nasa

JAV kosminis laivas „Endeavour“ trečiadienį pakilo į paskutinę tris dienas truksiančią kelionę su keliais tarpiniais sustojimais. Ant modifikuoto lėktuvo „Boeing 747“ pritvirtintas erdvėlaivis netrukus po aušros pakilo iš Kenedžio kosminio centro Floridos valstijoje. Kosminio laivo pergabenimas turėjo įvykti pirmadienį, tačiau dėl prasto oro buvo atidėtas.

Remdamiesi JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) palydovo „Mars Reconnaissance Orbiter“ darytomis nuotraukomis, mokslininkai aptiko iki šiol aiškiausią įrodymą, kad Marso paviršiuje yra užšalusio anglies dvideginio, skelbia „RIA Novosti". Kad susidarytų užšalęs anglies dvideginis, žinomas kaip „sausas ledas“, reikalinga 125 laipsnių šalčio pagal Celsijaus skalę temperatūra. Pranešimas paskelbtas žurnale „Journal of Geophysical Research“, pranešė NASA.

Neilas Armstrongas (Neil Armstrong), pirmasis Mėnulyje išsilaipinęs žmogus, bus palaidotas jūroje. Apie tai pranešė jo šeima, tačiau tiksliai nepasakė, kur laidojimas vyks, praneša agentūra AP. 82 metų N. Armstrongas mirė rugpjūčio 25 dieną. Viešos gedulo iškilmės kosmoso pionieriui pagerbti planuojamos rugsėjo 13-ąją Vašingtono katedroje. N. Armstrongas 1969 metų liepos 20-ąją tapo pirmuoju žmogumi, išsilaipinusiu Mėnulyje.

Jei pastarąjį mėnesį negyvenote kur nors po žeme – Žemėje ar Marse – ko gero, tikrai girdėjote apie marsaeigio „Cursiosity“ nusileidimą Marse ir pirmuosius jo nuotykius. Nors marsaeigis Raudonojoje planetoje dairysis ne pačios gyvybės, o gyvybei tinkamos aplinkos, prieš porą savaičių fizikos teoretikas Lorensas Krausas (Lawrence Krauss) CNN kanalui pareiškė neliktų nustebęs, jei Marse pavyktų rasti gyvybės pėdsakų.

JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) kosmoso teleskopas „Wise“ aptiko milijonus juodųjų skylių ir iki šiol neatrastas labai karštas galaktikas, informuoja BBC. Anksčiau šios juodosios skylės ir galaktikos nebuvo pastebėtos, nes jas užstoja kosmoso dulkių debesys. Teleskopas „Wise“ fiksuoja tokio ilgio šviesos bangas, kurios žmogui yra nematomos ir mokslininkams suteikė informacijos, kurios negalima gauti iš žmogui matomų šviesos bangų.

JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) robotas „Curiosity“ pagaliau pajudėjo Marso paviršiumi, skelbia BBC. Šešiaratis robotas, kuris į Raudonąją planetą nusileido prieš dvi savaites, pajudėjo į priekį 4,5 metro, pasisuko pagal laikrodžio rodyklę 120 laipsnių kampu ir pavažiavo atbuline eiga 2,5 metro. Manevrui atlikti buvo sugaištos penkios minutės, o dar dešimt prireikė užfiksuoti pirmąsias per istoriją roboto vėžes Marso paviršiuje. „Nieko nėra svarbiau.

Marsaeigio „Curiosity“, kuris išvakarėse sėkmingai perėjęs pirmuosius savo bandymus, Marse užfiksavo NSO judėjimą, praneša newsru.com. Pasirodę vaizdai jau spėjo sukelti tikrą ažiotažą, tačiau NASA ir ekspertai neskuba teigti, kad tai iš tiesų yra ateivių laivai. Tvirtinama, kad objektai, kuriuos daugelis palaikė kosmoso aparatais, yra tik dėmės ant vaizdų: visgi marsaeigis nuo Žemės yra nutolęs beveik 560 milijonus kilometrų.

NASA ir marsaeigis „Curiosity“ tęsia tyrimus Marse, o vietą, kurioje nusileido aparatas jie pavadino „Bradbury nusileidimu“, praneša newsru.com. Kaip praneša NASA atstovai, naujausi „Curiosity“ bandymai įvyko sėkmingai, visos sistemos veikia puikiai. Tuo tarpu marsaeigio nusileidimo vietą mokslininkai pavadino „Bradbury nusileidimu“ („Bradbury landing“) JAV rašytojo-fantasto Ray'aus Bradbury garbei.

