nature communications

Indijos Himalajuose esančiame Roopkundo ežere „palaidoti“ keli šimtai kūnų, kurie išsibarstę net aplinkui jį. Dėl to ežeras dar vadinamas „Skeletų ežeru“. Remiantis vietinių pasakojimais, šioje vietoje vyko vakarėlis, kurį užklupo didelė kalnų kruša. Tačiau išanalizavus kaulų amžių ir genomus paaiškėja kai kas daug keisčiau ir sunkiau paaiškinama: aukas skyrė 1000 metų laikotarpis ir jų kilmė yra labai skirtinga.

Tarptautinė tyrėjų komanda pranešė pastebėjusi dar niekada nematytą kosminių orų (angl. Space weather) fenomeną. Aukštai virš žemės poliarinių regionų, buvo užfiksuotas plazmos judėjimas, primenantis taifūną arba uraganą. Šių kosminių uraganų atradimas buvo aprašytas žurnale „Nature Communications“. Uraganai yra gana dažnas reiškinys mūsų saulės sistemos planetose. Dalelėms kylant arba leidžiantis, susiformuoja žemo slėgio zona – aplink ją kyla uraganas.

Naujas tyrimas, publikuotas žurnale „Nature Communications“, atskleidė, kad žmonės, kurie kalba pakelta intonacija, mažiau akcentuoja skiemenų pradžias ir šneka lėčiau, yra vertinami kaip mažiau patikimi. Atlikus eksperimentus su 115 klausytojų iš įvairių pasaulio šalių, tyrėjai nustatė, kad žmonės gali iš karto atpažinti melą pagal šį melodinį modelį, net jeigu yra kalbama užsienio kalba.

Mokslininkai iš „Case Western Reserve University School“ aptiko molekulinį mechanizmą, kuris yra atsakingas už sliekų ir žinduolių gyvenimo trukmę. Pasirodo, kad gyvūnai, turintys organizme aukštą tam tikrų baltymų kiekį, gyvena ilgiau ir rečiau serga senėjimo ligomis.

Prieš beveik pusę milijono metų milžiniškas, kelių dešimčių kilometrų pločio krioklys sudarė sąlygas susidaryti giliam slėniui per sausumos sąsmauką, jungusią dabartinės Anglijos teritoriją su Europos žemynu, – baisus srautas išplovė dabartinio Lamanšo sąsiaurio vagą ir sukūrė Britanijos salą, pareiškė antradienį mokslininkai. Išnarpliojusi sudėtingą detektyvinę istoriją, tarptautinė geologų grupė pareiškė įminusi mįslę, kuri nedavė ramybės šios profesijos atstovams daugiau kaip šimtmetį.

Nauji bandymai su laboratoriniais gyvūnais, taip pat vakcinų nuo Zikos viruso bandymai su pelėmis, antradienį suteikė naujų vilčių, kad vakcinomis pavyks apsaugoti žmones nuo smegenis žalojančio viruso. Dviejų vakcinų prototipų bandymai su laboratorinėmis pelėmis „suteikė visišką apsaugą nuo Zikos viruso“ vos po vienos injekcijos, pranešė viena mokslininkų komanda.

Mokslo populiarinimas yra nedėkingas užsiėmimas. Ypač, jei nesi specialistas. Tiksliau, nesi net mokslininkas, o esi koks humanitarinio fakulteto absolventas. Ir nei tau mokslas patinka, nei tos technologijos, tu tiesiog dirbi darbą, kurį tau paskyrė redaktorius, šefas, instituto direktorius. Greičiausiai supratote, kad kalbu apie institutų, universitetų, mokslinių draugijų viešųjų ryšių specialistus. Arba apie laikraščio, žurnalo jaunoms mamoms, arba naujienų portalo mokslo skilties žurnalistą.

Amerikiečių mokslininkai pasiūlė naudoti „Blu-Ray“ diskus saulės baterijų gamyboje. Savo tyrimų rezultatus autoriai publikavo žurnale „Nature Communications“. Mokslininkų teigimu, „Blu-Ray“ kaupikliai padidina saulės šviesos įsisavinimo efektyvumą maždaug 21,8 %. Tai leidžia pasiekti tokio tipo diskuose naudojama fizinė informacijos suspaudimo technologija. „Blu-Ray“ diskai turi ypatingą, reljefinę nanostruktūrą.

Supergreiti kompiuteriai, informacijos apdorojimui vietoje elektronų naudojantys fotonus dar priartėjo, sukūrus medžiagą, galinčią perduoti duomenis šviesos greičiu. Pirmą kartą mokslininkai sukūrė medžiagą, kuri gali perduoti ir saugoti informaciją kompiuteriuose, naudodama ne elektronus, o fotonus. Tyrėjams pavyko įveikti svarbią optinių kompiuterių, apdorojančių duomenis šviesos greičiu, kūrimo kliūtį. Dabartiniuose kompiuteriuose informacijos apdorojimui naudojami elektronai.

