npd

Siekiant sumažinti politinę įtaką didinant neapmokestinamąsias pajamas (NPD) ir minimalią mėnesio algą (MMA), Seimo Biudžeto ir finansų komitetas ragina Vyriausybę nustatyti ryšį tarp šių dydžių. Tačiau komitetas kaip itin brangų atmetė siūlymą suvienodinti NPD ir MMA.   Jeigu NPD būtų susietas su MMA, tai kaskart didinant minimumą, proporcingai mažėtų mažiausias gyventojų mokamas pajamų mokestis ir atitinkamai augtų mažiausias algas gaunančių žmonių pajamos į rankas.

Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) ateityje gali priklausyti nuo darbuotojo šeimoje augančių vaikų skaičiaus, sako finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.  „Taip, apie tai yra mąstoma“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė viceministrė.  „Jeigu kalbėti apie NPD taikymą šeimai, visada kritikavau, kad buvo pakeista formulė ir atsisakyta NPD už vaikus“, – sakė R. Bilkštytė.

Finansų ministerija neketina siūlyti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai mėnesio algai (MMA), kaip siūlo Lietuvos bankas (LB).  „Šiup metu nematome galimybės NPD padidinti iki MMA lygio dėl įsipareigojimų ilguoju laikotarpiu arba palaipsniui“, – Seimo Ekonomikos komitete svarstant tikslinamą šių metų biudžeto projektą trečiadienį teigė finansų viceministras Gediminas Norkūnas   „NPD didinimas iki MMA taip pat reikalauja pakankamai reikšmingų finansinių ište...

Seimas pradėjo svarstyti finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatytus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti 80 eurų – iki 540 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU), rašoma pranešime spaudai.

Tarp Vyriausybės siūlomų antiinfliacinių priemonių numatyta didinti pensijas,  kompensacijas ir kitas socialines išmokas mažiausiai uždirbantiems žmonėms, taip pat didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).  Tai paaiškėjo po valdančiosios koalicijos atstovų pasitarimo su premjere ir keliais ministrais ketvirtadienį Seime.  BNS žiniomis, kompensuoti gyventojams ir verslui išaugusias energetikos, maisto ir kitas kainas iš valstybės biudžeto  planuojama skirti apie 1 mlrd.

Lietuvos bankas (LB) siūlo antiinfliacines priemones orientuoti į pagalbą žmonėms, kuriems kainų augimas yra skaudžiausias. Tarp centrinio banko siūlomų priemonių – toliau didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), mokėti kompensacijas besišildantiems namus dujomis ar elektra, galbūt subsidijuoti viešąjį transportą.

Prezidento ir valdančiųjų galios žaidimai nesibaigia. Gitanui Nausėdai primygtinai reikalaujant patvirtinti šimto eurų išmokas nepasiturintiesiems ir padidinti NPD, valdantieji sugalvojo būdą, kaip šiuos klausimus atidėti – staiga atšaukė planus kitą savaitę rengti neeilinę Seimo sesiją. Opozicija įsitikinusi – tai valdančiųjų klasta. Dalis koalicijos partnerių aiškina, kad prezidentas niekuo nesusijęs.

Energijos išteklių kainoms auginant kitų prekių ir paslaugų kainas, Vyriausybė pasiūlė keliems mėnesiams pritaikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą centralizuotam šildymui, o prezidentas Gitanas Nausėda ragina pakratyti infliacijos didinamą biudžetą: tai yra sumažinti pajamų apmokestinimą ir skirti vienkartines 100 eurų išmokas senjorams, šalpos pensijų gavėjams, šeimoms, auginančioms vaiką su negalia ar tris ir daugiau vaikų, nepasiturintiems asmenims.

