucijoms sumokėti 920 mln. JAV dolerių baudą dėl neapdairios prekybos išvestiniais finansiniais instrumentais bei JAV federalinių įstatymų pažeidimus. Dėl šios prekybos buvo patirta 6,2 mlrd. JAV dolerių nuostolių. Tai trečia didžiausia bauda JAV bankų priežiūros istorijoje ir antra didžiausia Jungtinėje Karalystėje.

Vos prasidėjus Europos krepšinio čempionatui, stipriai išaugo ir į lažybų bendroves užsukančių tautiečių. Vieni stato tik už favoritus, kiti – tik už autsaiderius, treti, kurių didžioji dalis, tik už Lietuvą. „Dar iki čempionato pradžios net 75 procentai lietuvių statė už tai, kad Lietuva taps Europos čempione. Po kelių sunkesnių mūsiškių rungtynių tas procentas šiek tiek sumažėjo, tačiau tendencija išliko“, – apie lietuvių pasirinkimus sakė „Top Sport“ savininkas Gintaras Staniulis.

Giedrė Sankauskaitė 2011 metais Latvijos oro bendrovė „airBaltic“ patyrė 84,761 mln. latų nuostolį, apyvartai siekus 228,288 mln. latų. Pernai pirmąjį pusmetį suskaičiuotas 23 mln. latų nuostolis. Vis dėlto, nesenai skrydžių bendrovė paskelbė, kad palyginus su 2012 metų antruoju ketvirčiu, jos veiklos sąnaudos šiemet tuo pat metu sumažėjo 8 proc., t.y. iki 78,01 mln. eurų. Be to, džiagiamasi net 1,37 mln. eurų uždarbiu antrąjį ketvirtį. Naujienų portalo „Ekonomika.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Šiaulių AVMI) informuoja, kad vykdant projektą „Baltieji chalatai“ mokesčių specialistai nustatė vieną veterinarijos kliniką, kuri nedeklaravo beveik 300 tūkst. Lt pajamų. Į valstybės biudžetą baigiama sumokėti beveik 60 tūkst. litų pelno, gyventojo pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių, o nuo rugsėjo 1-osios dviem klinikos darbuotojams atlyginimas padidintas nuo 800 iki 1,5 tūkst. litų.

Simona Paužaitė Šiaulių prekybos ir laisvalaikio centras „Tilžė“ nuo pat įsikūrimo pradžios ieško būdų, kaip kovoti su paukščių atakomis. Ant stogo pasišildyti besirenkantys sparnuočiai dergia, mėto plunksnas, gadina techniką. Būdų, kaip gintis nuo paukščių, ieško ir Karinių oro pajėgų aviacijos bazė. Papildomos išlaidos Į redakciją paskambinęs „Šiaulių krašto“ skaitytojas stebėjosi vaizdu prie prekybos centro: „Gal į ventiliatorius pakliūva paukščiai? Toks triukšmas, cypimas, aplink plunksnos.

Viską griaunantis tornadas nusiaubė rytinę Japonijos dalį. Stichijos smūgis stipriausiai palietė didžiausią Japonijos archipelago salą – Honšu. Nuo uragano nukentėjo dešimtys žmonių, praneša newsru.com. Košigajos mieste buvo sužeisti 66 žmonės, praneša vietos policija. Vienas nukentėjusysis yra sunkios būklės – jam sulaužyta kaukolė. Dar vienai moteriai buvo sulaužyta koja. Pačiame mieste ir netoliese esančiuose kaimuose buvo sugriauta daugiau nei 390 pastatų.

Stambaus verslo bendrovė gali patirti iki 2,4 mln. JAV dolerių žalą dėl sėkmingai įvykdytos tikslinės atakos. Tai išsiaiškino autoritetingos analitinės bendrovės „B2B International“ specialistai kartu su „Kaspersky Lab“, šių metų pavasarį atlikę viso pasaulio verslo atstovų apklausą „Global corporate IT security risks 2013“. Tikslinės atakos – tai viena pavojingiausių kibernetinių grėsmių, nes jas rengia ir vykdo profesionalūs nusikaltėliai, turintys didelių finansinių resursų ir žinių IT srityj...

Rugpjūtį Vilniaus regione padaugėjo vadinamojo telefoninio sukčiavimo atvejų, iš vienos vilnietės išviliota net 32 tūkst. litų, pranešė policija. Ketvirtadienį spaudos konferenciją surengę pareigūnai sakė prašantys žiniasklaidos pagalbos informuojant visuomenę apie telefoninius sukčiavimus.

Šiemet įsigalioję sugriežtinti kredito unijų veiklos riziką ribojantys normatyvai, kai kurioms kredito unijoms taikomos poveikio priemonės sumažino neatsakingą kredito unijų kreditavimą ir padėjo užtikrinti tvaresnę viso sektoriaus plėtrą. Vis dėlto kai kuriose kredito unijose rizika valdoma nepakankamai konservatyviai. 2013 m. antrąjį ketvirtį kredito unijų turtas beveik nepasikeitė ir liepos 1 d. siekė 2 mlrd. Lt.

