narystė es

Moldovai rudenį referendume spręsiant dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), šioje šalyje antradienį viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog Lietuva yra pasirengusi padėti Kišiniovui integracijos į Bendriją kelyje. „ES integracijos kelias nėra lengvas, bet vertas pastangų.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen palinkėjo Ukrainai ir Moldovai sėkmingo derybų dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) starto. Derybų pradžia yra labai gera žinia žmonėms Ukrainoje, Moldovoje ir visoje ES, rašė ji tinkle X. „Mūsų laukiantis kelias bus sudėtingas, tačiau ir kupinas galimybių“, – teigė ji. Pradėti stojimo derybų antradienį ES ministrų susitikimo Liuksemburge kuluaruose atvyks ES bei Ukrainos ir Moldovos vyriausybių atstovai.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas kritiškai atsiliepė apie ES stojimo derybas su Ukraina, kurios antradienį bus pradėtos Liuksemburge. Vokiečių žiniasklaidos grupės „Funke“ laikraščiams jis sakė: „Vengrija nesutinka su šiuo stojimo procesu, tačiau jo neblokuojame ir remiame derybų pradžią“. Pokalbiai esą yra „grynai politiškai motyvuotas procesas“. Pasak V. Orbano, tai nėra kalba apie pritarimą ar nepritarimą narystei ES.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasidžiaugė, kad kitą savaitę prasidės derybos dėl jo šalies įstojimo į Europos Sąjungą. Derybomis pradedamas ilgus metus truksiantis reformų procesas, kol galiausiai Ukraina taps bloko nare.  „Milijonai ukrainiečių, o iš tiesų – ištisos mūsų žmonių kartos, įgyvendina savo europinę svajonę. Ukraina sugrįžta į Europą, kuriai priklausė šimtmečius, kaip visateisė Europos bendruomenės narė“, – socialiniame tinkle sakė V. Zelenskis.

Minint Baltijos valstybių narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Latvijos vadovas Edgaras Rinkevičius bei Estijos prezidentas Alaras Karis pažymi, jog įstojimas į Bendriją žymi šalių sugrįžimą į teisėtą istorinę vietą Europos šeimoje. Šalių vadovai stojimo į ES 20-ųjų metinių proga pasirašė bendrą pareiškimą. Dokumente teigiama, jog narystė ES ir NATO iš esmės pakeitė geopolitinį kraštovaizdį ir nulėmė Baltijos šalių ateitį.

Trečiadienį Lietuva mini narystės Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmetį. ES vadovaujasi laisvės, demokratijos, lygybės ir teisinės valstybės vertybėmis, taikos bei stabilumo skatinimo principais. Lietuvos narystės ES 20-metis Vyriausybės rūmuose buvo paminėtas praėjusį penktadienį. ES, kuriai šiuo metu priklauso 27 valstybės, buvo įsteigta 1993 metais įsigaliojusia Mastrichto sutartimi. Lietuva oficialų prašymą priimti į ES pateikė 1995 metais.

Narystė Europos Sąjungoje (ES) yra svarbiausias žingsnis šaliai atkūrus nepriklausomybę, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sveikindama Lietuvą įstojimo į Bendriją 20-mečio proga. „Akivaizdu, kad narystė ES buvo svarbiausias žingsnis per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį.

Lenkijos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Pawelas Kowalas ragina spausti Vakarų lyderius dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO, taip „ištaisant daug istorinių klaidų“. Viena iš šių klaidų P. Kovalas laiko narystės NATO plano nepateikimą Ukrainai ir Sakartvelui 2008-ųjų Bukarešto suvažiavime. „Kaskart turėtume sugrįžti į Bukarešto suvažiavimą 2008 metais. Didelė Vakarų klaida buvo nesuteikti narystės plano (tuometei – BNS) Gruzijai ir Ukrainai.