Prezidentui siūlant kelti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD), socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė neatmeta, kad tai galėtų būti daroma ateityje tačiau šiandien, jos nuomone, šis svarstymas yra per ankstyvas. „Nesakau, kad NPD didinimas yra blogas dalykas savaime. Man atrodo, kad mums reikėtų, tiesiog, nepamiršti, kad sausio mėnesį tiktai pradėjo galioti jau pakeltas NPD vieną kartą. Ir tie žmonės, kurių atlyginimuose tas pasijus, tą savo atlyginimą gaus vasario mėnesį.

Valdantieji neturėtų ieškoti priežasčių nedidinti žmonėms pajamų, rėžė prezidentas Gitanas Nausėda, registravęs siūlymus skirti po šimtą eurų kiekvienam pensininkui ir daugiavaikių bei nepasiturinčių šeimų vaikui bei didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Kai kurie gyventojai jau labai skaudžiai pajuto augančias kainas. Paaiškėjo ir kiek biudžetui kainuotų toks dosnumas, esą užtektų viršplaninių pajamų ir rezervo lėšų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, prezidento siūlymas skirti vienkartines 100 eurų išmokas senjorams ir nepasiturinčioms šeimoms gali ne pagerinti, o pabloginti žmonių padėtį, nes dar labiau skatins infliaciją.  „Man atrodo, yra svarbu neinspiruoti dar labiau infliacijos, tai yra neužpilti daug pinigų ant infliacijos malūno, nes iš esmės galime pabloginti situaciją“, –  prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį žurnalistams kalbėjo A. Armonaitė.

Trečiadienį susitikime su profesinių sąjungų atstovais Gitanas Nausėda aptarė savo siūlomas priemones infliacijos pasekmėms švelninti. Darbuotojų organizacijų atstovai juos vertina teigiama ir darbdavių manipuliacijomis vadina svarstymus, kad įgyvendinus priemones kainos tik dar padidės. Kaip jau skelbta, šalies vadovas siūlo kai kurioms gyventojų grupėms skirti vienkartines 100 eurų dydžio išmokas.

Iš prezidentūros girdėti spaudimas valdantiesiems patvirtinti prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymus didinti NPD bei daliai gyventojų išmokėti po 100 eurų. Prezidento patarėja sako, kad „nėra čia ko laukti“, o tokios priemonės esą padidintų gyventojų pasitikėjimą valdžia. Tačiau ekonomistai ir politologai G. Nausėdos ant infliacijos žaizdos pasiūlytą pleistrą laiko per mažu ir netvariu.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad praėjusią savaitę paskelbti šalies vadovo pasiūlymai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir išmokėti vienkartines išmokas pažeidžiamoms visuomenės grupėms turi būti įgyvendinti nedelsiant ir taip didintų pasitikėjimą valdžia. „Reikalingos greitos priemonės – čia ir dabar. Nėra ko čia laukti“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė. Pasak jos, pinigų visiems dalinti nereikia, tačiau mažiausiai uždirbančiųjų padėtį gerinti būtina.

Nuo šių metų įsitvirtina nauja formulė mėnesio neapmokestinamojo pajamų dydžio formulė, kuri yra gerokai palankesnė darbuotojams. Visgi darbuotojai patys galės pasirinkti, ar nori naudoti naują formulę, ar pasiliks prie senosios. Ekspertė paaiįkino, kad naujoji formulė gali būti netaikoma viršijus nustatytą sumą ir kitais atvejais, darbdaviams siūloma darbuotojus pakonsultuoti.

Lietuvos banko (LB) vadovas teigiamai vertina prezidento Gitano Nausėdos siūlymą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), tačiau mokesčio už centralizuotą šildymą lengvatos, jo teigimu, turėtų būti skirta labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.  Tuo metu kai kurių politikų siūlomą pridėtinės vertės mokesčio (PMV) lengvatą maistui LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus laiko neveiksminga priemone.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį pristačius siūlymus dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimo ir 100 eurų išmokos, BNS kalbinti parlamentarai palankiau vertina NPD didinimą, tačiau įspėja, jog svarbu įvertinti priemonių poveikį. Pokalbyje Prezidentūroje dalyvavę politikai taip pat tvirtino, kad siūlymas dėl 100 eurų buvęs staigmena, nes apie jį per susitikimą neužsiminta.