JAV kosminių skrydžių agentūra NASA paskelbė apie pirmąją marsaeigio „Curiosity“ misijos nesėkmę: sulūžo vienas iš Marso roboto vėjo daviklių, kurių dėka aparatas gauna duomenis apie orus raudonosios planetos paviršiuje, praneša gazeta.ru. Misijos vadovybė pažymi, kad ši problema nėra labai svarbi: „Curiosity“ galės ir toliau vykdyti savo matavimus, tiesa, nebe taip kokybiškai. Kol kas nėra aišku, kas sukėlė įrangos gedimą.

Praėjus vos dviem savaitėms po sėkmingo roboto „Curiosity“ nusileidimo Marse JAV aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA) pranešė, kad 2016 metais į Raudonąją planetą siųs dar vieną robotą, skelbia BBC. Erdvėlaivis „InSight“, kitaip nei „Curiosity“, bus nevažinėjantis robotas. Savo instrumentais „InSight“ tirs Marso gelmes. Pasak mokslininkų, tai padės geriau suprasti, kaip susiformavo kietą paviršių turinčios planetos, tarp jų ir Žemė.

Marse nusileidęs robotas „Curiosity“ ruošiasi tirti pirmąją uolieną, praneša BBC. „ChemCam“ lazerio bandymams atrinktas akmuo, gulintis prie pat „Curiosity“ nusileidimo vietos. Trumpas, bet itin galingas šviesos spindulys išgarins uolienos paviršių, taip atskleisdamas pagrindinę uolienos cheminę sudėtį. Nesitikima, kad bandymas turės didelės mokslinės vertės, tačiau jis turėtų parodyti, ar „ChemCam“ lazeris yra pasirengęs rimtam darbui. „Spėju, jog tai įprastas Marso bazaltas.

Marse rugpjūčio 6 dieną nusileidęs NASA marsaeigis „Curiosity“ jau persiuntė į Žemę pluoštą didelės raiškos nuotraukų, kuriose matomos nusileidimo vietos apylinkės. Pirmosios nuotraukos į valdymo centrą buvo persiųstos dar nepasiekus Marso paviršiaus: paviršių fotografavo specialiai tam skirta fotokamera, įrengta apatinėje marsaeigio dalyje.

Aplink Mėnulį skriejančio kosminio zondo LRO spektrometru mokslininkai pirmą kartą užregistravo helio dujų virš Mėnulio paviršiaus spektrą, pranešė NASA. Šis tyrimas papildė dar 1972 metais „Apollo-17“ astronautų Mėnulyje vykdyto LACE (Lunar Atmospheric Composition Experiment) eksperimento, kuriuo buvo tiriama itin retos Mėnulio atmosferos sudėtis, rezultatus.

Marso Gale'o krateryje nusileidęs NASA marsaeigis „Curiosity“ ruošiasi pirmajai bandomajai išvykai, kuri gali įvykti jau kitą savaitę. Pasak NASA atstovų, „Curiosity“ tyrimų programos inžinieriai 4 praėjusias dienas skyrė marsaeigio programinės įrangos pervedimui iš nusileidimo į darbo Marso paviršiuje režimą.

NASA paskelbė JAV mokslininkų, vykdančių aukštai Žemės atmosferoje vykstančio žaibavimo tyrimus, nufilmuotą vaizdo medžiagą. Visi esame matę žaibuojant, tačiau maždaug 80 kilometrų aukštyje virš Žemės pasirodantys raudonos ir melsvos spalvos blyksniai yra matomi tik iš orbitos arba dideliame aukštyje skrendančių lėktuvų. Tokie žymiai aukščiau už bet kokius audros debesis tvieskiantys žaibai mokslininkų vadinami „kaukais“ (angl. sprites), sakoma NASA pranešime.

Nesėkme baigėsi naujausias NASA, DARPA ir kitų JAV agentūrų bendromis pajėgomis kuriamo viršgarsinio orlaivio „X-51A Waverider“ bandymas. Bandomojo skrydžio virš Ramiojo vandenyno metu, mėginant pasiekti 6 kartus už garsą didesnį greitį, sugedo eksperimentinio aparato valdymo sistema. „X-51A Waverider“ buvo paleistas nuo bombonešio B-52 sparno, pakilus į 15 240 metrų aukštį.

