narystė

Europos Sąjunga ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina, net vykstant karui ir nesiliaujant Rusijos atakoms, toliau siekia pradėti narystės derybas su bloku, ir pagyrė ją už reformas keliuose sektoriuose. Ukraina narystę ES laiko svarbia savo ateities, orientuotos į Vakarus, dalimi. Daugiau kaip metus ji stengėsi nutiesti kelią derybų pradžiai, o 27 valstybių blokas išsakė keletą labai reikalingų padrąsinimo žodžių, nors teigė, kad dar reikia daug nuveikti.

Išlaipinimo laivo viduje juokas tarp aštuonių Švedijos karinio jūrų laivyno šauktinių nutilo, o jį pakeitė įtempta tyla, mat jie priartėjo prie Korso salos Baltijos jūroje. Skambant ant valties stogo barškantiems tuštiems kulkosvaidžių šoviniams, jaunieji kareiviai pro siaurą liuką išlipo į uolėtą krantą, šaukdami „pirmyn“, rašo Politico. Karius akylai stebi instruktoriai.

Arabų lyga sekmadienį pritarė, kad Sirija po 12 metų trukusio narystės sustabdymo vėl taptų organizacijos nare. „Sirijos Arabų Respublikos vyriausybės delegacijos vėl dalyvaus Arabų lygos susitikimuose“, – sakoma vienbalsiame grupės užsienio reikalų ministrų sprendime. Sirijos narystė buvo sustabdyta daugiau kaip prieš dešimtmetį dėl to, kad prezidentas Basharas al Assadas žiauriai malšino demokratinius protestus.

Ukrainos misijos prie NATO vadovė Natalia Galibarenko kalbėdama su žurnalistais pasakė, kad Ukraina Vilniaus NATO viršūnių susitikime tikisi pragmatinių dalykų. Ir jų šalis, pasak diplomatės, nėra naivi, žino, kad NATO narystės sulaukti bus sunku. „Mes norėtume suderinti du dalykus, praktinę kooperaciją ir politinius dalykus. Praktinio bendradarbiavimo atveju mes tikimės platesnio, didesnio pagalbos paketo.

NATO antradienį grįžta į vieno prieštaringiausių savo sprendimų vietą, ketindama pakartoti savo pažadą, kad Ukraina, jau dešimtą mėnesį kenčianti Rusijos pradėtą karą, vieną dieną prisijungs prie didžiausio pasaulyje karinio aljanso. NATO užsienio reikalų ministrai dvi dienas tarsis Rumunijos sostinėje Bukarešte esančiuose Parlamento rūmuose.

Rusijos vykdomi karo nusikaltimai Ukrainoje nesuderinami su jos naryste Jungtinėse Tautose (JT), sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Pirmadienį vaizdo kreipimesi šios tarptautinę taiką ir saugumą palaikančios organizacijos konferencijoje ministrė pabrėžė, jog Rusijos karas prieš Ukrainą turi tiesioginį poveikį prekybos žmonėmis, ginklų kontrabandos ir neteisėto migrantų gabenimo sritims, įskaitant hibridinėms atakoms režimų naudojamus neteisėtus migrantus.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis valstybės vardu įteikė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos generaliniam sekretoriui Mathiasui Cormannui paraišką dėl narystės EBPO.

Dešimtys tūkstančių žmonių Sakartvele sekmadienį dalyvavo demonstracijoje, kurioje reikalavo vyriausybės atsistatydinimo dėl to, kad šaliai nepavyko gauti oficialaus kandidatės į Europos Sąjungą statuso. Nuo birželio antros pusės, kai Europos Komisija rekomendavo atidėti šalies kandidatės į ES statuso suteikimą Sakartvelui, kol bus įvykdytos esminės politinės reformos, Juodosios jūros valstybę apėmė masiniai protestai.

Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins Aljansą, įskaitant ir skeptikę Turkiją, sutikusią nebeprieštarauti šiai plėtrai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Ministras trečiadienį tvirtino, kad siekiant pakeisti Turkijos nuomonę pastangas dėjo „kiekviena NATO valstybė“, įskaitant Lietuvą.

Bulgarijos parlamentas penktadienį gali nuspręsti atšaukti veto deryboms dėl kaimyninės Šiaurės Makedonijos priėmimo į Europos Sąjungą, pranešė premjeras, pastaruoju metu pakitus opozicijos nuomonei šiuo klausimu. Ketvirtadienį Briuselyje vykusio ES viršūnių susitikimo, į kurį buvo pakviesti Vakarų Balkanų šalių lyderiai, kuluaruose Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas išreiškė viltį, kad jo šalies parlamentas penktadienį priims Skopjei palankų sprendimą.

