nemunas

Dar šiemet Rusnėje tikimasi pradėti statyti apžvalgos bokštą, kuris leistų žvalgytis ir į kitapus Nemuno esančią Rusijos teritoriją. Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis tikisi, kad bokštas, galintis kainuoti iki 400 tūkst. eurų, pagyvins vietos turizmą. „Dėl vietos ginčas vyksta: bendruomenė nori statyti ant Atmatos žiočių, kuri įteka į marias, savivaldybė lyg turime kitą vietą numatę, Uostadvaryje.

Vėlų sekmadienio vakarą TV3 projekto „Kadagys“ dalyviai su nekantrumu laukė ekrane pasirodžiusios suminės balsų lentelės. Ji atskleidė, kad projektą turi palikti „Sietuva“ kartu su „4 Roses“. Šį sekmadienį triumfavo Janis Petersons ir Latvijos liaudies šokių ansamblis „Daildare“. Antroje pozicijoje liko Agnieška Olševska ir lenkų liaudiškų šokių kolektyvas „Perla“. Trečia vietą užėmė KTU kolektyvas „Nemunas“, kurios šįkart į priekį vedė sunkiojo roko grupė „Thundertale“....

Šį sekmadienį Kauno sporto halėje – žvaigždžių antplūdis. TV3 tautinių šokių kovos „Kadagys“ sutrauks daugybę įžymybių. Naujausios laidos tema – liaudies šokis pagal šiuolaikinę muziką. Projekto choreografams pasiruošimo savaitė ypač sunki – visi kuria naujas ansamblių pasirodymų choreografijas. Dalyviai stebins ir pasirinktais kūriniais, ir savo pasirodymų idėjomis.

Jau šį sekmadienį – naujojo intriguojančio televizijos projekto „Kadagys“ premjera, kuriame išskirtiniais pasirodymais žada nustebinti Kauno technologijos universiteto (KTU) tautinio meno ansamblis „Nemunas“. Ruošti staigmenas kolektyvui padeda garsus režisierius, šokėjas, aktorius Gytis Ivanauskas ir žinomas operos solistas Liudas Mikalauskas.

„Lietuvybė, kalba, tradicijos, papročiai man yra ypatingai brangu, svarbu. Visgi labai skaudu, kad tai yra nykstantis dalykas“, – atvirai sako dainininkas Liudas Mikalauskas, kuris tapo unikalaus TV3 televizijos projekto – tautinių šokių kovų „Kadagys“ vienu iš generolų. Nuo mažens įvairiuose choruose dainavęs Liudas vadovaus jau senai pažįstamam ir mylimam šokių ansambliui „Nemunas“, su kuriuo pažintis prasidėjo dar studijų laikais.

Druskininkų savivaldybėje pasieniečiai sulaikė didelį kontrabandinių cigarečių krovinį, vertą daugiau kaip 51 tūkst. eurų. Įtariama, kad šie 18 tūkst. pakelių buvo neteisėtai atplukdyti Nemunu, kuriuo eina siena su Baltarusija. Pirmadienio naktį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Lazdijų rinktinės Kapčiamiesčio užkardos pasieniečiai patikrino ruožą ties Druskininkų savivaldybės Gerdašių kaimu. Turėta žinių, kad čia gali būti bandoma atgabenti neteisėtą krovinį.

Pasienyje su Rusija kontrabandininkai nesėkmingai bandė patikrinti pasieniečių budrumą cigaretes į Lietuvą plukdydami Nemunu. Paskutiniais metais dėl įdiegtų techninių sienos kontrolės priemonių tokie kontrabandos gabenimo atvejai čia yra itin reti.

Sekmadienį prasidėjo šešias dienas vyksiantis žygis, skirtas rekonstruoti svarbius 1812 metų karo įvykius: Prancūzijos kariuomenės persikėlimą per Nemuną ir Deltuvos mūšį, vykusį netoli Ukmergės, rašo „Kauno diena“. Pirmą kartą Lietuvoje surengto žygio dalyviai - Ukmergės karo istorijos klubas „1-as LDK Didžiojo Etmono pėstininkų regimentas", Kauno karo istorijos klubas ir Kauno karybos istorijos klubas.