Kosmoso tyrimų istorijoje atverstas naujas puslapis – JAV kosmoso agentūros NASA robotas sėkmingai nusileido Marse, planetoje, kuri klimato sąlygomis ir geologinėmis savybėmis panašiausia į Žemę. Marso tyrimai visuomet buvo visų kosmoso tyrėjų smalsumo viršūnė. Žemės gyventojams jau siūlomos turistinės kelionės į Raudonąją planetą, kai kurie išradingesni verslininkai jau kuria planus šioje planetoje išplėtoti nekilnojamojo turto verslą. Sėkmingas NASA marsaeigio „Curiosity“ (liet.

Jei neturite galimybės atvykti į Kenedžio kosmoso tyrimų centrą (Kennedy Space Center), dabar jį virtualiai aplankyti galima „Google Maps Street View“, ir net pamatyti daugiau, nei galėtų paprastas turistas. Galima pasivaikščioti cechais, kuriuose buvo surenkamos „Apollo“ ir „Saturn“ raketos-nešėjos, reaktyviniai varikliai ir net pastovėti paleidimo aikštelės viršuje. Kenedžio kosmoso tyrimų centras šią partnerystę su „Google“ sudarė 50 metų sukakties proga.

Kai prieš savaitę Marse sėkmingai nusileidęs šešiaratis marsaeigis „Curiosity“ nudžiugino milijonus mūsų planetos gyventojų ir Žemėn pradėjo siųsti pirmuosius fotokadrus, Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (Jet Propulsion Laboratory, JPL) inžinierių ir mokslininkų dėmesį patraukė keletas dulkėtu objektyvu užfiksuotų žemos rezoliucijos fotokadrų, kuriuose matyti iš kažkur atsiradusi neaiški dėmė. Šįkart – jokio „fotošopo“. Įdomu tai, kad vėlesniuose kadruose tos dėmės nebebuvo matyti.

Artimiausiomis naktimis, jei tik dangus bus giedras, galėsime grožėtis vadinamuoju žvaigždžių lietumi: kasmetinis meteorų perseidų srautas artimiausią parą pasieks savo aktyvumo viršūnę. Į meteorų perseidų lietų Žemė kasmet patenka liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje. Nakties danguje sušvintančios ir vėl išnykstančios žvaigždelės – tai įvairaus dydžio Žemės atmosferoje sudegantys meteoritai. Perseidais jie vadinami dėl to, kad nakties skliaute atrodo atlekiantys iš Persėjo žvaigždyno.

Rugpjūčio 23 dieną NASA turėtų paleisti į kosmosą du palydovus – dvynius. Šie itin gerai nuo kosminės radiacijos apsaugoti aparatai tirs Van Alleno radiacijos žiedus šalia Žemės. RBSP (Radiation Belt Storm Probes) pavadinti palydovai skverbsis per Žemę gaubiančius didelės energijos dalelių žiedus ir vykdys šios kosmoso srities tyrimus, kurie padės mokslininkams suprasti šios sparčiai kintančios aplinkos ypatumus, praneša „Space.

NASA sėkmingai išbandė naują eksperimentinio keleivinio lėktuvo X-48 modelį. Manoma, kad per artimiausius 20 metų trikampio formos kariniai ir civiliniai lėktuvai bus pradėti naudoti visame pasaulyje. Eksperimentinį lėktuvą X-48 NASA kuria kartu su bendrove „Boeing“, pasiūliusia netikėtos formos lėktuvo dizaino idėją, skelbia „Dailymail.co.

NASA marsaeigis „Curiosity“ į Žemę persiuntė pirmąjį savo fotokamerų padarytą nuotraukų pluoštą. Mokslininkus nustebino stebėtinas Gale'o kraterio kraštovaizdžio panašumas į Kalifornijos dykumas. „Curiosity“ programos mokslininkai ir inžinieriai baigė tikrinti dvi marsaeigio navigacijos fotokameras, įrengtas vakar iškeltuose specialiuose laikikliuose.

Mokslininkai gauna vis daugiau duomenų, leidžiančių manyti, kad garbusis NASA zondas „Voyager 1“ netrukus paliks Saulės sistemą. Tyrėjai stebi tris parametrus, kurie padės nustatyti, kada 1977 metais paleistas aparatas pateks į tarpžvaigždinę erdvę. Kosminio aparato matavimai rodo, kad du iš trijų parametrų dabar kinta sparčiau nei bet kuriuo metu per pastaruosius 7 metus, rašo SPACE.com.

