nevaisingumas

„Turėjau keturis persileidimus, daugiausia – dėl nesivystančio nėštumo. Ėjome labai ilgą gydymo kelią, net emigravome iš Lietuvos“, – mama Kristina.  „Išgyvenau pyktį, liūdesį dėl vaisingumo praradimo. Turėjome dvi pagalbinio apvaisinimo procedūras, o nuo trečiosios mane, einančią iš inercijos ir emociškai subyrėjusią, sustabdė vyras.

„Draugų“ žvaigždė Jennifer Aniston (54 m.) ir komikas Adamas Sandleris (56 m.) artimai bendrauja jau apie du dešimtmečius ir yra kartu vaidinę keliuose filmuose. Duodama interviu žurnalui „The Wall Street Journal“ ji pasidalijo, koks ypatingas yra jų ryšys.  Jennifer Aniston, kuri pasirodė žurnalo rudens moterų mados numeryje, leidiniui pasakojo, kad Adamas Sandleris ir jo žmona Jackie Sandler kiekvieną Motinos dieną jai pristato į namus gėlių.

XXI amžiaus rykšte vadinamas nevaisingumas vis labiau įsišaknija šeimose, svajojančiose susilaukti vaikelio. Kaip sako gydytoja Regina Žukauskienė, Lietuvoje vis dar sklando nemažai su nevaisingumu susijusių mitų, todėl ji pasiruošusi juos išsklaidyti ir tiksliai paaiškinti, ką turi žinoti abu partneriai, planuojantys šeimos pagausėjimą:  „Tapti ir būti tėvais – didelė atsakomybė, todėl nuo pirmo etapo tiek vyras, tiek moteris turi lygiaverčiai rūpintis savo fizine ir reprodukcine sveikat...

Ingrida šiandien sūpuoja sūnelį Marką ant rankų, tačiau jai teko patirti, kaip kartais svajonės susilaukti vaikų dūžta į šipulius ir tampa sunkia, alinančia, beprotiškų pastangų, resursų, tikėjimo reikalaujančia kelione – nevaisingumas.  „Tėvai paprastai“ studijoje šį kartą vieši sudėtingą nevaisingumo kelionę įveikusi mama Ingrida Paleckė ir gydytoja akušerė ginekologė Brigita Vaigauskaitė-Mažeikienė.

Viena iš šešių – tiek Lietuvoje gyvenančių vaisingo amžiaus šeimų susiduria su nevaisingumo problemomis, o medikai sutartinai tvirtina, kad poros visame pasaulyje pirmą kartą tėvais tampa vis vėlesnio amžiaus.  Lietuvoje yra 153 000 žmonių, susiduriančių su sunkesnėmis ar lengvesnėmis nevaisingumo problemomis.

Pagalbinio apvaisinimo paslaugų apmokėjimas – didelė finansinė parama poroms, siekiančioms susilaukti kūdikio. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ligonių kasos šias paslaugas ir reikalingus vaistus kompensuoja jau septynerius metus. Per šį laikotarpį dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų į gydytojus kreipėsi daugiau nei 14 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tam prireikė 17,5 mln. eurų PSDF lėšų.

Statistika negailestinga – su nevaisingumo problemomis susiduria net kas 6–7 pora. To priežasčių ir pagalbos būdų – ne vienas, tačiau pagrindinį patarimą gydytojai turi vieną – neatidėlioti vaikų gimdymo artėjant 40-mečiui, mat tuomet pastoti net pagalbiniu būdu tikimybė mažėja. Skaičiuojama, kad pasaulyje kaip ir Lietuvoje apie 15 proc. visų vaisingo amžiaus porų negali natūraliu būdu susilaukti vaikų. „Kitaip sakant, kas šešta septinta pora susiduria su problema, kad negali patys pastoti.

„Išklausiau Renatos Šakalytės pokalbį su Indre Burlinskaite ir noriu šiai nuostabiai, stipriai moteriai žemai nusilenkti, kad ji turi drąsos kalbėti apie dalykus, apie kuriuos daugelis tyli“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi kaunietė Neringa. Leisiu sau pasakyti, kad Indrė yra išskirtinės stiprybės žmogus. Taip atvirai kalbėti apie ligą pasiryžta nedaugelis, pripažinkim, kad šia tema atvirauti, greičiausiai, nėra itin lengva.

