national geographic

Pora fotoaparate nustatė laikininką ir šypsodamiesi pozavo Kanados nacionalinio parko ežero pakrantėje. Tačiau jų nuotrauką „pavogė“ staiga iš niekur pasirodžiusi įžūli voveraitė. Nuotrauka buvo padaryta Minevankos ežero fone, Banfo nacionaliniame parke. Šiuo metu ji buvo nusiųsta Amerikos „National Geographic“ žurnalui. „Ant akmens pastatėme fotoaparatą ir ruošėmės nusifotografuoti, kai staiga pasirodė smalsi voveraitė.

Vokietijos mokslininkai sukūrė miniatiūrinius radijo siųstuvus, kurie padės jiems tirti monarcho drugelių migracijos ypatumus, pranešė Maxo Plancko Ornitologijos institutas. Drugeliai, prie kurių bus pritvirtinti tokie mikrosiųstuvai, bus sekami automobiliais ir lėktuvais, sakoma pranešime. Maxo Plancko Ornitologijos instituto mokslininkas Martinas Wikelskis, naudodamas radijo siųstuvėlius, jau tyrė įvairių paukščių, vėžlių, laumžirgių rūšių migracijos kelius. "Scanpix" nuotr.

Birželio 11 d., ketvirtadienį, Vilniuje prekybos centro „Europa“ trečiajame aukšte pradės veikti vieno garsiausių pasaulyje gamtos fotografų ir dokumentinių filmų režisierių švedo Mattiaso Klumo fotografijų paroda. Paroda, kurioje bus eksponuojama 20 menininko darbų, veiks iki liepos 11 d. „Labai džiaugiamės, jog šio garsaus menininko darbus, kurie liudija apie rūpestį dėl mūsų planetos likimo ir gamtos įvairovės išsaugojimo, „Europos“ patalpose galės išvysti prekybos centro lankytojai.

Kiekvieną mėnesį žurnalas „National Geographic“ skelbia naują nuotraukų ciklo „Visions on Earth“ dalį. Pamačius šias nuotraukas kartais net sunku patikėti, kad gyvename tokioje nuostabioje planetoje.

Tarsi pasaulinis klimato atšilimas dar nekeltų užtektinai galvos skausmų, mokslininkai sako, kad jis gali lemti ir vorų didėjimą bei pagausėjimą. Grupė danų mokslininkų aiškinosi, ar šylantis klimatas nepadės augti plėšriems vorams šiaurrytinėje Grenlandijoje – ilgesnės vasaros reiškia ilgesnį medžioklės periodą, rašo „National Geographic“. Rūšis Pardosa glacialis užauga iki 4 centimetrų, skaičiuoja studijos bendraautoris Toke`as Hoye`as iš Aarhuso univesriteto.

Startavo „Tūkstantmečio odisėjos“ IX etapas. Kapitono Viktoro Golubovskio vadovaujama įgula pakėlė bures iš Halifakso (Kanada) ir  pradėjo kelionę į Europos žemyną. Per 17 plaukimo parų buriuotojai planuoja nuplaukti beveik 3 tūkstančius jūrmylių ir pasiekti savo tikslą - Almerijos (Ispanija) krantus, kur susitiks su lietuvių bendruomene. Europoje jachtos „Ambersail“ laukia paskutinieji X ir IX etapai, kurių metu bus aplankyta 13 lietuvių bendruomenių.

Besisukančių didesniu nei milijoną mylių per valandą greičiu, nematomų Saulės audrų elektros užtaisas dešimtkart didesnis už žaibo smūgį. Naujausius duomenis apie šiuos kosminius tornadus, jų išmatavimus paskelbė Kalifornijos universiteto astrofiziko Andreaso Keilingo vadovaujama mokslininkų grupė. Mokslininkus nustebino kosminių sūkurių dydis – jų skersmuo siekia 70 tūkst. kilometrų, o tai pakankamai daug, jog jie apgaubtų Žemę.