NASA panaudojo vieną savo palydovą ir padarė Marse nusileidusio roboto „Curiosity“ nuotrauką, informuoja BBC. Nuotraukoje matyti ne tik šešiaratis robotas, bet ir nebereikalingi jo nusileidimo sistemos komponentai: nusileidimo kapsulės karščiui atsparus skydas, parašiutas ir specialus kranas, kuris robotą nuleido ant planetos paviršiaus.

Marse vakar nusileidęs NASA marsaeigis „Curiosity“ buvo kuriamas nenaudojant prototipų, pranešė bendrovė „Siemens“. Pasak jos atstovų, NASA inžinieriai naudojo „Siemens“ programinę įrangą skaitmeniniu būdu projektuodami ir virtualiai modeliuodami visureigį be bandomojo prototipo sukūrimo. Pranešama, kad JAV Aeronautikos ir kosmoso agentūros specialistai viso „Curiosity“ proceso kūrimo metu naudojo „Siemens“ produkto gyvavimo ciklo valdymo programinę įrangą.

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) „beprecedenčiu technologiniu laimėjimu“ pavadino sensacingą roboto „Curiosity“ nusileidimą Marse, praneša agentūra AFP. JAV su šiuo pavykusiu manevru įėjo į istoriją, pareiškė B. Obama ankstyvą pirmadienio rytą po marsaeigio nusileidimo Raudonojoje planetoje. Ši misija esą dar ilgai bus šalies nacionalinis pasididžiavimas.

JAV prezidentas Barackas Obama „beprecedenčiu technologiniu laimėjimu“ pavadino sensacingą roboto „Curiosity“ nusileidimą Marse, praneša agentūra AFP. JAV su šiuo pavykusiu manevru įėjo į istoriją, pareiškė B. Obama ankstyvą pirmadienio rytą po marsaeigio nusileidimo Raudonojoje planetoje. Ši misija esą dar ilgai bus šalies nacionalinis pasididžiavimas.

Pirmadienį 8.32 val. Lietuvos laiku Marse, milžiniškame Gale'o krateryje, po 8 mėnesių skrydžio sėkmingai nusileido JAV marsaeigis „Mars Science Laboratory“ („Curiosity“). Kosminio aparato leidimąsi Marse tiesiogiai transliavo NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija Pasadenoje, kurioje veikia „Curiosity“ misijos valdymo centras.

Šįryt apie 8:31 val. Lietuvos laiku Marse vyks mokslinės stoties „Mars Science Laboratory“ su marsaeigiu „Curiosity“ nusileidimas. O tiesioginės transliacijos su mokslininkų komentarais internete jau prasidėjo. Sėkmingai pasiekęs Marso paviršių, „Curiosity“ pradės dvejų metų misiją, kurios metu robotizuotas marsaeigis tyrinės mikrobiologinės gyvybės aspektu labiausiai intriguojantį Marso kampelį.

Statistika byloja, jog leistis Marse – anaiptol ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Žmonių sukonstruotos technikos ir raudonosios planetos akistatoje gana ryškiai pirmauja Marsas – per 47 metus žmonėms atšiaurioje planetoje pavyko tik 41 proc. visų mėginimų nutupdyti zondus ar marsaeigius. Atsižvelgiant į tai, kiek milijardų kainuoja tokios misijos, sėkmės koeficientas ne toks jau ir didelis.

Jei reikėtų, pirmieji žmonės Marse išsilaipinti galėtų per artimiausią dešimtmetį, pareiškė vienas NASA marsaeigio MSL („Curiosity“) projekto techninių vadovų Adamas Steltzneris. Jis atsakingas už vieną svarbiausių MSL projekto techninių etapų: sklandų marsaeigio nusileidimą ant Marso paviršiaus, skelbia „Telegraph.co.

Pirmadienį Marse nusileis JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) robotas, skelbia BBC. Robotas „Curiosity“ iš Žemės pakilo praeitų metų lapkritį ir jau beveik įveikė 560 milijonų kilometrų kelią. Erdvėlaivis turi ant Marso paviršiaus nusileisti iš anksto numatytoje vietoje. Ketvirtadienį NASA mokslininkai pranešė, kad erdvėlaivis labai arti tikslo. „Curiosity“ yra kompaktiška transporto priemonė, kurioje sukrauta daugybė Marso paviršiui tirti skirtų instrumentų.

