nealkoholinis alus

Penktadienį Kaune, vos praeitą savaitę  žmonėms pristatytoje  laisvalaikio erdvėje, įkurtoje ant „Volfas Engelman“ bravoro stogo – „Panorama Skybar“- pirmą kartą Baltijos šalyse vyko visame pasaulyje pripažintas „Corona Cero Sunset Hours“ vakarėlis. Ant dvidešimt keturių metrų aukštyje įkurtos stogo terasos prie DJ pulto stojo Leon Somov, o pirmą kartą apsilankę kauniečiai ir miesto svečiai mėgavosi muzika, panoraminiais vaizdais ir įvairių gėrimų asortimentu.

Nors senamadiškesni alaus mėgėjai dažnai pripažįsta tik tradicinius, šimtmečiais tobulintus šio gėrimo skonius, situacija sparčiai keičiasi ir šiandien toks požiūris yra retesnis nei atrodo. Aludaris Mažvydas Matukas sako, kad jau nieko nebestebina nei aluje juntamas egzotinių vaisių, nei morkų pyrago skonis, o Lietuvos aludariai, drąsiai eksperimentuodami su įvairiais alaus skoniais, galėtų pamokyti ne vienos pasaulio šalies gamintojus.

Šiemet jau dešimtą kartą skelbiamas „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkursas, kurio metu bus išrinktas dar vienas talentingas prie Klaipėdos ir viso pajūrio krašto vystymosi bei augimo savo inciatyvomis prisidedantis jaunosios kartos atstovas, kuriam bus suteikta speciali finansinė paskata.

Viena didžiausių Lietuvos alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintojų „Kalnapilio-Tauro grupė“ kartu su Lietuvos krepšinio federacija (LKF) populiariausio šalies sporto fanams parengė išskirtinį testą. 100-as greičiausiai ir teisingai atsakiusiųjų į 50-imt klausimų apie krepšinį, jo istoriją, legendinius žaidėjus bei įsimintiniausius įvykius bus apdovanoti specialaus leidimo marškinėliais.

Izraelis – kontrastų ir didingos istorijos šalis. Šalyje, turinčioje 9 mln. gyventojų, alaus gurmanai pastaraisiais metais stebėjo sparčiai augančias naujas mažąsias daryklas bei importinio alaus pasiūlos augimą. Lankydamiesi šioje Viduriniųjų Rytų šalyje tarp importuojamų alų šiandien galite išvysti ne tik tradiciškai populiarų vietos gamintojų lagerį, bet ir tradicinio, pasaulyje vis plačiau žinomo „Ekstra“ alaus nealkoholinę versiją.

Klaipėdos alaus daryklos „Švyturys“ aludariai, pirmieji šalyje pristatę nealkoholinių alaus skonių paletę, šiemet turi lūkesčių tęsti pergalingus pasirodymus konkursuose – tarptautinėje arenoje ketinama varžytis ne tik su tradiciniu, bet ir su sparčiai populiarėjančiu nealkoholiniu „Švyturio Ekstra“ alumi. Geriausiems alaus meistrams išsiuntus savo produktus Pasaulio alaus apdovanojimų (angl.

Sparčiai auganti nealkoholinio alaus rinka Lietuvoje atspindi besikeičiančius vartotojų poreikius: vis daugiau šalies gyventojų tarp alternatyvų alkoholiui dairosi sveikesnių gėrimų su vaisių sultimis bei vitaminais. Tarp šių alternatyvų – ir nealkoholinio alaus kokteiliai, papildantys vasarą dažniausiai vartojamų gėrimų asortimentą.

Kokią tikrąją galią turi mums išsakomi geri žodžiai, pagyrimai ir komplimentai? Tai patyrė „Volfas Engelman“ darbuotojai, sudalyvavę netikėtame filmavime. Apie pastarąjį bravoro komanda nieko nežinojo – tiesiog stojo prieš filmavimo kameras bei išklausė savo adresu išsakytų kitų bendrovės kolegų pagyrimų.

Kas yra klasikinis lietuvių kultūros etalonas? Ar etalonu galima laikyti mėlynus džinsus, poilsį Lietuvos pajūryje ar žvejybą? Apžvelkime etalonų sąrašą Lietuvos kultūroje – ne tik maisto ir gėrimų, bet ir kitose srityse.