Nuo Majamio (JAV) krantų atsišvartavusi jachta „Ambersail“ su dvylika įgulos narių leidosi į aštuntąjį „Tūkstantmečio odisėjos“ etapą Majamis –Niujorkas – Bostonas – Halifaksas. Pirmąją etapo distanciją iki Niujorko, kapitono Lino Tamkvaičio vadovaujama tūkstantmečio kvieslių įgula žada įveikti per daugmaž 6 paras. Kapitono teigimu, aštuntasis „Tūkstantmečio odisėjos“ etapas pagal atstumą gal ir neatrodo ilgas, tačiau žiūrint iš buriuotojiškos pusės, tikrai nėra iš lengviausiųjų.

Nuo Majamio (JAV) krantų atsišvartavusi jachta "Ambersail" su dvylika įgulos narių leidosi į aštuntąjį "Tūkstantmečio odisėjos" etapą Majamis – Niujorkas – Bostonas – Halifaksas. Pirmąją etapo distanciją iki Niujorko, kapitono Lino Tamkvaičio vadovaujama tūkstantmečio kvieslių įgula žada įveikti per daugmaž 6 paras. Kapitono teigimu, aštuntasis "Tūkstantmečio odisėjos" etapas pagal atstumą gal ir neatrodo ilgas, tačiau žiūrint iš buriuotojiškos pusės, tikrai nėra iš lengviausiųjų.

Žvejai iš Filipinų pagavo vieną rečiausių pasaulio ryklių, sužinojo, koks jis retas, ir po kelių valandų jį išvirė kokosų piene. Pranešama, kad Donsolo miesto skumbrių žvejai apie 4 metrų ilgio didžiagalvį ryklį pagavo kovo 30 dieną. Tai buvo 41 kartas, kai pagautas tokios rūšies ryklys (Megachasma pelagios). Žvejai keistą gyvūną, kuris mirė jį traukiant iš vandens, atgabeno vietiniam ekologijos aktyvistui. Šis, atpažinęs retą ryklį, ragino  nesuvalgyti jo.

Latvija pirmą kartą po daugelio metų uždraudė prieštaringai vertinamas buvusių SS Latvijos legiono karių eitynes. Formali dingstis - sausio mėnesio riaušės. Piliečių teisė rinktis ir protestuoti ne prie širdies jokiai valdžiai, tačiau legionierių atveju egzistuoja ir didesnė problema - skirtingos istorinės atminties konfliktas. Slogus Niurnbergo palikimas. Visi be išimties karai beprasmiai.

Nustatyta, kad kai kurios medžių rūšys dėl klimato atšilimo migruoja į šiaurę maždaug 100 km per 100 metų. Tai reiškia, rašoma „National Geographic“, kad JAV paplitę geltonieji beržai 2100 metais nuslinks prie Kanados pasienio. Žurnale „Forest Ecology and Management“ publikuotoje studijoje teigiama, kad netikėtai šiaurės link keliauja 40 pagrindinių JAV medžių rūšių.

Potencialiai nemirtingos medūzos, galinčios gyventi priešinga kryptimi (kaip filme „Keista Bendžamino Batono istorija“), „okupuoja“ pasaulio okeanus. Kaip ir minėtame filme, nemirtingos medūzos iš suaugusio organizmo virsta į vaiko, tačiau, skirtingai nei filme, medūzos gali šį procesą pakartoti.

Senosios žvaigždės, kurios dar vadinamos „mėlynosiomis atsilikėlėmis“, jaunomis atrodo vien dėl to, kad iš kitų žvaigždžių vagia jų masę. Southamptono universiteto astronomai teigia, kad „mėlynosios atsilikėlės“ yra tos binarinių žvaigždžių porų narės, kurios pamažu iš savo partnerių ištraukia materiją. „Mėlynosios atsilikėlės“ (apibrauktos geltonai) vagia kitų žvaigždžių masę ir taip šimtais milijonų metų prailgina savo gyvenimą, Hubble teleskopo nuotr.