JAV mokslininkams pirmą kartą pavyko Petri lėkštelėje iš kamieninių ląstelių išauginti 3D žmogaus akies tinklainės audinį. Pasak Johno Hopkinso universiteto (JAV) atstovų, išaugintos tinklainės audinio ląstelės reaguoja į šviesą lygiai taip pat, kaip ir įprastiniai fotoreceptoriai. JAV mokslininkų tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas „Nature Communications“. Tyrimo autoriai tinklainei auginti pasitelkė iš žmogaus odos ląstelių išgautas pluripotentines kamienines ląsteles, sakoma pranešime.

JAV mokslininkai nustatė, kad Chd5 baltymo trūkumas gali tapti vyrų nevaisingumo priežastimi. Šis baltymas būtinas teisingam DNR „supakavimui“ spermatozoido galvutėje. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature Communications“. Kiekvienoje ląstelėje DNR yra glaudžiai supakuota, tarsi siūlai apie ritę apvyniota ant baltymų - histonų. Kadangi spermatozoidai yra labai mažos ląstelės, teisingo DNR įpakavimo juose problema yra dar didesnė, sakoma pranešime.

Šefildo (Jungtinė Karalystė) ir Pietų Kalifornijos (JAV) universitetų mokslininkų sukurta nauja DNR analizės metodika leis rasti, iš kokių vietų yra kilę jūsų protėviai, ir šiuos duomenis atsekti maždaug tūkstančiui praėjusių metų, ir net salos, miesto ar kaimo tikslumu.

Mus supa daug labai silpnų potencialių energijos šaltinių –vandens bangavimo, lietaus, automobilių sukeliamų vibracijų, mažų temperatūrų skirtumų, kurie, nors būdami negalingi, savyje turi didelį potencialą, vien todėl , kad jų yra praktiškai visur. Problema iki šiol buvo ta, kad iš jų išgauti didesnius ir komerciškai atsiperkančius energijos kiekius nepavykdavo, ir tokia energija buvo naudojama tik nedidelių autonominių elektroninių grandinių, įvairių jutiklių maitinimui.

JAV mokslininkai pranešė Kinijoje aptikę tin užkrečiamą paukščių gripo viruso H7N9 štamą. Jų tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature Communications“. Skelbiama, kad šio viruso atmaina buvo aptikta vieno iš Kinijos gyventojų kraujyje. Jis paukščių gripu buvo susirgęs 2013 metais. Atlikus virusologinius tyrimus paaiškėjo, kad šis paukščių gripo sukėlėjas ne tik aktyviai perduodamas lašeliniu būdu per orą, bet ir yra palyginti labai atsparus daugeliui priešvirusinių vaistų.

Naujas tyrimas, aprašytas nbcnews.com, aiškina, kodėl primatų veidų paletė tokia didelė ir įvairi.Tikėtina, kad primatai, gyvenantys didelėmis grupėmis vieną narį nuo kito atskiria, remdamiesi veido bruožų įvairove. Mokslininkų tyrinėjimai parodė, kad didesnėmis grupėmis gyvenančių beždžionių veidų atspalvių ir bruožų įvairovė kur kas didesnė, palyginti su gyvenančiomis mažesnėmis grupėmis. Pastarųjų veidai paprastesni, panašesni vienų į kitus.

Australų mokslininkai eukalipto lapuose aptiko mažyčių aukso dalelių ir sako, kad toks atradimas gali padėti žvalgytojams aptikti naujus šio brangiojo metalo telkinius. Mokslininkai iš Australijos Sandraugos mokslinių ir pramoninių tyrimų organizacijos (CSIRO) šį atradimą padarė išteklių turtingame Kalgurlio regione Vakarų Australijos valstijoje, kurią 19-ojo amžiaus pabaigoje krėtė aukso karštligė.

Vienoje prestižiškiausių pasaulio mokslo leidyklų leidžiamame žurnale „Nature Communications“ paskelbtas Lietuvos fizikų kartu su kelių Vakarų Europos universitetų kolegomis paruoštas straipsnis „Krūvininkų atskyrimo tūrinės heterosandaros Saulės elementuose vizualizavimas“ (Visualizing charge separation in bulk heterojunction organic solar cells), pranešė Fizinių ir technologijos mokslų centras. Fizinių ir technologijos mokslų centro darbuotojas dr.

Plonas, prisilietimui jautrus jutiklis mokslininkus dar vienu žingsniu priartino prie prisilietimui jautrios dirbtinės odos sukūrimo. Kurdami mechaninius protezus mokslininkai siekia įdiegti jiems lytėjimo pojūtį, kuris yra ypač svarbus ir ženkliai pagerintų žmonių, patyrusių galūnių amputacijas, gyvenimo kokybę.

Kad išsiaiškintų tai, CERN ir Lorenso Berklio nacionalinės laboratorijos mokslininkai nusprendė prisiminti seną gerą Niutono metodą ir paleisti truputį antimedžiagos (ne visą antiobuolį, žinoma) žemyn. Antimedžiaga, veidrodinė įprastos medžiagos priešingybė, yra keistas sutvėrimas. Antimedžiagos atomai ir dalelės turi priešingą krūvio ženklą ir atitinkamai elgiasi. Kai dvi tokios priešingybės susiduria, geriau būti nuo jų kuo atokiau – jos akimoju anihiliuoja.

