nedarbas

Vidutinis nedarbo lygis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse rugpjūtį, palyginti su ankstesniu mėnesius, pakilo 0,1 procentinio punkto iki 4,9 procento. Ne didesnis nei prieš COVID-19 pandemiją nedarbo lygis paskutinį vasaros mėnesį užfiksuotas apytikriai keturiuose penktadaliuose EBPO narių, pažymima organizacijos pranešime. Bedarbių EBPO narėse padaugėjo pirmąkart nuo praėjusių metų balandžio – iki 33,2 mln. nuo 32,8 mln. liepą.

Registruotas nedarbas Lietuvoje per rugsėjį smuktelėjo 0,5 punkto iki 8,1 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.  Jos duomenimis, spalio 1 dieną oficialiai darbo ieškojo 142 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų – 5,3 proc. mažiau nei prieš mėnesį. Tarnybos vertinimu, šalyje darbo rinkos padėtis  dviprasmiška – mažėjo registruotas nedarbas, bet kartu mažėjo darbo jėgos paklausa ir daugiau naujų klientų kreipėsi į tarnybą.

Nedarbo lygis Lenkijoje rugsėjį sudarė 4,8 proc. ir buvo žemiausias per 32 metus, trečiadienį pareiškė šalies šeimos ir socialinės politikos ministrė Marlena Malag, kurią cituoja Lenkijos radijas. Vyriausybės duomenimis, rugsėjo pabaigoje visoje šalyje darbo neturėjo apie 803 tūkst. žmonių – 5,2 tūkst. mažiau negu mėnesiu anksčiau. Valstybinė statistikos agentūra (GUS) praėjusį mėnesį skelbė, kad nedarbo lygis Lenkijoje rugpjūtį smuko nuo 4,9 proc. mėnesiu anksčiau iki 4,8 procento.

Nedarbas rugpjūtį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,5 punkto, o per mėnesį nepasikeitė ir rugpjūtį siekė 5,2 proc. Rugpjūtį darbo neturėjo 79 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 1,7 punkto iki 11,5 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – 0,9 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepasikeitė, Estijoje – 5,8 proc.

Registruotas nedarbas Estijoje per praėjusį mėnesį nepakito – 7,3 proc. ekonomiškai aktyvių nuo 16 metų iki pensinio amžiaus gyventojų, pranešė Draudimo nuo nedarbo fondas. Oficialiai registruotų bedarbių per mėnesį padaugėjo 0,1 proc. iki 47,51 tūkstančio. 20,8 proc. jų sudarė riboto darbingumo žmonės. Rugpjūtį užregistruota 7,98 tūkst. naujų bedarbių – 4,4 proc. daugiau nei liepą. Praėjusį mėnesį buvo siūloma vidutiniškai 13,16 tūkst. laisvų darbo vietų – 5 proc.

Rudenį tiek darbdaviai ieško naujų darbuotojų, tiek patys darbuotojai domisi naujomis karjeros perspektyvomis. Artėjant sunkmečiui, gyventojai dairosi geriau apmokamo darbo, o specialistai skaičiuoja, kad jau trečdalis darbuotojų šiemet pakeitė darbą. Tačiau darbdavių situacija prastėja: nors darbo pasiūlymų daugėja, atlyginimai siūlomi mažesni nei prieš mėnesį.

Registruotas nedarbas Lietuvoje rugpjūtį siekė 8,6 proc. – 0,5 proc. punkto mažiau nei liepą, skelbia Užimtumo tarnyba.  Jos duomenimis, 57 iš 60 savivaldybių nedarbas sumažėjo, o dviejose – nekito. Rugsėjo 1 dieną iš viso registruota 150 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Darbdaviai rugpjūtį įregistravo 27,4 tūkst. laisvų darbo vietų šalyje – 9 tūkst. daugiau nei liepą. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis  iš 36 tūkst. darbo pasiūlymų.

Ne visi pragyvena iš gaunamo atlyginimo, todėl ieško papildomų darbų. Darbo rinkos specialistai sako, kad papildomų darbų populiarumas auga, tačiau prognozuoja, kad jų poreikis dar daugiau išaugs prasidėjus ekonominei krizei. Papildomiems darbams ieškomi įvairūs specialistai nuo valytojų iki mokytojų, o atlygis per mėnesį siekia kelis šimtus eurų. Prognozuoja, kad norinčių dirbti padaugės „Biuro“ ir „workis.

