nepriklausomybė

Žurnalo „Valstybė“ užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa parodė, jog tik trečdalis lietuvių tikisi, kad nepriklausomybė bus amžinai. Likę tautos atstovai nepriklausomybės šansus linkę vertinti santūriai ir mano, jog Lietuva nepriklausoma bus dar kelis dešimtmečius. Tik trečdalis tiki amžina nepriklausomybe Lietuvos gyventojų pasiteiravus, kiek, jų nuomone, laiko dar tęsis Lietuvos nepriklausomybė, 35 proc.

„Balsas.lt“ skaitytoja Aistė pranešė, kad per Gruzijos sostinėje Tbilisyje vykusius Lietuvos nepriklausomybės paminėjimą tikrų tikriausia gruzinė lietuviškai užtraukė dainą „Tu numegzk man, mama, kelią“. Dainos įrašas neseniai išplatintas portale „YouTube“. Siūlome pasiklausyti gruzinės atliekamos lietuviškos dainos.

Darbą pradėję Lietuvos dvidešimtmečio strategijos kūrėjai konstatavo, jog esant dabartiniam tempui numatyti tiksliai, kaip mūsų šalis atrodys 2030 metais, yra labai sudėtinga, ir vienintelis tikrai aiškus reiškinys, mūsų laukiantis kelyje, yra nuolatinis kitimas, kurio nereikia bijoti ir kuriam reikia ruoštis. Penktadienį įvairių sričių ekspertai, mokslininkai, verslo, ekonomikos, politinių procesų analitikai susirinko į pirmąjį Valstybės pažangos tarybos posėdį.

Pagrindinis praėjusio dvidešimtmečio pralaimėjimas yra kaip tik tas, kad niekieno programoje nėra valstybės kaip idėjos. Likus dienai iki Kovo 11-osios dvidešimtmečio vienoje sostinės gimnazijų kalbėjausi apie šią datą su dvyliktokais, koks ir pats buvau, kai buvo skelbiamas Nepriklausomybės atkūrimo aktas. Viena mergina pasiteiravo – kokią Lietuvą aš pats anuomet įsivaizdavau būsiant po dvidešimties metų. Atsakiau, kad tuomet tikrai neturėjau aiškios vizijos.

Kai tik artėja eilinis valstybės atkūrimo gimtadienis, politikai sukrunta kaip bitutės avilyje pavasarį. Šios šventės išvakarėse stebime vieną ir tą patį ritualą – politikų apatinių rūbų viešą skalbimą - varžytuves ir argumentus, „įrodančius“ kad jie labiau myli Lietuvą ir jai yra daugiau nusipelnę nei to paties siekiantys jų oponentai.

Trečiadienį Europos Parlamente Briuselyje bus paminėtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-metis. Renginio dalyvius sveikins Europos Parlamento Pirmininkas Ježis Buzekas (Jerzy Buzek), Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Hermanas Van Rompėjus (Herman Van Rompuy), Lietuvos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje ambasadorius Rytis Martikonis. Susirinkusiems kalbės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.

Švenčiant Nepriklausomybės atstatymo Akto dvidešimtmetį, šalia pakilių nuotaikų būta ir nesusipratimų, nusivylimo deklaracijų, politinio įniršio, mėginimų krautis politinį kapitalą bei paniekos demonstravimo. Visus vienyti turinti šventė kai kam tapo papildomu dirgikliu.

Ar nepriklausoma Lietuvos Respublika - jau istorija? Koks mūsų juridinis statusas įstojus į Europos Sąjungą? Ar mes jį suvokiame ir mokame pasinaudoti? Ar yra vilties, kad mūsų padėtis Europos Sąjungoje kada nors pasikeis? Ir kas turėtų reguliuoti šitą padėtį? Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO inicijuotoje diskusijoje kalbėjosi buvęs vyriausiasis euroderybininkas, parlamentaras Petras Auštrevičius, parlamentaras Egidijus Vareikis, ekonomistas Povilas Gylys ir filosofas Rom...

Dėl ligos iškilmingame Kovo 11-osios jubiliejaus minėjime negalėjęs dalyvauti Lietuvos Prezidentas, Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Brazauskas, sveikindamas Lietuvos žmones, linki nusiteikti ryžtingai ir aktyviai įsilieti į valstybės gyvenimą. "Tik kruopščiu darbu ir sąžiningu atsidavimu bendriems mūsų tikslams galėsime sėkmingai įtakoti krašto raidą ir pasiekti ženklių rezultatų.

Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį mininti Lietuva turi teisę bent pageidauti, kad ir į rytus, ir į vakarus nuo jos būtų draugiškos, teisinės, europietiškos valstybės, kad būsime saugiai laisvi ir gyvensime. Tokią mintį per Seime vykusį iškilmingą Kovo 11-osios jubiliejaus minėjimą išsakė Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.

Per atkurtosios Nepriklausomybės dvidešimtmetį Lietuvoje gerovės laukta kaip loterijos laimėjimo, užuot įsisąmoninus jos būtiną ryšį su sąžiningu triūsu, todėl teisingumo ir teisėtumo troškimas dažnai likdavo be atsako, pabrėžė savo sveikinimo kalboje Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, pasakytoje iškilmėse Seime Kovo 11-osios proga.

Praėjo dvidešimt metų nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Per šį laikotarpį buvo nemažai pasiekta, bet buvo daug ir nusivylimų. Pirmą dešimtmetį šalis vystėsi audringai. Valdžia labai stengėsi, kad šalis taptų NATO ir ES nariais, todėl valstybę modernizavo, kad atitiktų minėtų struktūrų kriterijus. Vargome su korupcija, bet pažanga buvo akivaizdi. Įstojus į NATO ir ES atrodė šalies vystymasis paspartės, tačiau taip neatsitiko.

Lietuva mini Nepriklausomybės atkūrimo 20-ąsias metines. 1990 m. kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą "Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo". Už šį aktą balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Vieno Sąjūdžio lyderių filosofo Arvydo Juozaičio nuomone, pats didžiausias mūsų pasiekimas, kad po 1990 metų kovo 11-osios radikalioms jėgoms nepavyko sukelti pilietinio karo.

Nuo pat ankstaus ryto ketvirtadienį Kaune, švenčiančiame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-ąsias metines, į gatves ir aikštes pasklis trijų spalvų gėlėmis pasipuošę moksleiviai, iki pat vakaro mieste vyks nuotaikingos akcijos, minėjimai, koncertai bei eisenos.

Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejaus proga kauniečiai kviečiami į nemokamus koncertus Kauno menininkų namuose ir Sporto halėje. Koncertas "Tikime laisve" Kauno menininkų namuose įvyks trečiadienio vakarą. Prieš jį žodį tars kunigas Gintaras Vitkus.

Pasitinkant šiais metais Kovo 11-osios, mūsų Valstybės Nepriklausomybės atstatymo 20-ąsias metines apima dvejopas jausmas. Iš vienos pusės tai džiaugsmas, kad gyvename savo, nepriklausomojoje Valstybėje jau pora dešimtmečių, juo labiau žinant, kaip nelengvai tai buvo pasiekta, kai pavyko išlįsti pro adatos skylutę tarp didžiųjų kitų valstybių interesų, bijojusių ir nenorėjusių mūsų laisvės, galėjusios sugriauti šių valstybių jėgų balansą.

Lietuva mini Nepriklausomybės atkūrimo 20-ąsias metines. 1990 m. kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Aktą "Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo". Už šį Aktą balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Šiuo Aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Dieve, kiek daug pasiekėm per dvidešimt laisvės metų... Stovim visi išdidūs, palaimingais veidais ir Saulė atsispindi nuoširdžiose piliečių šypsenose... Mes laisvi... ir taip jau  du dešimtmečius. Aš  - laisvas. Tu - laisvas. Mes - laisvi. Laisvi nuo darbo, kaip ir kiti 300 000 piliečių. JĖGA! Džiaukitės. Tiek LAISVĖS dar niekada neturėjom. Fantastika! Dabar aš laisvai galiu žiūrėti du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt penkis rusiškos kabelinės televizijos kanalus.

Minint Nepriklausomybės 20-ąjį gimtadienį Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė siūlo mažiau kalbėti ir mažiau niurzgėti dėl problemų, bėdų, nepatogumų. Jos manymu, mes per daug save plakame. "Šiuo metu nematau tokios rūškanos mūsų situacijos, nes atmetus niurzgėjimus, liūdesį, nepasitenkinimą, Lietuvos valstybė egzistuoja, padaro savo namų darbus",- sako Kovo 11-osios akto signatarė.

Kovo 11-osios akto signatarų rentas jau gauna trys veikėjai, nebalsavę dėl Lietuvos nepriklausomybės deklaracijos ir nepasirašę šio dokumento, net tuo metu nebuvę Vilniuje, bet su „ypatingai svarbiais įgaliojimais” kišenėse sėdėję Maskvoje. Socialdemokratų partija sumanė dar labiau praplėsti simbolišką grupinę Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų nuotrauką – reikalauja į ją įsprausti ir pusketvirto šimto sovietų Lietuvos paskutiniosios Aukščiausiosios Tarybos deputatų.