Derybos su Ukraina dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) galėtų prasidėti birželį, dar iki Vengrijos pirmininkavimo Bendrijai pradžios, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Tikiu, kad tarpvyriausybinė konferencija gali įvykti birželį. Turiu pagrindo taip manyti. Mūsų nuostatai, kad ir susitarimo tekste būtų nuoroda į tai, kad ketiname pradėti derybas kiek įmanoma anksčiau“, – ketvirtadienį po Europos Vadovų Tarybos susitikimo žurnalistams teigė G. Nausėda.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė su Bosnija ir Hercegovina pradėti derybas dėl jos prisijungimo prie bloko, tačiau pats procesas prasidės tik tada, kai Balkanų šalis įvykdys daugiau svarbių reformų. „Sveikiname! Jūsų vieta mūsų Europos šeimoje. Šiandienos sprendimas yra svarbus žingsnis į priekį jūsų kelyje į ES“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, vadovams susitikus aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje.

Lietuviai, latviai ir estai daugiausia palaiko Europos Sąjungą, kuri padėjo pradėti laisvės ir gerovės erą. Nepaisant to, kad Baltijos šalyse parama ES yra didelė, kai kurie gyventojai yra kitokios nuomonės apie Bendriją. Naujausios Eurobarometro apklausos duomenimis, 79 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad narystė ES yra „geras dalykas“, 18 proc. teigia, kad tai nėra nei „gerai, nei blogai“, ir tik 2 proc. mano, kad tai „blogai“. Tos pačios apklausos duomenimis, Estijoje (67 proc.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ketvirtadienį paragino surengti platų viešą dialogą dėl galimybės pateikti paraišką prisijungti prie Europos Sąjungos. Tai dar vienas ženklas, kad šalis vis labiau tolsta nuo savo tradicinės sąjungininkės Rusijos. Maskvos plataus masto karas Ukrainoje suaktyvino ES siekį plėstis, o Briuselis neseniai pagaliau uždegė žalią šviesą Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui pradėti ilgą kelionę į Bendriją.

Narystės Europos Sąjungoje (ES) siekiančių valstybių neturėtų gąsdinti institucijų reformos, kurių nepasiekus jos taptų kliūtimi narystei, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras. Gabrielius Landsbergis sako, kad nebūtina keisti priėmimo į Bendriją tvarkos, nes Lisabonos sutartis ir taip suteikia plėtros galimybę, užtektų pakoreguoti kai kuriuos dokumentus. „Tai nėra būtina. Lisabonos sutartis suteikia mums galimybę plėstis, yra dokumentai.

Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį sutarė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova. „Europos Vadovų Taryba (EVT) nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova“, – įraše socialiniame tinkle „X“ pranešė EVT vadovas Charles'is Michelis.

Europos lyderių susitikime dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Europos Sąjungos (ES) lyderių ketvirtadienį priimtą sprendimą pradėti narystės derybas su Ukraina vadina nauju istorijos puslapiu. „Naujas puslapis, istorinis puslapis atverstas, didžiuojuosi ES, kuri visgi sugebėjo rasti stiprybės ir galių priimti šitą sprendimą“, – Lietuvos žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį įspėjo Europos lyderius, kad Vladimiras Putinas išnaudotų bet kokį nesugebėjimą susitarti dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą derybų pradžios. „Žmonėms Europoje nebus jokios naudos, jei Maskva gaus iš Briuselio leidimą – neigiamos nuostatos Ukrainos atžvilgiu forma. Putinas neabejotinai panaudos tai prieš jus asmeniškai ir prieš visą Europą“, – vaizdo ryšiu ES viršūnių susitikimui sakė V. Zelenskis.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį prieš svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą paragino 27 bloko lyderius paremti didelę finansinę pagalbą Ukrainai ir Kyjivo siekius pradėti derybas dėl narystės. „Turime suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia, kad ji šiandien būtų stipri. Kad rytoj ji galėtų būti stipresnė prie derybų stalo, kai derėsis dėl ilgalaikės ir teisingos taikos“, – EK pirmininkė sakė Europos Parlamento nariams.