Roterdame, Nyderlandų Karalystėje, vykstančiame Europos liaudies partijos (angl. European People‘s Party, EPP) kongrese, finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymėjo, jog susivienijusi Europa privalo vieningai atsakyti į Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, kaip visai neseniai demonstravo vienybę kovodama su pandemija. Tai ji sakė dalyvaudama kongreso panelinėje diskusijoje „Mūsų ekonomikos atsparumo ir klestėjimo stiprinimas“, rašoma ministerijos internetiniame puslapyje.

Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė paraiškas įstoti į NATO, abiem šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos po Rusijos invazijos į Ukrainą. Šie narystės siekiai gali reikšti reikšmingiausią per kelis dešimtmečius NATO plėtrą ir Aljanso sienų su Rusija ilgio padvigubėjimą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau yra įspėjęs, kad tokia plėtra gali išprovokuoti Maskvos atsaką.

Suomijos įstojimas į NATO sustiprins saugumą regione ir patį Aljansą, teigia Lietuvos ministrė pirmininkė. „Tai yra labai svarbus pokytis Baltijos jūros regiono saugumo situacijoje“, – sekmadienį žurnalistams Vilniuje teigė Ingrida Šimonytė, komentuodama Suomijos vyriausybės sprendimą stoti į NATO. „Nors bendradarbiavimas ir su Suomija, ir su Švedija vyko ir iki šiol, bet buvimas NATO sustiprins ir mūsų saugumą, ir NATO stiprumą“, – tvirtino Lietuvos premjerė.

Nepaisant, kad prasidėjus karui Ukrainoje  Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) sustabdė visą veiklą agresorėse Rusijoje ir Baltarusijoje, įskaitant lėšų išmokėjimą projektams, būtina žengti kitą žingsnį – neribotam laikui suspenduoti šių šalių narystę banke, pareiškė Lietuvos finansų ministrė.  „Turime padaryti viską, kad agresorės būtų sustabdytos, o pagalba Ukrainai būtų greita, efektyvi ir plataus spektro.

Lietuvai sekmadienį minint 18-ąsias narystės Europos Sąjungoje (ES) metines šalies vadovai sako, kad Lietuva per šį laikotarpį užaugo tiek, kad gali padėti kitiems – ir laikas narystės perspektyvą suteikti Ukrainai. „Siekdami narystės Europos Sąjungoje žinojome, kad tai tikslas, sustiprinsiantis valstybę ir suteiksiantis naujų galimybių Lietuvai ir jos žmonėms.

Europos Sąjunga deda daug pastangų, kad įtikintų Bulgariją ir Šiaurės Makedoniją užbaigti savo nesutarimus ir atverti kelią Šiaurės Makedonijos ir Albanijos deryboms dėl narystės Bendrijoje, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango ES pareigūnas.

Finansų ir užsienio reikalų ministrai Gintarė Skaistė ir Gabrielius Landsbergis ragina G-7 valstybes suspenduoti Rusijos ir Baltarusijos narystę tarptautinėse institucijose. Nedelsiant neterminuotai suspenduoti šių šalių narystę raginama Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) ir Pasaulio bankų grupėje (PBG), rašoma ketvirtadienį išplatintame pranešime. Ministrai teigia, kad tarptautinė bendruomenė turi aiškiai parodyti, jog Rusijos ir Baltarusijos karinė agresija nėra toleruojama.

Suomija tikisi priimti sprendimą dėl narystės NATO iki birželio pabaigos, penktadienį pranešė ministrė pirmininkė Sanna Marin, šalyje tvyrant nerimui dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. „Diskutuosime labai atsargiai, bet netruksime ilgiau nei privalome“, – spaudos konferencijoje teigė socialdemokratų lyderė. „Manau, kad pabaigsime diskusiją iki vidurvasario“, – pridūrė ji.

Prancūzija galėtų imtis lyderystės suteikiant Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungos (ES) nares statusą,  penktadienį Vilniuje susitikęs su Prancūzijos užsienio reikalų ministru sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pabrėžė, Lietuva tvirtai palaiko Ukrainos siekį dėl narystės ES ir tikisi Prancūzijos aktyvios lyderystės šį procesą pagreitinant – suteikiant šalies kandidatės statusą kiek įmanoma greičiau. Prancūzija šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Europos Sąjungos (ES) kandidatės statuso suteikimą Ukrainai vadina viena svarbiausių užduočių, kaip europiečiai partneriai gali veiksmingai paremti Ukrainą, šiuo metu patiriančią brutalią Rusijos agresiją. „Nebėra laiko trypčioti – reikia pradėti rimtai ruoštis Ukrainos narystei ES. Dėl Rusijos karinės invazijos prieš Ukrainą, ši šalis ir Europa atsidūrė ypatingame, nesulyginamame istorinio lūžio momente.