 „Greitai pasaulyje bus dvi paklausiausios prekės – vanduo ir maistas,“ – juokaudamas žemės ūkio ir maisto sektorių naudos svarbą patvirtino Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys, pradėdamas trečiąjį mokslo ir verslo forumą „Verslo ir mokslo bendradarbiavimas: sėkmingos patirtys ir naujos galimybės“. Aleksandro Stulginskio universitete vykusio Lietuvos pramoninkų konfederacijos ir slėnio „Nemunas“ organizuoto forumo dalyviai susipažino su naujų produktų ir ino...

Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Druskininkų senojo tilto per Nemuną rekonstrukcija užtruks, nes pritrūko lėšų. Savivaldybė žada, kad nepatogumų gyventojai nepatirs. Nuo kovo eismas bus apribotas, paliekant vieną važiavimo juostą, o žmonių saugumui tiltas pavojaus esą nekelia. Senasis tiltas per Nemuną buvo nesaugus, nes tvirtinimo detalės susidėvėjusios. Pradėjus rekonstrukciją už beveik tris mln. litų (apie 867 tūkst.

Didžiausias Lietuvoje studentiškas tautinio meno ansamblis „Nemunas“ visą mėnesį kvietė žiūrovus į skirtingas koncertų sales, pristatydamas ciklą „Meile suausti“. 65-ąjį jubiliejų švenčiantis Kauno technologijos universiteto kolektyvas šiemet atsiskleidė kitomis spalvomis.

Šį savaitgalį Kauno sporto halėje vyks kauniečiams kiek neįprastas renginys – grandiozinis tautinio meno ansamblio jubiliejus. Programoje skambės stilizuotas lietuvių liaudies menas: dainos, šokiai, muzika. Iš tribūnų į sceną pakils ir 15, ir 80 metų žiūrovai. Koncerto metu jubiliejų švenčiantis ansamblis žiūrovams atskleis niekur, niekada viešai nerodytą ansamblio tradiciją. Profesionalų paruoštą programą dovanos patyrę artistai.

Vienas tautinio meno ansamblis vienyja daugiau nei 4 aukštąsias mokyklas Kaune: ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, KTU, VDU ir Kauno kolegija. Šių įstaigų atstovai: Virginijus Kundrotas, Vilma Griniuvienė , Irena Bakanauskienė ir Antanas Vaidelis dalinasi savo patirtimi. 65-ąjį jubiliejų švenčiančio KTU tautinio meno ansamblio „Nemunas“ buvę nariai su malonumu prisimena savo studijų laikus ir buvimą ansamblyje.

Tautiniai šokiai ir muzika vienija visus, nepaisant jų amžiaus, lyties ir profesijos. Prie 65-ąjį jubiliejų švenčiančio KTU tautinio meno ansamblio muzikantų koncertuose prisijungs ir dvi buvusios „nemunietės“ – medikės Dalia Jarušaitienė ir Ašara Bačauskaitė.

Šiemet 65-ąjį gimtadienį švenčiantis Kauno technologijos universiteto (KTU) tautinių šokių ansamblis „Nemunas“ lapkritį ir gruodį Kaune savo gerbėjams surengs keturis įspūdingus koncertus. Juos organizuoti padės ir buvęs kolektyvo pirmininkas Donatas Jankauskas. Žinomo politiko teigimu, po įtemptų Seimo posėdžių jo širdį iki šiol atgaivina lietuvių liaudies tautiniai šokiai.

kaunas.kasvyksta.lt „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai pranešė, kad praėjusį sekmadienį vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį, spruko nuo pareigūnų ir kaip įtariama, paskendo Nemune. Pirminiais duomenimis, apie 15 val. ties Juozapavičiaus prospekto 125-uoju namu susidūrė „Chrysler Town Country“ ir „VW Passat“ automobiliai. Iš karto po avarijos pastarojo automobilio vairuotojas, susirinkęs automobilio numerius, spruko link Nemuno, o jį vijosi policijos pareigūnai.

kaunas.kasvyksta.lt Penktadienį pristatytas naujasis turizmo maršrutas laivu. Pirmasis laivo „Nemunas“ reisas numatytas per Jonines, birželio 24 dieną, o per vasarą suplanuoti 3 savaitgaliai ant Kauno marių ir Nemuno vandens. Pramogautojai per keturias valandas pasieks Birštono kurortą, kur tris valandas galės leisti laiką, o vėliau autobusu bus parvežti į Kauną. Analogiški reisai numatomi ir iš Birštono.