Kosminis zondas „Dawn“ baigė pagrindinę asteroido Vesta tyrimų programą ir pasuko link kito savo kelionės tikslo – nykštukinės planetos Cereros, pranešė NASA. 2007 m. į kosmosą paleistas kosminis aparatas „Dawn“, skirtas dviejų didžiausių Saulės sistemos asteroidų Vestos ir Cereros (nuo 2006 m. ji laikoma nykštukine planeta) tyrimams, užbaigė pagrindinę Vestos tyrimų programos dalį.

Tiems, kam įdomus artimiausią pirmadienį Marse vyksiantis mokslinės stoties „Mars Science Laboratory“ su marsaeigiu „Curiosity“ nusileidimas Raudonojoje planetoje, yra gerų naujienų. „Universetoday.com“ rugpjūčio 6 d. (pirmadienį), nuo 6.00 val. ryto Lietuvos laiku pradės tiesioginę keturių valandų trukmės transliaciją, kurią bus galima stebėti „Youtube.com“ ir „Google+". Tiesioginės transliacijos metu kalbės ir nusileidimo procedūrą komentuos mokslininkai, inžinieriai ir kiti ekspertai.

Prie Marso artėjantis NASA kosminis laivas su marsaeigiu „Mars Science Laboratory“ (MSL) sėkmingai atliko paskutinį skrydžio trajektorijos keitimo manevrą prieš kitą savaitę planuojama nusileidimą Raudonojoje planetoje. Pasak NASA atstovų, ši skrydžio korekcija buvo nedidelė: MSL gabenančio kosminio laivo raketiniai varikliai buvo įjungti tik 2 kartus, iš viso jie veikė 6 sekundes.

Dauguma NASA astronautų į Mėnulio gruntą prieš daugiau nei 40 metų įsmeigtų JAV vėliavų vis dar tebestovi, patvirtino naujausios Mėnulio palydovo LRO nuotraukos. Nuo pat pirmojo amerikiečių išsilaipinimo Mėnulyje 1969 m. liepos 20 dieną ir vėliau sekusių „Apollo“ programos ekspedicijų visuomenę jaudina paprastas klausimas: ar JAV astronautų nusileidimo vietose įsmeigtos jų šalies vėliavos tebestovi kaip paliktos? – rašo „Space.

NASA pavyko pakoreguoti Marso zondo „Odyssey“ vietą orbitoje, kad jis būtų tinkamoje pozicijoje ir rugpjūtį galėtų patvirtinti marsaeigio „Curiosity“ nusileidimą. Kai NASA erdvėlaivis, gabenantis Marso mokslo laboratoriją „Curiosity“, pateks į Marso atmosferą, į Žemę tiesiogiai jis galės siųsti ribotus informacijos kiekius. Prieš nusileidimą, iš besileidžiančio kosminio aparato perspektyvos Žemė bus žemiau Marso horizonto, taigi tiesioginės komunikacijos kelias bus užblokuotas.

Ledo danga Grenlandijoje šių metų liepą tirpo žymiai sparčiau, nei bet kada šį mėnesį per praėjusius 30 metų, pranešė NASA. Pasak mokslininkų, dar niekada nebuvo fiksuojamas toks spartus Grenlandijos ledynų tirpimas. Ledas ištirpo net aukščiausioje ir šalčiausioje salos vietoje, kur veikia tyrimų stotis „Summit“. Tirpstančio ledo plotai vos per 4 dienas padidėjo dvigubai ir apėmė 97 proc. visos Grenlandijos ledo dangos, sakoma pranešime.

Astronomai NASA infraraudonųjų spindulių kosminiu teleskopu „Spitzer“ visai netoli Saulės sistemos aptiko fiziniais parametrais Žemę primenančią planetą, kuri kol kas vadinama UCF-1.01. Atradimas nustebino mokslininkus tuo, jog daugelis iš egzoplanetų būna labai didelės: mažiausios iš jų vadinamos „superžemėmis“ ir yra keliskart didesnės už mūsų planetą. Tačiau naujoji planeta UCF-1.01 už Žemę yra mažesnė.

Šeštadienį iš Japonijos į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) pakilo nepilotuojama raketa su daugiau nei penkias tonas sveriančiu kroviniu, remdamasi šalies erdvės tyrimų agentūra skelbia „RIA Novosti“. „H–2B“ raketa šeštadienį 11.06 val. vietos laiku pakilo iš pietinės Tanegašimos salos savaitei truksiančiam skrydžiui į TKS.

