nerija putinaitė

Vyriausybei artimiausiu metu bus siūloma priimti nutarimą, numatantį aukštosioms mokykloms iš studentų, norinčių gauti socialines stipendijas, reikalauti sunkią finansinę padėtį įrodančių papildomų pažymų. Tai BNS pirmadienį sakė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Aukštosios mokyklos jau paskelbė studentų priėmimo taisykles, tačiau jose kol kas nenurodoma studijų kaina. „Beveik visos (aukštosios mokyklos - BNS) yra paskelbusios, kitos tiesiog sakė, kad administratoriai dar į interneto svetainę nespėjo įdėti, bet iš esmės paskelbusios“, - BNS antradienį sakė švietimo ir mokslo patarėjas visuomeniniais klausimais Paulius Subačius.

Pirmadienį aukštosios mokyklos turėtų paskelbti šių metų priėmimo taisykles. Paviešinti tvarką esą vėluojama dėl užsitęsusios reformos. Abiturientai tokiu metu paprastai jau žinodavo, kokia bus stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka. Tačiau šiemet priėmimo į universitetus ir kolegijas taisyklių paskelbimas vėluoja dėl užsitęsusios aukštojo mokslo reformos. Pasak universitetų ir kolegijų, daugiausia klausimų kyla dėl neaiškaus finansavimo, priklausančio nuo studijų krepšelių.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ragina aukštąsias mokyklas pirmadienį paskelbti šių metų studentų priėmimo taisykles. Kaip pranešė ministerija, švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė laišku kreipėsi į aukštąsias mokyklas. ŠMM tokį raštą parengė atsižvelgusi į ilgai vykusias aukštųjų mokyklų diskusijas dėl šių metų priėmimo taisyklių ir priimtus susitarimus.

Vakar Klaipėdos universitete apsilankiusi švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė ir kiti atsakingi ministerijos pareigūnai bandė apmalšinti uostamiesčio akademinės bendruomenės skepticizmą ar net atvirai demonstruojamą priešiškumą numatomai aukštojo mokslo reformai. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos suorganizuotame visuotiniame Klaipėdos universiteto (KU) darbuotojų susirinkime apie aukštojo mokslo pertvarką ir jos grėsmes karštai diskutuota net kelias valandas.

Su naujuoju Mokslo ir studijų įstatymu siejamos viltys, kad užtrukusiai reformai galų gale bus suteikta reikiama kryptis ir pagreitis, tačiau akademinei visuomenei kyla ir nemažai abejonių. Mykolo Romerio universitete (MRU) LŽ surengtoje diskusijoje „Lietuvos aukštojo mokslo ir švietimo reformos situacija ir perspektyvos“ dalyvavo švietimo ir mokslo viceministrė dr. Nerija Putinaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas dr. Bronislovas Lubys, akademikas prof.

Su naujuoju Mokslo ir studijų įstatymu siejamos viltys, kad užtrukusiai reformai galų gale bus suteikta reikiama kryptis ir pagreitis, tačiau akademinei visuomenei kyla ir nemažai abejonių. Mykolo Romerio universitete (MRU) LŽ surengtoje diskusijoje „Lietuvos aukštojo mokslo ir švietimo reformos situacija ir perspektyvos“ dalyvavo švietimo ir mokslo viceministrė dr. Nerija Putinaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas dr. Bronislovas Lubys, akademikas prof.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, kad valstybės finansuojamų studijų vietų nuo rugsėjo mažės, tačiau nežymiai. Tikslesnius skaičius jis žada pateikti trečiadienį. „Mažės neženkliai, rytoj pasakysime“, - antradienį po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi žurnalistams sakė G.Steponavičius.

Šiandien Kaune vyksta devyniolikos aukštųjų mokyklų mugė. Čia moksleiviai kviečiami susipažinti su galimybėmis studijuoti. Tačiau atsakymų į labiausiai rūpimus klausimus jaunuoliai negaus, nes jų nežino net patys rektoriai. Rektoriai ateinančio rudens laukia apimti tokios nuotaikos, tarsi būdami akli tamsiame kambaryje gaudytų juodą katiną, kurio ten nėra. Jų nuomone, Vyriausybei reikia skubiai įgyvendinti aukštojo mokslo reformą, kitaip rugsėjį pirmakursių gretos gali būti retos kaip niekada.

Vyriausybė trečiadienį nutarė lėtinti mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlyginimo didinimą, algas nuo kitų metų keliant ne 20 proc., kaip buvo numatyta ankstesnės Vyriausybės, bet vidutiniškai 5,6 procento.

Vyriausybė trečiadienį svarstys nutarimo projektą, kuriuo siūloma lėtinti mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlyginimo didinimą, algas nuo kitų metų keliant ne 20 proc., kaip buvo numatyta ankstesnės Vyriausybės, bet vidutiniškai 5,6 proc.