Į politinę areną grįžta vienkartinių išmokų koziris. Dabar jį meta prezidentas Gitanas Nausėda. Vyriausybės sprendimą trumpam naikinti PVM centralizuotam šildymui pavadinęs labai kukliu, šalies vadovas siūlo dar vieną idėją irgi atgaline data – išmokėti po šimtą eurų pensininkams ir daugiavaikėms šeimoms. Taip pat – pusšimčiu eurų vėl didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Finansų ministrė atkerta, kad biudžete pinigų papildomoms išmokoms nėra.

Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) nuo 460 iki 510 eurų bei mokėti vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms pažeidžiamoms visuomenės grupėms, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad sušvelninti kainų šuolį pakanka dabartinių priemonių.

Pakeitus įstatymą, nuo šių metų pradžios atsirado pakeitimų apmokestinant gyventojų pajamas ir joms taikant neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) formules. Naujovė, kurios niekada nebuvo – dabar yra dvi formulės. Viena formulė – jei darbo užmokestis siekia 1678 eurus per mėnesį, o kita – kai ši suma yra viršijama.

Dažniausiai atlyginimus už gruodį įmonės savo darbuotojams išmoka mėnesio pabaigoje. Anot buhalterių, tokia tvarka taikoma, kad nauji metai būtų pradedami be skolų darbuotojams. Vis tik specialistai skaičiuoja, kad ne visiems darbuotojams apsimoka atlyginimus gauti gruodį, esą tai priklauso nuo algos dydžio. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sakė, kad paprastai įmonės gruodžio mėnesio atlyginimą stengiasi išmokėti iki paskutinės mėnesio dienos.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2022 metų sausio 1 dienos neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) didinamas nuo 400 iki 460 eurų. Šiuo įstatymu mažinama mokestinė našta dirbantiesiems, kurių mėnesio pajamos sudaro iki vidutinio darbo užmokesčio dydžio (VDU). Didžiausią finansinę naudą pajaus mažiausių pajamų gavėjai. Asmenims, kurių pajamos viršija 1 VDU, mokesčių našta nesikeis, teigiama Prezidentūros pranešime.

Nuo kitų metų Lietuvoje keičiamas ne tik gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimas. Taip pat didėja įmoka į pensijų fondus tiems, kas yra pasirinkę pensiją kaupti papildomai. Dėl to nuo sausio mėnesio dalis darbuotojų pinigų į sąskaitą gaus mažiau. Specialistai skaičiuoja, kad suma, kuri bus išmokėta darbuotojui, dėl numatomų pasikeitimų keisis nuo keliolikos iki keliasdešimties eurų.

Mažiausiai uždirbantiems biudžetininkams kitąmet atlyginimai didės daugiau kaip šimtu eurų, kitiems – bent po keliasdešimt. Uždarbiai kiek ūgtels Seimui padidinus bazinės algos dydį. Tačiau patys tarnautojai šį pokytį vadina kosmetiniu, jų algos dažnai nesiekia tūkstančio eurų ir negali konkuruoti su privačiu sektoriumi. Ir biudžetinės įstaigos, ir statutiniai pareigūnai neprisišaukia naujų kolegų. Kai kur konkursus į laisvą vietą tenka skelbti ir po penkis kartus.

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis nuo kitų metų keičiamas neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimas. Dėl to daliai gyventojų atlyginimas į rankas padidės. Tačiau kitiems jis bus mažesnis, nei būtų skaičiuojant pagal dabartinę tvarką. Už minėtas įstatymo pataisas balsavo visi 120 Seimo narių. Priimtą įstatymą dar turėtų pasirašyti prezidentas.