Moterų policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – svarbi šiuolaikinės visuomenės sveikatos problema, dažnu atveju tai yra ir moterų nevaisingumo priežastis. Mokslinių tyrimų duomenimis, 38 proc. moterų, negalinčių susilaukti kūdikio, turi ovuliacijos sutrikimų, kurie net 80 proc. atvejų susiję su PKS. Plačiau apie šios ligos diagnostiką bei gydymą pranešime spaudai pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja akušerė ginekologė nevaisingumo gydymo ekspertė Geda Holcmann.

Slenkantys plaukai, nerimas, svorio pokyčiai – skydliaukės hormonų disbalanso pranašais gali tapti simptomai, kuriuos dažnai priskiriame tiesiog nuovargiui ar pakitusiai mitybai, tačiau skydliaukė daro didelę įtaką bendrai organizmo būklei, o jos sutrikimai gali lemti nemalonius pojūčius ir net rimtas komplikacijas.

Neseniai nuomonės formuotoja Indrė Burlinskaitė pranešė serganti ketvirtos stadijos kraujo vėžiu, jai diagnozuota Hodžkino limfoma. Netrukus po žinios moteris viešai prakalbo ir apie galimas jo priežastis. Ir nors Indrė nekaltina medikų ir nesako, kad pagalbinis apvaisinimas galėjo tiesiogiai sukelti jai vėžį, vis tik ji pripažįsta, kad šios procedūros buvo vienintelis pokytis per pastaruosius metus.

Mokslai, karjera, noras apsirūpinti materialiai daugelio šiuolaikinių moterų gyvenime eina pirmiau nei skuba susilaukti vaikų. Gydytojai apgailestauja, kad to pasekmė neretai gali būti labai skaudi – užsinorėjus vaikų susilaukti vyresniame amžiuje tą padaryti gali būti kur kas sunkiau. Skaičiuojam, kad su nevaisingumu susiduria apie 10–20 proc. pasaulio porų.

„Tėvų darželis“ ir naujienų portalas tv3.lt kartu pristato jau 20-ąjį tinklalaidės „Tėvai paprastai“ epizodą. Simonas Urbonas, tinklalaidės vedėjas ir trijų vaikų tėtis, su ištikimiausiais mūsų tinklalaidės „Tėvai paprastai“ žiūrovais sveikinosi jau tiek daug kartų. Ir visais šiais kartais daugiausia apie tėvystę diskutavome su mamomis. Šįkart apie tėvystę kalbamės su tėčiu Žilvinu Žitkumi.

„Tėvų darželis“ ir naujienų portalas tv3.lt kartu pristato jau vienuoliktąjį tinklalaidės „Tėvai paprastai“ epizodą. Šįkart tinklalaidės vedėjas, trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas kalbasi su vėlyvosios motinystės džiaugsmus išgyvenančia Laima Tamulyte-Stonče ir nevaisingumo gydymo pradininke Lietuvoje, akušere ginekologe Gražina Bogdanskiene apie nevaisingumo problemas, priežastis, vėlyvąją tėvystę.

Nors su mėnesinių ciklo sutrikimais susiduria kone kas ketvirta mergina ir moteris, daugeliui jų vis dar nedrąsu kalbėti apie nemalonias ir erzinančias patirtis: skausmingas, gausias ar nereguliarias mėnesines. Gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė sako, kad negydomi sutrikimai gali turėti įtakos gyvenimo kokybei ir vaisingumui, todėl simptomams besitęsiant apsilankyti pas gydytojus turi įvairaus amžiaus pacientės.

Sėklidžių vėžys laikomas jaunų vyrų liga. Šią diagnozę iš gydytojo išgirdo ir 20-metis Justas. Jaunuolis kurį laiką juto nedidelį skausmą, tačiau pas gydytoją iškart neskubėjo. Diagnozavus sėklidžių vėžį, Justas du kartus operuotas, jam taikytas gydymas chemoterapija. Kadangi sėklidžių vėžys turi įtakos nevaisingumui, Justas nusprendė užšaldyti savo spermą. Gydytojai urologai atkreipia dėmesį, kad vaisingumas po gydymo gali ir neatsistatyti.

