nordbalt

Vyriausybė strateginių projektų atžvilgiu veikia inertiškai ir raško ankstesnių Vyriausybių energetikos politikos sprendimų vaisius. Taip sako dienraščio „Verslo žinios“ apžvalgininkas Rytas Staselis. Kartu jis teigiamai vertina „Lietuvos energijos“ kontroliuojančiosios bendrovės sukūrimą ir jos valdymo sutvarkymą.

Ketvirtadienį Ministras Pirmininkas apsilankė įmonėje “Litgrid”, kur buvo aptariamas dviejų itin reikšmingų Lietuvai energetikos projektų įgyvendinimas – iki metų pabaigos turi būti užbaigtos elektros jungtys su Lenkija ir Švedija. Darbai sėkmingai vykdomi pagal numatytą grafiką. “Visai neseniai įrodėme, kad turime pakankamai politinės valios ir kompetencijos įgyvendinti didelės apimties projektus, kurie užtikrina šalies energetinę nepriklausomybę. Baigėme SGD terminalo projektą.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lapkričio 20 dieną Vilniuje susitiko su Švedijos parlamento (Riksdago) pirmininku Urbanu Ahlinu. Pokalbio metu aptarti aktualūs dvišaliai bei tarptautinės politikos klausimai. „Bendradarbiavimas su Švedija bei kitomis Šiaurės ir Baltijos šalimis – vienas svarbiausių Lietuvos prioritetų“, – sakė L. Linkevičius. Ministras pabrėžė puikius dvišalius santykius ir pažymėjo, kad ekonominiai ryšiai plėtojami itin sėkmingai.

Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ tradiciškai pristatė aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklo plėtros planus artimiausiam dešimtmečiui nuo 2014 iki 2023 metų. Svarbiausia strategine elektros energetikos sistemos vystymo kryptimi išlieka integracija į Vakarų Europos elektros energetikos sistemą.

Liepos mėnesį elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje vidutiniškai siekė 19,8 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) ir nuo 2014 m. pradžios išaugo apie 60 procentų.

Baltijos jūroje nutiesta trečdalis tarptautinės elektros jungties „NordBalt“ kabelio, o Lietuvos ir Švedijos krantuose sklandžiai vyksta ir kiti darbai: tiesiami požeminiai kabeliai ir netrukus bus pradėti lieti nuolatinės srovės keitiklių pamatai. Tarptautinė elektros jungtis „NordBalt“ bus viena ilgiausių aukštos įtampos nuolatinės srovės jungčių pasaulyje ir gerokai sustiprins energijos tiekimo patikimumą trijose Baltijos šalyse ir pietinėje Švedijos dalyje.

Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt Į Kuršių marių dugną narams nuleidus kapsulę su laišku ateities kartoms, bus oficialiai paminėta pirmosios Lietuvoje jūrinės elektros jungties statybų pradžia. Po Kuršių mariomis ir Baltijos dugnu nutiestas „Nordbalt“ kabelis sujungs Lietuvos ir Švedijos elektros sistemas. Aukštos įtampos kabelis specialiu laivu pradėtas tiesti balandį. Iki šiol Baltijos jūroje jo jau nutiesta beveik 130 kilometrų.

Vidutinė elektros energijos kaina Nord Pool Spot (NPS) biržoje šių metų vasario mėn. siekė 14,75 ct/kWh ir buvo vos 0,5 proc. mažesnė nei sausį (14,83 ct/kWh). Lyginant su praėjusių metų vasariu, elektra taip pat buvo puse procento pigesnė. Pasak didžiausio lietuviško kapitalo nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Energijos tiekimas“ vadovo Algirdo Juozaponio, šį pokytį nulėmė aukštesnė vasario vidutinė oro temperatūra ir pailgėjusios dienos, kas mažino elektros energijos paklausą rinkoje.