Vežėjai automobilių keliais jau turi galimybę rinktis – leisti ilgas naktis pasienio patikros punktuose arba pasinaudoti nauja geležinkelių paslauga ir vilkikus su puspriekabėm į Baltarusiją gabenti gerokai greičiau. Naujajam AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Baltarusijos geležinkelių projektui suteiktas simbolinis „Nemuno“ pavadinimas. Projektas „Nemunas“ – kontreilerinis traukinys, ant kurio specialių platformų gali būti gabenami vilkikai su puspriekabėmis.

Šiais metais Birštono savivaldybė kartu su visa bendruomene šventiniam laikotarpiui ruošiasi labai aktyviai. Jau nuo ankstyvo rudens pradėta galvoti, kokiomis detalėmis ir šventiniais akcentais galima būtų nustebinti kurorto gyventojus bei svečius. Anot Birštono turizmo informacijos centro direktorės Rūtos Kapačinskaitės, kiekvienais metais norisi sutikti į Birštoną atvykusius svečius kuo įdomiau. „Birštono miesto svečiai visuomet klausia, kuo šiais metais juos nustebins kurortas.

Rugsėjo 7 dieną Druskininkų Aplinkos apsaugos agentūros inspektoriai iš žvejų gavo pranešimą, kad Nemuno upės viduryje (Druskininkų sav., Sventijansko k.) ant seklumos guli negyvas stumbras. Apie šį įvykį buvo informuota Druskininkų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir „Paliepio“ medžiotojų būrelis. Pareigūnai ir medžiotojai suaugusį stumbro patiną ištraukė į krantą. Tai pirmas atvejis kai šiose apylinkėse randamas nuskendęs stumbras.

Kaune, Nemune šeštadienio vakarą aptikta daugiau nei pusės metro skersmens aviacinė bomba sekmadienį po pietų bus sunaikinta, rašo portalas lrytas.lt. Antro pasaulinio karo laikų vokiška bomba „SD 250“ sveria 250 kilogramų, o sprogstamosios medžiagos svoris - 80 kilogramų. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono narai sekmadienio vidurdienį bombą ištraukė iš vandens ir nuvežė į Gaižiūnų karinį poligoną, esantį už 40 kilometrų nuo Kauno. Radinys - labai pavojingas, jame dar yra išlikęs sprogdiklis.

Šeštadienį Kaune buvo aptiktas pavojingas sprogmuo. Nemuno upėje poilsiautojai pastebėjo įtartiną objektą, kuris buvo panašus į sprogmenį, rašo 15min.lt Sprogmeniui aptikti buvo geros sąlygos, kadangi šiuo metu vandens lygis Nemune yra mažesnis nei įprastai. Į įvykio vieta iškviestos Kauno specialiosios tarnybos ir išminuotojai. Manoma, kad rastas sprogmuo yra Antrojo pasaulinio karo aviacinė bomba.

Visą liepą kritęs Nemuno vandens lygis šią savaitę buvo priartėjęs prie pavojingos ribos. Specialistai dėl kritusio didžiausios Lietuvos upės lygio šnairuoja į Baltarusiją, rašo dienraštis "Kauno diena". Pasak dienraščio, nuo liepos pradžios Nemunas ties Druskininkais nuseko pusmetriu, Prienų rajone - 40 centimetrų, o Kaune, prie Vytauto bažnyčios, pasiekė kritinę ribą. Čia lygis nuolat šokinėja, nes jį reguliuoja Kauno hidroelektrinė.

Trečiadienį Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Ąžuolas ir „Alkesta“ generalinis direktorius Rimantas Morkūnas pasirašė pėsčiųjų tilto per Nemuną statybos darbų sutartį. Ketvirtas tiltas Alytuje sujungs kurortinę miesto dalį ir piliakalnį. Jis turi iškilti per dvejus metus. Tilto sąmatinė vertė - 30 mln. litų, didžioji dalis sumos - Europos Sąjungos lėšos.

