nt rinka

Vidurvasaris šiemet nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje pasižymėjo neįprastu pasyvumu – daugelio NT objektų kategorijų fiksuotas rezultatas buvo maždaug 25–30 proc. mažesnis nei paprastai liepos mėnesiais, praneša Registrų centras. Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruota 65,5 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 15 proc. mažiau nei praėjusių metų sausio-liepos mėnesiais, kai buvo įregistruota 77,5 tūkst. NT objektų pardavimai.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) skelbia, kad 90 proc. Lietuvos gyventojų gyvena savame būste ir tai yra didžiausia dalis tarp organizacijos narių. Jo atstovas, bet to, sako, kad šalyje yra didelis atotrūkis tarp prastos ir geros energetinės kokybės būstų, todėl sprendimų priėmėjams kyla nemažai iššūkių.

Daugeliui dar vis planuojančių įsigyti būstą lietuvių kyla klausimas, ar artimiausiu metu nekilnojamojo turto (NT) kainos mažės, ar vis tik kils? „Greičiausiai, žmonėms reikės mokėti truputėlį daugiau“, – sako NT analitikas Arnoldas Antanavičius. Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.

Augančios palūkanos ir neaiški finansinė ateitis stabdo būsto rinką. Pastaruoju metu naujų būstų pardavimai smuko į rekordines žemumas, daugėja ir atšaukiamų rezervacijų. Tačiau nuo kitų metų dar keičiasi ir NT įsigijimo tvarka – Lietuvoje nebebus galima įsigyti būsto su visiems įprasta daline apdaila.

Aukštų kainų pasiutpolkės ritmu trypia ir Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka. Plėtotojai vis dar nerodo noro mažinti būsto kainų, daugėja ir nutraukiamų sandorių. Anot NT eksperto Arnoldo Antanavičiaus, kainos galėtų kristi defliacinėje aplinkoje, o tokių apraiškų kol kas nematyti. Pokalbis su A. Antanavičiumi – TV3 žinių „Dienos komentare“. Nuo pandemijos pradžios būstas Lietuvoje pabrango 50 procentų. Tik pastaraisiais mėnesiais kainos vos vos pakrypo žemyn, tačiau brangsta paskolos.

Pastaruosius dvejus metus Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje (NT) sparčiai kilus kainoms daugelis tikisi, kad pagaliau jos nustos augti arba netgi kris žemyn. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis atsakė, ar tai realu.  Pone Avuli, ar toje pirminėje nekilnojamojo turto rinkoje gali kristi kainos?  Gali būti visko, bet reikėtų pasvarstyti, kokia tikimybė ir prie kokių aplinkybių tai gali atsirasti.

Ar artimiausiu metu nekilnojamojo turto (NT) kainos mažės ar kils? Ar būstą įsigyti norintiems gyventojams verta tą daryti dabar, o gal šiek tiek palūkėti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir ekonomistas Marius Dubnikovas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Liepą staiga smarkiai kritę naujų butų pardavimai neatsigauna ir rugpjūčio mėnesį. Liepą rinka pasiekė antirekordą – Vilniuje žmonės nupirko mažiau nei 70 naujos statybos butų. O štai butų kainos viršijo visus rekordus. Vidutiniškai už kvadratinį metrą vilniečiai dabar kloja daugiau nei tris tūkstančius eurų. Analitikai svarsto, kad kainos pasiekė ribą, kai tampa nebeįkandamos, tad pirkėjai priversti dairytis senesnės statybos būstų, tačiau pardavėjai kategoriški ir gerų žinių neturi.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) kainų kilimas Europoje buvo sparčiausias nuo 2005 m. Gyvenamojo NT kainos daugiausia kilo Čekijoje, Estijoje ir Lietuvoje, o mažėjo – tik Kipre. Specialistai įspėja, kad dėl mažos pasiūlos Lietuvoje kainos ir toliau augs, nepaisant kalbų apie artėjančią krizę.

