narystė

Besikeičiantiems premjerams populiaru įvardyti euro įvedimo Lietuvoje datą, tačiau ar Vyriausybės planai Lietuvai įstoti į euro zoną 2015 metais įgyvendinami ir kaip kelią į euro zoną paveiks dviejų lietuviško kapitalo bankų bankrotas? Tokiais klausimais, belaukiant kitą savaitę numatyto pristatyti euro įvedimo priemonių plano, diskutavo buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir SEB banko prezidento patarėjas finansų analitikas Gitanas Nausėda klubo „Politika gyvai“ surengtoje diskusijoje.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, vasario 18 dieną susitikęs su Islandijos užsienio reikalų ministru Ossuru Skarphedinssonu, puikiai įvertino šios šalies pažangą derantis dėl narystės ES ir užtikrino tolesnę visapusę Lietuvos paramą Islandijai šioje srityje. „Lietuva nuolat bus šalia Islandijos jos kelyje į Europos Sąjungą.

Daugiau kaip trys ketvirtadaliai vokiečių - 78 proc. - yra už tai, kad jų šalis liktų Europos Sąjungoje (ES). Ir tik 17 proc. pasisako prieš tolesnę narystę Bendrijoje, rodo nuomonės tyrimo instituto "Forsa" atlikta apklausa. Vakarų Vokietijoje narystę ES remia 80 proc. respondentų, o Rytuose - du trečdaliai. Didžiausią ES šalininkų grupę - 83 proc. - sudaro vyresni nei 60 metų amžiaus vokiečiai. Tuo tarpu daugiausiai ES priešininkų - 24 proc. - yra 18-29 metų gyventojų amžiaus grupėje.

Pernai rudenį į Seimą nepatekusi Darbo partijos Širvintų skyriaus pirmininkė Živilė Pinskuvienė stabdo narystę Darbo partijoje. Kaip ELTA sužinojo Darbo partijos informacijos centre, toks prašymas gautas pernai gruodžio pabaigoje. Rinkėjų balsų pirkimo skandale minima politikė savo pareiškime nenurodė motyvų, kurie ją paskatino stabdyti narystę "darbiečių" gretose.

Jei Latvija 2014 metais įsives eurą, ji pagaliau gaus raktelius nuo automobilio, kurį seniai turėjo, bet negalėjo juo važinėti. Tiesa, specialistai įspėja, kad vairuoti reikės atsargiai, o Latvijos visuomenė kol kas į šį automobilį lipti nesiveržia. Latvijos Seimas per pirmą balsavimą pritarė, kad Latvija prie euro prisijungtų 2014 m. sausio 1 dieną.

Euro zonos skolų krizės įkarštyje investuotojai eskalavo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos klausimą. Šiandien nerimaujama dėl kitko – Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos (ES) skyrybų. Sudėtingais ekonominiais laikais išsiskyrimas daugeliui gali atrodyti kaip patraukli galimybė atsiriboti nuo problemų ir pradėti savarankišką vystymąsi.

Seimo pirmininku tapęs Vydas Gedvilas sustabdė narystę frakcijoje. Tai jis pranešė antradienio Seimo plenariniame posėdyje. Lapkričio 16 d. 53 metų "darbietis" V. Gedvilas išrinktas naujos kadencijos Seimo pirmininku. Praėjusį penktadienį per slaptą balsavimą už jo kandidatūrą balsavo 84 Seimo nariai, 49 buvo prieš, 2 biuleteniai buvo negaliojantys. Valdančiosios koalicijos pasiūlytą V. Gedvilo kandidatūrą savo parašais parėmė 85 Seimo nariai.

Apklausos rezultatai rodo, kad per referendumą beveik pusė britų balsuotų už išstojimą iš Europos Sąjungos (ES), o Sąjungoje pasilikti norėtų mažiau nei trečdalis, pranešė „Reuters“. Viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „YouGov“ ketvirtadienį pranešė, kad 49 proc. respondentų norėtų išstoti iš ES, 28 proc. balsuotų už Didžiosios Britanijos narystę ES, 17 proc. yra neapsisprendę, o likusieji referendume nedalyvautų.