Seimui liko paskutinis balsavimas įtvirtinant nuo kitų metų įsigaliosiantį didesnį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD).  Seimas antradienį apsvarstęs Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas pritarė, kad NPD didėtų 60 eurų – iki 460 eurų – tiek, kiek siūlė Vyriausybė.   Už balsavo 126 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Galutinis balsavimas vyks kitame posėdyje.

Kiek pinigų į rankas darbuotojas gaus po to, kai iš jo atlyginimo bus nuskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, be kita ko, priklauso nuo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) apskaičiavimo. Kuo NPD didesnis, tuo žmogus gaus daugiau pinigų. Nuo kitų metų vieniems ši suma padidės, o kitiems sumažės. Penktadienį numatomi NPD skaičiavimo pokyčiai aptarti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Šiuo metu pajamoms iš darbo santykių maksimalus mėnesio NPD yra 400 eurų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas penktadienį svarstys, ar pritarti  neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kėlimui nuo kitų metų 60 eurų – iki 460 eurų.  Pakeitus jo apskaičiavimo formulę, pajamos „į rankas“ padidėtų tik uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Antrąjį ketvirtį jis siekė 1566 eurus iki mokesčių.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad dėl NPD didinimo papildomą naudą pajus trys ketvirtadaliai (apie 73 proc.) visų dirbančiųjų.

Parlamentarams antradienį pristatyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisa – pagal ją neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) nuo kitų metų didėtų 60 eurų – iki 460 eurų.  Pakeitus jo apskaičiavimo formulę, pajamos „į rankas“ padidėtų tik uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU).  „Kadangi neapmokestinamo pajamų dydžio instrumentas pats iš savęs yra brangus, jo teikiamą naudą reikia koncentruoti ten, kur jis duoda didžiausią poveikį.

Finansų ministrė teigia, kad nuo 2022 metų pradžios nenumatomi jokie pokyčiai mokesčių sistemoje, be jau suplanuoto neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo.  „Jokių mokesčių su (2022 metų – BNS) biudžetu, be neapmokestinamojo pajamų dydžio keitimo, nesiūlome. Visos diskusijos dėl galimų mokestinių pokyčių, jos vyks, manau, ilguoju laikotarpiu“, – pristatydama 2022 metų biudžeto projektą žurnalistams Vyriausybėje pirmadienį sakė Gintarė Skaistė.

Kiekvienas darbuotojas, uždirbantis maždaug 1 tūkst. eurų ar didesnį atlyginimą, už sąžiningai mokamus mokesčius neturi gauti nė 1 euro daugiau, nei gauna iki šiol. Panašu, kad tokios pozicijos laikosi Finansų ministerija, pasiūliusi pakeisti gyventojų pajamų apmokestinimą. Registruotomis įstatymo pataisomis ji siekia nustatyti visiškai kitokią neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo tvarką.

Finansų ministerija nuo Naujųjų siūlo didinti ne tik minimalią mėnesio algą, bet ir neapmokestinamąjį pajamų dydį. Jis didėtų maždaug 40-čia eurų „į rankas” ir būtų taikomas mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Ekonomistai tokį siūlymą vertina teigiamai – esą mažėtų atskirtis tarp turtingesnių ir skurdžių žmonių, didėtų perkamoji galia ir daugiau bedarbių įsilietų į darbo rinką. Vienoje Panevėžio mokykloje – pietų metas.

Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 2022 metų ketinama didinti 60 eurų iki 460 eurų, tačiau pakeitus jo apskaičiavimo formulę pajamos į rankas padidėtų tik uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU), o kitiems NPD nesikeistų.  Tai numatyta Finansų ministerijos parengtame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų projekte, teigiama ministerijos pranešime.