Lietuvos banko vadovas praėjusią savaitę perspėjo, kad šiemet lietuvių finansiniam saugumui bus pavojų, o juos kels Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai – sutrikusi prekyba, brangstančios žaliavos, taip pat būsto rinkos perkaitimas, užsitęsusi infliacija ir galimas Europos centrinio banko palūkanų normų didinimas, dėl ko brangtų paskolos. Negana to, jis tikino, kad būtina vėsinti dešimtadaliu pervertintą nekilnojamojo turto rinką.

Finansų ministerija siūlo įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. Teigiama, kad mokestis ne tik padės didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, bet ir sureguliuos būsto rinką ir kainas.  Pirmadienį surengtoje diskusijoje apie mokesčio pakeitimą finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad savivaldybės geriausiai mato, ko reikia gyventojams, ypač kalbant, apie infrastruktūrą. „Savivaldybėms siūloma numatyti galimybę skolintis papildomai.

Aplink brangstant viskam, kas tik gali brangti, daugelio piliečių akys nukrypo į pačią reikalingiausią ir brangiausią prekę kiekvienam lietuviui – žemę ir nekilnojamąjį turtą (NT) – su viltimi, kad šis segmentas ims pigti, nes šalia vyksta karas. Tačiau viskas atvirkščiai – namai ir butai šuoliuoja kainomis į viršų. Apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Nuo pandemijos pradžios nekilnojamojo turto kainos pašoko net 30 procentų ir nežada sustoti.

Lietuvos bankas siūlo įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. Vieno būsto savininkams jis siektų nuo keliasdešimties iki kelių eurų per metus. Turintiems daugiau NT – mokestis būtų didesnis. Specialistai pritaria mokesčiui ir teigia, kad jis atvėsintų šiuo metu įkaitusią būsto rinką. Tačiau jų nuomone, valdžia neskubės apmokestinti žmonių.

Pajūryje fiksuojami nauji namų ir butų kainų rekordai verčia purtyti galvas garsiausius šalies ekonomistus. Kainos išsikraustė iš sveiko proto ir normalios logikos rėmų, o už tokią pačią kainą galima įsigyti jau ir būstą Majamyje, kur geras oras garantuotas kone ištisus metus. Plačiau šia situacija domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Būsto rinka Lietuvoje įkaitusi iki raudonumo – gyventojai noriai šluoja butus net nelaukdami, kol juos pastatys. Dabar tas metas, kai norint įsigyti būstą reikia būti labai greitam – mėgstantys sverti pliusus ir minusus šioje kovoje gali pralaimėti.  Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje yra tokia įkaitusi, kad neretai lietuviai šluoja butus nežiūrėdami nei kokybės, nei kainų, šovusių į kosmines aukštumas. Statytojai vos spėja tenkinti lietuvių poreikį nekilnojamajam turtui – dėl to ne tik prasidėjo lenktynės, bet ir psichologinis karas. Kodėl kainos kyla, o dėl buto kartais tenka pakovoti dar su keliais konkurentais? Laidos „Karštai su tv3.lt“ pašnekovai šį vakarą TV3 žiūrovams bando atsakyti į ne vienam kylančius klausimus.

Kol antrasis karantinas tęsiasi, daugelio gyventojų namai, kotedžai ar butai yra tapę biurais, klasėmis ir studijų auditorijomis. Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad iš namų dirbančios šeimos vis dažniau priima sprendimą įsigyti erdvesnį būstą, nes turimame paprasčiausiai nebeišsitenka. Apie ploto didėjimą, didesnių būstų naujuose projektuose formavimą kalba ir nekilnojamojo turto vystytojai.

Ne paslaptis, kad nekilnojamojo turto sektoriui pandemija netapo neįveikiamu iššūkiu, o kaip tik gerokai sujudino ir pravalė rinką – buvo parduotas net ir „užsisėdėjęs“ turtas. Rinkos žaidėjų apetitui nerimstant – vystytojai kepa naujus projektus, kurie išgraibstomi dar nepradėjus statyti, tad panašu, kad ir šie metai ramūs nebus, rašoma pranešime spaudai. Prognozės – NT rinka dar nepasiekė piko  2021-iesiems NT ekspertai išskiria dvi pagrindines tendencijas.