Ispanijoje viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis parėmė Šiaurės Makedonijos pastangas greičiau tapti ES nare. Kaip antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija, Santandere, Ispanijoje,  ES užsienio ir saugumo vyriausiojo įgaliotinio Josepo Borrellio rengiamos konferencijos „Quo Vadis, Europe?“ metu G. Landsbergis susitiko su narystės ES siekiančios Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministru Bujaru Osmani.

Prancūzijos diplomatijos vadovei paraginus Tbilisį įgyvendinti „drąsias reformas“, Sakartvelo užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, kad jo šalis darys „daugiau ir veiks sparčiau“, kad pasiektų Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statusą. 2022 metais ES atidėjo Tbilisio paraišką dėl narystės, teigdama, kad Tbilisis, prieš pradėdamas dalyvauti oficialiame narystės procese, turi vykdyti reformas. Kandidadačių statusas tuomet buvo suteiktas Ukrainai ir Moldovai.

Lietuva yra pasiruošusi stiprinti tikslinę paramą Moldovai jai siekiant narystės Europos Sąjungoje (ES), antradienį sako premjerė Ingrida Šimonytė. Kaip pranešė Vyriausybės kanceliarija, premjerė susitikime Vilniuje su Moldovos parlamento pirmininku Igoriu Grosu aptarė Moldovos eurointegraciją ir Lietuvos paramą vykdant šalies narystei ES reikalingas reformas.

Prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad Europos Sąjungos narystės perspektyva padės Sakartvelui įgyvendinti reformas šalyje, stiprinant demokratiją. Taip jis kalbėjo po susitikimo Vilniuje su šios šalies prezidente Salome Zurabišvili. „Siekiant narystės ES, nėra trumpo ir lengvo kelio, tai – šalies transformacijos kelias, aiški ir apčiuopiama reformų pažanga, nešanti naudą šalies piliečiams ir jų gerovei“, – pirmadienį teigė G. Nausėda.

Ukrainos vyriausybei per neeilinį posėdį paskyrus naują Nacionalinio kovos su korupcija biuro (NABU) direktorių, šalis įvykdė visas Europos Sąjungos rekomendacijas, siekiant pradėti derybas dėl prisijungimo prie bloko, sako premjeras Denysas Šmyhalis. Naujuoju šalies kovos su korupcija vadovu tapo 40-metis Semenas Kryvonosas. Du kitus kandidatus jam siūloma paskirti į kitus vadovaujamus NABU postus.

Lietuvos ir Lenkijos iniciatyva Kyjive atidarius Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) biurą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad jis padės Ukrainai greičiau tapti Europos Sąjungos (ES) nare. „Karo įkarštyje tarptautinė bendruomenė siunčia itin svarbų palaikymo signalą Ukrainai.

Europos Sąjunga penktadienį pareiškė, kad Ukraina įdėjo daug pastangų siekdama narystės bloke, tačiau paragino Kyjivą įgyvendinti daugiau reformų. „ES pripažino dideles pastangas, kurias Ukraina parodė pastaraisiais mėnesiais“, – sakoma pareiškime po aukščiausiojo lygio susitikimo Kyjive.

Lygiai prieš 15 metų Lietuva tapo Europos Sąjungos dalimi. Algos ir pensijos per šį laiką padidėjo daugiau kaip tris kartus, o maistas pabrango daugiau kaip du kartus. Ekspertai sutaria, kad Lietuva pasiekė daug, tačiau artimiausiu metu labiau prisivyti ES senbuves bus sunku.

Šiais metais Jungtinė Karalystė turėtų nuspręsti savo narystės Europos Sąjungoje (ES) likimą, su nerimu ir viltimi laukiama itin nenuspėjamų parlamento rinkimų. Jei į valdžią pavyks išsiveržti Britanijos Nepriklausomybės partijai (UKIP), ši neabejodama darys viską, kad šalis paliktų Sąjungą. Taip LRT.lt sako LRT Radijo korespondentas Jungtinėje Karalystėje Paulius Kaliačius.