Ekonominės prognozės nedžiugina, o ekonomistai neabejoja, kad rudenį ateis recesija ir sunkmetis. Vis daugiau įmonių skelbs bankrotus. Jau dabar daugiau nei 4 tūkst. darbuotojų gavo įspėjimus, kad bus atleisti, bet šis skaičius, tikėtina, dar augs.  Darbo rinkos specialistai informuoja, kad darbo netekę žmonės gali gauti išmokas, tačiau ilgai sėdėti be darbo ir išmokomis naudotis nepataria.

Išsipūtusios dujų ir elektros kainos jau rašo nuosprendžius darbuotojams – jau yra įmonių, kurios žmones atleido ar netrukus atleis būtent dėl nepakeliamų energetikos sąskaitų. Ekonomistai neabejoja, kad tai – tik problemų pradžia, nedarbas Lietuvoje tikrai augs. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad darbuotojų negalima lengva ranka mėtyti į gatvę, darbdaviai esą turi jausti atsakomybę.

Nedarbas liepą Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,2 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir liepą siekė 5,2 proc. Liepą darbo neturėjo 78 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 3,4 punkto iki 11,6 proc. Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – atitinkamai 1,2 ir 0,1 punkto mažiau, Estijoje – 5,8 proc. – atitinkamai 0,2 ir 0,1 punkto mažiau.

Rusijos rekordiniai užimtumo rodikliai atskleidžia stebėtinai sėkmingą šalies atsiskyrimą nuo Vakarų. Greitas „McDonald‘s“ ir „Starbucks“ pakeitimas vietiniais prekių ženklais rodo, kad viskas vyksta kaip įprasta.

Oficialus nedarbas šalyje rugpjūčio 1 dieną siekė 9,1 proc. – 0,5 procentinio punkto daugiau nei liepos 1-ąją (8,6 proc.). Tuo pačiu metu pernai nedarbas siekė 13,1 proc.  Rugpjūčio 1 dien1 šalyje buvo registruota 158,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 30 proc. mažiau nei 2021 metų rugpjūtį, bet 5,1 proc. daugiau negu prieš mėnesį, skelbia Užimtumo tarnyba.

Registruoto nedarbo lygis Latvijoje praėjusį mėnesį pakilo 0,1 procentinio punkto iki 6,0 proc., pranešė Valstybinė užimtumo tarnyba. Oficialiai registruotų bedarbių šalyje per mėnesį padaugėjo nuo 52,58 tūkst. iki 52,77 tūkstančio. Mažiausias nedarbas šalyje sostinės regione – 4,5 proc. (per mėnesį paaugo 0,2 procentinio punkto), o didžiausias – rytiniame Latgalės regione – 12,9 proc. (sumenko 0,2 punkto). Žiemgalos regione registruotas nedarbas padidėjo 0,1 punkto iki 5,6 proc.

JAV darbo rinka liepos mėnesį plėtėsi daug greičiau nei tikėtasi, o užimtumas vėl pakilo į priešpandeminį lygį.  Šią žinią palankiai įvertino prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), kurio laukia sudėtingi vidurio kadencijos rinkimai. Visgi ji paskatins ir nerimą dėl itin didelės infliacijos.

Nedarbo lygis antrąjį šių metų ketvirtį siekė 5,2 proc. ir, palyginti pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 1,1 proc. punkto, o palyginti su tuo pačiu metu pernai – sumažėjo 2,2 punkto, remdamasis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, pranešė Statistikos departamentas. Vyrų nedarbo lygis buvo 5,7 proc., moterų – 4,8 proc. Jaunimo nuo 15 iki 24 metų nedarbo lygis siekė 11,6 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 1,1 punkto, per metus – 7,8 punkto.

Nedarbas birželį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,6 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir birželį siekė 5,8 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6 proc. – 1,2 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepasikeitė. Latvijoje nedarbas siekė 6,4 proc. – 1,4 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5,7 proc.