Pernai įvairios valstybės institucijos Turto bankui kaip nereikalingus perdavė 575 objektus, daugiausiai nekilnojamojo turto (NT) atsisakė Valstybinė miškų urėdija, skelbia Turto bankas.  Anot jo, įmonė atsisakė 236 objektų, kurių bendras plotas siekia 17,5 tūkst. kv. metrų.  53 objektus, kurių plotas 10,7 tūkst. kv. metrų, perdavė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Dėl koronaviruso ir karantino aukštosioms mokykloms pradėjus taikyti mokymą nuotoliniu būdu, kai kurie studentai suskubo grįžti į tėvų namus. Tiesa, pasak NT brokerių tai taip pat ir gera žinia, mat dėl šio reiškinio šiuo metu lengviau rasti ir išsinuomoti būstą.  Lietuvos aukštosios mokyklos pastebėjo, kad dalis studentų, įvedus nuotolinį mokymą, atsisakė bendrabučių ir grįžo mokytis iš tėvų namų.

Panašu, kad pasibaigus karantinui nekilnojamo turto (NT) pirkėjai rinkdamiesi būstą vietoje butų dažniau ėmė dairytis į namus. Pasak specialistų, tai lėmė keletas priežasčių, viena jų – ta pati koronaviruso pandemija. Žmonės pamatė, kad namai reikalingi ne tik nakvynei, bet ir darbui ar laisvalaikiui. Atokesnėse vietose namus dabar galima įsigyti ir už kelis tūkstančius eurų. Registrų centras skelbia, kad šiemet šiemet visoje šalyje įregistruota per 17 tūkst. butų pardavimų – 15 proc.

Paskutinis pavasario mėnuo pagal oficialiai įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičių vis dar atsiliko nuo ilgalaikio vidurkio, tačiau tam tikrose NT objektų kategorijose jau buvo galima matyti ir atsigavimo ženklų, skelbia sukauptus įregistruotų NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras. „Gegužės mėnesį visoje šalyje iš viso įregistruota 8,9 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių.

Dėl koronaviruso įvestas karantinas Lietuvoje jau padarė įtaką daugeliui sričių, tarp jų – ir nekilnojamojo turto (NT). Atkreipiamas dėmesys, kad žmonės ėmė daugiau domisi būstais, kurie turi savą kiemą – kotedžais, individualiais namais. Kai kurie ekspertai teigia, kad daryti išvadas dėl to dar anksti, tačiau pokyčių rinkoje gali būti. Dėl karantino dalis NT objektų rinkos nepasiekia ir taip bus tol, kol nesibaigs karantinas.

Iš visų Europos Sąjungos šalių būsto nuomos kainos nuo 2007 metų labiausiai augo Lietuvoje. Ekonomistai ir nekilnojamojo turto (NT) ekspertai tokį reikšmingą kainų augimą aiškina daugeliu priežasčių, tačiau svarbiausios jų – sparčiai augęs gyventojų skaičius Vilniuje ir didėjusi kokybiško būsto nuomai pasiūla. Būsto nuomos kaina per daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje šoktelėjo 101,1 proc., taip pat didelis augimas fiksuotas Čekijoje (78,6 proc.) ir Vengrijoje (67,8 proc.

Ką tik pasibaigę 2019 metai buvo geriausi nekilnojamo turto (NT) rinkoje per paskutinius dešimt metų. Tiesa, jie dar neaplenkė geriausių 2007 metų, kurie kol kas Lietuvos NT rinkai buvo rekordiniai. Registro centro duomenų analitikos vadovas Paulius Rudzkis apžvelgė 2019 metus trimis aspektais – NT sandoriai, investicijos į NT ir juridinių asmenų augimo tendencijos. Pasak specialisto, iš viso Lietuvoje praėjusiais metais buvo perleista 134 tūkst. nekilnojamo turto objektų, 7 proc.

Ukrainos bendrovė „Investment Initiative“ į daugiabutį „Lucky homes“ sostinės Naujamiestyje investuoja virš 10 mln. eurų. Bendrovės bendraturtis ir vadovas Dmitrijus Savočka BNS pasakojo, jog teritoriją plėtrai Gerosios Vilties gatvėje, netoli Vingio parko, pasirinko dėl gerai išvystytos infrastruktūros, taip pat šalia numatytų plėtoti projektų, pavyzdžiui, prekybos centro „Akropolis“. „Kai pirmą kartą atskridau iš Kijevo į Vilnių, jis mane pakerėjo - miestas labai šiltas ir jaukus.