Teismas panaikino beveik 3 tūkst. eurų baudą alaus gamintojui „Kalnapilio-Tauro grupė“, skirtą už netiesiogiai skleidžiamą alkoholio reklamą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir konstatavo, kad baudą alaus gamintojui skyręs Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas apsiribojo tik hipotetiniu teiginiu, kad reklamuojant nealkoholinį alų kartu buvo reklamuojamas ir alkoholinis alus.

„Švyturio“ aludariai buvo pirmieji šalyje pristatę nealkoholinių alaus skonių paletę. Nors rinką užsiaugino greitai, nealkoholinio „Švyturio Ekstra“ kūrėjai šiam gėrimui turi dar daug lūkesčių ir tarptautinių tikslų – laimėti ne mažiau apdovanojimų nei kartelę iškėlęs recepto pirmtakas bei toliau garsinti Lietuvos vardą pasaulyje. Užkariauja gurmanų širdis Tai, kad nealkoholinio „Švyturio Ekstra“ alaus skonis ypatingas, jau įvertino ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir tarptautiniai tyrimai.

Pasitikdamas 170 metų jubiliejų, „Volfas Engelman“ pavasarį pradėjo su keliomis didelėmis naujienomis. Atverdama per 5 mln. eurų investicijų pareikalavusį antrąjį bravoro virimo skyrių, gamintojo komanda sukurs ir naują kultūrinę erdvę miestui – „Volfas Engelman galeriją“. Virš virimo patalpų įsikursianti galerija virs į koncertinių, edukacinių ir degustacinių renginių erdve. Pavasaris bravore – su dviem širdimis „Šis pavasaris mūsų įmonei – ypatingas.

Nealkoholiniam alui gėrimų rinkoje skinantis kelią vis greičiau, lietuvių pamėgto nealkoholinio „Švyturio Ekstra“ istorija artėja prie solidaus jubiliejaus. Receptui, iš kurio vėliau pašalinamas alkoholis, tuoj sukaks trys dešimtys metų – jis užrašytas dar 1995 metais, kuomet aludariai išvirė pirmąją tokią partiją. Nepavaldus laikui receptas Nealkoholinis „Švyturio Ekstra“ atsirado kone kartu su dar jauna lietuviško nealkoholinio alaus rinka.

Socialinė atsakomybė, sveikesni produktai, pažangūs gamybiniai sprendimai, saugios ir visapusiškai palankios darbo aplinkos kūrimas, dėmesys bendruomenėms. Susitelkusi į šias pagrindines ilgametės tvarumo strategijos kryptis, bendrovė „Volfas Engelman“ ir pernai jas išlaikė prioritetiniais veiklos tikslais. Ką per 2022-uosius pavyko pasiekti, pasakoja įmonės generalinis direktorius Marius Horbačauskas.

29 metrų aukščio Nidos švyturys – išskirtinis reliktas, atveriantis lankytojų akis ne tik į įspūdingus vaizdus, bet ir į istoriją. Minint Tarptautinę švyturių dieną, Neringos muziejus ir „Švyturus nealkoholinis“ praeiviams padovanojo ypatingą reginį – dar kartą įžiebė legendinį Nidos švyturį, kadaise padėjusį jūrininkams nepasiklysti bangų platybėse. Rugpjūčio 19–21 dienomis Nidoje buvo švenčiama Švyturių diena, kurią pasaulis mini jau nuo XX amžiaus pabaigos.

Dauguma gamintojų suka tvarumo link – diegia inovacijas ir tobulina gamybą, kad kuo mažiau suvartotų energijos, išskirtų anglies dvideginio ar kitais būdais sumažintų daromą poveikį aplinkai. Ne išimtis ir alaus gamintojai – Vermonto universiteto duomenimis, vienai statinei alaus pagaminti reikia nuo 3 iki 7 statinių vandens, tačiau efektyvesnis jo vartojimas tėra vienas iš būdų mažinti išteklių poreikį.

Įsibėgėjant vasarai ir lepinant puikiems orams vis daugiau Lietuvos gyventojų susimąsto apie atostogas ir poilsį gamtoje. Jei laiką dažnai leidžiate populiariausiose poilsiavietėse, gali būti, kad boditės poilsiu Lietuvoje ir svajojate apie Juodosios jūros krantus ar Ispanijos saulę. Vis dėlto, mūsų šalyje atsiranda vis daugiau įdomių, nematytų ir itin išskirtinių vietų, kuriose atostogauti tikrai nebus nuobodu net ir išrankiausiems.