Seimo rinkimuose Vitui Matuzui pirštinę metusiam ir krikščionių demokratų didžiulį palaikymą turinčiam Panevėžio merui Vitalijui Satkevičiui galvos partijos priežiūros komitetas neišdrįso nukirsti vienu kirčiu.

Ministro pirmininko pavaduotojas Nickas Cleggas pareiškė, kad mėginimai pakeisti Jungtinės Karalystės santykius su Europos Sąjunga gali sukelti „katastrofiškus“ padarinius, skelbia BBC. Savo kalboje N. Cleggas sukritikavo kitus politikus, raginančius „susigrąžinti galias“ iš ES, apibūdindamas tokius siekius „netikru pažadu, įvyniotu į JK vėliavą“. Anot jo, tolimesnis ėjimas šiuo keliu gali sukelti didelę krizę, priversiančią šalį palikti ES.

Bendroji Europos Sąjungos (ES) rinka švenčia dvidešimtemį, tačiau ji dar neveikia taik, kaip reikėtų, ketvirtadienį Baltijos investuotojų forume teigė Lietuvos eksportuotojai. Euro klausimas – esminis SBA koncerno verslo plėtros vadovas Egidijus Valentinavičius džiaugėsi, kad bendroji ES rinka auga. ,,Per šiuos metus mes galėjome integruotis į dideles korporacijas, mūsų našumas geresnis. Tapome kur kas geriau integruoti.

Už Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos pasisakančių žmonių skaičius yra didžiausias per 30 metų, rodo „Mail on Sunday“ užsakymų bendrovės „Survation“ atliktos paklausos rezultatai. Jei artimiausiu metu būtų surengtas referendumas dėl šalies narystės ES, 51 proc. britų balsuotų prieš, o 34 proc. pasisakytų už pasilikimą Bendrijoje.

Bendra Europos valiuta yra blogesnis aukso standarto variantas, o geriausia išeitis iš krizės yra sudaužyti euro zoną į gabalėlius, teigia dienraščio „The Guardian“ ekonomikos redaktorius Larry Elliotas. Buvęs JK konservatorių lyderis Williamas Hague narystę euro zonoje palygino su įkalinimu degančiame pastate be atsarginio išėjimo. Dabar graikai gali paliudyti, kad šis apibrėžimas tikslus.

Serbijos vicepremjerė, atsakinga už eurointegraciją, interviu sakė, kad Serbija neskuba įvykdyti Europos Sąjungos (ES) sąlygų dėl narystės. „Neturėtume skubėti, – Belgrado dienraščiui „Danas“ sakė Suzana Grubjesič. – Eidami šiuo keliu turime keisti Serbiją dėl savęs, ne dėl Berlyno ir Briuselio“. Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius praėjusį savaitgalį per Serbijos pažangos partijos suvažiavimą kalbėjo panašiai ir sakė, kad Serbija neskuba prisijungti prie ES.

Maža, turtinga, į Vakarus palinkusi Slovėnija 2004 m. Europos Sąjungoje buvo sutikta išskėstomis rankomis, o po trijų metų ji beveik nepastebimai prisijungė ir prie euro zonos. Tačiau po penkerių metų, du milijonus gyventojų turinti šalis gali tapti pirmąja buvusia komunistine ES valstybe, kuriai prireiks finansinės paramos, rašo „The New York Times“. Slovėnijos premjeras Janezas Jansa praeitą mėnesį įspėjo, kad bėdos dėl skolų gali priversti jį kreiptis į ES pagalbos.

Buvęs Serbijos ministras pirmininkas interviu perspėjo, kad narystė Europos Sąjungoje (ES) būtų „kilpa Serbijai ant kaklo“. Nacionalistas Vojislavas Koštunica, kuris nuo 2004 iki 2008 metų dvi nepilnas kadencijas buvo Serbijos ministras pirmininkas, sakė, kad jo šalis turėtų išlikti neutrali ir atsisakyti planų prisijungti prie ES ir NATO. Dienraščiui „Večernje Novosti“ V. Koštunica sakė, kad Serbijos lyderiai dar iki galo nenustatė šalies kurso.