Gausios mėnesinės ar kitas moterims diskomfortą sukeliantis kraujavimas – dažnai vertinama kaip normali būsena, tačiau šie simptomai gali reikšti kur kas didesnes sveikatos problemas, netgi onkologines ligas. Tam, kad negalavimas būtų pagydytas, pirmiausia reikėtų rasti jo priežastį – kraujavimą gali sukelti daug įvairių sveikatos sutrikimų. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ akušeris–ginekologas Povilas Jukna ragina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Šiandien Romenos Orlenko namuose klega netrukus dešimtąjį gimtadienį švęsianti dukrelė Roana, tik jos kelias į šį pasaulį buvo kiek kitoks – mergaitė pasaulį išvydo po pagalbinio apvaisinimo. Skausminga žinia apie nevaisingumą, ilgos sveikatos problemų paieškos ir nepakeliamas stresas yra tik dalis to, ką teko iškęsti 39-erių vilnietei, kol galiausiai išgirdo džiugią žinią: „Sveikinu, jūs laukiatės!” ir prie krūtinės galėjo priglausti savo pirmagimę.

Arūnas negali turėti vaikų, tačiau jo buvusi mylimoji teigė, kad jie turi bendrą sūnų. Netikėta žinia atkeliavo ne viena – vyras taip pat turi ir tūkstantinį ieškinį už jo išlaikymą, todėl jis kreipėsi į TV3 televizijos laidą „TV Pagalba“. Arūnas pasakojo, kad nežinomybė, ar sūnus jo, lydi jį jau 18 metų. „Norėjau padaryti DNR testą, tačiau teismas pasakė, kad suėjo senaties terminas. Su vaiko mama gyvenome gal pusę metų ar daugiau. Ji dviem parom kažkur išėjo, kažkur dingo.

Įspėdami apie mažėjantį gimstamumą gydytojai ragina koreguoti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatas. Siūloma leisti teikti vaisingumo išsaugojimo procedūras vaikams ir paaugliams, taip pat – atsisakyti amžinojo embrionų saugojimo. Šiuos aspektus apimančios įstatymo pataisos Seimui bus teikiamos antradienį.

Į Rasos ir Gedimino namus prieš 6 metus pasibeldė draugės dukra, kuri nebenorėjo gyventi su mama. Vaikų negalinčiai turėti porai tai buvo didelis džiaugsmas, todėl jie nedvejodami ją priėmė. Dabar mergaitės mama nori ją atsiimti. Rasa ir Gediminas jos atiduoti nenori, nes jie teigia, kad tai jau jų dukra, todėl pora pagalbos kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“. Negali turėti savo vaikų Rasa pasakojo, kad labai norėtų turėti savo vaiką, tačiau to padaryti negali.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) pastaruoju metu iš gyventojų gauna nusiskundimų dėl įvairiais būdais platinamos informacijos apie tai, kad  COVID-19 vakcinos neva kenkia moterų vaisingumui. Prisidengiant tam tikrų specialistų pavardėmis, yra teigiama, kad  vakcinos nuo COVID-19 ligos neva yra sukurtos genų inžinerijos pagrindu, kad sutrikdo vaisingumo procesą, skatina persileidimus, o vykdydami masines skiepijimo programas, pasmerkiame save išnykimui.

Šiauliuose gyvenančių Rasos ir Karolio Sankauskų namuose šiandien netyla juokas ir krykštauja trys sūnūs – Kasparas (6), Kovas (5) ir Tauras (2). Ir nors šiuo metu sutuoktiniai kasdien džiaugiasi sveikais ir linksmais vaikais, dar prieš gimstant pirmajam vaikeliui juos lydėjo nežinia, mat Rasai buvo nustatytas nepaaiškinamas nevaisingumas. Savo šeimos istoriją Rasa pradeda pasakoti nuo judviejų su vyru pažinties dienos. Jiedu su Karoliu susipažino ir susituokė Londone.

