naikinimas

Skruzdėlės gali ir padėti, ir pakenkti jūsų sodui. Visgi sode atsiradus šiems nepageidaujamiems vabzdžiams, galite juos nesunkiai išnaikinti. Dauguma skruzdėlių aprūpina dirvožemį maistinėmis medžiagomis ir padeda apdulkinti sodo augalus. Tačiau skruzdėlių kolonijos taip pat gali būti didesnės sodo problemos požymis. Pavyzdžiui, skruzdės traukia prie medaus rasos, kurią amarai – dažni sodo kenkėjai – išskiria maitindamiesi augalų sultimis.

Žiurkės ir pelės gali padaryti daug žalos jūsų sodui net žiemą, jei patenka į vidų, todėl būtina jas atbaidyti. Deja, žiurkės ir pelės žiemą nemiega žiemos miegu, kaip daugelis kitų sodo kenkėjų. Šaltaisiais mėnesiais žiurkės ir pelės ieško šiltų vietų, kur galėtų rasti prieglobstį ir apsisaugoti nuo plėšrūnų. Lauke šie graužikai dažniausiai įsirausia į žemę, kad pailsėtų arba išnešiotų jauniklius.

Šliužai ir sraigės ėda beveik visus augalus, kurie pasitaiko jų kelyje. Norėdami atsikratyti šių įkyrių sodo kenkėjų, žmonės griebiasi naminių sprendimų, o šie duoda greitus rezultatus. Sraigės ir šliužai yra kiekvieno sodininko gyvenimo rykštė! Šie maži įsibrovėliai gali nuniokoti jūsų augalus, gėles ir daržoves, palikdami apgraužtus lapus ir gleivėtus pėdsakus.

Skruzdėlės yra žavūs padarai ir, nors jos atlieka daug naudingų darbų, sodininkams jos dažnai kelia daug rūpesčių. Didelės skruzdžių kolonijos gali atsikraustyti į namus, ieškodamos daugiau maisto, todėl natūralu, kad norima jų kuo greičiau atsikratyti. Vasaros mėnesiais galima pastebėti sode skruzdžių vilkstines, judančias pirmyn ir atgal. Kai kurios galbūt net patenka į namus, ieškodamos cukraus ar bet kokio kito maisto. Skruzdėlės gali būti naudingos sodui.

Sodininkai tvirtina, kad per skaldą prasimušančios piktžolės iš karto miršta naudojant pigų ir veiksmingą metodą. Yra daugybė įprastų piktžolių rūšių, augančių ant skaldos. Nuo žolinių piktžolių, tokių kaip paprastasis viščiukas ir portulaka iki sumedėjusių piktžolių, tokių kaip gyslotis ar kiaulpienė – visi šie augalai nebijo augti dekoratyvine skalda padengtuose plotuose.

Samanos yra dažna problema ant betoninių paviršių, ypač saulės neapšviečiamose ar drėgnose vietose. Nors kai kuriems jos gali atrodyti dekoratyvios, samanos, iš tikrųjų, gali pažeisti betoną, jei jos paliekamos ilgą laiką. Ekspertai pasidalijo, kaip atsikratyti samanų naudojant tris veiksmingas natūralias priemones. Samanos ant betoninių sienų ir grindų ne tik atrodo netvarkingai, bet ir  kenkia trinkelėms bei gali kelti pavojų  pėsčiųjų takuose.

Dauguma puikiai žino, kaip gali būti apmaudu, pastebėjus savo namuose ir sode skruzdžių koloniją. Tačiau dabar švaros fanatikai pasidalijo, kaip paprastas namų apyvokos daiktas, kainuojantis vos kelis eurus, padės ištremti jas visiems laikams. Socialinio tinklo „Facebook“  „Ponios Hinch“ grupėje viena vartotoja paprašė rekomendacijų, kaip išspręsti skruzdžių problemą: „Skruzdėlės. Atrodo, kad kiekvienais metais turiu problemų.