Tęsiant ES išorinių sienų stiprinimo darbus, baigta stiprinti Nemunu einančios Lietuvos sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi apsauga. Liepos mėnesį pabaigus diegti kompleksinę stebėjimo sistemą Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės Vileikių užkardoje (Šilutės r.), šiuolaikinėmis elektroninėmis priemonėmis nuo šiol bus stebima ir kontroliuojama visa nuo Smalininkų iki Rusnės Nemuno upe einanti valstybės siena.

„Vandenų keliais“ – ilgiausias žygis baidarėmis Lietuvos teritorijoje. Trys drąsūs, atkaklūs ir entuziazmo kupini jauni žmonės yra pasiryžę įveikti daugiau kaip 700 kilometrų Lietuvos upėmis ir ežerais. Žygis prasidėjo pirmąją vasaros dieną Kriaunos upelyje, netoli Latvijos sienos. Žygeiviai dėkoja visiems, kurie birželio 15 dieną drauge pietavo Neries ir Nemuno santakoje Kaune. Toliau jų laukė kelionė plačiuoju Nemunu, todėl palaikymas buvo itin svarbus.

Agnė Kairiūnaitė, LRT radijas, LRT.lt Jau kelerius metus iš eilės iš Kauno laivu galima pasiekti Kulautuvą. Šįmet laiveliais bus galima paplaukioti ir Nevėžiu. Iš senosios Kauno prieplaukos prie Vytauto bažnyčios į Kulautuvą 100 vietų laivas „Tolstojus“ kursuos kiekvieną sekmadienį. Šį maršrutą dotuoja Kauno miesto ir rajono savivaldybės. Kelionė Nemunu trunka tris valandas, o dvi valandas keliautojai gali praleisti kurortinį statusą siekiančioje atgauti Kulautuvoje.

Nemuno aukštupyje pasieniečiai vėl sulaikė cigarečių krovinį, kurį kontrabandininkai iš Baltarusijos į Lietuvą bandė atplukdyti Nemunu. Šiemet tai jau ketvirtas toks šiame ruože pasieniečių išaiškintas atvejis. Šįkart kontrabandinius rūkalus Nemune Druskininkų savivaldybės Gerdašių kaimo ribose ketvirtadienį pastebėjo čia patruliuojantys Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Lazdijų rinktinės Specialiosios paskirties užkardos patruliai. Lietuvos siena su Baltarusija čia eina upės viduriu.

Balandžio viduryje Kaune, Nemune, buvo aptikti ilgai vandenyje išgulėję vyro palaikai. Atlikę tyrimus ekspertai nustatė, kad tai gruodį dingusio vilniečio 33 metų Dariaus Mitkos palaikai. Ieškodami dingusio D. Mitkos pareigūnai išsiaiškino, kad gruodį iš sostinės naktinio klubo „Paparazzi" apie penktą ryto išėjęs vyras kirto A. Goštauto gatvę ir nuėjo Neries upės link. Manoma, kad D. Mitka galėjo nusiskandinti, todėl dabar, nutirpus ledams, aptiktas Nemuno upėje Kaune.

Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos Naujienų tarnyba, LRT.lt Alytaus savivaldybė užsimojusi pastatyti pėsčiųjų ir dviračių tiltą per Nemuną dėl lėšų stokos buvo priversta atsisakyti pradinio projekto. Paskelbus naują rangovo tarptautinį konkursą, atsiliepusios trys bendrovės siūlo tiltą pastatyti už didesnę kainą negu savivaldybė pageidauja. Todėl tik po derybų su konkurso nugalėtoju, bus aišku, kiek pinigų iš biudžeto turės skirti savivaldybė ir kada prasidės tilto statyba.

Nemuno aukštupyje pasieniečiai sulaikė dar vieną cigarečių krovinį, kurį kontrabandininkai į Lietuvą iš Baltarusijos bandė atplukdyti Nemunu. Šie rūkalai antradienį sulaikyti ties Lazdijų rajono Gerdašių kaimu bendradarbiaujant ir keičiantis informacija su Baltarusijos pareigūnais. Į polietileną supakuotas kontrabandos krovinys jau buvo srovės atneštas į Lietuvos pusę. Jį Kapčiamiesčio pasieniečiai ištraukė priplaukę tarnybine valtimi.