Draudimo bendrovė „If“ iki pirmadienio 11 val. sulaukė per 30 dėl audros nuostolių patyrusių klientų pranešimų. Nuo savaitgalį siautėjusios audros nukentėjo tiek automobiliai, tiek pastatai. Pastariesiems audra plėšė stogus, juos apgadino virstantys medžiai ir itin stambiais ledokšniais pasižymėjusi kruša. Tos pačios priežastys sukėlė nuostolių ir „If“ klientų automobiliams: juos apgadino užkritusios medžių šakos ir kruša.

Didžiausia šalies draudikė „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad nuo penktadienio nakties šalyje prasiautusios didelės audros, su perkūnijomis, kruša ir škvalais, kainuos ne mažiau kaip 700 tūkstančių litų. Šiuo metų Žalų skambučių centras intensyviai registruoja pranešimus apie sekmadienio nakties gamtos stichiją, daugiausiai pranešimų sulaukiama iš pietryčių Lietuvos, Vilniaus, Šalčininkų, Trakų miestų ir rajonų.

„PZU Lietuva“ Ryšių su klientais valdymo centro specialistai registruoja pranešimus apie šią naktį visoje Lietuvoje siautusios audros sukeltus nuostolius. Stiprus vėjas plėšė gyvenamųjų namų, garažų, malkinių, ūkinių pastatų stogus, išdaužė langus. Nukentėjo ir automobiliai, ant kurių užkrito medžiai, pastatų dalys. Bendrovė jau rezervavo per 100 tūkst. litų nuostoliams atlyginti. „Šį kartą audra drebino beveik visą Lietuvą.

Naktį siautusi audra privertė pasidarbuoti ugniagesius. Pastarieji net 23 kartus vyko šalinti nuvirtusių medžių. Daugiausiai iškvietimų sulaukė uostamiesčio gelbėtojai – šiame regione nuvirto apie 100 medžių. Sostinėje praūžusi audra nutraukė laidus ir apie 2 tūkst. vartotojų paliko be elektros. Visoje Lietuvoje be elektros liko apie 13 tūkst. gyventojų. Gyventojams pridarė rūpesčių ir žaibai.

Didžiausia šalies draudikė „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja naujus šalyje siautusio škvalo su smarkia perkūnija nuostolius. Vėlų antradienio vakarą iš Vakarų Lietuvos atkeliavusi audra jau pridarė 193 tūkst. litų nuostolių Vakarų ir Rytų Lietuvos gyventojams. Draudikai prognozuoja, kad bendri audros sukelti nuostoliai savo būstą apdraudusiems šalies gyventojams iki dienos pabaigos gali siekti ketvirtį milijono litų. „Nuo vakar vakaro sulaukiame vis daugiau gyventojų skambučių ir iš Rytų Lietuvos.

Per tris mėnesius oro linijoms „Estonian Air“ pavyko sumažinti nuostolius 4 mln. eurų, o birželis tapo pirmuoju pelningu mėnesiu per trejus metus, praneša postitimes.ee. „Estonian Air“ pardavimai per pirmąjį pusmetį sudarė 35,7 mln. eurų ir per metus krito 19 proc. Vis dėlto per tą patį laikotarpį grynieji kompanijos nuostoliai sudarė 5,8 mln. eurų, o tai jau yra 61 proc. mažiau nei 2012 metais. Kol kas „Estonian Air“ veikia pagal savo numatytą planą.

Draudikai prognozuoja, kad šiuo metu per Lietuvą nuo vakarinės šalies dalies keliaujantis škvalas su itin smarkia perkūnija savo būstus apsidraudusiems gyventojams atneš ne mažiau kaip 100 tūkstančių litų nuostolių. Didžiausia šalies draudikė „Lietuvos draudimas“ informuoja, kad nukentėję gyventojai, daugiausia iš vakarinių šalies rajonų ir Žemaitijos, jau kreipėsi į žalų centrą – dažniausiai buvo apgadinti būstai.

Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dėl Baltarusijoje išplitusio kiaulių maro Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos veterinarijos tarnybos sutarė savo pasieniuose su Baltarusija ir Rusija kurti zonas, kuriose smulkūs augintojai negalės auginti kiaulių. Įvažiuojantys iš Baltarusijos automobiliai nuo rugpjūčio vidurio turės mokėti rinkliavą už dezinfekavimo medžiagas.

LRT televizijos naujienų tarnyba Elektros skirstymo bendrovė LESTO, kovojanti su vagystėmis iš elektros skirstomųjų tinklų įrenginių, šiemet per pirmą pusmetį dėl vagysčių visoje Lietuvoje turėjo beveik pusės milijono litų nuostolių. Palyginti su praėjusių metų pirmu pusmečiu nuostoliai 15 proc. didesni. Daugiau nei pusė visų praradimų tenka Vilniaus regionui, kuriame vagysčių išaugo beveik trigubai.

Elektros skirstymo bendrovė LESTO, kovojanti su įsisenėjusia vagysčių iš elektros skirstomųjų tinklų įrenginių problema, šiemet per pirmą pusmetį dėl vagysčių žalos visoje Lietuvoje neteko 465 tūkst. Lt vertės technologinio turto – tai 15 proc. daugiau, lyginant su 2012 m. pirmu pusmečiu. Daugiau nei pusė visų praradimų (261 tūkst. Lt) tenka Vilniaus regionui, kuriame vagysčių apimtys išaugo beveik trigubai, visuose kituose regionuose vagysčių mažėjo.