Gruzija taps NATO nare, ir nė viena šalis neturi teisės kištis į Aljanso sprendimus. Tai ketvirtadienį Tbilisyje pareiškė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. „Jeigu 2008 metų konflikto tikslas buvo kištis į NATO sprendimą dėl atvirų durų politikos, kištis į plėtros politiką, tai noriu patikinti, kad šis tikslas nepasiektas. Nė viena trečioji šalis neturi teisės kištis į Aljanso sprendimus“, – pabrėžė jis.

Trečiadienį posėdžiavęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD ) Priežiūros komitetas nusprendė stabdyti narystę nepriklausomu kandidatu į Seimą Panevėžyje išsikėlusiam Vitalijui Satkevičiui. Dėl narystės atnaujinimo ateityje gali būti sprendžiama bendra tvarka.

Serbija narystės Europos Sąjungoje (ES) gali tikėtis tik tada, kai normalizuos santykius su buvusia savo provincija Kosovu, kuris 2008-ųjų pradžioje paskelbė nepriklausomybę. Tai antradienį Briuselyje po susitikimo su Serbijos premjeru Iviča Dačičiumi pareiškė ES prezidentas Hermanas Van Rompuy. „Pastebimas ir ilgalaikis santykių su Kosovu gerinimas lieka lemiama sąlyga stojimo deryboms su ES pradėti“, – kalbėjo jis. Serbija Kosovą ir toliau laiko savo teritorija.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy antradienį viešėdamas Ispanijoje sakė, kad Graikijos narystė euro zonoje yra nepanaikinama, informuoja AFP. „Tegu nebūna jokių abejonių dėl to, kad euras yra nepanaikinamas, kaip ir Graikijos narystė euro zonoje“, – per bendrą spaudos konferenciją su Ispanijos premjeru Mariano Rajoy sakė H. Van Rompuy.

Tik 17 proc. turkų mano, kad jų šalis vieną dieną taps Europos Sąjungos (ES) nare, rodo nauja apklausa. Tai yra žemiausias toks rodiklis, Stambule sakė ekspertas Farukas Senas, praneša agentūra AFP. Tyrimo metu Turkijos-Vokietijos švietimo ir mokslinių tyrimų centras apklausė 1 110 turkų rinkėjų. Tik 15 proc. jų teigė tikį, kad jų šalis per ateinančius dešimt metų bus priimta į Bendriją. Pernai taip manė 27,5 proc. respondentų.

Protokolas dėl Rusijos prisijungimo prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) įsigalioja rugpjūčio 22 dieną. Tai reiškia, kad Maskva tampa oficialia 156-ąja PPO nare. Dokumentas buvo pasirašytas Ženevoje 2011 m. gruodžio 16 dieną. PPO šalių narių ministrai pritarė Rusijos prisijungimui prie šios organizacijos po 18 metų trukusių derybų.

Apsuptas žavių jaunų moterų, Princas Harris dar kartą įsitikino, kad karališkosios šeimos „narystė“ turi savų privalumų. Praėjusį savaitgalį pulkas ilgakojų merginų lepino princą Harrį dėmesiu Las Vegaso „Encore“ paplūdimio klube. Kiek anksčiau tą pačią dieną 27 metų karališkosios šeimos atstovas, prieš sugrįždamas į Karališkųjų Pajėgų piloto darbą, linksminosi „MGM Grand“ viešbučio baseine, kur taip pat nevengė merginų kompanijos ir vieną po kito vartojo „Grey Goose“ degtinės kokteilius.

Siaučiant euro zonos skolų krizei blokui nepriklausančios Europos Sąjungos šalys euro įsivedimą vertina vis atsargiau, informuoja „EUobserver“. Bulgarijos finansų ministras Simeonas Djankovas „The Financial Times Deutschlan“" sakė, kad, nors jo šalis ir atitinka narystei euro zonoje keliamus reikalavimus, reikia palaukti ir įsitikinti dėl bloko taisyklių veiksmingumo ir ateities. „Mes nusprendėme palaukti“, – sakė S. Djankovas.

Kontroversiškasis buvęs italų premjeras Silvio Berlusconi yra turbūt didžiausias trofėjus, kurį kol kas spėjo sumedžioti euro zonos krizė, rašo CNN. Vis dar diskutuojama, ar buvęs Italijos ministras postą paliko dėl sekso skandalo su nepilnamete, ar dėl nesubalansuoto biudžeto. Tačiau aišku viena – jis yra kaltas už tai, kad Italija, prisijungusi prie euro zonos, prarado tradicinį šalies būdą susitvarkyti su ekonominiais ciklais – valiutos devalvaciją.