Tebetvyrant įtemptai padėčiai Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos žemėse, į Kijevą penktadienį nuvyks naujasis Europos Komisijos įgaliotinis plėtros klausimams Johannesas Hahnas.

Šiandien Teisingumo ministerijoje teisingumo ministras Juozas Bernatonis ir Juodkalnijos Ministro Pirmininko pavaduotojas bei teisingumo ministras Duško Markovićius aptarė Juodkalnijos integracijos į Europos Sąjungą (ES) klausimus ir pasirašė Lietuvos ir Juodkalnijos teisingumo ministerijų tarpusavio supratimo memorandumą.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo jau dešimtą kartą rengiamame dviračių žygyje „Savu dviračiu po Europą“, kuris šiais metais skirtas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) dešimtmečiui ir Europos dienai paminėti. Vyriauybės vadovas pasidžiaugė, jog narystės ES jubiliejų šventė rekordinis skaičius dviratininkų ir pajuokavo, kad džiaugiasi, jog pavyko aplenkti savo pirmtaką, buvusį premjerą Andrių Kubilių.

Narystė ES daug kam asocijuojasi su kelionėmis – įsiliejus į Šengeno erdvę paprasčiausiai pamiršome, ką reiškia stovėjimas ilgose muitinių eilėse ir pasų patikra. Per pastaruosius dešimt metų keliauti geriau pasidarė ir Lietuvoje – prisidedant ES paramos lėšoms, aktyviai tvarkyti keliai, modernizuota visa susisiekimo infrastruktūra. Viską, ką šioje srityje pavyko nuveikti per pastaruosius keletą metų, šiandien galima išvysti sostinės Vinco Kudirkos aikštėje išdėstytame Lietuvos žemėlapyje.

,,Šiandien visi esame liudininkai, koks teisingas buvo prieš 10 metų padarytas istorinis sprendimas“, - antradienį kalbėdama Seimo plenariniame posėdyje surengtame iškilmingame Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) dešimtmečio minėjime sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. ,,Lietuvos žmonių pasakytas ,,taip“ narystei ES buvo emociškai subrandintas ir tvirtas“,- sakė ji.

Eglė Merkytė, LRT.lt Pirmadienį susitikę Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmą kartą netiesiogiai pasisakė apie galimą Ukrainos narystės ES perspektyvą, jei situacija šalyje susitvarkytų. Ministrų išvadose teigiama, kad „Taryba išreiškia įsitikinimą, kad susitarimas (Asociacijos sutarti, – LRT.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius rugsėjo 12 dieną Vilniuje susitiko su Turkijos Europos Sąjungos reikalų ministru bei vyriausiuoju derybininku su ES Egemenu Bagišu (Egemen Bağiş) ir aptarė Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai, Turkijos derybų dėl narystės ES perspektyvas bei kitus aktualius Turkijos ir ES santykių klausimus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad yra daug šanšų, jog naujos Europos Sąjungos (ES) derybos su Serbija ir Kosovu prasidės kitą pusmetį, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai. „Ypač paminėjus Kosovo ir Serbijos susitarimą yra didžiuliai šansai, kad naujos derybos ir pokalbiai prasidės jau kitą šių metų pusmetį ir Balkanų šalys aiškiai susidurs su kitais integracijos į Europą žingsniais“, – spaudos konferencijoje Bratislavoje ketvirtadienį sakė Lietuvos vadovė.

Buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas trečiadienį pareiškė, kad pasitraukdama iš Europos Sąjungos (ES) Britanija padarytų didžiulę klaidą, kuri sukeltų grėsmę jos pasaulinei įtakai, informuoja AFP. T. Blairas sakė, kad yra realus pavojus, jog dabartinio premjero Davido Camerono siekis persvarstyti Britanijos poziciją 27 šalių bloke gali pastūmėti šalį pasitraukimo iš ES link. „Europa yra likimas, kurio niekada nepriimsime lengvai.