Jei turite namą su lauko erdve, tikriausiai jau mėgaujatės spalvų gama, kuri ima ryškėti jūsų paruoštose gėlių lysvėse. Deja, augant gėlėms, auga ir piktžolės, o jei nenorite savo gėlynuose naudoti stiprių chemikalų ir piktžoles naikinančių medžiagų, jų atsikratyti gali būti sudėtinga. „Safer Brand“ sodininkystės ekspertų dėka jums nebereikia jaudintis, kad pakenksite savo gėlėms, rašo mirror.co.uk.

Piktžolių gali pridygti visuose sodo kampuose – nuo vejos iki tarpelių tarp plytelių terasoje. Nors kiekvienoje sodo reikmenų parduotuvėje galima įsigyti piktžolių naikinimo priemonių, ekspertai rekomenduoja prieš griebiantis pesticidų išbandyti natūralias priemones.

Lygi ir vešli veja sode – vienas geriausių būdų pamatyti, kaip ateina pavasaris. Dažniausiai veja žiemą netvarkoma, o artėjant pavasariui yra tinkamiausias laikas ja pasirūpinti. Orui po truputį šylant pradeda augti samanos ir piktžolės, o tai gali atrodyti nedailiai. Laimei, vienas sodininkystės ekspertas patarė, kaip iš vejos išnaikinti samanas. Samanos gali augti kone bet kurioje vejoje – jei jų atsiranda, tai gali reikšti, kad žolės augalai nėra labai sveiki.

Beveik visiems anksčiau ar vėliau atsiranda karpų. Karpų susiformavimą sąlygoja virusas – dažniausiai jų būna ant rankų ir pėdų, bet jų gali pasitaikyti ir kitose kūno vietose. Nors jos yra nekaltos ir dažniausiai po kurio laiko išnyksta pačios, tačiau tai gali visgi būti nemalonu.

Šešiolika savivaldybių pasinaudojo daugiau kaip 0,5 mln. eurų Aplinkos apsaugos rėmimo programos parama ir Sosnovskio barštį naikina didesnėje kaip 255 ha teritorijoje, pranešė Aplinkos ministerija. Pagrindinės taikomos priemonės – purškimas herbicidais, kasimas ir šienavimas. „Herbicidais jau išpurkšta beveik visose šį naikinimo būdą pasirinkusiose savivaldybėse“, – teigiama ministerijos pranešime.

Vasarą, kai oras pradeda šilti, skruzdėlės gali patekti į jūsų namus. Lietingas oras privertė skruzdes atsitraukti, tačiau pakilus temperatūrai jos vėl pasirodys. Po namus vaikštančios skruzdėlės tikrai sukelia nepatogumų.  Geriausias būdas išvengti skruzdėlių – namuose palaikyti švarą. Jei skruzdėlių išvengti nepavyksta, ekspertai iš „Hillarys“ pasidalijo keletu paprastų būdų, kurie padės jų atsikratyti.

Kurkliai yra gana didelio dydžio vabzdžiai, kurių ilgis siekia iki 5 cm. Jie taip pat susiję su svirpliais, žiogais ir skėriais, tačiau, skirtingai nei jų tolimi giminaičiai, jie negali šokinėti. Jiems būdingos į kastuvą panašios priekinės galūnės, kurios yra labai išvystytos kasti. Dėl jų jie laikomi baisiais kenkėjais, nes jie kenkia augalams ir jų šaknims.

Visi, turintys vaikų, žino, koks vargas yra galvos utėlės. Jos žaibiškai išplinta po visą klasę. Imuniteto joms neturi niekas – nei mokytojai, nei draugai, nei bendramoksliai. Tad ką daryti? Visų pirma, nesijaudinkite – dėl galvos utėlių nereikia panikuoti ar gėdytis. Tyrimai rodo, kad utėlės įgavo atsparumą pesticidiniam gydymui.