Europoje gyvenančių žmonių genomas prieš 4 – 5 tūkst. metų mįslingai pakito. Australijos mokslininkai tokį kol kas nepaaiškintą DNR pokytį aptiko tyrinėdami keletą skeletų, kurie buvo rasti Centrinėje Europoje ir kurie datuojami 7,5 tūkst. metų. Atsakymo į šią mįslę ekspertai siūlo ieškoti… Stounhendže. Mat tokį genomo pokytį galėjo sąlygoti Varpo formos indų kultūros (Bell Beaker culture) ekspansija – manoma, kad būtent šios kultūros atstovai pastatė Stounhedžo monolitus.

Nors ir mažos, bet labai aršios. Galingiausios baterijos planetoje tėra kelių milimetrų dydžio, tačiau jose telpa tiek galios, kad vairuotojas savo telefono baterija galėtų užvesti automobilį su nusėdusiu akumuliatoriumi – ir paskui telefoną akimirksniu pakrauti. Sukurtos Ilinojaus universiteto Urbana Champaignėje tyrėjų, naujos mikrobaterijos nurungia netgi geriausius superkondensatorius ir gali maitinti naujas radijo komunikacijos priemones bei kompaktišką elektroniką.

Singapūro nacionalinio universiteto tyrėjų grupė mėgino išsiaiškinti, kaip deimantas ir grafenas sąveikaus aukštoje temperatūroje. Eksperimente buvo panaudotas ir vanduo. Analizuojant tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad tyrėjams netikėtai pavyko vandeniu subraižyti deimanto paviršių.

Naminės katės Jungtinėse Valstijose kasmet pražudo iki 3,7 mlrd. paukščių ir maždaug 20,7 mlrd. pelių, pelėnų ir kitų smulkių žinduolių, suskaičiavo biologai.

Mokslininkai pagamino deimantinius spaustuvus, kuriais laboratorijoje galima sukurti slėgį, mažiausiai 1,5 karto didesnį už Žemės branduolio viduje veikiantį slėgį. Tokiame slėgyje galima sukurti unikalių junginių, o medžiagos keičia savo chemines ir fizikines savybes. Speciali spaustuvų kamera generuoja dvigubai didesnį slėgį nei kada nors yra demonstruota laboratorijose. Tokioje aplinkoje gali būti sukurtos naujos medžiagos, o mineralai elgiasi labai neįprastai.

Minesotos universitete (JAV) išrasta optinė nanorelė gali žymiai padidinti duomenų siuntimo internetu spartą ir sumažinti duomenų perdavimo savikainą. Šiame nanoįrenginyje naudojamas fotonų srauto slėgis, dideliu greičiu perjunginėjantis mikroskopinį trigerį.

Didelio intensyvumo lazerio spinduliui sąveikaujant su atomu įvyksta susidūrimas. Tokios sąveikos pasekmė dažniausiai yra vienelektronė jonizacija, kurios metu iš atomo pašalinamas elektronas. Tačiau kartais iš atomo išlekia du elektronai: įvyksta dviguba jonizacija.

Kvantinės mechanikos ir bendrosios reliatyvumo teorijos sujungimas išlieka vienu įdomiausių ir daugiausia diskusijų keliančių moderniosios fizikos klausimų. Einšteino sugalvota bendroji reliatyvumo teorija sieja gravitaciją, erdvę ir laiką, todėl leidžia numatyti tai, kas tampa akivaizdu stebint kosminio masto objektus – žvaigždes ir galaktikas. Tuo tarpu kvantiniai reiškiniai yra lengvai pažeidžiami ir paprastai aptinkami nagrinėjant mikropasaulį, pavyzdžiui, pavienes daleles ar atomus.

Čalmerso technologijos universiteto (Švedija) tyrėjai sukonstravo labai paprastą nanoanteną, kuri sugeba raudoną ir mėlyną šviesą nukreipti priešingomis kryptimis. Įdomu tai, kad antenos matmenys yra mažesni už išsklaidomos šviesos bangos ilgį. Šis darbas, aprašytas šios savaitės prestižinio žurnalo „Nature Communications“ numeryje, gali padėti sukurti optinius nanojutiklius, kurie aptiktų itin menkas dujų arba biomolekulių sankaupas.

Interneto greitis galėtų būti apie dešimt kartų didesnis nei šiuo metu yra. Taip mano Mančesterio universiteto mokslininkai, kurie savo tyrime naudojo stebuklingąjį grafeną. Mokslininkai „Nature Communications“ žurnale atspausdino straipsnį, kuriame aprašė metodą, leidžiantį stipriai pagerinti grafeno įrenginių charakteristikas. Tokie grafeno įrenginiai būtų naudojami fotodetektoriuose, įrengtuose ateities didelio greičio optinėse komunikacijose.