Jei Lietuvos ekonomika iriasi prieš srovę, tai šalies nekilnojamojo turto rinka prieš ją lekia kaip motorinė valtis. Ji akivaizdžiai perkaitusi, nes pirkėjų lūkesčiai per daug optimistiniai. Taip situaciją apibūdinantys specialistai įspėja, kad anksčiau ar vėliau iš besikaupiančių debesų prapliups lietus. Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių iki 2019 m. liepos pabaigos šalies gyventojams buvo suteikta naujų būsto paskolų už 1,3 mlrd. eurų.

Pirmąjį šių metų pusmetį mūsų šalyje nekilnojamojo turto (NT) rinka augo. Žmonės ir įmonės daugiausia pirko butų ir sklypų. Išaugo ir naujai registruotų įmonių skaičius. Tačiau registruotų gyventojų Lietuvoje sumažėjo. Suskaičiuota ir kiek būstų įsigyta investicijai.

Pirmąjį vasaros mėnesį nekilnojamojo turto rinka atkartoja gamtą: pavasaris buvo ankstyvas ir aktyvus, o vasaros pradžia – ramesnė. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, birželį pardavimo sandoriais perleista 10 657 pastatai, patalpos ir žemės sklypai. Tai yra 10 proc. mažiau nei gegužę ir 9,3 proc. mažiau negu pernai birželį, kai buvo įsigyti atitinkamai 11 843 ir 11 752 nekilnojamieji daiktai. Birželį Lietuvoje perleistos 2 878 gyvenamosios patalpos (butai). Tai šiek tiek virš 9 proc.

2017-ieji tapo dar vienais sėkmės metais tiek Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) sektoriui, tiek ir visai ekonomikai. Visuose NT segmentuose rinka išliko aktyvi ir likvidi. Lėtėjantis būstų pirkimo-pardavimo sandorių skaičiaus augimas bei didelis vystytojų aktyvumas stabdė kainų kilimą. Verslo centrų ir logistikos segmentuose didžiausiu aktyvumu pasižymėjo Vilnius ir Kaunas. Santūriai, bet užtikrintai augo viešbučių segmentas.

Kaistanti Švedijos nekilnojamo turto (NT) rinka gali turėti įtakos Lietuvos bankų sektoriui, kuriame dominuoja Skandinavijos bankai, teigia analitikai. Tuo metu Lietuvoje veikiančių bankų atstovai tvirtina, kad grėsmės iš Skandinavijos beveik nėra, o galimoms rizikoms yra gerai pasiruošta.

Apžvelgdamas Lietuvos ekonomikos padėtį, SEB banko vyriausias ekonomistas išskyrė skaudžiausią sritį Lietuvai – tiesioginių investicijų trūkumą. Tarsi infekcija, be šių investicijų ligos persimeta ir į kitus ekonomikos sektorius. Investiciniu požiūriu, Lietuva net neinvestuoja tiek, kiek ji investavo iki 2008 metų. Nepasiekę prieškrizinio lygio, negalime daug tikėtis ir iš naujos darbo jėgos atėjimo, komentuoja ekonomistas.

Artėjant vasarai nekilnojamojo turto (NT) rinka dar labiau suaktyvėja. Didmiesčius papildo nauja studentų karta, o dėl to tenka matyti ir išaugusias kainas. Ekspertų teiraujamės ar norintiems įsigyti bei išsinuomoti būstą reiktų suskubti, ar verta palaukti sezono pabaigos. „Ober–Haus“ būsto departamento vadovas Audrius Šapoka pasakoja, kad sezono metu, dėl rinkos apykaitos kainos šokteli. Ypač tai jaučiama rudenį, kuomet nuomos kainos padidėja iki 10 proc., lyginant su kitais metų sezonais.