Marsas nepaliauja stebinęs mokslininkų. Naujausia NASA specialistus sugluminusi mįslė – štai toks iš Raudonosios planetos zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) atsiųstas visai neraudonas kadras. Jame matyti krateris, kurio dugne – į požemį atsiverianti 20 metrų gylio ertmė. Kaip ji atsirado (o gal net ir kas ją ten paliko) mokslininkai atsakyti kol kas negali.

Prasilenkimą su maždaug 3 futbolo aikščių ilgio potencialiai Žemei pavojingu asteroidu bus galima realiuoju laiku stebėti internetu. 2002 metais atrastas asteroidas 2002 AM31 arčiausiai Žemės atsidurs sekmadienį, liepos 22 dieną, skelbia „Space.com“. Prasilenkimas šįkart nesukels jokio pavojaus, nes asteroidas prasilenks su mūsų planeta maždaug 5,2 mln. kilometrų atstumu. Jis maždaug 13,7 kartų viršija nuotolį tarp Žemės ir Mėnulio, sakoma pranešime.

Žinia, kad naujasis marsaeigis „Curiosity“ nusileis Raudonojoje planetoje rugpjūčio mėnesį, kiek užtemdė faktą, kad ten jau yra jo vyresnysis brolis – marsaeigis „Opportunity“, atlikęs precedento neturinčius šios planetos tyrinėjimus. Jis turi galimybę pabaigti pirmąjį nežemišką maratoną – „Opportunity“ Marso paviršiumi jau nuvažiavo 35 kilometrus, ir iki maratono distancijos ilgio beliko tik 7 kilometrai.

Nuo Grenlandijos ledyno atskilo ledkalnis, dvigubai didesnis už Manhateną, rodo NASA darytos palydovinės nuotraukos. Trečiadienį paskelbtose nuotraukose matyti didžiulis ledo gabalas, atskilęs nuo Petermanno ledyno šiaurės vakarinėje Grenlandijos pakrantėje. Dar dvigubai didesnė ledo sala nuo jo atsiskyrė 2010 metais. Anot NASA, įtrūkimai ledyne buvo matyti jau nuo 2001 metų, o aplink ašigalį skriejantis „Aqua“ palydovas ledkalnio atskilimą stebėjo liepos 16–17 dienomis.

NASA kosminis zondas „Cassini“ Saturne pirmą kartą dienos metu nufotografavo žaibą. Iki šiol mokslininkai manė, kad tai neįmanoma. „Niekuomet nesitikėjome pamatyti žaibų saulės apšviestoje Saturno pusėje: manėme, kad juos įmanoma įžiūrėti tik naktinėje“, – sakoma Kalifornijos Technologijos instituto „Cassini“ atvaizdų programos mokslininkų pranešime.

Niujorko aerokosmoso muziejus visuomenei ketvirtadienį pristatė naują eksponatą – daugkartinį erdvėlaivį „Enterprise“. „Intrepid“ Jūrų, oro ir kosmoso muziejus erdvėlaivį pastatė pakeliui prie lėktuvnešio „Intrepid“, prišvartuoto prie molo Manhatene. Eksponato pristatymo ceremonijoje dalyvavo NASA administratorius Charlesas Boldenas ir muziejaus vadovė Susan Marenoff-Zausner bei trys iš keturių pirmųjų „Enterprise“ pilotų. NASA šį daugkartinių kosminių laivų prototipą pastatė 1976 metais.

NASA gali neturėti galimybių stebėti savo didžiojo marsaeigio progreso iki pat Marso paviršiaus, kai jis bandys planetoje nusileisti rugpjūčio 6-ąją. „Curiosity“ pavadintas aparatas leisis Gale krateryje, praneša BBC. JAV kosmoso agentūra nusileidimą seks naudodama palydovus, tačiau pagrindinis šiai užduočiai naudojamas įrenginys gali būti netinkamoje dangaus vietoje. Inžinieriai bando įspręsti „Odyssey“ palydovo problemą, o jis nebėra geriausioje stebėjimams orbitoje.

NASA pranešė apie Saulėje įvykusį stipriausios X klasės žybsnį, kurio pasekmes Žemės magnetosfera pajus ankstų šeštadienio rytą. Liepos 12 d. 19.52 val. Lietuvos laiku Saulės aktyvumą stebintys kosminiai aparatai Saulės dėmės AR1520 regione užregistravo X1.4 galingumo žybsnį, pranešė NASA. X klasei priskiriami Saulės žybsniai yra patys galingiausi.