Sakartvelas ketvirtadienį oficialiai paprašė suteikti narystę Europos Sąjungoje, pranešė šios Kaukazo valstybės premjeras, Europos Parlamentui anksčiau pritarus karo krečiamos Ukrainos analogiškiems siekiams. „Šiandien pateikėme prašymą dėl ES narystės“, – sakoma ministro pirmininko Iraklio Garibašvilio pranešime, paskelbtame jam pasirašius atitinkamą raštą. „Sakartvelas yra Europos valstybė ir toliau svarbiai prisideda prie jos apsaugos ir plėtros“, – pridūrė premjeras.

Sakartvelas „nedelsdamas“ pateiks prašymą priimti šalį į Europos Sąjungą, trečiadienį pranešė valdančioji partija. Šis pareiškimas buvo paskelbtas po ankstesnę dieną Europos Parlamento išreikšto pritarimo karo krečiamos Ukrainos siekiui įstoti į Bendriją.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį sakė, kad 27 Europos Sąjungos narės nesutaria dėl bloko plėtros, Rusijos užpultai Ukrainai paprašius narystės. „Europos Sąjungoje yra įvairių nuomonių ir opių klausimų dėl plėtros“, – sakė Ch. Michelis. Pasak jo, Kijevas turėtų pateikti oficialų prašymą dėl stojimo, o tada šalys narės turėtų prieiti prie vieningos pozicijos.

Baltijos šalių visuomeniniai transliuotojai penktadienį paragino Europos transliuotojų sąjungą (EBU) sustabdyti Rusijos transliuotojų narystę šioje organizacijoje arba juos apskritai pašalinti dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą.

Švedija ir Suomija vis dar neplanuoja siekti NATO narystės, nepaisydamos „šoko“, sukelto Rusijos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė abiejų šalių vadovai. Praėjusią naktį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius surengti karinį puolimą, „atveriame naują ir tamsų Europos istorijos puslapį“, – per spaudos konferenciją sakė švedų premjerė Magdalena Andersson.

Ukrainos užsienio reikalų ministras  Dmytro Kuleba antradienį sakė, kad Rusija neturi žodžio teisės dėl to, ar Ukraina gali įstoti į NATO. Ukrainos narystės Aljanse klausimas yra šią savaitę vykstančių Vakarų ir Rusijos svarbių derybų centre. „Rusija neturi balso teisės dėl Ukrainos narystės NATO. Tai „raudona linija“ ir jos neperžengs nei Ukraina, nei mūsų partneriai“, – naujienų svetainei „RBK Ukraina“ sakė D. Kuleba.

Suomijos vyriausybės vadovė Sanna Marin priminė apie šalies teisę teikti paraišką narystei NATO, ypač dabar – intensyvėjančio šalies karinio bendradarbiavimo su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija bei agresyvėjančios kaimynės Rusijos elgsenos sąlygomis. Suomijos premjerę cituoja visuomeninė transliuotoja „Yle“. „Mes išsaugome galimybę teikti paraišką dėl narystės NATO.

Įgyvendinus asociacijos susitarime su Europos Sąjunga numatytas reformas Ukrainai atsivers narystei bendrijoje, bet tam riekia sutelkti visus šalies veikėjus, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Ukraina yra sudariusi plačiausio masto asociacijos susitarimą su ES. Tai gairės reformoms bei siekiui kurti stipresnę ir sėkmingesnę Ukrainą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį išreiškė viltį, kad NATO ateinančiais metais suteiks Kijevui narystės veiksmų planą (Membership Action Plan, MAP). „Atsižvelgiant į kontekstą, mums ši deklaracija – labai gera. Tačiau visada nuoširdžiai sakau partneriams, kad po gerų deklaracijų reikia imtis gerų veiksmų. Geriausias toks veiksmas būtų MAP suteikimas Ukrainai 2022 metais“, – po ankstesnę dieną Briuselyje įvykusio NATO viršūnių susitikimo „Facebook“ parašė D. Kuleba.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas nusprendė vieneriems metams sustabdyti papildomus asmenis į Šilalės ligoninei pateiktą skiepijamų žmonių sąrašą įtraukusios įmonės „Ambulansas“ Šilalės greitosios medicinos pagalbos vadovės Loretos Kalnikaitės narystę partijoje.  Apie tai BNS informavo Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas.