Finansų ministerija siūlo svarstyti tris neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) keitimo alternatyvas – jį didinti 37 eurais, 60 eurų arba sulyginti su minimaliu mėnesio atlyginimu (MMA).  Šiuos pasiūlymus finansų viceministrė Rūta Bilkštytė trečiadienį pristatė Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupei.

Žadama, kad nuo sausio mažiausiai uždirbančiųjų piniginės pilnės ne tik dėl minimalios algos augimo, bet ir dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) pakeitimų. Skaičiuojame, kiek tai duotų naudos žmogui. Visgi, ruošiamasi naikinti ir kai kurias lengvatas, siūlyti įvesti naujų mokesčių. Finansų ministrę ir kitus politikus susikvietęs prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad NPD augimui pritaria praktiškai visos politinės jėgos.

Artėjant spalio mėnesiui, daugelis laukia įsitempę – kokius pasiūlymus pateiks finansų ministerija dėl naujų mokesčių pakeitimų. Lietuvoje niekada istorijoje nebuvo taip, kad ta pati valdžia išlaikytų dvi kadencijas iš eilės. Naujai atėjusi visada turi požiūrį į mokesčius ir tai vadinama reforma. Pokyčiai yra begaliniai ir net ašiniuose valstybės pajamų šaltiniuose.

Jeigu darbuotojo atlyginimas ant popieriaus viršija vidutinį, tai į rankas jo gaunamą sumą reikia sumažinti. Taip įsitikinęs yra Lietuvos bankas, kurio pusė darbuotojų į rankas gauna bent 1600 eurų per mėnesį. Finansų ministerija teigia svarstysianti šį centrinio banko pasiūlymą didinti gyventojų pajamų mokestį uždirbantiems daugiau nei vidutinis darbo užmokestis (VDU). Tuo metu specialistai abejoja, ar didesnis darbo pajamų apmokestinimą dabar yra tinkamas žingsnis.

Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvos 50 eurų iki 450 eurų nuo kitų metų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) įšaldymas Seime yra klaidingas sprendimas ir lieka moraline skola gyventojams, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.  Tuo metu finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sako, kad Vyriausybė ketina peržiūrėti NPD taikymo tvarką, nes dabartinė schema nepalanki vaikus auginančioms šeimoms.

Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvos 50 eurų iki 450 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), taip siekiant padidinti mažiausiai uždirbančių asmenų pajamas, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas imsis tik rudenį.  Tokį sprendimą komitetas priėmė penktadienį. NPD didinimo svarstymo norėjo tik du komiteto nariai: „valstietis“ Valius Ąžuolas ir „darbietis“ Vytautas Gapšys.

Ketvirtadienį po pateikimo Seimas pritarė Gitano Nausėdos pateiktoms Gyventojų pajamų mokesčio pataisoms. Jomis siūloma didinti neapmokestinamas pajamas, dėl ko gaunantiems mažiausias algas pinigų kiekis į rankas padidėtų iki 10 eurų per mėnesį. Už pateiktą įstatymo projektą balsavo 74 Seimo narių, 4 buvo prieš, o susilaikė 35. Dabar jį svarstys Biudžeto ir finansų komitetas. Kad įstatymas būtų galutinai priimtas, už jį visi parlamentarai turės balsuoti dar bent du kartus.

Ketvirtadienį prezidentūra pateikė Seimui prezidento Gitano Nausėdos siūlymą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Valstybės biudžetui tai kasmet kainuotų 40-80 mln. eurų. Šiuo pasiūlymu premjerė Ingrida Šimonytė abejoja. Premjerė I. Šimonytė ketvirtadienį sako, kad  prezidentūros siūlymas keisti NPD nėra prasmingas dabar ir tai sukeltų tik dar daugiau chaoso. „Aš manau, kad tokie keitimai metų viduryje turi labai mažai pridėtinės vertės.