Neseniai vienas Rusijos kanalas savo analitinėje programoje Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį švęsiančią Lietuvą nupiešė tokią: skurstanti, norinti išsivaduoti iš Europos Sąjungos (ES), negerbianti pergalės prieš hitlerinę Vokietiją, nes tą dieną planuojamos homoseksualų eitynės Vilniuje. Čia - tik lapeliai tos visos propagandinės puokštės, kurią grįžę iš Vilniaus sukomponavo kanalo "TV centras" programos "Post Scriptum" žurnalistai.

Lietuva jau 20 metų kuria savo socialinę-ekonominę sistemą. Tačiau ar pasisekė jai suformuoti efektyvų socialinį modelį, klausimas lieka atviras. Tie, kurie bandė į jį atsakyti, dažniausiai laikosi neigiamos pozicijos, nes pagal daugelį socialinių rodiklių, kaip socialinės raidos indeksą, skurdo lygį, socialinės nelygybės laipsnį, amžiaus, ypač vyrų amžiaus trukmę, socialinių išmokų dydžius ir kitus Lietuva pasauliniame kontekste užima labai jau vidutinę vietą, o Europos Sąjungoje ryškiau lenkia...

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-metį simbolizuojantį logotipą su šūkiu "Tikime laisve", visam pasauliui turintį priminti itin svarbią mūsų valstybei datą, ignoruoja aukščiausios krašto valdžios institucijos, rašo "Lietuvos žinios". Sausio pabaigoje Vyriausybės palaimintas ženklas turėtų būti naudojamas Kovo 11-osios 20-mečiui skirtuose renginiuose, leidiniuose, plakatuose, žiniasklaidoje, interneto erdvėje, ant suvenyrų ir oficialių valstybės institucijų blankų.

Po dvidešimties Lietuvos nepriklausomybės metų, ar vis dar branginame Laisvę taip pat, kaip anksčiau, kai jos siekėme? Ar nepavargome nuo Laisvės sukuriamos atsakomybės ir vis dar esame tame pačiame kelyje, vedini tų pačių vertybių? Kai dauguma Lietuvos žmonių norėjo būti laisvi, neskaičiavo, kiek Laisvė yra jiems naudinga. Neverkavo, kad už naftą ir dujas reikės mokėti brangiau. Išsigandę blokados, nenunešė saulės į Rytus.

Lietuva 1009 m. buvo laisva, išsivysčiusi sąjunga. Jos gyventojams gudams (baltams) buvo gerai pažįstama vakarų Europa, nes ne kartą buvo rengiama karo žygiai į ją bei buvo vystomi prekybiniai ryšiai. Taip pat vakarų Europos kilmingiesiems buvo gerai pažįstami baltai, jų garbingieji karvedžiai rikiai ir karaliai, kirvių kirvaičio šventvietė bei jiems pateikiamas gintaras.

Šią savaitę Lietuva minės nepriklausomybės atkūrimo 20-metį. Oficialiame atkūrimo procese dalyvavo 141 Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatas, iš kurių aštuoni, rinkti Klaipėdoje, tapo Nepriklausomybės akto signatarais. Tai - Eugenijus Gentvilas, Petras Giniotas, Romualda Hofertienė, Juozas Karvelis, Stasys Malkevičius, Vytautas Petras Plečkaitis, Liudvikas Narcizas Rasimavičius ir šviesaus atminimo Alfonsas Žalys.

Niekas neatsiranda iš nieko. Lietuvos nepriklausomybę prieš 20 metų atkūrė Lietuvos žmonės. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai – nepriklausomybės Akto signatarai skelbdami nepriklausomybę savo parašais tik patvirtino jiems parodytą Tautos pasitikėjimą ir įteisino Tautos valią. 1990 m. Kovo 11-osios nutarimai neatsirado tą pačią dieną, ėjimas į ją buvo nenutrūkstamas procesas. Pralaimėjus pokario ginkluotai rezistencijai, kilo disidentinis judėjimas.

Panašu, kad patriotiškai nusiteikusiems žmonėms Kovo 11-ąją teks tenkintis įprastais tautinės atributikos elementais: specialiai Nepriklausomybės 20-mečio proga paženklintos nebus. Įvairia reklamos atributika prekiaujančios, ją gaminančios įstaigos specialių užsakymų negavo. Tad, tarkime, apsisiausti šaliku su užrašu "Nepriklausomybei - 20" galima bus nebent patys pasigamintume.