Nealkoholinis alus pelno vis daugiau vartotojų simpatijų – nuo 2018 m. iki šių metų gegužės „Kalnapilio“ nealkoholinio šviesiojo alaus pardavimai pasiekė 10 mln. produkcijos vienetų. Kelerius metus iš eilės rinkos lyderiu laikomas nealkoholinis alus ir toliau nepraranda pozicijos. Remiantis „AC Nielsen Baltics“ Lietuvos mažmeninio prekybos indekso duomenimis, pernai „Kalnapilio“ nealkoholinis alus šalies gyventojų buvo  perkamiausias šviesiojo nealkoholinio alaus kategorijoje.

Kuris alaus prekės ženklas Lietuvoje yra palankiausiai vertinamas žmonių? Iš ko daugiau sulaukiama simpatijų – moterų ar vyrų? Tokius klausimus iškėlė tyrimų bendrovė „Supercrush“, 2021-ųjų pabaigoje atlikusi alaus prekės ženklų tyrimą. Jo rezultatai parodė, kad Lietuvos rinkoje lyderio poziciją jau antrus metus iš eilės išsaugojo prekės ženklas „Volfas Engelman“, kuriam lietuvių palankumas netgi ūgtelėjo.

Lyderiaujančių alaus kūrėjų rankose – metus tobulintas receptas, suteikiantis dar daugiau skonio. Aludarė Dalia Jočytė atnaujino „GO Pilsner“ alų, kuris nuo šiol bus dar sodresnis, ryškesnis ir bemaž nesiskiriantis nuo įprasto alaus skonio. „GO Pilsner“ taip pat yra tinkamas vartoti žmonėms, kurie netoleruoja glitimo. Sodresnis skonis ir sveikesnė alternatyva Paprastai, kai iš alaus pašalinamas alkoholis, jo skonis pasikeičia.

Lietuvos gyventojai „Švyturio“ nealkoholinį alų laiko geriausiu pasirinkimu. Tokią išvadą skelbia tyrimus atliekanti Šveicarijos organizacija „ICERTIAS“, vertinanti vartotojų patirtį bei pasitenkinimą šalyje parduodamų produktų kokybe.  Šių metų sausį atliktos apklausos metu Lietuvos gyventojai buvo paprašyti įvertinti, kuris nealkoholinio alaus gamintojas siūlo geriausią kainos ir kokybės santykį.

Nealkoholinis alus kasmet vis populiaresnis – vis daugiau jo rūšių matome ir parduotuvių lentynose. Tačiau kurio iš jų skoniai geriausi? Ieškodama atsakymo į šį klausimą, bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko „aklą“ nealkoholinio alaus skonio tyrimą. Paaiškėjo, kad daugiausia pirmumo balų surinko „GO Pilsner“, kuris kartu yra ir perkamiausias nealkoholinis alus Lietuvoje. Daugiausia pirmumo balų – „GO Pilsner“ Nealkoholinio alaus populiarumo augimas skaičiuojamas nebe procentais, o kartais.

Lietuvoje fiksuojama nauja tendencija – itin sparčiai populiarėja nealkoholinis alus ir jo kokteiliai. Pardavėjai tai aiškina kintančiais žmonių poreikiais – jie vis dažniau ieško alkoholio neturinčių gėrimų, be to, gamintojai siūlo vis didesnę tokių gėrimų įvairovę.

Degtinės pergalė prieš alų ir vyną, ar žingsniai, dėl kurių lietuviai rečiau tampa alkoholizmo aukomis? Taip skirtingai vertinama pastaruosius kelerius metus vykstanti valdžios kova su alkoholio vartojimu. Kol valstybės institucijos kalba apie mažėjantį lietuvių girtuokliavimo mąstą, aludariai beda pirštu į Lenkiją, kurioje esą pinigus pigesniems svaigalams vis dažniau leidžia tuntai tautiečių.

Valdančiųjų sugriežtinta alkoholio pardavimo tvarka skaudžiai kirto alkoholio gamintojams tik vienu galu – nors alkoholio pardavimai smunka, auga prekyba nealkoholiniais gėrimais.

Dėl gamintojų deklaruojamų kokybės rodiklių neatitikimo, uždrausta tiekti mūsų šalies rinkai 780 kg raudono saldaus armėniško vyno „S.Nikas“ ir 6 048 vnt. ukrainietiško nealkoholinio alaus „Obolon“. Sprendimas priimtas po to, kai vykdant importuojamo negyvūninio maisto iš trečiųjų šalių kontrolę, buvo patikrinti šių produktų pagrindiniai kokybės rodikliai.