Kovą gerokai padidėjusį nekilnojamojo turto sandorių skaičių lėmė sezoniškumas ir žema praėjusių metų palyginamoji bazė, teigia nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ atstovas. Sauliaus Vagonio teigimu, balandį sandorių apimtys toliau augs. „Sausis ir vasaris tradiciškai būna mažiausiai aktyvūs mėnesiai, todėl nieko nuostabaus, kad kovą matome sandorių augimą. Nieko tokio neįvyko – atėjo pavasaris, suaktyvėjo rinka ir padaugėjo sandorių.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas kovo mėnesį padidėjo daugiau kaip penktadaliu, o jį skatino padidėję butų, individualių namų bei žemės sklypų pardavimai. Preliminariais Registrų centro duomenimis, pirkimo sandoriais Lietuvoje kovo mėnesį perleista 9830 nekilnojamųjų daiktų - 23,4 proc. daugiau nei šių metų vasarį (7965 NT objektai) bei 22,1 proc. daugiau nei praėjusių metų kovo mėnesį (8052 NT objektai). „Metų pradžia tradiciškai laikoma pasyviausiu laikotarpiu NT rinkoje.

Pernai tiek Lietuvos ekonomika augo lėčiau nei pastaruosius kelerius metus, tiek ir nekilnojamojo turto (NT) rinka buvo mažiau aktyvi nei 2014 metais. Labiausiai tokius rezultatus nulėmė ypatingai vangi 2015 metų pradžia. Visgi, antroje metų pusėje NT pirkimo-pardavimo sandorių padaugėjo maždaug 25 proc., rinka grįžo į normalų ritmą. Padidėjęs rinkos aktyvumas išaugino antrinės butų rinkos pardavėjų lūkesčius bei suteikė impulsą kainų ūgtelėjimui didmiesčiuose 4-8 proc.

 Užsienyje gyvenantys ir dirbantys tautiečiai vis mažiau dėmesio skiria gimtinei. Tą akivaizdžiai rodo ir sumažėjusios piniginės perlaidos artimiesiems. Naujausiais turimais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį jų buvo ketvirtadaliu mažiau nei pernai metais. Ekonomistai mano, kad tai nėra laikinas paramos svyravimas ir teigia, kad Lietuvoje formuojasi nauja tendencija.

Žinių radijas Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner" valdybos pirmininkas Arvydas Avulis „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ teigė, jog kitų metų pradžioje didelis aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje neprognozuojamas: „Metų pradžioje, kovo ir balandžio mėnesiais, nekilnojamojo turto rinkoje buvo kilusi tokia emocinė banga. Tuomet buvo paskelbta apie euro įvedimą. Net sunku buvo paaiškinti tokį didelį aktyvumą. Po to viskas atslūgo, grįžo į įprastą vagą.

Vilniečiai, planuojantys pirkti naują butą, turėtų pasijausti kaip prie vaišėmis apkrauto stalo. Jau per pirmąjį šių metų pusmetį rinkai pasiūlyta net tris kartus daugiau naujų butų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. O baigiantis trečiajam šių metų ketvirčiui pradėtos dar kelios dešimtys naujų statybų. Kaip pastebi nekilnojamojo turto ekspertai, jei pasiūla ir toliau augs, ji taps perteklinė. Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.

Prasidėjus rudeniniam sandorių skaičiaus suaktyvėjimui nekilnojamojo turto (NT) rinkoje specialistai atkreipia dėmesį, kad sujudimas rinkoje – gerokai didesnis nei įprasta. O tai ateityje gali lemti ir kilsiančias kainas, bent jau didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Pasak „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo Antanavičiaus, stebint NT kainų vidurkius Lietuvos miestuose netolimoje ateityje realiausia yra sulaukti stabilaus periodo.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų rugpjūčio mėnesį smuktelėjo 0,1%. Birželį ir liepą buvo stebimas toks pats sumažėjimas. Palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose kito 1,3% žemyn.

Mitas, kad butų nuomos paklausa paaštrėja rugpjūčio antroje pusėje. Bent jau šiemet norinčių išsinuomoti stogą virš galvos bruzdesys buvo pastebėtas dar liepos mėnesį. Ypač didžiuosiuose miestuose, kur už patrauklią kainą butas gali būti išnuomotos vos po kelių valandų nuo skelbimo pasirodymo internete. Susidūrė su problemomis Išsinuomoti būstą Vilniuje itin sudėtinga.