Penktosios kolonos (isp. Quinta columna) posakį pasauliui „padovanojo“ ispanai. Ispanijos pilietinio karo metu (1936 – 1939) būsimo diktatoriaus Fransisco Franco generolas E.Mola, vadovavęs Madrido šturmui, per radiją kreipėsi į miestiečius, pranešęs, kad šturmuoti miestą jis pasiuntė keturias kolonas, kurioms į pagalbą dar ateis ir penktoji, esanti pačiame mieste.

Mūsų, politikų, didžiausias turtas – rinkėjų pasitikėjimas. Nors ir brangindami tai, dažnai užkimbame ant kabliuko, išgyvename didelę pagundą prisitaikyti, atitikti tautos lūkesčius. Tai politiko išminties išbandymas. Kaip elgtis, kad dirbdamas tautai, siekdamas jos pasitikėjimo, netaptum populistu ar demagogu, beriančiu žodžius, kuriuos nori kažkas girdėti? Kas meta kietos rankos šešėlį Vis dažniau politikų, žurnalistų tarpe diskutuojama dėl mūsų valstybės valdymo stiliaus.

Kovo 11 – ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimties metų jubiliejų. Tenka klausytis įvairiausių nueito kelio vertinimų, net apmaudo ir pagiežos. Girdėjau ir vertinimų, kad „smetoninė“ Lietuva padarė didesnę pažangą nei dabartinė. Nors tokius lyginimus vertinu skeptiškai, visgi šia proga bent keliais esminiais aspektais galime palyginti mūsų dabarties dvidešimtmečio pasiekimus su tarpukario Lietuvos Respublikos, kuri gyvavo vos kiek daugiau nei dvidešimtmetį.

Į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio minėjimo renginius pakviesti ir garbūs užsienio svečiai. Kovo 10-12 dienomis į Lietuvą atvyks 5 valstybių vadovai, per 10 delegacijų, vadovaujamų parlamentų pirmininkų ir vicepirmininkų iš įvairių užsienio šalių.

„Svarbiausia – stipri Lietuvos integracija į NATO ir ES. Didesnę mūsų krašto integraciją į ES Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija ir valdančioji koalicija supranta labai paprastai – pasisakome už tai, kad stiprėtų Briuselio institucinis vaidmuo“ – sako Audronius Ažubalis. Išgirdęs šiuos žodžius įsiklausiau ir į Romualdo Ozolo teiginį, jog „Kovo 11-osios valstybės nebėra.

Socialdemokratai pasipiktino Seimo valdybos sprendimu neskirti jiems istorinės Kovo 11-osios salės konferencijai apie paskutinę LTSR Aukščiausiąją Tarybą.

Nuo 1990 metų kovo 11-osios prabėgęs dvidešimtmetis žmonėms šviesiausiai atrodo tose srityse, kurios nesusijusios su finansais. Kita vertus, nusivylimą lemia ne vien pinigų trūkumas. Atkuriant Lietuvos nepriklausomą valstybę, laisvės ir demokratijos lozungai skambėjo su teiginiais, jog po kelerių metų gyvensime taip pat gerai kaip skandinavai. Jei tiktai pasistengsime.

Kovo 11 akto dvidešimtmetį šalis pasitinka apimta eknominės krizės, mažėjant gyventojų skaičiui. Apklausų duomenys rėkia, jog bemaž septyni iš dešimties lietuvių nė nemanytų ginti savo šalies kokos nors agresijos atveju. Šitaip susigrupavus faktus bei nuotaikas labiau tiktų ne švęsti, bet gedėti ar pasigerti iš sielvarto. Ir visgi – tai šventė. Skaičiavimai dėl skaičiavimų Prie ruso buvo geriau.

Sunki ir sudėtinga mūsų istorija.  Europoje surasime ne vieną panašią,o gal dar ir žiauresnę istoriją išgyvenusią  tautą. Ar teisingai elgiasi kai kurie mūsų politikai bandydami dirbti už istorikus? Tokie jau tie politikai - vieni keliauja vietoj to, kad dirbtų, kiti kaip klounai juokina tautą, o keli garbingieji vis siekia perauklėti kaimynus. Netgi patyręs politikas  Audronius Ažubalis vos tapęs URM ministru pradėjo mokyti rusus, kaip jie turėtų elgtis.