Faktinis nedarbas Latvijoje birželio pabaigoje sudarė 6,3 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto mažesnis negu mėnesiu anksčiau, parodė nacionalinės statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys. Vyrų realus nedarbas pirmąjį vasaros mėnesį smuko 0,3 procentinio punkto iki 7,2 proc., o moterų – 0,1 procentinio punkto iki 5,4 procento. Tuo tarpu registruoto nedarbo lygis, Valstybinės užimtumo tarnybos duomenimis, birželį smuko 0,2 procentinio punkto iki 5,9 procento.

Registruoto nedarbo lygis Estijoje per praėjusį mėnesį padidėjo 0,1 procentinio punkto iki 7,1 proc. ekonomiškai aktyvių nuo 16 metų iki pensinio amžiaus gyventojų, pranešė Draudimo nuo nedarbo fondas. Oficialiai registruotų bedarbių padaugėjo 0,7 proc. iki 46,12 tūkstančio. 21,5 proc. jų sudarė riboto darbingumo žmonės. Birželį užregistruota 7,39 tūkst. naujų bedarbių – 1,2 proc. daugiau nei gegužę. Praėjusį mėnesį buvo siūloma vidutiniškai 16,13 tūkst. laisvų darbo vietų – 10 proc.

Oficialus nedarbas šalyje liepos 1-ąją siekė 8,6 proc. – 0,2 procentinio punkto mažiau nei birželio 1-ąją (8,8 proc.).  Šiuo metu darbo ieško 151 tūkst. žmonių – 25 tūkst. mažiau nei metų pradžioje, o vien birželį įregistruota beveik 23 tūkst. bedarbių – panašus jų skaičius kreipėsi ir gegužės mėnesį, pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba. Darbo ieškančių asmenų nuo metų pradžios sumažėjo visose amžiaus grupėse.

Nedarbas Lenkijoje birželio pabaigoje pasiekė žemiausią lygį nuo Rytų Europos socialistinio bloko subyrėjimo laikų, skelbia Lenkijos radijas. Šeimos ir socialinės politikos ministerijos duomenimis, praėjusio mėnesio pabaigoje vidutinis nedarbas šalyje buvo mažiausias per 32 metus – 4,9 procento. Savo ruožtu Lenkijos ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotojas Andrzejus Kubisiakas transliuotojui pareiškė, kad tai – geriausias rodiklis nuo rinkos reformų šalyje pradžios.

Lietuvoje sparčiai kylant prekių ir paslaugų kainoms, pamažu didinamos ir įvairios išmokos. Nuo liepos pradžios didžiausia nedarbo išmoka siekia jau 1 tūkst. eurų. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad jos ne visiems užteks pragyventi. O darbdaviai tikisi, kad išmokas gaunantys žmonės bus drausminami, atsisakę darbo ar pradėję dirbti nelegaliai, jis bus braukiami lauk iš bedarbių sąrašų.

Penktadienį įsigalioja nauja užimtumo sistema, skatinanti bedarbius susirasti darbą. Darbo neturinčiam žmogui 12 mėnesių du kartus atsisakius pasiūlymo dirbti, jis netektų bedarbio statuso. Užimtumo tarnyba šį statusą iš karto panaikins ir tuo atveju, jeigu gaus informacijos apie bedarbio nelegalias pajamas ir nelegalų darbą.

Nedarbas gegužę Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,6 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir gegužę siekė 6 procentus. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,1 proc. – 1,2 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepasikeitė. Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – 1,3 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5,5 proc.

Nuo liepos pradedama įgyvendinti šalies užimtumo sistemos pertvarka, kuri, tikimasi, kad padės į darbo rinką įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Naujovės Užimtumo tarnyboje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų.

Ekonomistai net neabejoja, kad netrukus sulauksime krizės. Anot jų, vieni gyventojai jau jaučia jos padarinius, nes visus jų pinigus suėda išlaidos būstui ir maistui. Esą taip dar nebuvo, kad šitaip brangtų absoliučiai visi dalykai. Specialistai prognozuoja, kad vėliau dalis nekvalifikuotų darbuotojų gali būti atleisti. Pasak jų, mažiausiai krizės padarinius pajus santaupų turintys gyventojai.