Nors Graikijos rinkimus laimėjo proeuropietiška partija, pritarianti taupymo priemonės ir likimui euro zonoje, „Citi“ ekonomistai ir toliau galvoja, kad Graikija atsisakys euro. „Europos pareigūnai džiaugiasi rinkimų rezultatais, tačiau tuo pačiu parodė, kad nauja vyriausybė turi labai mažai vietos pakeisti dabartinę finansinės pagalbos programą“, – teigia „Citi“ analitikas Juergenas Michelas.

Dauguma Vokietijos gyventojų nepritaria prieštaringai vertinamų euro obligacijų įvedimui ir nenori, kad Graikija liktų euro zonoje, informuoja AFP. Televizijos ZDF užsakytos apklausos duomenimis, 79 proc. apklaustųjų teigė, kad palaiko kanclerės Angelos Merkel poziciją dėl euro obligacijų ir nepritaria jų įvedimui. 14 proc. apklaustųjų pasisakė už euro obligacijas, kurias įvesti ragina naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as.

Seimui panaikinus parlamentaro Vito Matuzo teisinę neliečiamybę, politikas pareiškė gerbiantis tokį kolegų sprendimą ir yra pasiruošęs atsakyti į visus teisėsaugos klausimus. Pasak V. Matuzo, jis dar nėra priėmęs galutinių sprendimų dėl tolesnės savo narystės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje ir Seimo frakcijoje, taip pat dėl kandidatavimo artėjančiuose rinkimuose. Tą jis ketina padaryti artimiausiu metu, pasitaręs su šeima ir kolegomis.

Iš visų košmariškų Europos scenarijų šis gali pasirodyti pats baisiausias: Graikija palieka eurą, o tuo pačiu metu Ispanijos bankų sistema sugriūna, rašo „New York Times“. Rinkos konvulsijos pastarosiomis savaitėmis buvo lyg šių krizių bandomasis testas. Susidūrė politinė aklavietė Graikijoje bei kylanti baimė dėl vieno didžiausių Ispanijos bankų – „Bankia“. Kredito reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ praėjusią savaitę sumažino viso Ispanijos bankų sektoriaus reitingus.

Nenuostabu, kad labiausiai Graikijos išėjimo iš euro zonos atvejui ruošiasi Vokietijos įmonė, rašo „The Telegraph“. 2010 metų gruodį „Siemens“ gruodį įsigijo banko licenciją. Ši bendrovei suteikė tiesioginį priėjimą prie Europos centrinio banko (ECB) fondų, tam kad „Siemens“ būtų mažiau priklausoma nuo pokyčių valiutų rinkoje. Ji taip pat nusprendė laikyti savo pinigus ECB. „Siemens“ įdėjo 500 mln. eurų indėlį, po to kai šiuos pinigus atsiėmė iš rizikingesnių Prancūzijos skolintojų.

Dvejus metus visi klausė, kas būtų, jei Graikija paliktų eurą, rašo BBC. Gali būti, kad šis momentas jau priartėjo. Pagal „Bloomberg“ atliktą apklausą, 50 proc. analitikų po Graikijos rinkimų tikina, kad šalis šiemet išeis iš euro zonos. Tačiau kaip tai įvyks? Nėra teisinio mechanizmo Pagrindinė problema – nėra mechanizmo, kuris leistų išeiti iš euro zonos. Tokia galimybė niekada nešovė į galvą entuziastingiems politikams, kurie inicijavo bendrą valiutą, įsigaliojusią 1999 metais.

Praėjusią savaitę Lietuvoje vėl vyko diskusijos apie prisijungimą prie euro zonos, buvo prisimintas net aukso standartas. Tad argumentai „už“ ir „prieš“. Nesibaigiant euro zonos šalių skolų krizei verslininkų pasitikėjimas euru blėsta. Audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG atlikta apklausa parodė, kad per metus nuo 34 iki 21 proc. sumažėjo Baltijos šalių verslininkų, teigiančių, kad euras 2020 metais bus viena stipriausių pasaulio valiutų. Be to, daugiau jų (39 proc.