Vaikų pulmonologė-alergologė dr. Indrė Plėštytė-Būtienė neigia gandus, neva vaikams skiepai nuo COVID-19 gali sukelti nevaisingumą. Ji pabrėžė, kad galimos koronavirusinės infekcijos komplikacijos nusveria mitines ar kliniškai nenustatytas rizikas.  Paklausta, kokius argumentus galėtų pateikti tiems, kurie baiminasi, kad vakcina galėtų sukelti nevaisingumą, gydytoja.

Ne viena susilaukti vaikelio norinti pora susiduria su įvairiomis problemomis. Ką daryti, jei net ir labai stengiantis nepavyksta pastoti, ir kada jau reikia kreiptis pagalbos, aiškinosi TV3 laida „Būk sveikas“.  Dažniausiai pasitaikančios nevaisingumo priežastys – nekokybiška sperma, ovuliacijos nebuvimas ir kiaušintakio pažeidimas.  „Virš 35 (metų – aut. pas.

Paauglė būdama vos 15 metų išgyveni menopauzę. Dabar ji padeda mamai pasiruošti menopauzės atnešamiems pokyčiams. Ellie Waters (19) iš Didžiosios Britanijos menopauzę patyrė 2017 metų rudenį, po 18 mėnesių trukusios chemoterapijos ir švitinimo, nes tuo metu kovojo ir su retos formos vėžiu – alveoline rabdomiosarkoma. Paauglė vis jusdavo karščio bangas, susidūrė su miego sunkumais, jautė nuolatinį nuovargį, slogią nuotaiką, o odą nuolat niežėjo.

Apie nėštumų nutraukimą ir jo poveikį organizmui sklando įvairiausios kalbos. Dažniausiai yra girdimas faktas, kad moteris nutraukusi nėštumą gali tapti nevaisinga, bet ar tai yra tiesa, aiškinosi TV3 laida „Būk sveikas“.  Iki 12 savaičių moteris gali nutraukti nėštumą ir tai gali padaryti dviem būdais – medikamentiniu ir chirurginiu. „Abu būdai yra saugūs, jeigu jie taikomi licenzijuotoje įstaigoje ir šią pagalbą suteikia specialistas.

Vilniečiai Arnas ir Dovilė Markevičiai iš šono gali pasirodyti tobula pora, tačiau vyras purtosi šios etiketės, nes jų bendro gyvenimo kelyje buvo visko: neištikimybės, nesutarimų, noro sukti skirtingais keliais, o viską tik paaštrino žinia apie nevaisingumą. Kai pora jau buvo nusprendusi, kad vienas kito jiems jau gana, pradėjus kurtis atskirus gyvenimus, įvyko lūžis – jie nusprendė bandyti dar kartą. Kaip jiems pavyko tai padaryti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo A. Markevičius.

Viena moteris išliejo savo širdies skausmą, po to, kai ji patyrė 27 persileidimus. 33 metų Liza iš Birmingemo, nenorinti atskleisti savo pavardės, 2007 metais susilaukė pirmagimio ir šis nėštumas buvo visiškai sklandus. Tačiau po to slaugos darbuotoja išgyveno du gniuždančius persileidimus ir jai buvo diagnozuotas nepaaiškinamas nevaisingumas. Tyrimai parodė, kad Liza turėjo daug natūralių ląstelių žudikų, o tai reiškia, kad jos kūnas naikino negimusius embrionus.

Dažna įsimylėjusi pora pradeda planuoti savo ateitį panašiai – įsivaizduoja, kaip žengia link altoriaus, kartu keliauja, džiaugiasi gyvenimu, užaugina vaikus ir drauge praleidžia senatvę. Deja, ne visiems kelias ir būna toks tiesus. Po vestuvių vaikelį pradėję planuoti Ieva ir Linas po kurio laiko išgirdo, kad natūraliai pastoti jiems nepavyks. Klaipėdiečiai Ieva (27m.) ir Linas (28 m.) (aut.