Oficialus nedarbas Lietuvoje balandžio mėnesį sumažėjo 0,7 proc. punkto ir birželio 1-ąją siekė 8,8 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.  Birželio 1 dieną Lietuvoje buvo įregistruota 154,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 10,8 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir 84,7 tūkst. mažiau nei prieš metus. Užimtumo tarnyba nurodo, kad nedarbo rodikliai mažėjo visose savivaldybėse, išskyrus Klaipėdos rajoną.

Nedarbas Lenkijoje praėjusį mėnesį pasiekė vieną žemiausių lygių nuo 1990 metų – 5,1 proc., skelbia Lenkijos radijas, remdamasis oficialiąja statistika. Lenkijos šeimos ir socialinės politikos ministerija pranešė, kad gegužę, palyginti su balandžiu, nedarbas šalyje sumažėjo 0,1 procentinio punkto. „Gyvename labai sudėtingu laikotarpiu – dvejus metus trunkanti koronaviruso pandemija, kova dėl kiekvienos darbo vietos, Lenkijos įmonių kova dėl išgyvenimo.

Jungtinėse Valstijose darbdaviai praėjusį mėnesį pasiūlė 390 tūkst. naujų darbo vietų, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys, parodę sulėtėjusį užimtumo augimo tempą. Visgi dėl darbuotojų trūkumo rodiklis buvo geresnis, nei tikėtasi. Darbo departamentas pranešė, kad nedarbo lygis išliko 3,6 proc. lygyje trečią mėnesį iš eilės – vos dešimtadaliu procentinio punkto didesnis nei 2020 metų vasarį. Duomenys rodo, kad restoranai ir viešbučiai gegužę stipriai atsigavo ir pridėjo 84 tūkst.

Pastaraisiais mėnesiais registruotas nedarbas šiek tiek mažėja, nedarbo kreivė grįžta prie įprastesnio savo pavidalo, bet gali būti, kad taip vyksta ne tik dėl įsidarbinančių asmenų, bet ir dėl to, jog Užimtumo tarnyba pradeda intensyviau „braukyti“ nedirbančiuosius iš bedarbių sąrašų. Marijampolietė Laimutė yra trijų mokyklinio amžiaus vaikų vieniša mama. Anksčiau ji yra dirbusi siuvėja, o pastaruoju metu ieškojosi darbo būdama Užimtumo tarnybos klientė.

Pandemijos laikotarpiu išaugęs, tačiau jau 12 mėnesių nuosekliai mažėjantis ilgalaikių bedarbių skaičius šalyje turėtų dar labiau susitraukti šiais metais. Daryti tokias prielaidas specialistams leidžia praėjusią savaitę priimtos Užimtumo įstatymo pataisos, rašoma pranešime spaudai.  Teisės akto pakeitimai taip pat sudarys geresnes sąlygas šiai darbo ieškančių klientų grupei sparčiau sugrįžti į darbo rinką. Gegužės 1 d. duomenimis, Lietuvoje yra registruota 45,8 tūkst. ilgalaikių bedarbių.

Lietuvoje nedarbas siekia beveik 10 proc. Tačiau ne visi darbo neturintys gyventojai skuba jo ieškoti. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad gyventojai darbo ieško vidutiniškai pusę metų, o kiti ir dar ilgiau. Įsidarbinimo trukmė dažnai priklauso ne tik nuo norimo darbo, bet ir nedarbo išmokos, kurią gauna bedarbiai. Anot „Sodros“, didžiausia nedarbo išmoka šiandien siekia daugiau nei 900 eurų per mėnesį.

Registruotas nedarbas Lietuvoje balandžio mėnesį sumažėjo 0,2 proc. punkto ir gegužės 1-ąją siekė 9,5 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.  Gegužės 1 dieną Lietuvoje buvo įregistruota 165,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 2,7 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį.  Vien balandį jų įregistruota 23,7 tūkst. – 18,3 proc. mažiau nei per kovą. Nedarbo rodikliai mažėjo didžiojoje šalies dalyje – 45-iose iš 60 savivaldybių.  Į darbo rinką balandį grįžo 34,3 tūkst.