Kaip tinkamai pasirinkti, kad po studijų reikėtų ne darbo biržos duris varstyti, o darbdaviui ranką spausti? Toks klausimas šiemet kamuoja 37 tūkstančius šalies abiturientų. Tendencijos nedžiugina. Daugelį metų iš eilės populiariausias studijas besirenkantys abiturientai jas baigę ir atsiėmę diplomus keliauja į darbo biržą. Kas dėl to kaltas, neaišku.

Palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas ketvirtadienį Bagdade vyksiančiame Arabų lygos viršūnių susitikime reikalaus įvertinti galimybes dar kartą prašyti visavertės Palestinos narystės Jungtinėse Tautose (JT), praneša agentūra „RIA Novosti“. „Mes suprantame, kad Sirijos klausimo svarstymas ir sudėtinga situacija šioje arabų šalyje viršūnių susitikimo dalyviams yra pirmaeilės temos.

NATO durys yra atviros Europos valstybėms, kurios nori prisijungti prie organizacijos ir atitinka tam tikrus kriterijus. Tai pirmadienį per agentūros „RIA Novosti“ agentūros organizuotą vaizdo tiltą pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. „Kiekviena suvereni valstybė turi teisę laisvai apsispręsti dėl NATO narystės. Visų suverenių šalių principinė teisė yra apsispręsti, prie kokio aljanso jos norėtų prisijungti“, – pabrėžė A. F. Rasmussenas.

Tai, kad Baltijos šalyse išlieka tokia žmonių kategorija kaip „nepiliečiai“, – Europos Sąjungos gėda, pareiškė trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kalbėdamas Valstybės Dūmoje per vyriausybės valandą. „Tai šiuolaikinės Europos, Europos Sąjungos gėda. ES priėmė Latviją, Estiją ir Lietuvą į savo gretas, nors jos neatitiko narystės Europos Sąjungoje kriterijų, – pabrėžė jis.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį per viršūnių susitikimą nusprendė suteikti Serbijai kandidatės statusą, praneša BBC. Belgradas įvykdė nemažai ES reikalaujamų reformų siekdamas gauti šį statusą. Serbija dėl narystės ES prašymą pateikė 2009-aisiais. ES viršūnių susitikimas įvyko po dviejų dienų, kai per užsienio reikalų ministrų susitikimą buvo rekomenduojama suteikti Serbijai kandidatės statusą.

Europos Sąjungos (ES) įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashtonas pareiškė remianti Serbijos siekį gauti ES kandidatės statusą, praneša BBC. Praėjusią savaitę Serbija padarė šiokių tokių nuolaidų vienpusiškai nepriklausomybę paskelbusiam Kosovui. Iki šiol prasti Serbijos santykiai su Kosovu buvo pagrindinė kliūtis šaliai gauti ES kandidatės statusą. Pranešama, kad Lietuva ir Rumunija dar abejoja dėl kandidatės statuso suteikimo Serbijai.

Serbija ir Kosovas penktadienį susitarė dėl dviejų svarbių klausimų. Tai padidina Serbijos galimybę tapti Europos Sąjungos (ES) nare, skelbia AP. Remiantis susitarimais, Kosovas galės atstovauti tarptautinėse konferencijose ir išdėstyti technines detales dėl Serbijos ir Kosovo bendrų sienų ir pasienio perėjų nustatymo. ES įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Ketrina Ešton (Catherine Ashton) ir plėtros komisaras Štefanas Fiulė (Stefan Fule) pasveikino šiuos susitarimus.

Belgrade viešintis Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle pažadėjo Serbijai paramą siekiant Europos Sąjungos (ES) kandidatės statuso. „Mes, vokiečiai, esame už aiškią Europos perspektyvą Serbijai“, – pareiškė jis ketvirtadienį bendroje spaudos konferencijoje su kolega Vuku Jeremiciumi. Pasak ministro, Vokietija pripažįsta Serbijos pokyčius ir nori padrąsinti šalį neatsipalaiduoti. „Tikslas yra netoli, jis pasiekiamas“, – pabrėžė G. Westerwelle.