Endometriozė – lėtinė ir nepagydoma liga, kuria vien Didžiojoje Britanijoje serga maždaug du milijonai moterų. Šią ligą turi viena iš 10 moterų, bet jos diagnozavimas kartais užtrunka net visą dešimtmetį. Ši skausminga liga pasireiškia tuomet, kai gimdos vidiniai audiniai randami ir kitose kūno vietose – pavyzdžiui, kiaušidėse, kiaušintakiuose, pilvo ertmėje bei šlapimo pūslėje. Tiksli šios ligos priežastis nežinoma, bet manoma, kad ji yra paveldima ir priklauso nuo aplinkos faktorių.

Pasak statistikos, su nevaisingumo problema susiduria maždaug kas septinta šeima. Specialistai rekomenduoja pasikonsultuoti su gydytojais, kai nenaudojant jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, moteris negali pastoti ilgiau nei vienerius metus. Kreiptis turi abu partneriai, abiejų jų ištyrimas pradedamas vienu metu.

Sergamumas lytinių organų ligomis vyrų tarpe Lietuvoje – itin aukštas. Įvairių klinikinių tyrimų duomenimis, prostatitas kažkuriuo gyvenimo periodu vargina 35-50 proc. vyrų ir dažniausiai pasireiškia sulaukus vidutinio amžiaus. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Urologijos centro gydytojas urologas Vitalijus Varyginas teigia, jog lytinių susirgimų priežastys – labai įvairios, tad susidūrus su negalavimais būtina kreiptis į urologą.

Kasmet Lietuvoje pasaulį išvysta apie 30 tūkst. naujagimių. Tačiau kol vienos šeimos laimingai sūpuoja ką tik gimusias atžalas, apie 15–18 proc. porų susiduria su vaisingumo sutrikimais. Nors visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad dėl poros nevaisingumo kalta moters sveikata, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja urologė Jonė Verikaitė sako, kad trečdaliu atvejų, kai porai nepavyksta susilaukti kūdikio, priežasčių reikia ieškoti išsamiai ištiriant būtent vyrą.

Pasirodo, esama ženklų, į kuriuos reaguojant laiku, galima užbėgti už akių atžalos nevaisingumui. VUL Santaros klinikų Vaisingumo centro gydytoja akušerė-ginekologė pabrėžė, kad tėvai visada turėtų atkreipti dėmesį į vaikų sveikatos nusiskundimus arba kitus neįprastus pastebėjimus, nes tai gali būti ligų, ateityje sutrikdančių vaisingumą, simptomai.

Vaisingumo specialistai skambina pavojaus varpais: jei nebus nieko imtasi, po 50 metų savo žmonas apvaisinti galės tik pavieniai vyrai. Gydytojai pabrėžia, kad sparčiai prastėjanti vyrų spermos kokybė – ne tik gyvensenos, bet ir buityje supančių bei su maisto pramone gaunamų chemikalų pasekmė. Manoma, kad visame pasaulyje daugiau nei 186 mln. žmonių kenčia nuo nevaisingumo.

Vitaminas D yra svarbus dėmuo, jo tinkamai veiktų mūsų kūno funkcijoms – taigi, ar jums jo pakanka? Portalas dailystar.co.uk nurodo vitamino D trūkumo sukeliamus požymius ir simptomus. Vitaminas D vaidina svarbų vaidmenį imuninės sistemos veikloje. Ši medžiaga skatina ląstelių augimą, taip pat palaiko kaulų, dantų ir raumenų sveikumą. Taigi, kai jo nepakanka, jis gali sukelti neigiamą šalutinį poveikį. Štai keletas vitamino D trūkumo simptomų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.

Nevaisingumas – problema, kurios mąstai sparčiai didėja visame pasaulyje. Pasaulinė sveikatos organizacija suskaičiavo, kad su nevaisingumu susiduria 60-80 milijonų porų. Daugybė porų planuojančios šeimos pagausėjimą susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis, kurias dažnai lydi ir psichologinės. „Moterų nevaisingumas dažnesnis.

Vargu, ar bent vienas iš mūsų prisimintume pirmąsias savo gyvenimo minutes šiame pasaulyje. Tačiau būtent šios trumpos akimirkos yra pačios svarbiausios mūsų mamoms. Vienos besilaukiančios moterys labiau už viską nekantrauja, kol pagaliau galės pažvelgti į savo mažylio akis, kitos šiek tiek nerimauja, jog viskas praeitų sklandžiai. Būtent tokiomis akimirkomis nėščiosioms moterims į pagalbą atskuba ne kas kitas, o dulos.