Situacija dėl dėstytojų atlyginimų, palyginus su kitais sektoriais, nėra pati blogiausia, nes jiems atlyginimai kitąmet didės, kai kitose biudžetinėse įstaigose mažėja 12 procentų. Taip žurnalistams penktadienį Vilniuje piketuojant Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) atstovams sakė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. „(Dėstytojų - BNS) atlyginimų kėlimas 5,6 proc.

Trečiadienį darbą pradėjo naujoji švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, iki šiol dirbusi prezidento patarėja Kultūros, mokslo ir ugdymo grupėje. 37 metų humanitarinių mokslų, filosofijos daktarė anksčiau yra dirbusi Kultūros, filosofijos ir meno institute bei Vilniaus pedagoginiame universitete. N. Putinaitė yra paskelbusi straipsnių etikos, filosofijos istorijos, kultūros istorijos temomis, išvertusi, sudariusi ir parašiusi keletą knygų.

Pradėjus krikti prezidento Valdo Adamkaus patarėjų komandai pasklido kalbos, kad už visų pasitraukimų matomas įtakingosios prezidento asistentės šešėlis. Traukiasi patarėjai Po Naujųjų metų iš prezidentūros išeina Kultūros, švietimo ir ugdymo patarėjų grupės vadovė, prezidento patarėja Irena Vaišvilaitė. „Kur išeinu - paslaptis. Tokį mano sprendimą lėmė asmeninės priežastys, dėl jų ilgiau laukti nebegaliu“, - nenorėjo savo asmeninių reikalų atskleisti patarėja.

Prezidentas Valdas Adamkus džiaugiasi, kad jo patarėjai kviečiami dirbti viceministrais ir žada, jei prireiks, kviestis naujų pagalbininkų. „Aš džiaugiuosi, kad mano štabas yra tiek geras, kad ministrai kviečiasi juos savo pagalbininkais viceministrais. Tai parodo jų kompetenciją, pajėgumą, nesidairant kur nors kitur, bet renkantis iš Prezidentūros“, - pirmadienį žurnalistams sakė V.Adamkus, komentuodamas pranešimus, kad jo patarėjai taps krašto apsaugos bei švietimo ir mokslo viceministrais.

BNS žiniomis, Švietimo ir mokslo viceministre taps dabartinė prezidento patarėja Nerija Putinaitė. Švietimo ir mokslo viceministre N.Putinaitė turėtų pradėti dirbti nuo sausio 1 dienos. 37 metų humanitarinių mokslų, filosofijos daktarė nuo 2004 metų dirba prezidento patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais, anksčiau yra dirbusi Kultūros, filosofijos ir meno institute.

BNS žiniomis, Švietimo ir mokslo viceministre taps dabartinė prezidento patarėja Nerija Putinaitė. Švietimo ir mokslo viceministre N.Putinaitė turėtų pradėti dirbti nuo sausio 1 dienos. 37 metų humanitarinių mokslų, filosofijos daktarė nuo 2004 metų dirba prezidento patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais, anksčiau yra dirbusi Kultūros, filosofijos ir meno institute.

Vilniaus universitetas (VU) pirmą kartą pateko tarp 600 geriausių pasaulio universitetų. Tai spaudos konferencijoje antradienį teigė VU strateginės plėtros reikalų prorektorius Juozas Rimantas Lazutka. Tuo metu prezidento patarėja Nerija Putinaitė teigia, jog VU atsiradimas reitingų lentelėje greičiau rodo vadybinius VU sugebėjimus, nei naujus kokybinius pasiekimus.

Rugsėjo 11-14 d. Lvove vyks Knygų leidėjų forumo organizuojamas tarptautinis Literatūros festivalis. Į šį renginį tradiciškai suvažiuoja rašytojai, poetai, vertėjai, literatūros kritikai, leidėjai, knygų mylėtojai ir tekstų gurmanai iš įvairiausių šalių, trečiadienį pranešė Kultūros ministerija. Šiais metais į Lvovą vyksta poetas, eseistas, vertėjas, „Kukučio baladžių“ autorius Marcelijus Martinaitis. Jo eiles į ukrainiečių kalbą išvertė vertėjas Dmytro Čerednyčenko. Filosofė ir vertėja Dr.

Vilniuje antradienį surengtoje diskusijoje apie aukštojo mokslo reformą akademinė bendruomenė ir politikai nerado sutarimo, tačiau įdėjų ir kritikos vieni kitiems oponentai nestokojo. Bene daugiausiai diskusijų sukėlė gerai besimokančio studento sąvoka - pagal šiuo metu galiojančią Aukštojo mokslo redakciją, kurią vasarą patvirtino Seimas, gerai besimokančiais laikomi tie, kurių vidurkis - 8 ir daugiau balų.