Suskaičiavus beveik visus Kroatijos referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) balsus, paaiškėjo, kad dauguma rinkėjų pasisakė už, skelbia BBC. 66 proc. rinkėjų balsavo už narystę ES, apie 33 proc. – prieš. Tačiau šalies politikai nusivylę mažu rinkėjų aktyvumu. Referendume balsavo tik apie 44 proc. balsavimo teisę turinčių Kroatijos gyventojų.

Trečiadienį Kaune vykusiame Lietuvos futbolo federacijos Vykdomojo komiteto (LFF VK) posėdyje buvo priimtas sprendimas sustabdyti Vilniaus apskrities futbolo federacijos (VAFF) narystę. Vienbalsiu LFF VK narių sprendimu VAFF prarado visas nario teises, o LFF administracijai yra pavesta laikinai tiesiogiai organizuoti futbolo veiklą VAFF teritorijoje, praneša LFF. „Vilniaus apskrityje susiklosčiusi itin sudėtinga situacija – buvo iškilusi reali grėsmė šių metų sezono vykdymui.

Likus trims savaitėms iki planuojamo referendumo dėl Kroatijos narystės Europos Sąjungoje (ES) šalies vyriausybė pradėjo reklaminę kampaniją už prisijungimą prie Bendrijos, praneša agentūra AFP. Užsienio reikalų ministrė Vesna Pušič antradienį ragino gyventojus pritarti narystei. Kroatija geografiškai, istoriškai ir kultūriškai priklauso Europai, sakė ji. Anot ministrės, per sausio pabaigoje planuojamą referendumą bus sprendžiama dėl politinės priklausomybės.

Antradienį Europos Komisija baigė rengti reformų palaikymo programas šalims, norinčioms prisijungti prie Europos Sąjungos (ES), finansavimas sieks beveik 1 mlrd. eurų, teigiama Europos Komisijos pranešime. Šios lėšos bus prieinamos Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Kroatijai, Makedonijai, Juodkalnijai, Serbijai, Kosovui, Turkijai ir Islandijai. Daugiausia lėšų numatoma skirti Turkijai – 232,968 mln. eurų ir Serbijai – 178,557 mln. eurų. Finansavimas skiriamas iš bendro ES biudžeto.

Antradienį Kroatijos prezidentas Ivas Josipovičius pranešė, kad referendumas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES) vyks sausio 22 dieną, informuoja AFP. I. Josipovičius teigia manąs, kad iki to laiko vyriausybė sugebės įtikinti Kroatijos balsuotojus dėl naudos, kurią atneštų narystė ES. Lapkričio pabaigoje atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad maždaug 60 proc. kroatų referendume balsuotų už narystę ES.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina siekti dar šiemet pasirašyti ES ir Ukrainos asociacijos sutartį, o kartu reikalauti, kad Ukraina įsipareigotų gerbti demokratiją ir žmogaus teises. Apie tai praneša Europos Parlamento spaudos tarnyba.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas formaliai pritarė Kroatijos narystei Europos Sąjungoje (564 balsai už, 38 prieš, 32 susilaikė). Kartu jis paragino Zagrebą užbaigti teismų reformą ir veiksmingiau kovoti su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu. Tikimasi, jog Kroatija įstos į ES 2013 m. liepos 1 d. Apie tai praneša Europos Parlamento spaudos tarnyba.

Rusijos įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) turėtų tapti neblogu ženklu Lietuvos vežėjams. Visiems: nuo gabenančių automobilius automobilvežiais (jiems turėtų atsirasti nemažai tiesioginio darbo), iki standartines puspriekabas bei vilkikus eksploatuojančių įmonių, kurioms ateityje bus lengviau atnaujinti savo parkus, parduodant senesnę techniką.

Turkijos prezidentas Abdula Giulas (Abdullah Gul) teigia, kad, nepaisant euro zonos skolų krizės, jo šalis vis dar nori tapti Europos Sąjungos (ES) nare, praneša BBC. Sekmadienį A Giulas su trijų dienų vizitu atvyks į Didžiąją Britaniją. Šalies laikraščiui „The Sunday Telegraph“ jis sakė, kad Turkija sustiprintų ES ir galėtų tapti jos „augimo varikliu“. Turkija yra svarbus tiltas tarp Vakarų ir musulmoniškų šalių Vidurio Rytuose ir Azijoje, o jos ekonomikos augimas šiuo metu siekia 6,6 proc.