Kadaise šiaurinėje Afrikos žemyno dalyje driekėsi žaliuojančios lygumos, kuriose ganėsi laukinių gyvulių kaimenės. Dabar apie Žaliosios Sacharos praeitį byloja tik dykumoje aptikti archeologiniai radiniai. Juos žurnale „National Geographic“ pristato fotografo Mike‘o Hetwerso nuotraukų serija. Šiame fotorinkinyje pamatysite ir nuotraukų iš kitų Žaliojoje Sacharoje surengtų paleontologinių ekspedicijų.

Vandenynų gelmės slepia iki šiol mokslui nežinomas gyvybės formas. JAV žurnalas „National Geographic“ vakar internete paskelbė bendrovės „Shell“ gręžinio Meksikos įlankoje apylinkėse nuotolinio valdymo įrenginio nufilmuotą keistą galvakojį. Jis panašus į „Magnapinna Atlantida“ rūšį, tačiau turi nepaprastai ilgus čiuptuvus, kurie – keisčiausiai – sulenkti per „alkūnes“. Jo nuotraukas galima pamatyti čia, o visą vaizdo įrašą – šičia.

Šveicaras Yvesas Rossy įgyvendino savo svajonę – iššokęs iš 2700 m aukštyje skrendančio lėktuvo, prie nugaros pritaisytu sparnu su reaktyviniais varikliais ir 30 litrų degalų perskrido Lamanšą. 35 kilometrų atstumą buvęs karo pilotas įveikė per 9 minutes ir 7 sekundes. Skrydį tiesiogiai transliavo „National Geographic“ TV kanalas, o britų dienraštis „Times“ paskelbė šį fotoreportažą.

Mokslininkai iš "National Geographic" viešėdami Mongolijoje užfiksavo įdomų įvykį. Žuvis prarado gyvybę dėl savo gobšumo... Tyrinėtojai surado pusantro metro ilgio taimenį nugaišusį dėl to, jog bandė praryti beveik metro ilgio savo gentainį, kuris jo nasrams buvo per didelis. Auka negalėjo ištrūkti, o jos "žudikas"negalėjo nei praryti, nei paleisti savo grobio. Todėl abiejų baigtis buvo liūdna. Taimenis yra apipintas įvairiomis legendomis.

Menininkai ir mokslininkai pirmą kartą sukūrė neandertaliečio modelį, remdamiesi senovinio DNR informacija. Moters atvaizdas buvo sukurtas pagal DNR iš 43 tūkstančių metų senumo kaulų pavyzdžių. Nustačius, kad moteris buvo raudonplaukė, modelis buvo pavadintas Vilma – animacinio filmo personažo vardu. Tyrimai parodė, kad bent dalis neandertaliečių buvo blyškios odos, raudonais plaukais ir galbūt su net strazdanomis.

Naujos interneto svetainės „Mainyk.lt“ šeimininkas Mantas Mikšys tikisi paversti ją vienu iš kapitalizmo reguliavimo sraigtų. - Taigi, trumpoji „Mainyk.lt“ projekto kronika – kokia ji? Nuo idėjos iki nuosavo domeno? - „Mainyk.lt“ idėja kilo 2006 vasarą, berods, „BusinessWeek“ perskaičius apie raudonos sąvaržėlės projektą. Jo metu tuomet 27-erių Kylas MacDonaldas, tinklaraščio autorius bei barmenas, nusprendė sąvaržėlę iškeisti į... namą.

„Canon Super Telephoto“ 1200 mm teleobjektyvas – tikras nuotolinio fotografavimo monstras. „Canon“ jį gamino nuo 1993 iki 2005 m., maždaug po 2 vienetus per metus. Sakoma, kad jį buvo užsisakiusios „National Geographic“, „Sports Illustrated“ redakcijos ir saujelė fotoentuziastų. Saujelė – turbūt dėl to, kad beveik 18 kg sveriantis rankų darbo teleobjektyvas kainuoja 100 tūkstančių dolerių. Kita vertus, jei labai reikia ką nors nufotografuoti už trijų kilometrų, jis nepakeičiamas.