Parlamentaras Rimantas Jonas Dagys stabdo narystę Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijoje nesutapus jo ir partijos požiūriui dėl Vaiko teisių pagrindų įstatymų nuostatų.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May atsistatydins šią savaitę, nes veikiausiai nesugebės įtikinti parlamento pritarti jos siūlomai išstojimo iš Europos Sąjungos sutarčiai, ketvirtadienį pranešė dienraštis „The Times“ remdamasis informuotais šaltiniais. „Ji planavo, kad turi šiandien atlikti paskutinį žingsnį, bet jeigu tai neįmanoma, reiškia, ji traukiasi iš kelio“, – sakė vienas leidinio pašnekovas. Laikraščio šaltinių duomenimis, Th.

Šią savaitę sukako lygiai 15 metų nuo akimirkos, kai Lietuva įstojo į ES. Per 15 metų daug visko pasikeitė, o lietuviai labiausiai pasitiki Europos Sąjunga iš visų europiečių. Tiesa, toli gražu ne viskuo esame patenkinti. Netrukus bent trumpam nukelsime jus 15 metų atgal – į 2004-ųjų gegužės 1-ąją. Praėjus lygiai 15 metų nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, Europos aikštėje kalbinta moteris teigė, kad per tuos metus gyvenimo kokybė itin pagerėjo: „Gyvenimas pagerėjo stipriai.

Už narystę tarptautinėse organizacijose Lietuva kasmet sumoka beveik po 17 mln. eurų, antradienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Brangiausiai Lietuvai atsieina narystė Jungtinėse Tautose bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Pernai Lietuvos įmokos į šių organizacijų biudžetą sudarė po 3,9 mln. eurų. Už galimybę dalyvauti Europos kosmoso agentūros veikloje Lietuva sumokėjo 1,3 mln. eurų.

NATO trečiadienį pakvietė Makedoniją pradėti derybas dėl narystės Aljanse, Skopjei ir Graikijai sudarius susitarimą, turintį išspręsti ilgai trukusį ginčą dėl buvusios Jugoslavijos respublikos pavadinimo. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad Makedonija galėtų tapti naujausia Aljanso nare, jeigu vėliau šiais metais per referendumą būtų patvirtintas naujasis šalies pavadinimas – Šiaurės Makedonija.

Lietuva trejų metų laikotarpiui išrinkta Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) valdybos nare, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). UNICEF valdyboje Lietuva kartu su Australija, Bangladešu, Beninu, Burundžiu, Džibučiu, Kamerūnu, Kanada, Liuksemburgu, Maroku, Meksika, Mongolija, Pakistanu ir Prancūzija dirbs 2019-2021 metais. Pasak ministerijos, Lietuva 2014-2018 metais UNICEF veiklai humanitarinės pagalbos srityje skyrė 284 tūkstančius eurų.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Priežiūros komitetas nutarė Seimo nario Lauryno Kasčiūno narystę partijoje sustabdyti metams, pranešė Priežiūros komiteto vadovas Valdas Benkunskas. Tokios bausmės politikas sulaukė dėl savo elgesio bendraujant su buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

Lietuva siekia dar šiais metais gauti kvietimą prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Ši organizacija įvardijama, kaip pažangiausiųjų bei turtingiausiųjų šalių klubas. Nenuostabu, kad ir prisijungimas prie organizacijos kasmet pareikalautų papildomų lėšų iš Lietuvos biudžeto. Visgi šalies analitikai teigia, kad tai nedidelė suma palyginant su gaunama nauda. EBPO biudžetas susideda iš dviejų dalių.

Viešai lietuvių deklaruojama meilė krepšiniui nuo šiol bus su dar didesniu atsaku. Ištikimiausi, populiariausios Lietuvoje sporto šakos aistruoliai, su visišku atsidavimu palaikantys Lietuvos rinktinę, dabar galės būti dar arčiau jos. Nuo šeštadienio kiekvienas neabejingas krepšiniui gali tapti „Mes už Lietuvą” nariu.

Antradienį su Albanijos kolega susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius išreiškė paramą Albanijos siekiui tapti Europos Sąjungos nare. „Tikiu, kad jūsų pastangos ir ryžtas atneš teigiamų rezultatų. Lietuva remia Albaniją ES integracijos kelyje“, – ministerijos pranešime cituojamas L. Linkevičius.