Praėję metai elektros rinkai atnešė svarbių pokyčių. Vienas jų – Latvijos prisijungimas prie „Nord Pool Spot“ biržos. Nors po šio įvykio buvo tikimasi elektros kainų pokyčių, viltys persikėlė į 2014-uosius. Kodėl šis įvykis nepasiteisino ir kuo pagrįsta bendra laisvoji Baltijos šalių rinka bei kaip ji veikia skirtingose kaimyninėse šalyse – išsamiai straipsnyje. „Laisvės“ pradžia Europos Sąjungoje (ES) elektros rinkos atsivėrimo procesas prasidėjo prieš kelis dešimtmečius.

Pastaraisiais mėnesiais laisvoji elektros rinka Lietuvoje patyrė rekordinį kainų šuolį. Tai pajuto ir nepriklausomi elektros tiekėjai, ir verslo įmonės, perkančios elektrą iš tiekėjų. Natūralu, jog kilo nemažai klausimų, kodėl taip nutiko. Tad šį kartą – apie tai, kaip nustatoma elektros kaina laisvojoje rinkoje ir kokie procesai lemia jos pokyčius.

 Vidutinė elektros kaina biržoje Lietuvos prekybos zonoje 2013 metais buvo 16,9 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), arba 9,6 proc. aukštesnė, nei 2012 metais. Žemiausia praėjusiais metais paros elektros kaina, 8,4 ct/kWh, buvo susiformavusi balandžio 23 dieną, aukščiausia, 43,6 ct/kWh, spalio 1 d. Žemiausios kainos „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje vyravo vasario, gegužės ir gruodžio mėnesiais.

 Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ateinantieji metai bus ypač svarbūs įmonėms, įgyvendinančioms strateginius energetikos objektus. „Klaipėdos naftai“ reikės užbaigti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, elektros tinklo operatorei „Litgrid“ – atlikti didžiąją dalį darbų tiesiant dvi svarbias elektros jungtis su Švedija ir su Lenkija. Projektų vykdytojai sako rimtai pasirengę kitų metų darbams.

Lapkričio 19 d. baigtas įgyvendinti pirmasis projekto „NordBalt“ etapas. Iki 2015 metų pabaigos Lietuva įgyvendina strateginį energetikos projektą – tiesiama elektros jungtis su Švedija. Ši jungtis yra būtina norint kurti bendrą Baltijos ir Skandinavijos valstybių elektros rinką.

Algirdas Juozaponis, Energijos tiekimas UAB generalinis direktorius Birželio 3 d. Latvijoje, paskutinėje iš Baltijos šalių, pradės veikti Šiaurės šalių elektros birža „Nord Pool Spot“ (NPS). Koks bus šio įvykio poveikis Lietuvos elektros rinkai bei elektros kainoms šalies viduje? Pirmiausia, Latvijos NPS kainų zonos atidarymas paskatins kainų suvienodėjimą tarp trijų Baltijos šalių. Tiesa, bent kol kas reikšmingos įtakos kainai Lietuvos zonoje tai neturės.

 Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“ Elektros jungties „NordBalt“ projektą įgyvendinanti bendrovė „Litgrid“ gavo visus reikiamus leidimus statyboms pradėti. Baltijos dugnu nutiestas kabelis po pustrečių metų sujungs Lietuvos ir Švedijos elektros sistemas ir sumažins priklausomybę nuo Rusijos elektros.

Šiandien Vilniuje Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir tarptautinė konsultacijų ir inžinerijos bendrovė „Pöyry“ per savo dukterinę įmonę „Pöyry SwedPower AB“ pasirašė sutartį dėl techninių konsultacinių paslaugų teikimo įgyvendinant tarpsisteminės elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ projektą. „Pöyry“ yra tarptautinė konsultacijų ir inžinerijos bendrovė, teikianti paslaugas energetikos ir pramonės sektoriams visame pasaulyje.

Audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovės „KPMG Baltics“ apklausti Lietuvos verslo lyderiai svarbiausiu Lietuvos strateginiu projektu laiko Klaipėdos suskystintųjų dujų terminalo projektą, o labiausiai abejoja nacionalinių oro linijų bendrovės nauda. „KPMG Baltics“ atliktoje lyderiaujančių bendrovių, įmonių vadovų ir finansininkų apklausoje „Ekonomikos pulsas 2013“ Lietuvos verslo lyderiai buvo paprašyti įvertinti dabar įgyvendinamų ir potencialių Lietuvos strateginių projektų svarbą.