Seimas ratifikavo Lietuvos ir Rusijos vyriausybių susitarimą dėl tilto per Nemuną tarp Panemunės ir Sovetsko bei jo prieigų statybos. Už šį dokumentą trečiadienį balsavo 76 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai.

Rytoj atidaromas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninės kilmės žaliavų kokybės centras, įsikūręs mokslo, studijų ir verslo slėnyje „Nemunas“. Naujai atidaromas centras – jau ketvirtas iš Lietuvoje kuriamų penkių mokslo, studijų ir verslo slėnių 14 investicinių projektų, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

Pasienyje su Rusija sulaikytas iš Kaliningrado atplukdytas rūkalų krovinys ir keturi, įtariama, su šia kontrabandą susiję Šilutės rajono gyventojai bei du jų automobiliai. Antradienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės pasieniečiai, naudodamiesi techninėmis universalios sienos stebėjimo sistemos priemonėmis, ties Pagėgių savivaldybės Bitėnų kaimu užfiksavo sienos pažeidimą. Šioje vietoje ji eina Nemuno viduriu.

Užsienio reikalų ministerija praneša, kad rugpjūčio 27 dieną per Lietuvos ambasadą Minske oficialiai gautas Baltarusijos aplinkos apsaugos ministerijos atsakymas dėl Lietuvos rugpjūčio 2 dieną išsiųstos notos, kurioje buvo prašoma paaiškinti, kodėl ties Druskininkais kritiškai krito Nemuno vandens lygis.

Penktadienį apie 20 val. du jaunuoliai, kurie nardė Nemune, pranešė upės dugne aptikę daiktą, panašų į sprogmenį. Spie įvykį pranešta Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojams. Pasak Kauno policijos, šeštadienį į nurodytą vietą Šančiuose išvyko keturi specialistai. Jie nardė į Nemuno dugną. Apie 17 val.  jie ištraukė metalinį daiktą. Paaiškėjo, jog tai ne sprogmuo, o elektros variklis.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai nuo liepos vidurio stebi vis labiau senkantį Nemuną. Aplinkosaugininkai įtaria, kad upės lygis krenta dėl žmonių veiklos Baltarusijoje statomoje Gardino hidroelektrinėje. Pagalbos aiškinantis, dėl ko iš tiesų senka Nemunas, ketinama prašyti Vyriausybės. Kad senka Nemunas, šalies hidrologai sako pastebėję dar liepos viduryje. Praėjusias kelias dienas vanduo upėje esą nustojo kristi, tačiau nė kiek ir nepakilo.

Nors pirmąją vasaros pusę Lietuvą merkė liūtys, panemunės gyventojai ir hidrologai pastebėjo netikėtą reiškinį – senkančią didžiausią Lietuvos upę. Kad sumažėjo Nemuno vandens lygis, vieni pirmųjų liepą pastebėjo Druskininkų gyventojai. Žmones tai gerokai suglumino: dažnai lyjant, vandens lygis upėje turėjo kilti.

Nors pirmąją vasaros pusę Lietuvą merkė liūtys, panemunės gyventojai ir hidrologai pastebėjo netikėtą reiškinį – senkančią didžiausią Lietuvos upę. Kad sumažėjo Nemuno vandens lygis, vieni pirmųjų liepą pastebėjo Druskininkų gyventojai. Žmones tai gerokai suglumino: dažnai lyjant, vandens lygis upėje turėjo kilti.

Kauno rajone, dešiniajame Nemuno krante įsikūrusio Kulautuvos miestelio pušynus šeštadienį apgulė dainuojamosios poezijos gerbėjai. Tradiciškai artimiausią Mindauginių savaitgalį pušys čia nusilenkia naujiesiems dainiams. Šįmet jau dvyliktą kartą Lietuvos bardai pakvietė atvykti į „Akacijų alėją“, kuri jau tapusi Kulautuvos vizitine kortele. Festivalį buvo raginama pasiekti žeme, vandeniu ir oru. Į raginimą atsiliepė daugiatūkstantinė minia.

Merginos palaikai aptikti Nemuno upėje ties Graužėnais, Jurbarko rajone. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Asmenų paieškos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl 24 metų Gabijos Ingridos Boguševičiūtės, kuri pernai sausio 13 dieną išėjo iš namų Šilainių mikrorajone ir dingo be žinios.