58 proc. apklaustų septynių Europos Sąjungos piliečių pritartų Ukrainos stojimui į NATO, o 48 proc. jų palaikytų Ukrainos narystę Bendrijoje, rodo sociologinio tyrimo rezultatai, paskelbti šeštadienį per Kijeve vykstantį 14-ąjį Jaltos kasmetinį susitikimą (Yalta Annual Meeting, YES). Sociologai apklausė septynių ES šalių narių – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Nyderlandų – piliečius.

Į Lietuvą atvykusiems Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovams ketvirtadienį pristatyta Lietuvos pažanga įgyvendinant rekomendacijas, pranešė Vyriausybė. „Per šiuos metus Lietuva padarė ryškų proveržį spartindama stojimo į EBPO procesą. Ir toliau sieksime, kad visos suplanuotos reformos būtų įvykdytos laiku ir jau kitais metais Lietuva taptų visateise šios organizacijos nare“, – pranešime cituojama su EBPO atstovais bendravusi Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė.

Liepos 19-21 dienomis Lietuvoje lankysis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sekretoriato delegacija, vadovaujama Vyriausiojo Lietuvos stojimo koordinatoriaus Teisės direktorato vadovo Nicola Bonucci. Vizito metu numatyti susitikimai su įvairių Lietuvos institucijų atstovais, kuriuose bus aptarti pagrindiniai stojimo iššūkiai, numatyti tolesni darbai ir patikslinti narystės terminai.

Gruzijos prezidentas Georgijus Margvelašvilis pirmadienį pareiškė tikįs, kad jo šalis būtinai taps NATO nare. „Ta diena ateis greitai, ir mes prie jos prieisime taikiai“,– per NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijos Tbilisyje baigiamąjį posėdį sakė G.Margvelašvilis. Pasak jo, iššūkiai, su kuriais susiduria Aljansas, „laisvę mylinčios šalys“, tarp jų – Gruzija, turi įveikti drauge. „Mano šalis vystosi kaip demokratinė valstybė, siekianti integruotis į euroatlantines struktūras.

Visos 28 Šiaurės Aljanso narės ratifikavo protokolą dėl Juodkalnijos stojimo į NATO, pranešė šios Balkanų šalies vyriausybė. „Stojimo protokolas ratifikuotas. Ačiū visoms sąjungininkėms ir partnerėms!“, – parašė Juodkalnijos vyriausybė socialiniame tinkle „Twitter“. NATO šalys pasirašė protokolą dėl Juodkalnijos įstojimo į šį Aljansą 2016 metų gegužės 19 dieną. Dokumentą ratifikavus visoms 28 NATO valstybėms, Juodkalnija gali tapti visateise NATO nare.

 Europos Parlamentas ketvirtadienį balsavo už Turkijos ES narystės derybų įšaldymą dėl šios šalies veiksmų po nesėkmingo bandymo įvykdyti perversmą, tačiau Turkijos lyderis šį balsavimą jau iš anksto vadino „beverčiu“. Teisiškai neįpareigojamame pasiūlyme, kuriam pritarė europarlamentarai, sakoma, kad Europos Parlamentas „ragina ... (Europos) Komisiją ir šalis nares inicijuoti laikiną ... stojimo derybų su Turkija įšaldymą“. Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas T...

Šiemet Lietuva mini savo narystės Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje (UNESCO) 25-metį. Ta proga Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje rengiamas iškilmingas labdaros koncertas. Koncertuos šiais metais UNESCO menininkės taikai vardą pelniusi Violeta Urmana, Alfredo Nigro ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas dirigento Modesto Pitrėno.

Skambios kalbos ir lazdos perlenkimai – įprasta valiuta politikoje. Tačiau vykstant kampanijai dėl galimo Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos („Brexit“) abi stovyklos elgiasi kvailai ir atgrasiai. Pasitraukimo šalininkai šlykščiai manipuliuoja statistika, pernelyg sumažina narystės nutraukimo kainą ir vaizduoja Britaniją kaip piktavališko užsienio jėgų sąmokslo auką.

Lietuvos futbolo federacijos atstovai antradienį balsavo prieš Kosovo narystę Europos futbolo federacijų asociacijoje (UEFA), tačiau šiai buvusiai Serbijos provincijai minimalia persvara pavyko tapti organizacijos nare. „Kosovas turi būti visateisiu nariu, tačiau tik tada, kai galės vykdyti visus įsipareigojimus, todėl šiuo atveju balsavome prieš“, - BNS sakė Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edvinas Eimontas. Antradienį Kosovas tapo 55-ąja UEFA nare.