Kiekvieną mėnesį pavojingas atliekas tvarkanti bendrovė „Toksika“ sunaikina apie dešimtis tonų medicininių atliekų su COVID užkratu. Tačiau didele problema išlieka gyventojų į konteinerius išmetamos medicininės atliekos – jų surinkimui tinkamai vis dar nepasirengta.  Autobusiuku iš visų Lietuvos ligoninių ir patikrinimo punktų atvežamos COVID 19 atliekos – pirštinės, kaukės, kitos apsaugos priemonės. Pilnos, sandariai uždarytos dėžės dar kartą dezinfekuojamos.

Daugelis ūkininkų ir sodininkų skundžiasi, kad šią vasarą laukuose, gėlynuose bei daržuose – sraigių ir šliužų antplūdis. Šie kenkėjai niokoja daugelį kultūrinių augalų.

Rusniškių šeimą užpuolė daugybė šliužų. Privačiame name gyvenanti pora sako nebežinanti ir ko griebtis – gyviai braunasi per tvorą, ėda gėles ir daržoves. Kasdien rusniškiai randa ir sunaikina po kelis šimtus šių padarų. O štai Rusnės seniūnė tikisi, kad gyvius pavyks išnaikinti, iškirtus dalį šalia sodybos parke esančių medžių. Gamtininkai purto galvą – šie šliužai – invazinė rūšis iš Ispanijos ir juos sustabdyti nėra taip lengva. Maža to, gyviai jau įsiveisė visoje Lietuvoje.

Šalies savivaldybės daugybę metų kovoja su sovietmečiu į Lietuvą atvežtu invaziniu ir pavojingu augalu – Sosnovskio barščiu. Tik visos pastangos kol kas panašios į kovą su vėjo malūnais. Augalai sėkmingai veši ir plečiasi toliau, užimdami vis naujas teritorijas. Šiais metais Aplinkos ministerija savivaldybėms puola į pagalbą – skirs daugiau nei pusę milijono eurų kovai su šiuo augalu.  Netoli Marijampolės esantis Pietarių kaimas. Ir jame įsiveisusi Sosnovskio barščių plantacija.

Socialiniuose tinkluose ėmė plisti nuotrauka, kurioje užfiksuoti namus puolantys ir gąsdinančiai atrodantys kenkėjai. Tai – geltonjuosčiai šimtakojai. Su jais žmonės bando kovoti įvairiausiais būdais – barstydami druską ar pildami actą, tačiau kenkėjus naikinančios įmonės atstovė sako, kad tai – ne itin efektyvu.

Kavinių ir valgyklų duris užvėręs karantinas įkalino šimtus tonų lietuviškų daržovių. Ūkininkai nerealizuotą derlių verčia dūmais, kompostuoja ar atiduoda veltui labdarai. Paradoksas, bet net ir už tokius gerus darbus ūkininkams tenka susimokėti iš savo kišenės. O vyriausybė ramina, esą sandėliuose pūnančias daržoves nebeišmanantiems kur padėti ūkininkams bus skirta parama. Šakių rajono ūkininkas Linas rodo kalnus burokėlių. Daržovių augintojas sako, kad šiuose sandėliuose guli net 1,5 tūkst.

Lietuvos miškininkams didžiulį galvos skausmą kelia paprastas mažas drugelis. Vienos rūšies prisidaugino tiek daug, kad jie pradėjo naikinti miškus – ištisus tūkstančius hektarų. Drugelių lervos graužia pušų spyglius ir nugriaužia taip, kad ant medžio nebelieka nė vieno. Su miškininku Rimu Tumosa apžiūrime Lazdijų rajone valstybinės miškų urėdijos Veisiejų padalinio teritorijoje esantį mišką. Pušynas atrodo labai varganai. Daug pušaičių – visai be spyglių.

Pelėsis gali augti jūsų namuose ir galite to net nežinote, nes pelėsis mėgsta tamsias, šiltas ir drėgnas vietas. Jūsų rūsyje, virtuvėje ir vonios kambaryje yra didžiausia pelėsio augimo rizika, nes šiose patalpose nuolat susiduriama su drėgme, rašoma maids.com. Esant tinkamoms sąlygoms, pelėsiai gali išaugti per 24-48 valandas. Jei pelėsių augimas nebus stabdomas, tai gali sukelti kvėpavimo takų ligas ar alergiją. Štai kodėl svarbu pelėsį naikinti iškart.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino dar trijų vietos politikų teisinį imunitetą, kurį jie turi iki galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo. Šiaulių prokurorų prašymu VRK panaikino su konservatorių sąrašu Pakruojo rajone kandidatavusio Jono Jurgeliūno neliečiamybę. Jis po sekmadienio balsavimo savivaldos rinkimuose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše liko pirmas po brūkšnio.