Anglų kalba TV kabelinių kanalų retransliuojamose programose Lietuvoje – vis dar privilegija. Trečią savaitę „Mikrovisatos TV“ abonentai palikti be BBC. Vietoj šio objektyvaus informacinio TV kanalo – rusiškos „čiastuškos“. Užsienio TV retransliuojamos programos paverstos rusų kalbos invazijos kanalais tyliai pritariant Lietuvos radijo ir televizijos komisijai.

Šiaurės Korėja – viena paslaptingiausių ir labiausiai izoliuotų valstybių pasaulyje. Kas iš tikrųjų dedasi joje, žino nedaugelis, o tuo, ką jie pasakoja, daugumai sunku patikėti. „National Geographic“ užsakymu slapta Š. Korėjoje nufilmuotas dokumentinis filmas „Undercover in North Korea“ praskleidžia šios šalies tikrovę nuo pašalinių slepiančią Pchenjano režimo uždangą.

Šią savaitę Lietuvos visuomenė buvo supažindinta su nauju ir jau gan prieštaringai vertinamu dokumentu, kurį į pasaulį paleido Tėvynės sąjunga, - Rusijos sulaikymo strategija. Rusijos grėsmė Lietuvai bei kitoms posovietinėms valstybėms akivaizdi. Todėl teigti, jog šios šalies sulaikymo strategija – tik dar vienas konservatorių ryšių su visuomene žingsnis – mažų mažiausiai kvaila. Kai kurios žiniasklaidos priemonės (pvz.

Grupelei jaunų libaniečių, važiavusių Beiruto gatvėmis, kelią staiga pastojo ne išsiblaškiusi senelė, ne pasprukusio kamuolio vytis ėmęs vaikis ir net ne greitį matuojantis policininkas – kelią šiems jaunuoliams užkirto staiga pasipylusi Izraelio ugnis. Geriausia 2006 metų spaudos fotografija pripažinta pernai rugpjūčio 15 d. Beiruto gatvėje padaryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas merginų pasivažinėjimą prabangiu kabrioletu nutraukęs Izraelio bombardavimas.

Kone kiekvieną dieną, net jei esate mokėjimo kortelių entuziastas, per mūsų rankas pas kitus iškeliauja popierinės kupiūros. Beveik kasdien, net jei laikraščius skaitote tik internete, prieš mūsų akis iškyla nuotraukomis iliustruotų naujienų mozaika – elektroniniuose dienraščiuose, naujienų portaluose ar televizoriaus ekrane. Kaip atskirti padirbtą pinigą nuo tikro, manosi žiną visi, nors kažin ar daug kam teko laikyti rankoje suklastotą banknotą.

XX a. pabaiga pažymėta ne tik politinių ar internetinių revoliucijų ir spartėjančios globalizacijos, bet ir biotechnologijų ir genetikos mokslų pažangos. Jau dabar aišku, kad jie turės nenuspėjamų padarinių žmonijos ateičiai. Tačiau labai įdomu ir tai, ką genetika gali pasakyti apie žmonijos praeitį.

„Šiandien mes gyvename naujo tipo karo sąlygomis. Vyksta informacinis karas, kurio nepastebėti arba ignoruoti darosi nebeįmanoma. Jis prasidėjo iškart po to, kai Rusija susiorientavo naujojoje politinėje tikrovėje ir susivokė, kad Baltijos šalys, nepaisant jos grėsmingo tono, gąsdinimų ir diplomatinio bei ekonominio spaudimo, neišvengiamai taps NATO ir Europos Sąjungos narėmis.

Didžiosios Britanijos dienraštis "Daily Mirror" antradienį (04.02) pareiškė pasamdęs veteraną JAV žurnalistą Peterį Arnettą (Piterį Arnetą), kurį amerikiečių televizija NBC atleido už tai, kad jis pareiškė, jog žlugo amerikiečių karo su Saddamu Husseinu (Sadamu Huseinu) planas. "Aš pranešiau tai, kas iš tiesų vyksta Bagdade, ir už tai neatsiprašysiu", - pareiškė vienas garsiausių Didžiosios Britanijos dalyvavimo kare oponentų.