Trumpai pamąstęs dėl Aukštojo mokslo įstatymo pataisų ir grąžinęs jas Seimui pakartotinai svarstyti, prezidentas Valdas Adamkus ir jo patarėja Aušra Rauličkytė iš esmės nepasiūlė nieko geresnio, tik tai pačiai blogybei suteikė kitą vardą. Nenuostabu, kad Seimas ilgai nedvejojęs pataisas priėmė.

Atsistatydino švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė. Premjeras Gediminas Kirkilas pirmadienį sakė dar nepasisprendęs, ar pareiškimą patenkinti. „Pareiškimą jau turiu, dar galvoju“, - po žurnalistams teigė premjeras. Pasak jo, dėl pasitraukimo R.Žakaitienė apsisprendė asmeniškai. „Daug kam sunku dirbti, įskaitant ir mane, šioje Vyriausybėje.

Kai kurie sovietmečio įpročiai arba trūkumai neišvengiamai įsismelkė į sąmonę bei pasąmonę ir iš dalies išliko iki šiol. Apie tai - naujoje Nerijos Putinaitės knygoje. Kas gi geriau bylos apie lietuvio elgesį negu požiūris į krepšinį. XX a. aštunto dešimtmečio antroje pusėje įvyko retas dalykas: pasaulinio lygio tarptautinės krepšinio varžybos Vilniuje, dalyvaujant kažkokiai JAV komandai, atrodo, studentų rinktinei.

Antradienį studentai prie Vyriausybės surengė protesto akciją, kuria siekiama atkreipti dėmesį, jog aukštojo mokslo sistemos reforma rizikuoja tapti tik kelioms interesų grupėms palankia imitacine pertvarka. Studentai pasipiktino pirmadienį Vyriausybės pasitarime pritartam įstatymo projektui, pagal kurį universitetų rektorius ir toliau skirs Senatas, o ne išorinė, iš socialinių partnerių sudaryta, taryba.

Pirmadienį, balandžio 2 d. 8 val. 30 min. Konstitucinis Teismas viešame posėdyje pradės nagrinėti pareiškėjo – Respublikos Prezidento 2006 m. gegužės 22 d. dekrete išdėstytą prašymą, ar kai kurios Vyriausybės nutarimų nuostatos, numatančios mokslo darbuotojų mokslinės kvalifikacijos vertinimo kriterijus ir tvarką, neprieštarauja Konstitucijai.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Seimo narės Dalios Teišerskytės parengtą  Aukštojo mokslo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame siūloma leisti aukštosiose mokyklose organizuoti mokymą pagal švietimo programas, kad profesinių mokyklų absolventai galėtų nepertraukiamai tęsti profesines studijas aukštosiose mokyklose.

Aukštųjų mokyklų rektoriai pažadėjo prezidentui Valdui Adamkui paramą inicijuojant mokslo ir studijų reformą.Kaip po penktadienį vykusio susitikimo sakė prezidento patarėja Nerija Putinaitė, rektoriai žadėjo dėti visas pastangas, kad politinės partijos pasirašytų premjero sudarytos darbo grupės parengtą susitarimą dėl mokslo ir studijų pertvarkos.Anot patarėjos, susitikime prezidentas teiravosi, ko rektoriai tikisi iš reformos, kokių norėtų pertvarkų.

Taip retoriškai klausia filosofijos mokslų daktarė, prezidento patarėja Nerija Putinaitė, kalbėdama su „Omni.lt“ apie aukštojo mokslo plėtros planą, ministerijų atsakomybės ribas, universitetų bendruomenes ir vidinę konkurenciją dėl lėšų. – Prieš keletą savaičių Vyriausybė pagaliau patvirtino ilgus metus rengtą Lietuvos aukštojo mokslo 2006-2010 metų plėtros planą.

Kurį laiką gyvenu Švedijoje, tad apie Lietuvos gyvenimą tegaliu spręsti iš nuogirdų. Kiek teko girdėti, per šventes keli drąsuoliai išsimaudė vienos iš Kauno parduotuvių akvariume su koraliniais rifais, kuriame buvo prileista ne tik spalvingų tropinių žuvų, bet ir ryklių. Tai bent! Triukas nesulyginamai geresnis, nei Kalėdų eglės puošimas Galvės ežero dugne ar magų Gaičiūnų užsišaldymas lede. Lietuvių drąsa galima tik žavėtis - gaila, kad nepranešama, kiek tiems drąsuoliams buvo sumokėta.

Filosofė, dabar dirbanti Lietuvos prezidento patarėjo pavaduotoja Nerija Putinaitė išleido knygą “Šiaurės Atėnų tremtiniai” apie lietuviškos tapatybės paieškas. “Omni laikas” siūlo pokalbį su knygos autore. Kodėl parašėte šią knygą? Knygą parašyti paskatino ir naujas šansas, kurį Lietuvai suteikia iškovota politinė nepriklausomybė, šiuolaikinio pasaulio situacija, ir lietuvių nepajėgumas šią galimybę pakankamai vertinti ir ja efektyviai pasinaudoti.