Karpos gali tapti nemalonia problema daugeliui. Norint jų išvengti, vieni stengiasi nevaikščioti basomis, kiti – nesidalinti asmeninėmis higienos priemonėmis, o treti – vengti karpų turinčių žmonių. Tačiau jeigu vis dėlto apsisaugoti nepavyko ir ant jūsų odos pasirodė nemalonios karpos, padėti jų atsikratyti gali šie būdai, rašo annmariegianni.

Valdininkai neskuba rengti taisyklių, kurios įpareigotų savivaldybes ir privačių valdų savininkus privalomai naikinti žmogaus sveikatai pavojingus augalus – Sosnovskio barščius. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika prieš metus BNS tikino, kad tokios prievolės reikalingos, nes be griežtų sprendimų šių augalų plitimas nebus pažabotas. Praėjo metai, bet beveik nieko šiuo klausimu nenuveikta.

Liepa – pats uogų ir vaisių metas. Sodininkams tai papildomi rūpesčiai, tačiau kai kurių darbų vis dėlto atidėti nevalia. Vienas iš įdomiausių darbų sode – vaismedžių akiavimas, kitaip sakant, skiepijimas miegančia akele. Labiausiai šis būdas tinka jauniems medeliams ir medelynuose auginamiems laukinukams perskiepyti. Norint akiuoti senesnius medžius būtina iš anksto nupjauti jų šakas, paliekant atitinkamo ilgio stagarus. Ant jų priauga vilkaūglių, į kuriuos ir akiuojama.

Vyriausybė rengiasi naikinti Kultūros paveldo departamentą (KPD), jo funkcijas išskaidyti planuojamai kurti Valstybinei kultūros paveldo inspekcijai, savivaldybėms ir kitoms institucijoms. Kaip informavo Kultūros ministerija, Vyriausybės praėjusią savaitę patvirtintose kultūros paveldo apsaugos pertvarkos gairėse planuojama decentralizuoti Kultūros paveldo departamentą, dabar vienose rankose sutelkiantį visas su paveldu susijusias funkcijas.

Atšilus orams, visiems vejos augintojams didžiausiu išbandymu tampa nepageidaujamų piktžolių augimas. Kaip su tuo kovoti ir kokie būdai yra efektyviausi, norint turėti dailią veją be nepageidaujamų piktžolių? Parduotuvėse galima rasti įvairiausių priemonių, kurios yra skirtos naikinti piktžoles vejoje. Tačiau kam švaistyti pinigus brangioms priemonėms, kai dailią veją galite turėti ir pasinaudojus naminėmis priemonėmis? Namų patarimų puslapyje homeguides.

 Vykdant pertvarką Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) nuo kitų metų gegužės neliks departamentų, rengiamos kitos struktūrinės permainos – planuojama atsisakyti iki 15 proc. ministerijos etatų, teigia ministras Linas Kukuraitis. Anot jo, šiuo metu konsultuojamasi su profesinėmis sąjungomis, tikimasi, kad pertvarka bus įvykdyta iki gegužės pabaigos – įspėjimai apie galimą atleidimą daliai darbuotojų turėtų būti dalijami jau sausį.

Muitinė trečiadienį sunaikino vieną didžiausių šalies istorijoje sulaikytų narkotikų siuntų – daugiau kaip 656 kilogramus hašišo. Pasak muitinės, preliminari tokio kiekio narkotikų vertė juodojoje rinkoje gali siekti apie 6,7 mln. eurų. Tai didžiausia šiemet Lietuvoje sulaikyta narkotikų kontrabandos siunta. Narkotikų siuntą buvo sudeginta Šiaulių rajone esančios bendrovės pavojingų atliekų deginimo įrenginyje, pranešė muitinė.