Šiandien Druskininkai tikrai nebėra kurortas, į kurį jausdami sovietmečio nostalgiją plūste plūsta pensininkai. Nieko panašaus: vos atvykus į kurortą pasitinka gausybė reklaminių stendų, kuriuose savo paslaugas reklamuoja ir tarptautinį aptarnavimo standartą deklaruoja keliolika miesto viešbučių. Norintiems apsigyventi kurorto viešbučiuose ar sanatorijose reiktų nusiteikti už parą mokėti nuo 85 litų iki 350 litų asmeniui.

Nidą iš Kauno vėl galima pasiekti vandens keliu, tik šiemet Nemunu plaukios ne "Raketos", o prašmatniai įrengtas pramoginis laivas „Perlas“, rašo "Lietuvos rytas". Turizmo bendrovės "Nemunas Travel" užsakymu 1981 m. pastatytą upių vilkiką "Daugai" rekonstravo Vidaus vandens kelių direkcijos specialistai, darbai užtruko 4 metus. Dabar vienu metu „Perlu“ gali keliauti 50 žmonių, keleiviams įrengta 13 miegamųjų vietų.

Šeštadienį vykusiame Lietuvos automobilių ilgų distancijų žiedinių lenktynių čempionato I-ajame etape greičiausia buvo „Torlina – Martin Sport“ komanda. 555 km atstumą Martynas Samuitis, Linas Adomavičius ir Robertas Kupčikas įveikė per 4 val. 10,7 sek., artimiausius varžovus aplenkę 5-ių Kačerginės „Nemuno žiedo“ trasos ratų atstumu teigiama pranešime spaudai.

Nuo Nemuno salos pajudėjo baržos, plukdančios iš upės kanalo daugiau nei metus jame „konservuotą“ dumblą. Jį dar iki praėjusių metų gegužės turėjo išgabenti kanalą valiusi „Kauno tiltų“ bendrovė, kuri buvo laimėjusi savivaldybės skelbtą konkursą. Tačiau valymo darbus pabaigusi ji nusprendė keisti konkurso sąlygas ir dumblui išvežti vietoj upės baržų pasitelkti sunkvežimius. Savivaldybė pasipriešino tokiems pakeitimams, todėl jai teko ieškoti, kas baigtų įgyvendinti projektą.

Antrus metus Vyriausybė neskiria pinigų upiniams kraujasiurbiams mašalams naikinti, pinigų nerasta ir moksliniams tyrimams. Druskininkų savivaldybė sako nepajėgianti pati vykdyti tokio projekto. Aplinkos ministerija siūlo neskambinti pavojaus varpais ir nesikišti į gamtos procesą be reikalo.

Vienas iš pavasario „pokštų“ – potvynis, kuris apsemia ne tik pievas, bet ir kelius, dėl to nutrūksta eismas. Apsemtais keliais lengvųjų automobilių eismas yra draudžiamas, kai vandens gylis pasiekia daugiau kaip 20 cm, o vandens gyliui pakilus iki 40 cm draudžiamas visų automobilių eismas. Vakarinėje Lietuvos dalyje (Nemuno žemupyje) jau gruodžio mėnesį buvo apsemtų rajoninių kelių ruožų, kuriais eismas buvo draudžiamas.

Sekmadienį per kelią Šilutė-Rusnė pradėjęs bėgti vanduo paskelbė, kad pamaryje prasidėjo pavasarinis potvynis. „Taip. Jau galima sakyti, kad prasidėjo potvynis. Apsemtas kelias į Rusnę yra tarsi ženklas, kad jis prasideda“, - vakar „Respublikai“ sakė Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romualdas Renčeliauskas. Jo teigimu, apsemti du kelio ruožai, iš viso beveik 400 metrų.

Iš Baltarusijos Nemunu paleisti kontrabandiniai rūkalai užstrigo upėje tarp ledo lyčių. Kalkėmis bandytą užmaskuoti krovinį į krantą ištraukė Kapčiamiesčio pasieniečiai. Ketvirtadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Lazdijų rinktinės Kapčiamiesčio užkardos patruliai netoli Lazdijų rajono Varviškių kaimo, Nemune tarp ledo lyčių pastebėjo užstrigusį plaustą. Jis rastas maždaug už 30 metrų nuo Lietuvos kranto.