Negalėjimas susilaukti vaikelio, šiandien, didelei daliai porų yra širdį verianti ir sunkiai emociškai pakeliama problema. Gydytoja akušerė-ginekologė Akvilė Statnickaitė pabrėžia, kad tai yra visos šeimos ir jokiu būdu ne tik vieno partnerio, kuris gali būti nevaisingas, problema. Ginekologės teigimu, pora laikoma nevaisinga ir pradedama tirti bei gydyti, jeigu gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą ir nenaudodama jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, negali pastoti per vienerius metus.

Bendro gyvenimo su vyru pradžioje Natalija (vardas pakeistas) apie gausesnę šeimą negalvojo. Vis dėlto, po kelių metų porai nusprendus susilaukti vaikelio viskas klostėsi ne taip greitai, kaip buvo tikėtasi. „Su vyru manėme, kad nusprendus apie šeimos pagausėjimą, vaikelio susilauksime po mėnesio ar kelių. Deja, praėjo metai, vėliau dar keli, tačiau pastoti nepavyko.

Endometriozė – gana dažnai pasitaikanti moterų liga, kurios užuomazgos prasideda itin anksti. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis 2016 metais endometriozės susirgimų atvejų užregistruota 12018, iš jų 5802 nustatyti nauji atvejai. „Dr. A. Kildos klinikos“ akušerė ginekologė Ingrida Jackūnienė teigia, jog ligos užuomazgos prasideda gana anksti, jau nuo pirmųjų mėnesinių, o po kelių metų, ligai progresuojant, jaunoms moterims kerta kaip lėtinių dubens skausmų ir nevaisingumo rykštė.

Kai moteriai nesiseka pastoti keletą mėnesių – kyla nerimas. Kai nesiseka pastoti ir per metus, porą apima baimė ir nežinia. Tad ką daryti, kur ieškoti pagalbos, kad pagaliau įsižiebtų viltis sulaukti didžiausio stebuklo – naujos gyvybės? Pasakoja nevaisingumo gydymo pradininkė Lietuvoje, ginekologė Gražina Bogdanskienė. Kada būtina kreiptis į gydytoją ginekologą? 70 000 – tiek porų Lietuvoje susiduria su nevaisingumą sukeliančiomis sveikatos problemomis. Priežastys – įvairios.

Lietuvos pacientams turi būti prieinami visi moksliškai pagrįsti nevaisingumo gydymo metodai, teigia medikai, kurie kreipiasi į Seimą prašydami pritarti Pagalbinio apvaisinimo projektui su visomis pataisomis, kurioms pritarė Sveikatos reikalų komitetas.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis viena iš keturių porų, gyvenančių išsivysčiusiose šalyse, kenčia nuo nevaisingumo. Dauguma Lietuvoje nevaisingų porų jau daugiau nei dešimt metų nesulaukia tinkamos pagalbos, nes Lietuvos Respublikos Seimas nepriima pažangaus įstatymo, reglamentuojančio pagalbinį apvaisinimą.

 Tūkstančiams porų Lietuvoje naujagimis yra didžiausia svajonė. Kiek tiksliai šalyje yra nevaisingų porų, niekas nežino, tačiau jų gali būti apie 50 tūkstančių. Taigi, į kategoriją patenka iki penktadalio visų potencialių tėvų. Priežastys – nesveikas gyvenimo būdas, ligos, o svarbiausia – vėlyvas nėštumo planavimas. „Susiduriu su tokiom šeimom, kur moteris yra maždaug 40-ies ir ji tik dabar pradeda galvoti apie nėštumą.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, beveik kas penkta pora, norinti susilaukti vaikų, susiduria su problemomis dėl nevaisingumo. Nors visuomenėje manoma, kad nevaisingumas – moters problema, net 40 proc. atvejų „kaltas“ būna vyras, o tiksliau – suprastėjusi jo spermos kokybė ar ejakuliacijos sutrikimai. Moksliniai tyrimai rodo, kad šią problemą gali sukelti ne tik genetika, bet ir vyro gyvenimo būdas: net 30-50 proc.