 Europos Parlamentas užsimojo drausti Lietuvos ir viso pasaulio ūkininkų plačiai naudojamą vadinamąjį raundapą ir kitus glifosato turinčius herbicidus, naudojamus piktžolėms naikinti. Parlamentarai priėmė rezoliuciją, tiesa, kol kas neįpareigojančią, kad glifosatų naudojimą reikėtų palaipsniui mažinti ir per penkerius metus galutinai uždrausti.

 Seimas vėl atsisakė panaikinti parlamentaro, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Naglio Puteikio teisinę neliečiamybę. Už siūlymą naikinti imunitetą ketvirtadienį balsavo 29 Seimo nariai, prieš buvo dešimt, 37 susilaikė. Toks sprendimas priimtas visų Seimo frakcijų, išskyrus liberalų, atstovų balsais. Parlamentaro imunitetas panaikinamas, jei už tai balsuoja ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

 Vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūniui pasiūlius naikinti Migracijos departamentą, tokios idėjos kritikai sako, kad institucijos likvidavimas ir funkcijų perdavimas policijai gali apsunkinti vis didėjančių migracijos iššūkių sprendimą. „Migracijos, užsieniečių teisinės padėties stebėjimas ir vertinimas tampa vis svarbesniu iššūkiu ir jis tik didės“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.

 Kultūros ministerijoje vykdoma pertvarka – naikinami visi trys departamentai, neliks apie dešimt vadovaujančių pareigybių. Kaip BNS patvirtino ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis, visiems 109 ministerijos darbuotojams įteikti atleidimo lapeliai, kuriant naują struktūrą bus sujungti daugelis skyrių, nepakitę liks tik du: Buhalterinės apskaitos skyrius bei Vidaus audito tarnyba.

 Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pavedė ministerijos teisės ir finansų ekspertams pateikti siūlymus dėl galimybės naikinti įstatymui prieštaraujančius buvusios Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorės Laimutės Anužienės sudarytus sandorius.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) siūlo Švietimo ir mokslo ministerijai įvertinti galimybę panaikinti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui prieštaraujančius buvusios Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorės Laimutės Anužienės priimtus sprendimus bei sudarytus sandorius.

Panevėžio rajoną apėmusi kiaulių maro grėsmė iki ašarų siutina kiaules savo reikmėms auginančius kaimiečius. Šie skundžiasi priversti atiduoti utilizuoti ne tik skerdieną, bet ir rūkytus kumpius, lašinius ir net šviežiai sudėtus mėsos konservus. Taip nutiko Krekenavos seniūnijoje, kai  Naujarodžių kaime afrikinio kiaulių maro užkratas buvo aptiktas vienoje jau valgymui paskerstoje knyslėje.

Pertvarkant valstybės valdomo Registrų centro centrinę būstinę, kurioje šiuo metu dirba per 600 darbuotojų, bus panaikina daugiau nei 100 darbo vietų, sako laikinasis įmonės vadovas. Vėliau bus optimizuojama visų centro padalinių veikla. „Trečiadienį buvo įmonės valdybos posėdis, pritarta naujai įmonės struktūra ir pokyčių įgyvendinimo darbo grupės sudėčiai.

Parlamentarams antradienį pristatomos trijų konservatorių pataisos, kuriomis siūloma pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui galiojimą iki 2020 metų birželio. Iki šios PVM lengvatos galiojimo likus mažiau nei trims savaitėms, beveik pusšimtis parlamentarų savo parašais parėmė Mykolo Majausko, Ingridos Šimonytės ir Jurgio Razmos siūlymą Seimui skubos tvarka apsvarstyti lengvatos pratęsimo galimybę, todėl parlamentarai balsuos, ar imtis šių pataisų.