Kosovas vasario 17 dieną švenčia jau antrąsias nepriklausomybės nuo Serbijos metines. Kol kas Kosovą pripažino 65 pasaulio valstybės, įskaitant ir JAV bei didžiąją dalį Europos Sąjungos narių. Tiesa, šios nuo Serbijos atsiskyrusios šalies pripažinti nesirengia tiek pats Belgradas, tiek Rusija ir Kinija, o tai neleidžia Kosovui tapti Jungtinių Tautų nariu. Kosove iš viso gyvena 2 mln. žmonių. Didžiąją dalį gyventojų sudaro etniniai albanai.

Minios žmonių švęsti Vasario 16-osios vakar susirinko prie Radviliškio rajono Balandiškių kaimo sodybos, kurioje 1949 m. posėdžiavo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vyriausioji vadovybė, pasirašiusi Nepriklausomybės deklaraciją, praneša "Respublika". Iškilmės prasidėjo minėjimu už kelių kilometrų nuo Balandiškių esančiame Mėnaičių kaime - prie bunkerio, kuriame ir buvo pasirašytas istorinis dokumentas.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui pažymėti bendrovė "Neolitas" rengia leidinį "Kas yra kas Lietuvoje. 1990-2010". Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečio istorija knygoje atsispindės per jauną valstybę kūrusių žmonių gyvenimus. Leidinyje iš viso bus pasakojama apie 10 tūkstančių asmenybių. Planuojama, kad leidinio dalyje "Svarbiausios dvidešimtmečio asmenybės" bus apie 2000 biografijų. Daugelio šių žmonių pavardės jau tampa istorija.

Šiais metais minimą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį simbolizuos šūkis "Tikime laisve" ir stilizuotas lietuviško audimo raštas - pagrindinis šios sukakties logotipo grafinis simbolis. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio ženklo konkursą surengė Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos grafinio dizaino asociacija. Logotipą sausio 20-osios posėdyje patvirtino Vyriausybė.

Be oficialių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio paminėjimo renginių - Seimo, Vyriausybės iškilmingų posėdžių ir kitų - Kovo 11-ąją Vilniaus Katedros aikštėje bus surengtas koncertas, sostinėje ir kitose Lietuvos vietose bus rengiamos tautodailės mugės. Vyriausybės trečiadienį patvirtintame šventinių renginių plane numatyta sukurti vaizdo klipą, pašto ženklą, monetų rinkinį, specialų medalį, logotipą "Tikime laisve", kuris bus naudojamas valstybės institucijų dokumentų blankuose.

Nežinau, ar mano kartai šis klausimas tinkamas. Kokias dar „pamokas“ gali išmokti 5-10 metų vaikai? Tik po kurio laiko mums pasakė, kad tai, kas vyko, yra pamokos. Jei tikėsime, kad mokymasis – sąmoningas procesas, pagrįstas analize, tai mūsų kartai Sausio 13osios pamokas buvo dėstomos tik po kelerių metų. Ir visos jos buvo subjektyvios: po sukruvinta vėliava užteko vietos ir džiaugsmui, ir baimei, ir nusivylimui.

Troškimus, motyvus, prisiminimus, nuslopintus ir išstumtus į pasąmonę, ir, pačiai asmenybei nesuvokiant, darančius poveikį jos elgesiui, psichoanalitikai vadina kompleksais. Dešimtmečius prievarta ar pamaloninimais visuomenei diegti elgesio būdai paliko mūsų visuomenei kompleksus, kurie skatina būti elgetomis, ponais, vagimis ar sovietinio paveldo garbintojais.

Šį savaitgalį, 700 000 rinkėjų Katalonijoje galės pareikšti savo valią dėl regiono nepriklausomybės pirmajame referendume dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos, - praneša „BBC“. Tiesa, referendumo rezultatai nebus teisiškai įpareigojantys, tačiau, kaip mano jį suorganizavę aktyvistai ir savanoriai, tai bus kertinis derybų su Madridu akmuo. Teigiama, jog šis neformalus referendumas yra pirmasis žingsnis prieš tikrąjį.

Baltarusijos opozicijai Minske mėginant paminėti šalies nepriklausomybės metines, milicija panaudojo brutalią jėgą. Nuo jėgos struktūrų nukentėjo ir žurnalistai iš Lietuvos. Kaip pranešė LTV „Panorama“, lietuviai žurnalistai antradienį Minske buvo jėga sulaikyti ir nugabenti į miliciją, iš jų atimta kasetė su nufilmuotais jėgos struktūrų veiksmais prieš demonstrantus.