Jei krizė gilės, Europos Sąjungą gali palikti ne tik Jungtinė Karalystė, bet ir kitos šalys. Europos politikai aktyviai naudojasi besitęsiančia krize savo naudai. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas straipsnyje dienraščiui „The Sunday Telegraph“ prakalbo apie tai, ar nevertėtų surengti referendumą ir paklausti tautos, ar ši dar nori, kad šalis liktų Europos Sąjungoje.

Europos Sąjunga (ES) pradės stojimo derybas su Juodkalnija. Atitinkamą rekomendaciją antradienį pateikė Liuksemburge susirinkę Bendrijos šalių Europos reikalų ministrai, „Twitter“ portale paskelbė ES plėtros komisaras Stefanas Fuele'as, kuriuo remiasi agentūra AFP. Oficialų sprendimą dėl stojimo derybų pradžios savo viršūnių susitikime savaitės pabaigoje dar turės priimti ES šalių lyderiai. Tačiau tai laikoma formalumu. Pradėti stojimo derybas su Juodkalnija pasiūlė Europos Komisija.

Serbijos gyventojai renka naująjį šalies prezidentą. Antrame rinkimų rate varžosi Demokratų partijos lyderis Borisas Tadičius ir Serbijos pažangos partijos lyderis Tomislavas Nikoličius, skelbia BBC. B. Tadičius, kuris prezidento pareigas ėjo dvi kadencijas, teigė, kad šie rinkimai bus referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES). Rinkimų rezultatai gali turėti įtakos Serbijos perspektyvoms ES ir Kosovo, 2008 metais nuo Serbijos atsiskyrusios serbų teritorijos, ateičiai.

Islandijos premjerė Johana Sigursdottir teigia, kad šalis svarsto galimybę vietoj euro rinktis Kanados dolerį, informuoja „EUobserver“. „Turime pasirinkti, ar atsisakyti Islandijos suverenumo monetarinėje politikoje ir įsivesti kitos valstybės valiutą, arba tapti Europos Sąjungos (ES) nare“, - savo socialdemokratų partijos susirinkime savaitgalį sakė J. Sigursdottir.

Serbija žengė dar vieną žingsnį narystės Europos Sąjungoje (ES) link. Bendrijos užsienio reikalų ministrai antradienį Briuselyje susitarė rekomenduoti suteikti šaliai kandidatės statusą. Šiuo metu ES pirmininkaujanti Danija kalbėjo apie sunkias derybas. . Dabar ES šalių vadovų prerogatyva yra savaitės pabaigoje vyksiančiame viršūnių susitikime patvirtinti Serbijos, kaip šalies kandidatės, statusą. Anot ES plėtros komisaro Stefao Fuele, išaušo „nauja era“ santykiuose tarp ES ir Serbijos.

Kroatija stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartį pasirašys gruodžio pradžioje. Tai trečiadienį Briuselyje paskelbė Bendrijai pirmininkaujanti Lenkija. Stojimo derybos su Kroatija buvo baigtos birželio pabaigoje. Trečiadienį Briuselyje 27 ES šalių nuolatiniai atstovai patvirtino 350 puslapių angliškąją sutarties versiją. Iki spalio pabaigos turi būti pateiktos sutarties versijos iš viso 23 kalbomis, kad gruodžio pradžioje dėl jos galėtų balsuoti Europos Parlamentas.

Prieš trejus metus Vyriausybės užsakymu atliktas tyrimas, kokį poveikį Lietuvos ekonomikai turėjo eurointegraciniai procesai. Remdamiesi gautais rezultatais specialistai konstatavo, kad narystės nauda buvo gerokai pervertinta. Dabar rezultatai būtų dar nepalankesni euroentuziastų atžvilgiu, nes narystė Lietuvai smarkiai pabrango ir dar brangs, rašo „Respublika“. Užsienio reikalų ministerija skelbia, kad kitais metais Lietuva į ES biudžetą turės pervesti 1,115 mlrd.