Šiandien posėdyje Vyriausybė pritarė vieno reikšmingiausių Lietuvos strateginių energetikos projektų –„NordBalt“ elektros jungties povandeninio kabelio – statybai pagal „NordBalt“ jungties Klaipėdos apskrityje specialųjį planą. Ministrų kabinetui pritarus bus kreipiamasi dėl statybą leidžiančio dokumento bei prasidės paruošiamieji statybos darbai.

Pretendentas į energetikos ministro pareigas Jaroslavas Neverovičius tikina esąs tinkamas šiam postui, nes turi nemenką darbo patirtį energetikos srityje, be to, yra dirbęs su strateginiais valstybės projektais. Jis taip pat tikina, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė jo turimiems pasiūlymams pritarė.

Šių metų sausio mėnesį oficialiai buvo pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas, kurią parengė abiejų šalių diplomatai Neris Germanas (Lietuva) ir Albertas Sarkanis (Latvija). Tai labai svarbus valstybių santykiams momentas, nes taip jau susiklostė, kad Lietuvos užsienio politikoje dominuoja JAV, Rusija, Baltarusija, Lenkija, o tautiškai artima Latvija kažkodėl lieka nuošalyje.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas patikino, jog „NordBalt“ projektas, sujungsiantis Švedijos ir Baltijos šalių elektros perdavimo sistemas, plėtojamas pagal planą ir turėtų būti užbaigtas numatytu laiku - 2015 metais.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nusprendė, kad tarptautinės elektros jungties „NordBalt“ projektui finansuoti 2010-2016 metais 479 mln. Lt bus skirta iš lėšų, surenkamų už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimą. Dar 226 mln. Lt skyrė Europos Sąjunga. Visas VIAP tarifo, kuris įeina į galutinę elektros kainą vartotojams, dydis šiemet yra 6,01 ct/kWh, iš jų strateginių projektų finansavimui skiriama dalis yra 0,9 ct/kWh.

Lietuvos ir Švedijos elektros tilto „NordBalt“ tiesimo darbai turėtų būti baigti iki 2015-ųjų metų, antradienį po dvišalio susitikimo patikino šių valstybių premjerai. „Aš galiu trumpai atsakyti – taip, mes turėtume. Tai įgyvendinama pagal visą kalendorinį planą ir nematau kokių nors problemų“, – klausiamas, kaip vyksta projekto „NordBalt“ įgyvendinimo darbai ir ar tikrai iki 2015-ųjų bus pastatyta jungtis, atsakė premjeras Andrius Kubilius.

Šiandien Vilniuje Švedijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai „Svenska Kraftnät“ ir „Litgrid“ pasirašė 270 mln. eurų (932 mln. Lt) vertės sutartį su Švedijos energetikos ir automatikos technologijų bendrove ABB, kuri pagamins ir sumontuos 300 kV HVDC kabelį „NordBalt“ elektros jungčiai. Tarptautinis viešųjų pirkimų konkursas vyko pagal Švedijos viešųjų pirkimų įstatymą.

Elektros jungčiai tarp Lietuvos ir Švedijos uždegta žalia šviesa. AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Aloyzas Koryzna ir „Affarsverket Svenska Kraftnat“ vadovas Mikaelis Odenbergas (Mikael Odenberg) ketvirtadienį pasirašė bendradarbiavimo susitarimą įgyvendinant „NordBalt“ projektą. Šiuo susitarimu nustatytos sąlygos, kuriomis bendrovės kartu įgyvendins „NordBalt“ jungties projektą sujungiant Lietuvos ir Švedijos elektros energetikos sistemas.

Vakar vakare Lietuva, Latvija ir Švedija pasirašė memorandumą dėl „NordBalt“ – elektros tilto, sujungsiančio Baltijos ir Šiaurės šalių elektros energijos rinkas, praneša Energetikos ministerija.