Preliminariais Registrų centro duomenimis 2012 metų antrąjį ketvirtį Kaune parduota apie 700 butų arba 6 proc. daugiau negu pirmąjį šių metų ketvirtį. Klaipėdoje tuo pačiu laikotarpiu sudaryta apie 500 būsto pardavimo sandorių, t.y. beveik tiek pat, kiek ankstesnį šių metų ketvirtį. Tiesiogiai iš nekilnojamojo turto vystytojų Klaipėdoje per antrąjį 2012 metų ketvirtį nupirkta apie 70 naujų butų, t.y. 29 proc. daugiau nei praeitų metų antrąjį ketvirtį.

SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2012 metų birželio mėnesį beveik trys iš dešimties (28 proc.) 15–74 metų Lietuvos gyventojų per ateinančius dvylika mėnesių tikėjosi būsto kainų kilimo. Palyginti su ankstesnės apklausos rezultatais (2012 metų kovo), gyventojų, kurie per artimiausius dvylika mėnesių tikisi būsto kainų kilimo, Lietuvoje sumažėjo 11 procentinių punktų.

Kinijos gyventojai daugiausia nekilnojamojo turto (NT) perka JAV. Pirmauja kanadiečiai Tai rodo, kad turtingi kinų gyventojai siekia perkelti sukauptus turtus iš savo šalies į užsienio rinkas, praneša CNN. „National Association of Realtors“ duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių kinai buvo antri pagal aktyvumą, siekiantys įsigyti NT JAV. Pirma vieta atiteko kanadiečiams. Per pastaruosius 12 mėnesių jie šalyje kaimynėje įsigijo turto už 9 mlrd. JAV dolerių (apie 24,84 mlrd.

Pagal SEB banko apskaičiuotą būsto įperkamumo rodiklį, vidutines pajamas gaunantis gyventojas sostinėje galėtų įsigyti viso labo senos statybos būstą miegamajame rajone, kurio plotas nesiekia net 35 kv. metrų. Nors toks išvestinis dydis realios nekilnojamojo turto rinkos situacijos neatitinka, pirkėjai iš tiesų pirmenybę teikia mažesniems būstams už mažesnę kainą. Anot „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio, būstui įsigyti skiriama suma neviršija 200 tūkst. litų.

Kuriose pasaulio šalyse sparčiausiai smunka nekilnojamojo turto kainos? Portalas „Gobal Property Guide“ surinko duomenis iš 36 pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuvos. 24 šalyse per metus NT atpigo, o likusiose – brango. Lietuva atsidūrė sąrašo viduryje. Latvija buvo trimis vietomis aukščiau, o Lenkija atsidūrė beveik sąrašo viduryje. Estija išsiskyrė iš Baltijos šalių, mat joje NT brango.

Šių metų gegužę pirkimo sandoriais buvo perleista 5,7 tūkst. žemės sklypų, rodo Registrų centro pateikti negalutiniai duomenys. Tai - aukščiausias žemės rinkos aktyvumo rodiklis nuo 2007 m. spalio. Po nedidelio atoslūgio balandį Lietuvos nekilnojamojo turto rinka gegužę vėl pasižymėjo aktyvumu: visų rūšių nekilnojamojo turto perleista daugiau nei ankstesniais mėnesiais, skelbia Registrų centras. Negalutiniais duomenimis, gegužę pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta beveik 10 tūkst.

Šalyje pamažu iš krizės gniaužtų vaduojasi statybų sektorius ir kyla nauji pramonės objektai. Kaip praneša Statistikos departamentas,  palyginti 2011 metus su 2010-aisiais, statybos darbų apimtys šalyje išaugo maždaug penktadaliu (22,7 proc.). Nors rinkoje jaučiami atsigavimo ženklai, statybų mastai vis dar sudaro vos pusę 2008 metų lygio. Statistikai skaičiuoja, kad pernai statybos darbų apimčių padidėjimą daugiausia lėmė inžinerinių statinių statybos darbų plėtra.