ES šalių vadovų susitikime penktadienį priimta deklaracija, kurioje reiškiamas pritarimas stojimo derybų su Kroatija užbaigimui. Kroatija ES 28-ąja nare turėtų tapti 2013 metų liepos 1 dieną, rašo lenta.ru 2004 m. Kroatijai buvo suteiktas ES valstybės kandidatės statusas. 2005 m. kovo 16 d. ES šalių užsienio reikalų ministrai nusprendė atidėti derybas su Kroatija iki tol, kol šalis pilnai bendradarbiaus su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai.

Nepaisant prezidento rinkimų Ukrainoje rezultatų, Europos Sąjunga turėtų pasiūlyti Ukrainai mentorystę, tai yra aktyvesnį dalyvavimą formuojant savo ekonominę, socialinę politiką. Prie tokios nuostatos, pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko, priėjo Trakuose į neformalaus susitikimo "Snow meeting" dalyviai, tarp kurių - trečdalis Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų, taip pat kiti aukšto lygio valstybinių institucijų atstovai, ekspertai iš Jungtinių Valstijų ir Europos.

Europos Komisijos vertinimu, Islandija į Europos Sąjungą  gali būti priimta kartu su Kroatija. Komisija galbūt dar prieš Kalėdas pateiks savo ataskaitą apie šios šalies reformų pastangas, Briuselyje pareiškė plėtros komisaras Olli Rehnas. Tada ES šalių vyriausybės spręs dėl stojimo derybų pradžios. "Jei būsime įsitikinę, kad Kroatija ir Islandija yra pasiruošusios, jos galės įstoti", - kalbėjo O. Rehnas. Jei tai nutiks tuo pat metu, esą būtų protinga jas priimti drauge.

Lietuvos pareigūnai atsargiai vertina Rusijos iniciatyvą kurti naują saugumo struktūrą Europoje. Pasak Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus Laimono Talat Kelpšos, Lietuva sieks, kad Europos Sąjungos (ES) ir NATO vaidmuo sprendžiant Europos saugumo klausimus tik augtų, o Rusijos norai peržiūrėti saugumo sistemą entuziastingo palaikymo kitose Europos valstybėse nesulauks.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, apkaltos būdu iš prezidento pareigų pašalintas Rolandas Paksas toliau tiki savo pergale, o apklausų lentelės liudija nemažėjantį jo vadovaujamos partijos populiarumą. Jis teigia, kad „Tvarka ir teisingumas“ – centro dešinės partija, tačiau skelbia socialdemokratinį siekį Lietuvoje sukurti gerovės valstybę. Apie tai, kodėl toliau jaučiasi teisus, kaip ketina laimėti Seimo rinkimus ir ką galvoja su šia pergale daryti, politiką kalbina portalo „Balsas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas vasario 26 dieną dalyvavo Strateginių studijų centro parengtos studijos „Lietuvos Europos politikos strategijos trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu gairės“ pristatyme.„Tai fundamentalus veikalas, pasižymintis gilia Europos Sąjungos procesų analize, savitu požiūriu į esmines ES integracijos dilemas, novatoriškais siūlymais.

Narystė ES suteikė Lietuvos gyventojams ir naujų vilčių, ir naujų baimių. Viena tokių baimių – nuogąstavimas, kad kartu su narystės teikiama laisve netrukdomai keliauti po visą ES iš kitų valstybių narių į Lietuvą atkeliaus ir organizuotų nusikaltėlių gaujų, kurių mums ir taip netrūksta. Praėjus pusantrų metų po įstojimo į ES ši baimė atrodo nepagrįsta. Į Lietuvą neplūstelėjo Europos nusikaltėliai. Lietuva netapo jų prieglobsčio šalimi.