Seimui teikiamas prezidento Gitano Nausėdos siūlymas 50 eurų – iki 450 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).   Valstybės biudžetui tai kainuotų 40-80 mln. eurų per metus. Jei Gyventojų pajamų mokesčio pataisa įsigaliotų nuo liepos, kaip siūlo prezidentas, naujas NPD būtų retrospektyviai taikomas visoms metų pajamoms.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra išreiškusi abejonę, ar tokį siūlymą Seimas galėtų svarstyti su jau Seimui pateiktu tikslinti šių metu biudžetu.

Gitanas Nausėda pačią mažiausią minimalią algą gaunantiems gyventojams siūlo papildomai per mėnesį atriekti 10 eurų į rankas. Tokia Prezidento idėja virstų realybe, jei Seimas palaimintų Nausėdos įstatymų pataisas, pritartų neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimui nuo 400 iki 450 eurų. Tiesa, valdantieji tokio pasiūlymo gali ir nepalaikyti, mat mažiausias algas Lietuvai tektų didinti iš skolintų pinigų.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda oficialiai pateikė Seimui svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo projektą. Jeigu jis būtų priimtas ir įsigaliotų, mažiausių pajamų gavėjams pinigų į rankas po mokesčių liktų daugiau. Įstatymo projektu siūloma 50 eurų pakelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Jam pakilus nuo dabartinių 400 eurų iki 450 eurų, skirtumą labiausiai pajustų uždirbantys mažiausias algas.

Valdantieji yra pasiryžę nustatyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą kai kuriems verslams. Esą tai jiems padėtų išgyventi popandeminį laikotarpį. Prezidentūra gana atsargiai žiūri į šią lengvatą ir siūlo geriau mažiau apmokestinti darbuotojus, kurie uždirba menkiausias algas. Jau netrukus Seimas turėtų galutinai priimti įstatymo pataisas, kuriomis vietoje įprasto 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo būtų taikomas lengvatinis 9 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jai nėra aišku, kokią problemą spręstų neapmokestintų pajamų didinimas (NPD) jau šiais metais. Taip Vyriausybės vadovė komentavo antradienį Prezidentūros išsakytą ketinimą Seimui šiemet vėl teikti siūlymą didinti NPD. „Nelabai aišku, kokią problemą bandoma spręsti“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Šimonytė. „Praėjusiais metais prezidentūra siūlė mažinti GPM, baimindamasi darbo užmokesčio mažėjimo, bet darbo užmokestis didėjo 10 proc.

Į Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) perkelti reikiami duomenys ir daugiau nei 2,3 mln. šalies gyventojų jau gali pateikti tikslias ir kokybiškas pajamų deklaracijas, iš kurių 1,74 mln. tai galės padaryti kelių mygtukų paspaudimu, praneša Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Šiemet pateikti deklaracijas ir sumokėti mokesčius reikia iki gegužės 3 d. To nepadariusiems laiku, gali grėsti delspinigiai ir baudos.

Šiemet, praėjusių metų deklaraciją elektroniniu būdu gyventojai savarankiškai galėjo pildyti jau nuo metų pradžios. Vis tik Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistai pastebi, kad dar ne visi trečiųjų šalių duomenys yra perkelti į deklaracijas. Todėl gyventojams gali tekti patikslinti užpildytas deklaracijas. VMI praneša, kad šiuo metu duomenis apie gyventojų pajamas ir išlaidas jau yra pateikę daugiau kaip 97 proc. trečiųjų šaltinių. Vis dėlto, dar laukiama duomenų iš 2,5 tūkst.

Išrinkus naują Seimą būsima valdančioji koalicija iš konservatorių ir liberalų artimiausiu metu mokesčių keisti nežada. Tačiau net be naujų permainų, dabartiniai įstatymai numato kai kuriuos mokestinius pakeitimus. Dėl jų dalis gyventojų į rankas gaus daugiau pinigų, tačiau daugiau jų išleis ir kai kurioms prekėms. Svarbiausius mokesčių pakeitimus nuo 2021 m. portalui tv3.lt paaiškino Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.