Kanadoje nedarbo lygis kovo mėnesį nukrito iki istorinių žemumų, visuose ekonomikos sektoriuose toliau daugėjus darbo vietų, penktadienį pranešė Kanados statistikos tarnyba. Nedarbo lygis nukrito iki 5,3 proc. ir buvo dviem dešimtosiomis mažesnis nei vasarį bei mažiausias nuo 1976, kai pradėti rinkti palyginimui naudojami duomenys, sakoma ataskaitoje. „Išskyrus rodiklio šoktelėjimą 2022 metų sausio mėnesį, nedarbo lygis pastaraisiais mėnesiais nuosekliai mažėjo“, – nurodė statistikos tarnyba.

Nedarbas sausį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,9 punkto, o per mėnesį – 0,4 punkto ir sausį siekė 7 procentus. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,2 proc. – atitinkamai 1,3 ir 0,1 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7,3 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5,3 proc.

Sausį darbo ieškantieji galėjo rinktis iš 38,5 tūkst. laisvų darbo vietų, registruotų Užimtumo tarnybos sistemoje, o daugiausia pasiūlymų buvo kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams, skelbia tarnyba. Jos duomenimis, daugiausia pasiūlymų pateikė apdirbamosios gamybos (18 proc.) transporto ir saugojimo (17,5 proc.), administracinės ir aptarnavimo (16,4 proc.), prekybos (14,4 proc.), statybos (12,8 proc.) įmonės.  Beveik pusė (46,5 proc.

Nuo vasario 21 d. Užimtumo tarnyba kviečia teikti paraiškas dėl darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo. Valstybės paramos lėšų vienai darbo vietai įsteigti dydis negalės viršyti 22651,90 eurų, o dokumentai bus priimami tik per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“, rašoma tarnybos pranešime žiniasklaidai. „Darbo vietų steigimo subsidijavimo priemonei įgyvendinti ketinama skirti 4,67 mln. eurų  – tris kartus daugiau nei 2021 metais.

Pirmąjį šių metų mėnesį registruotas nedarbas išliko stabilus, bet išaugo profesinio mokymo ir remiamo įdarbinimo priemonių paklausa. Registruotas nedarbas siekė 10,2 proc. – tiek pat, kiek gruodį. Užimtumo tarnyboje registravosi 14,4 proc. (3,1 tūkst.) daugiau darbo ieškančių asmenų, bet 2,5 proc. (16,2 tūkst.) daugiau ir įsidarbino, rašoma pranešime spaudai.  Sausį net 40,4 proc. (2,8 tūkst.) didėjo aktyvios darbo rinkos politikos priemonių paklausa nei praėjusių metų gruodį.

Nedarbas Lietuvoje siekia šiek tiek daugiau negu 10 proc. Tačiau darbdaviai tikina, kad susiduria su darbuotojų trūkumu. Tai pastebi ir Užimtumo tarnyba, anot jos, darbo ieškantiems žmonėms įsidarbinti trukdo motyvacijos ir kvalifikacijos stoka. Darbdaviai įspėja, kad susidariusi situacija gali atnešti rimtų pasekmių ateityje. Užimtumo tarnybos duomenimis 2021 metais su darbuotojų trūkumu susidūrė daugiau nei pusė apklaustų darbdavių.

Situacija darbo rinkoje šiuo metu yra geresnė nei prognozuota prieš metus, tačiau lieka įtempta dėl galimo neigiamo Kinijos sankcijų poveikio šalies ekonomikai, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Ingos Balnanosienės teigimu, žiemą numatomas nežymus sezoninis nedarbo augimas.

Užimtumo tarnyba turi keistis, kad būtų ne bedarbių registravimo ir išmokų mokėjimo, o jų įdarbinimo agentūra, pareiškė Valstybės kontrolė, atlikusi įstaigos auditą.  „Auditas parodė, kad Užimtumo tarnybai, nepaisant pastangų siekti tikslų, reikia daugiau pokyčių, kad pateisintų esminį lūkestį – didėjantį užimtumą. Šiuo metu tarnyba dažnai siejama su bedarbių registravimu dėl išmokų mokėjimo, o ne jų įdarbinimu“, – pranešime sakė Valstybės kontrolės auditorė Eivida Šlamė.

Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 3,2 punkto, o per mėnesį – 0,5 punkto ir lapkritį buvo 6 procentai. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,5 proc. – atitinkamai 0,9  ir 0,2 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7,3 proc. – 0,8 punkto mažiau nei prieš metus, bet 0,3 punkto daugiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5 proc.

Darbuotojai Lietuvoje yra kur kas optimistiškesni negu prieš metus dėl savo galimybių netekus dabartinio darbo greitai susirasti naują už ne mažesnį darbo užmokestį. Labiausiai pagerėjo 30–49 metų asmenų pasitikėjimas savo jėgomis ir pasitenkinimas darbo rinkos padėtimi. Tačiau neramina tai, kad ir toliau ketvirtadalis vyresnių negu 50 metų darbuotojų mano, kad, praradus darbą, atrasti panašų atlygį suteikiantį darbą nebepavyks.

Kitais metais kas antra įmonė susidurs su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo ir konkurencingo darbo užmokesčio pasiūlymo iššūkiais – tokias darbdavių nuotaikas rodo Užimtumo tarnybos kasmet atliekama darbdavių apklausa. Šiais metais nuomonę apklausoje išreiškė 2,5 tūkst. šalies įmonių, rašoma pranešime spaudai.  Darbdavių apklausos metu 49,2 proc. įmonių tikėtinu personalo valdymo iššūkiu 2022 m. įvardijo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, 47,3 proc.

Lietuvoje laisvų darbo vietų trečiąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai 28-iose Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje antrąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 2 proc. visų pozicijų, arba 0,4 proc. punkto mažiau nei vidutiniškai ES (2,4 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys.

Albina ir jos sūnus jau kurį laiką glaudžiasi sename, apleistame automobilyje miško pakrašty. Kodėl taip nutiko, moteris pasakojo TV3 laidoje „TV Pagalba“. Albina pasakojo, kad vaikus augino viena, o vieno iš jų neteko. Jie turėjo namus, tačiau juos pardavė ir neįsigijo naujų. „Ten buvo lūšna ir už ją mes nieko negavome. Išėjome į miestą nuomotis, tai truko beveik 9 metus, bet grįžo savininkas ir mums teko išeiti. Norėjome nuomotis toliau, bet vieno kambario buto mums nenuomoja.

Kai darbdaviai viešai kalba, kaip jiems trūksta darbuotojų, vyresnio amžiaus, kvalifikuotus, bet darbo neturinčius žmones suima juokas. Kartu aplanko ir kartėlis. Vyresni, išsilavinę gyventojai jaučiasi nepageidaujami darbo rinkoje, bet nenori eiti dirbti nekvalifikuoto darbo, mat žinių su amžiumi niekas neatėmė, o ir fizinė sveikata ne visiems leidžia lakstyti ar sunkiai kilnoti.

Vidutinis nedarbo lygis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse spalį sumažėjo iki 5,7 proc. nuo 5,8 proc. rugsėjį. Nedarbas EBPO mažėjo šeštą mėnesį iš eilės, pažymima organizacijos pranešime. Palyginti su praėjusių metų vasariu – mėnesiu prieš prasidedant COVID-19 pandemijai – nedarbo lygis šioje valstybių grupėje šiemet spalį buvo 0,4 procentinio punkto didesnis. Bedarbių EBPO narėse per mėnesį sumažėjo 0,2 mln. iki 38,3 mln., bet buvo 2,8 mln.

Nuo gruodžio 1 d. darbuotojai patys moka už COVID-19 testus. Kai kurie nesutinka su šia tvarka, todėl išeina iš darbo ir registruojasi į Užimtumo tarnybą. Anot darbdavių, tokiems darbuotojams reikėtų nemokėti nedarbo išmokų ar registruoti bedarbiais, nes darbo jie ieškoti neketina. Tuo metu darbuotojų atstovė tvirtina, kad darbdaviai taip ketina atimti iš darbuotojų jų socialines garantijas, kurias žmonės patys užsidirbo.