Jungtinių Valstijų Atstovų rūmai ketvirtadienį vos ne vos nubalsavo už kadenciją baigusio prezidento prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) sveikatos apsaugos reformų panaikinimą. Po kelių savaičių nesutarimų Respublikonų gretose ir Baltųjų rūmų spaudimo už reformą naikinantį įstatymo projektą nubalsavo 217 įstatymų leidėjų, o 213 balsavo prieš.

Seime ketvirtadienį atmetus rezoliuciją su siūlymu konservatoriui Mantui Adomėnui palikti teisinę neliečiamybę, Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) prašoma išvados, kaip elgtis šioje situacijoje. Seimo Teisės departamentas spręsti susidariusią teisinę koliziją pasiūlė sukuriant naują Seimo komisiją šiuo klausimu, tačiau per vakarinį plenarinį posėdį bendru sutarimu nuspręsta kreiptis į EPK išaiškinimo.

Portugalijos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl 1932-1933 metų Ukrainoje siautusio bado – Holodomoro – pripažinimo ukrainiečių tautos genocidu, pranešama parlamento tinklapyje.

Nuotekų vamzdžių avarijos Vilniuje metu padaryta Neries upei gali siekti 300 tūkst. eurų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. Pagal žalos gamtai atlyginimo skaičiavimo metodiką, už kiekvieną tūkstantį kubinių metrų į upės vandenis paleistų teršalų avarijos kaltininkai turėtų mokėti mažiausiai po 15 tūkst. eurų.

Šalies universitetams atėjo neramūs metai. Drastiškai mažėjant studentų, valstybė nebeišgali išlaikyti 14 valstybinių aukštųjų mokyklų. Valdžia kalba, kad universitetų skaičiaus mažinimas neišvengiamas. Tiesa, Vilniaus universitetas, turintis didžiausius reitingus šalyje ir vienintelis  pakliuvęs į 500 vietą tarp pasaulio universitetų, jaučiasi ramus.

 Vieno daugiabučio uostamiestyje gyventojai pakraupę. Jų teigimu, blusas rūsyje naikinę darbininkai tyčia išnuodijo ir ten gyvenusią kačių šeimyną. „ „Vėtrungės būstas“ ir kita mašina – dezinfekcija, lyg „bačka“ kažkokia, buvo laidas pravestas į „padvalą“, o čia mūrijo bernai tokie įmitę, plytas dėjo paskutines ir sako, va dabar bus amba katinams paskutinė, ten buvo ar trys, ar keturi kačiukai ir mamytė“, - pasakoja klaipėdietė Raisa.

Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužiniene tvirtina, kad jai nepakanka prokurorų pateiktų duomenų, kad būtų galima panaikinti jos partijos kolegos Vytauto Gapšio teisinę neliečiamybę. „Iš to, kiek yra pateikta kreipimęsi, man jau kaip Seimo narei perskaičius duomenų tikrai maža“, – trečiadienį ji sakė Žinių radijui. L.Graužinienė teigė, kad jai klausimų kelia generalinio prokuroro Evaldo Pašilio rašte Seimui minimos Pelno mokesčio įstatymo pataisos.

 Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį gavo liberalo Eligijaus Masiulio prašymą panaikinti jo Seimo nario mandatą. „Turiu įteiktą E.Masiulio prašymą nutraukti jo Seimo nario įgaliojimus“, – BNS patvirtino komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Pasak jo, šis prašymas bus svarstomas artimiausiame komisijos posėdyje trečiadienį. VRK vadovo teigimu, savo prašyme nutraukti Seimo nario įgaliojimus E.Masiulis nenurodė jokios datos, tad šis klausimas bus sprendžiamas posėdyje.

Gegužės 11 dieną Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus pareigūnai, dalyvaujant įvairių tarnybų ir inspekcijų atstovams, suorganizavo alkoholio gaminių naikinimą, išpilant juos į UAB „Kauno vandenys“ valymo įrenginius. Iš viso sunaikinta apie 4 700 litrų alkoholio gaminių, paimtų iš nelegalios apyvartos Kauno apskrityje, kuriuos teismas ir/ar kiti įgalioti pareigūnai nusprendė konfiskuoti ir sunaikinti.